- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1480-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15181-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Adverna“
- Atsakovas
- E. U., V. F., A. I., S. K., J. C., E. C., D. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Adverna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adverna“ ieškinį atsakovams E. U. (E. U.), V. F. (V. F.), A. I. (A. I.), S. K., J. C. (J. C.), E. C. (E. C.), D. N. dėl darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teisme 2016-04-28 gautas ieškovo UAB „Adverna“ ieškinys atsakovams E. U. (E. U.), V. F. (V. F.), A. I. (A. I.), S. K., J. C. (J. C.), E. C. (E. C.), D. N.. Ieškovas į teismą kreipėsi, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimais, kurie priimti 2016-03-17 atsakovų atžvilgiu. Ieškinyje pateiktas prašymas atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, prašymą motyvuojant tuo, kad skundžiamus sprendimus ieškovas gavo 2016-04-26 ir objektyviai per apskundimo terminą negalėjo pateikti ieškinio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi apelianto (ieškovo) UAB „Adverna“ prašymą dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą atmetė.
Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 296 str., jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos (toliau –DGK) sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaujantis CPK nuostatomis. Ieškovo skundžiami darbo ginčų komisijos sprendimai priimti 2016-03-17, o ieškinys teismui pateiktas tik 2016-04-28, tai yra, praleidus kreipimosi į teismą terminą, įtvirtintą DK 296 str. Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose darbo ginčų komisijos sprendimuose, pateiktuose kartu su ieškiniu, nurodyta, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką UAB „Adverna“, vadovaujantis DK 295 str. 2 d., buvo informuotas tinkamai, taigi, ieškovo žinojimas apie prašymų nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, neatvykimas į darbo ginčų komisijos posėdžius, laiku nesidomėjimas nagrinėjimo rezultatu, tuo labiau kai ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai, laikomas ieškovo aplaidumu ginant savo galimai pažeistas teises. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Atmetus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, teismas konstatuoja, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) UAB „Adverna“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo UAB „Adverna“ prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškinį dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2016-03-10 sprendimo Nr. DGKS-1173 kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir ieškovės ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, t.y. praleidus šį terminą, ieškovo subjektinė procesinė teisė atlikti procesinį veiksmą – paduoti ieškinį išnyksta.
2. DK 296 straipsnyje kaip ir DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis).
3. Ieškovas vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti dėl darbo ginčų komisijos sprendimų praleido dėl pateisinamų priežasčių. Nuo 2016 metų kovo 14 d. iki kovo 21 dienos ieškovo vadovas buvo išvykęs darbo reikalais, todėl negalėjo dalyvauti paskelbiant skundžiamą sprendimą. Be to, ieškovas naudojasi virtualaus ofiso paslauga, t.y. pats savo ofiso neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – lėktuvo bilietus, kuriuose nurodomo apelianto vadovo išvykimo iš Vilniaus data -2016-03-14, o atvykimo į Vilnių data -2016-03-21. Taip pat 2016-05-06 UAB „Įmonių bazė“ direktoriaus P. A. L. paaiškinimą, kad UAB „Adverna“ yra registruota UAB „Įmonių bazė“ adresu Laisvės per. 60, Vilnius. Įmonė neturi savo ofiso, todėl naudojasi UAB „Įmonių bazė“ virtualaus ofiso paslaugomis ir laiškus priimą ne UAB „Adverna“.
CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti įrodymai susiję su teismo padarytų išvadų pagrįstumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Apeliantas nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu ir į teismą kreipėsi dėl VDI 2016m. kovo 10d. sprendimo Nr. DGKS-1173 panaikinimo tuo pagrindu, kad „nuo 2016-02-05 pagal LR DK 129 str. 2d. darbuotojai buvo atleisti, deja buhalterė, negavus darbo laiko tabelio iš įmonės vadovo, paskaičiavo šiems darbuotojams kaip pilnai dirbtą laiką už sausio ir vasario mėn. iki atleidimo datos. Dėl paminėtos priežasties buvo klaidingai pateikti duomenys tiek darbo ginčų komisijai, tiek Sodrai apie priskaičiuotą darbo užmokestį“.
Darbo ginčų komisijos sprendimai priimti 2016-03-17. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimais ieškinį teismui pateikė 2016-04-28.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, t.y. praleidus šį terminą, ieškovo subjektinė procesinė teisė atlikti procesinį veiksmą – paduoti ieškinį išnyksta. Apelianto teigimu, šioje normoje nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis).
LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį.
DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisės neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta t.y. procesinė subjektinė teisės pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2d.) teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.
Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 3K-3-711/2013 nutartimi, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad išplėstinė teisėjų kolegija, vienodindama ir koreguodama ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl DK normose nustatyto termino individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme teisinio kvalifikavimo, išaiškino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, pagrįstai vadovavosi ne senaties, bet procedūriniu (procesiniu) DK nustatytu terminu, reglamentuojančiu komisijos sprendimo apskundimo tvarką (DK 296 straipsnis) ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys paduotas praleidus kreipimosi į teismą terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kurių termino praleidimo priežastys nebuvo pripažintos svarbiomis, todėl jų nekartoja.
Su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai - lėktuvo bilietai, patvirtina, kad apelianto vadovas iš Vilniaus išvyko 2016-03-14, o atvyko į Vilnių data 2016-03-21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui nebuvo žinoma apie darbo ginčų komisijos posėdžius, todėl net ir grįžęs į Vilnių (2016-03-21) turėjo pakankamai laiko pasidomėti priimtais darbo ginčų komisijoje sprendimais, o nesutikdamas su priimtais sprendimais, laiku pareikšti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamus sprendimus apeliantas gavo 2016-04-26, todėl objektyviai per vieno mėnesio terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo negalėjo pateikti ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.