- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2195-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15588-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-26 nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas ieškovo R. D. (toliau – ieškovas, darbuotojas) ieškinys atsakovei uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transportida“ (toliau – atsakovė, darbdavys), kuriuo ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; tenkinti jo 2018-09-20 prašymą, pateiktą darbo ginčo byloje APS-36-16483; išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 8 685 Eur dienpinigių; išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės netesybas: 4 063,26 Eur bei 7 970,88 Eur delspinigių; išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos; išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-26 nutartimi atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą, atsisakė priimti ieškinį ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
2.1 teismas nurodė, jog iš pateikto ieškinio pareiškimo turinio matyti, kad jis pateiktas ieškovui nesutinkant su 2018-10-19 Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimu Nr. DGKS-5783, todėl, vadovaujantis minėta DK nuostata, ieškovas ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2018-11-19. Sprendė, jog ieškovas kreipėsi į teismą ženkliai praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą;
Šalies argumentai
2.2 ieškovas praleistą vieno mėnesio terminą prašo atnaujinti ir savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad 2018-10-19 DGK sprendimas buvo paremtas suklastotais įrodymais, ir ši aplinkybė ieškovui paaiškėjo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022 priėmimo, kurios pagrindu galima daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovė pateikė DGK suklastotus kasos išlaidų orderius;
2.3 teismo vertinimu, ieškovo ieškinyje nurodomos priežastys, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti praleistą terminą, negali būti laikomos svarbiomis. Teismas nustatė, kad ieškovas dalyvavo individualaus ginčo darbo bylos nagrinėjime ir savalaikiai priimto sprendimo neskundė, kitomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistos teisės nesiėmė, neinicijavo DGK priimto sprendimo pagrindu civilinės bylos ir joje neįrodinėjo galimo dokumentų suklastojimo fakto. Teismas pažymi, kad terminas praleistas ženkliai, t. y. beveik keturis metus (2018-11-19). Teismas nesutiko su ieškovo pozicija termino skaičiavimo pradžią laikyti nuo 2022-04-28 nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi įstatymo yra aiškiai reglamentuotas DGK sprendimo apskundimo terminas, ir jis yra sietinas su DGK sprendimo priėmimu (DK 231 straipsnis);
2.4 aplinkybė, kaip teigia ieškovas, kuri leidžia ieškovui kreiptis į komisiją dėl turtinių reikalavimų, t. y. komandiruotpinigių išmokėjimo, paaiškėjo tik po 2022-04-28 nutarties baudžiamojoje byloje Nr.2K-99-495/2022 priėmimo, niekaip nepaneigia ieškovo pareigos kreipiantis į teismą laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, rūpintis, kad ieškinys būtų pateiktas laiku ir įrodinėti jo pagrindu iškeltoje civilinėje byloje tam tikrus momentus, o po sprendimo civilinėje byloje priėmimo, paaiškėjus tam tikroms naujoms aplinkybėms, remtis galimu proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje instituto taikymu. Pasyvus ieškovo elgesys skundžiamo sprendimo apskundimo laikotarpiu laikomas ieškovo aplaidumu ginant savo galimai pažeistas teises, tokiais savo veiksmais pats ieškovas prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką;
2.5 nurodė, jog jokių nuo ieškovo priklausančios valios aplinkybių terminui atnaujinti, kurios gali būti pagrindu spręsti dėl termino atnaujinimo, ieškovas nenurodo, tokiomis aplinkybėmis ir nesiremia;
Žemesnės instancijos teismas
2.6 teismas sprendė, kad ieškovo nurodytas termino atnaujinimo motyvas negali būti laikomas tinkama, pagrįsta ir svarbia priežastimi terminui atnaujinti;
2.7 atmetus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-26 nutartį panaikinti ir išspręsti priėmimo klausimą iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 ieškovas pažymi, jog nurodyta nutartyje praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1480-258/2016, 2014-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1509- 431/2014) remtis būtų ydinga, kadangi aplinkybės nėra tapačios;
3.2 nėra suprantami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovas būtų buvęs pasyvus, kadangi DGK sprendime aiškiai nurodoma, kad ieškovas turėjo pareigą kreiptis į teisėsaugos institucijas, jei manė, kad dokumentai yra klastoti, todėl teismas iš esmės įteisino nusikalstamą veiką ir ją padarė materialiai naudingą atsakovui, t. y. faktiškai atsakovas buvo nubaustas 7500,00 Eur bauda, tuo tarpu išvengė ieškovui atlyginti materialinę ir moralinę žalą 21 655,88 Eur apimtyje;
3.3 2018-09-20 ieškovas kreipėsi į DGK, pareikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui UAB „Transportida“. Tuo metu prašė jam išmokėti priklausančius dienpinigius už 2016 metus – 1520 Eur, už 2017 metus – 5510 Eur, už 2018 metus – 2052 Eur. Remiantis 2018-09-20 prašymu Vilniaus teritorinio skyriaus DGK pradėjo darbo bylą Nr. APS-36-16483. Nurodytoje darbo byloje atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kasos išlaidų ir pajamų orderiai patvirtina, kad visos priklausančios išmokos ieškovui buvo išmokėtos tinkamai. Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2018-10-19 sprendimu Nr. DGKS-5783 ieškovo prašymą atmetė. Nustatė, kad atsakovas pateikė dokumentus, kuriais neva buvo išmokėtos lėšos už komandiruotes grynaisiais pinigais pagal išlaidų orderius, pinigų gavėju orderiuose nurodytas ieškovas. Darbo bylos nagrinėjimo metu ieškovas, susipažinęs su atsakovo pateiktais dokumentais, nurodė, kad šių dokumentų jis nėra matęs ir juose nepasirašinėjo. Remiantis Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2018-10-19 sprendime nurodytu nurodymu kreiptis į teisėsaugos institucijas, ieškovas pateikė pareiškimą prokuratūrai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo;
3.4 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-105-1078/2021 V. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022-04-28 priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. 2021-04-06 nuosprendyje konstatuota, jog visais atvejais dokumentuose, kurie pagrindžia pinigų išmokėjimo iš kasos faktą, pasirašė tikrai ne asmuo, kuris buvo įvardintas gavėju (šiuo atveju R. D.);
3.5 pažymi, jog išdėstyti teismų motyvai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir paaiškėjo jos tik priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-99-495/2022 bei įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 nuosprendžiui, todėl yra pagrindas kreiptis į DGK dėl proceso atnaujinimo;
3.6 DGK 2018-10-19 sprendimas iš esmės buvo paremtas suklastotais įrodymais, t. y. kasos išlaidų orderiais, kurie pagrindė komandiruotpinigių išmokėjimą, todėl tik po 2022-04-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr.2K-99-495/2022 priėmimo, paaiškėjo aplinkybė, kuri leidžia ieškovui kreiptis į komisiją dėl turtinių reikalavimų, t. y. komandiruotpinigių išmokėjimo. Ieškovas termino atnaujinimo faktiniu pagrindu nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutartį, kadangi iki to laiko nebuvo įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame aiškiai daromos išvados dėl kasos išlaidų orderių pasirašymo aplinkybių. Remiantis nurodytais motyvais, ieškovas antrą kartą kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos DGK, kuri 2022-06-29 sprendimu išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašytų atnaujinti terminą ieškiniui pateikti dėl bylos nagrinėjimo iš esmės dėl Vilniaus DGK 2018-10-19 sprendimo DGKS-5783 pagal ieškovo prašymą;
3.7 aplinkybės, kurios susijusios su termino atnaujinimu, išskirtinai susijusios su nurodyta baudžiamąja byla, kadangi ieškovas dėl atsakovo pateiktų suklastotų dokumentų prarado teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi toks ieškinio pateikimas būtų formalus ir bet kuriuo atveju būtų laukiamas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje;
3.8 atsakovo pozicija, kad ieškovas neva turėjo teisę teikti ieškinį ir stabdyti civilinę bylą, yra iš esmės toleruojama nusikalstama veika ir darbuotojo nesupratimas, kokių veiksmų imtis, t. y. 2018-10-19 sprendime aiškiai buvo nurodyta, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, ką ir padarė, todėl vien ši formali aplinkybė negali pašalinti asmens teisių prašyti teismo nagrinėti neteisėtai išnagrinėtą ginčą;
3.9 pažymi, jog ieškovas vykdė tik DGK sprendimą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, neturėdamas jokio teisinio išsilavinimo, nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, todėl šiuo sprendimu apriboti ieškovo teises, kai akivaizdu, kad prieš jį buvo panaudota nusikalstama veika, būtų ne tik, kad nesąžininga, bet ir neteisinga. Vertina, jog vienintelė aplinkybė, dėl kurios ieškovas nesikreipė su ieškiniu yra ta, kad jam buvo nurodoma kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad turi pareigą kreiptis su ieškiniu iš esmės dėl to paties dalyko, t. y. kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl klastojimo ir ieškiniu prašyti ekspertizės dėl to paties klastojimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. DK 231 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skirtas darbo ginčo šaliai, nesutinkančiai su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Kasacinis teismas išaiškino, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Kasacinis teismas taip pat tiesiogiai nurodė, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-09-20 ieškovas kreipėsi į DGK, pareikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui UAB „Transportida“. Tuo metu prašė jam išmokėti priklausančius dienpinigius už 2016 metus – 1520 Eur, už 2017 metus – 5510 Eur, už 2018 metus – 2052 Eur. Remiantis 2018-09-20 prašymu Vilniaus teritorinio skyriaus DGK pradėjo darbo bylą Nr. APS-36-16483. Nurodytoje darbo byloje atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kasos išlaidų ir pajamų orderiai patvirtina, kad visos priklausančios išmokos ieškovui buvo išmokėtos tinkamai. Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2018-10-19 sprendimu Nr. DGKS-5783 ieškovo prašymą atmetė. Nustatė, kad atsakovas pateikė dokumentus, kuriais neva buvo išmokėtos lėšos už komandiruotes grynaisiais pinigais pagal išlaidų orderius, pinigų gavėju orderiuose nurodytas ieškovas. Darbo bylos nagrinėjimo metu ieškovas, susipažinęs su atsakovo pateiktais dokumentais, nurodė, kad šių dokumentų jis nėra matęs ir juose nepasirašinėjo. Remiantis Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2018-10-19 sprendime nurodytu nurodymu kreiptis į teisėsaugos institucijas, ieškovas pateikė pareiškimą prokuratūrai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-105-1078/2021 V. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-04-28 priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. 2021-04-06 nuosprendyje konstatuota, jog visais atvejais dokumentuose, kurie pagrindžia pinigų išmokėjimo iš kasos faktą, pasirašė tikrai ne asmuo, kuris buvo įvardintas gavėju (šiuo atveju R. D.).
9. Apeliantas termino atnaujinimo faktiniu pagrindu nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutartį, kadangi iki to laiko nebuvo įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame aiškiai daromos išvados dėl kasos išlaidų orderių pasirašymo aplinkybių. Remiantis nurodytais motyvais, ieškovas antrą kartą kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos DGK, kuri 2022-06-29 sprendimu išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašytų atnaujinti terminą ieškiniui pateikti dėl bylos nagrinėjimo iš esmės dėl Vilniaus DGK 2018-10-19 sprendimo DGKS-5783 pagal ieškovo prašymą.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas ieškinį pateikė praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nuo DGK sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme. Nenustatęs pagrindo išvadai, kad apeliantas terminą ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, teismas apelianto prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti atmetė ir atsisakė priimti ieškinį.
11. Apeliantas, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, atskirajame skunde nurodo, kad 2018-10-19 DGK sprendimas buvo paremtas suklastotais įrodymais ir ši aplinkybė ieškovui paaiškėjo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022 priėmimo, kurios pagrindu galima daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovė pateikė DGK suklastotus kasos išlaidų orderius, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).
14. Šioje byloje nustatyta, kad aktualus DGK sprendimas yra priimtas 2018-10-19. Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį teisme eiga baigėsi 2018-11-20 (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra ginčo, kad apeliantas šioje byloje ieškinį teisme pareiškė praleidęs šį terminą. Apeliantas prašymą dėl ieškinio padavimo termino atnaujinimo bei ieškinį teismui pateikė 2022-07-25.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys – 2018-10-19 DGK sprendimas buvo paremtas suklastotais įrodymais, nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis priežastimis procesinio termino atnaujinimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas dalyvavo individualaus ginčo darbo bylos nagrinėjime ir savalaikiai priimto sprendimo neskundė, kitomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistas teises nesiėmė, neinicijavo DGK priimto sprendimo pagrindu civilinės bylos ir joje neįrodinėjo galimo dokumentų suklastojimo fakto.
16. Apelianto subjektyvi nuomonė, jog termino skaičiavimo pradžia laikytina 2022-04-28 nuosprendžio priėmimo diena yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstatymo yra aiškiai reglamentuotas DGK sprendimo apskundimo terminas ir jis yra sietinas su DGK sprendimo priėmimu (DK 231 straipsnis).
17. Apeliantas akcentuoja, jog remiantis Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2018-10-19 sprendime nurodytu nurodymu kreiptis į teisėsaugos institucijas, ieškovas pateikė pareiškimą prokuratūrai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. 2018-10-19 DGK sprendimas buvo paremtas suklastotais įrodymais ir ši aplinkybė ieškovui paaiškėjo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-495/2022 priėmimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl minėto termino atnaujinimo vertintinos tik termino praleidimo priežastys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme atnaujinti terminą nurodytos priežastys, susijusios su atsakovo suklastotų įrodymų teikimu DKG, negali būti laikomos priežastimis, kurios kliudė beveik 4 metus nuo DGK sprendimo priėmimo pareikšti ieškinį.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog jokių nuo ieškovo priklausančios valios aplinkybių terminui atnaujinti, kurios gali būti pagrindu spręsti dėl termino atnaujinimo, ieškovas nenurodė bei tokiomis aplinkybėmis nesirėmė. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog paaiškėjus naujoms teisinėms ar faktinėms aplinkybėms, turinčioms įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ieškovas turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 366 straipsnis). Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo (apelianto) R. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-26 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.