Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies per programą „Zoom“) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikino sulaikymo laikas ir laikytina, kad likusi baudos dalis yra 38 MGL (1 900 Eur) (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 29 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, įskaitytas į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir skirta galutinė 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. N. padarė vieną apysunkę tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir vieną nesunkią tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. N. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. Šio nuosprendžio priėmimo metu yra teistas tris kartus – du kartus už disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis ir vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam. Daug kartų baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, didžioji dalis baudų sumokėta (2 t., b. l. 179-185), dirba (2 t., b. l. 176-178). Duomenų apie E. N. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. N. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant kaltinamajam vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, termino vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas ir areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Taigi už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą E. N. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą E. N. skirtina 40 parų arešto bausmė.

Teismas nenustatė aplinkybių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti E. N. švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta minėtų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, yra padarytos idealiąja sutaptimi, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir E. N. skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad E. N. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Todėl šiuo nuosprendžiu ir minėtu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje nebendrinamos. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti E. N. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad E. N. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė apysunkę ir nesunkią tyčines nusikalstamas veikas ir šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Teismas pažymi, kad E. N. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas ir jam anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors byloje yra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, vėliau E. N. toliau darė nusikalstamas veikas, tačiau posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad iš praeities klaidų pasimokė, nebevartoja narkotinių medžiagų, nebendrauja su kompanija dariusia jam neigiamą įtaką, dirba. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad E. N. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tai būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į jo nusikalstamą elgesį. Kaltinamojo ilgesnė elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu E. N. nesilaikys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi E. N. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui kartu paskiriant intensyvią priežiūrą, nes nusikalstamos veikos pobūdis ir kaltinamojo asmenybė rodo, kad yra tokios priemonės poreikis. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. N. įpareigotinas:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (išskyrus gydytojų paskirtus vaistus) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- per pirmus dešimt bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pilnamečiam asmeniui <...> atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas sutinka su valstybinio kaltintojo baudžiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija, kad būtų reikšminga E. N. įpareigoti atlyginti padarytą žalą. Tokią pareigą numato BK 69 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nusikalstamais E. N. veiksmais nukentėjusysis J. Ž. dėl padarytų sužalojimų patyrė turtinės žalos (130,14 Eur), o civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl J. Ž. padarytų sužalojimų patyrė 1823,71 Eur gydymo išlaidas, kas laikytina turtine žala. Teismo vertinimu baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas padės įgyvendinti bausmės vykdymo atidėjimo institutu siekiamus tikslus ir taip pat užtikrins nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turtinius interesus. E. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam J. Ž. ir civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasai, kurį jis turi įgyventi per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu prašė E. N. skirti įpareigojimą nesilankyti pramogų vietose. Teismo vertinimu toks įpareigojimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. E. N. paskyrus įpareigojimą nakties metu būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bausmės vykdymo atidėjimo tikslai bus pasiekiami efektyviau nei uždraudžiant asmeniui lankytis pramogų vietose.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu E. N. motina S. N. 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui ir perduoti kaltinamąjį S. N. atsakomybei (2 t., b. l. 172-173).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2023 m. gruodžio 17 d.) E. N. buvo neteistas. Visgi negalima vertinti, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos taikyti laidavimą kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, padarė tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018, 2K-224-1073/2023, 2K-268-628/2023). Pirmą kartą E. N. nusikalto dar 2023 m. spalio 6 d. (disponavimas psichotropine medžiaga), už ką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu. Konstatuotina, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos.

Duodamas parodymus teisme kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl E. N. gailėjimosi nuoširdumo. Teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Visgi nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. N. neatlygino nei dalies nusikalstama veika padarytos žalos. Apie J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius kaltinamasis turėjo žinoti dar savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 24 d., kurioje nurodė, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam tegu sprendžia teismas. Taip pat susipažinęs su kaltinamuoju aktu, kuris jam buvo išsiųstas 2024 m. liepos 17 d. (2 t., b. l. 75) (teisme nurodė, kad kaltinamąjį aktą gavo). Visgi, žinodamas apie pareikštus civilinius ieškinius, kaltinamasis apie pusę metų nedėjo jokių pastangų stengdamasis juos, bent iš dalies, atlyginti ir įrodyti, kad siekia atitaisyti savo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad žada atlyginti žalą, o anksčiau jos neatlygino, nes kitoje byloje jam buvo paskirta 2400 Eur bauda, kurią sumokėjo. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad E. N. būtų sumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu (byloje Nr. 1-840-1100/2024) paskirtą 1900 Eur baudą (baudą turėjo sumokėti iki 2024 m. lapkričio 29 d., 2024 m. gruodžio 3 d. dėl baudos išieškojimo išduotas vykdomasis raštas antstoliui) ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (byloje Nr. e1-3588-1218/2024) paskirtą 2400 Eur baudą (baudą turi sumokėti iki 2025 m. lapkričio 27 d.). Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo, kas mėnesį gavęs algą bent po dalį pradėti atlyginti žalą, teismas abejoja tokiu kaltinamojo pasižadėjimo nuoširdumu, nes turėdamas galimybę atlyginti bent dalį žalos, iš ankstesnių darboviečių gavęs atlyginimą, to nepadarė. Mažai tikėtina, kad savanoriškai E. N. žalą atlygintų ir ateityje.

Taip pat, nėra pagrindo išvadai, kad E. N. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kitą baudžiamąjį procesą dėl 2023 m. spalio 6 d. nusikalstamos veikos (kaip minėta, buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu), E. N. darė naujas nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. N. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už disponavimą psichotropine medžiaga be tikslo platinti, o šią nusikalstamą veiką padarė 2024 m. kovo 29 d. (atkreiptinas dėmesys, kad jau po 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžio). Be to, dar 2024 m. vasario 12 d. E. N. savo veiksmais padarė pavojingus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, kuomet vairavo automobilį pakartotinai, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio į kurį atsitrenkė, taip padarė žalos, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas kelių eismo taisykles iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirta 2300 Eur bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas 24 mėnesiams. Teismo duomenimis, be pastarojo atvejo, už vairavimą neturint teisės, E. N. per 5 metus baustas 11 kartų (2021 m. sausio 6 d. nutarimu, 2021 m. vasario 18 d. nutarimu, 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, 2021 m. spalio 6 d. nutarimu, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu (taip pat vairavo neblaivus), 2023 m. spalio 12 d. nutarimu, 2023 m. spalio 30 d. nutarimu, 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu, 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu). Visos paskirtos baudos, išskyrus 2024 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą 2300 Eur baudą, sumokėtos. Negana to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. N. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, o šią nusikalstamą veiką padarė 2024 m. spalio 26 d. (atkreiptinas dėmesys, kad tuo laikotarpiu ši baudžiamoji byla jau buvo nagrinėjama teisme, o dar 2024 m. spalio 15 d. posėdyje buvo išsakyta pozicija dėl laidavimo taikymo). Įvertinus šiuos duomenis teismui kyla reikšmingų abejonių dėl E. N. nusiteikimo laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo E. N. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl prašymai atleisti E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – atmestini. Nesant sąlygų taikyti laidavimą teismas papildomai dėl galimos laiduotojos S. N. tinkamumo būti laiduotoja, nepasisako.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2023 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1823,71 Eur turtinės žalos atlyginimo už J. Ž. gydymo išlaidas ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą turtinę žalą dėl J. Ž. gydymo) (1 t., b. l. 89-90), nukentėjusiojo J. Ž. papildytas civilinis ieškinys dėl 1866 Eur turtinės žalos atlyginimo (išlaidos maistui, vaistams, vitaminams, tepalams, kaulo atstatymui padedantys preparatams, kelionių į gydymo įstaigas taksi paslaugoms) (2 t., b. l. 116-118) ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-106).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl E. N. panaudoto fizinio smurto prieš J. Ž. ir padarytų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė turtinio pobūdžio išlaidų, viso 1 866 Eur sumai. Civiliniame ieškinyje teigiama, kad keturis mėnesius po įvykio nukentėjusysis turėjo prašytis pagalbos iš šeimos narių (mamos), kuri pirkdavo išgyvenimui reikalingus produktus, namų apyvokos daiktus, ruošdavo maistą ir jį siųsdavo į (duomenys neskelbtini). Maistą tekdavo užsisakyti ir iš maitinimo įstaigų. Gyjant kaului gydytojų buvo patarta valgyti kokybišką ir pilnavertį maistą, todėl maistui taupoma nebuvo. Siekiant palengvinti skausmus ir sulaužytos rankos gijimą, reikėjo šiltų vilnonių apdarų ir įtvarų, vaistų, vitaminų, tepalų, kaulo atstatymui padedančių preparatų. Išlaidų kelionėms į gydymo įstaigą taksi. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis teismui pateikė išlaidas patvirtinančius kvitus ir teigė, kad jie visi susiję su patirtomis išlaidomis dėl patirtų sužalojimų, ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Ž. nustatyti dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžiai. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nustatyta, kad padaryti sužalojimai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo E. N. veiksmais. Taigi nukentėjusiojo J. Ž. gydymas ir jo sveikatos atstatymas gali būti sietinas su patirtomis išlaidomis, kurios gali būti atlyginamos. Visgi nukentėjusiojo J. Ž. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi tenkinti nėra pagrindo, kadangi kai kurios nurodomos išlaidos tam tikriems pirkiniams yra nepagrįstos arba nesusiję su sveikatos atstatymui reikalingomis išlaidomis, o dėl dalies civiliniame ieškinyje nurodomų išlaidų nėra pateikta jokių jas patvirtinančių dokumentų.

Nukentėjusysis J. Ž. pateikė kvitus, kuriais motyvuojamos išlaidos maistui dėl efektyvesnio kaulo gijimo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltininko veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo procesas yra kompensacinis, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo, vadovaujasi protingumo principu spręsdamas klausimą dėl realios turtinės žalos šioje konkrečioje dalyje. Nukentėjusysis teismui pateikė kvitus, iš kurių matyti jog laikotarpiu po įvykio buvo įsigytos maisto ir kai kurios ne maisto prekės, tačiau nemažos dalies kvituose nurodytų prekių įsigijimas negali būti laikytinas pagrįstu sveikatos atstatymo tikslais. Pavyzdžiui 2024 m. kovo 23 d. kvitas iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, kuriame matyti, kad buvo užsisakoma keletas patiekalų, keturios kavos, alkoholiniai gėrimai, todėl nėra pagrindo manyti, kad išlaidos buvo reikalingos išimtinai nukentėjusiojo sveikatai, o maistą ir gėrimus galėjo vartoti ir kiti asmenys. Nustatyti, kuriuos iš kvite nurodytų patiekalų vartojo nukentėjusysis, nėra galimybės. 2024 m. kovo 22 d. kvitas iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, kuriame matyti, kad buvo užsisakyta pica su jautiena. Nustatyti, kad kvite nurodytą maistą suvartojo nukentėjusysis nėra galimybės. Be to, pridėtame kvite nurodyta maisto rūšis (pica) neatitinka civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo nurodytos pozicijos, kad buvo valgomas kokybiškas ir pilnavertis maistas, reikšmingas sužalotos rankos gijimui (2 t., b. l. 125). Tokia tendencija pastebima ir kituose pridedamuose kvituose, kuriuose įsigyjami įvairūs konditerijos gaminiai, saldumynai, pusfabrikačiai, greito maisto patiekalai, gaivieji gėrimai. Dalyje kvitų kartu su maistu įsigyjamas ir alkoholis, kaip antai kvituose iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kvite iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 127, 138, 142). Dalyje kvitų įsigyjama namų apyvokos daiktai, kurie negali būti siejami J. Ž. gydymu ir jos sveikatos atstatymo išlaidomis, kaip antai 2024 m. vasario 15 d., 2024 m. vasario 16 d., 2024 m. kovo 8 d. kvituose iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir kituose kvituose, kuriuose matyti, kad buvo įsigyjamas šampūnas, muilas, dušo želė, įvairūs skalbikliai, patalinė, plaukų priežiūros prekės, gyvūnų ėdalas, tualetinis popierius, plaukų segtukai, nagų replytės, gruntas gėlėms, avalinės tepalas, skustukas, gėlių sodinukai, prieskoniai, langų valytuvas, batų priežiūros prekės, šiukšlių maišai, kepimo popierius, lemputės ir kitos pramoninės prekės. (2 t., b. l. 125-156). Be to, didžioji dalis prekių įsigyta (duomenys neskelbtini), ir nors nukentėjusysis teigia, kad po įvykio juo rūpinosi mama ir siųsdavo jam maistą, nėra galimybės nustatyti, kokia dalis įsigytų produktų buvo skirta, būtent, J. Ž.. Pažymėtina ir tai, kad asmens maitinimasis yra natūralus žmogaus poreikis, kuris nuo jo sveikatos būklės taip pat iš esmės labai nepriklauso, todėl pateikiamų išlaidų maistu sieti tik su kaltinamojo E. N. veiksmais ir sukeltais padariniais nėra pagrindo. Taigi civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos maistui, patirtos turtinės žalos aspektu, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis pamini vilnonius rūbus, tačiau nėra pateikta jokių jų įsigijimą patvirtinančių duomenų. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų dėl išlaidų patirtų vykstant į gydymo įstaigą taksi paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis nenurodė, net preliminarių tokių išlaidų dydžio, kurias teismas galėtų vertinti, tik nurodė, kad tokias patyrė. Teismas negali preziumuoti nukentėjusiojo patirtų išlaidų pavėžėjimo paslaugoms apmokėti.

Papildytame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad patirto sužalojimo gydymui J. Ž. patyrė išlaidas įsigydamas įvairias medicinines priemones, medikamentus. Byloje pateikti banko išrašai, iš kurių matyti, kad po įvykio J. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus už pirkinius. Iš banko išrašų nėra galimybės nustatyti, kokios prekės buvo įsigyjamos vaistinėje, taip pat nėra galimybės nustatyti ar įsigytos prekės buvo skirtos J. Ž. gydymuisi. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad prekės vaistinėse įsigytos po nagrinėjamo įvykio, už jas sumokėjo pats nukentėjusysis, teismui nesukelia abejonių, kad įsigytos prekės buvo skirtos J. Ž. sveikatos atstatymui. Be to, nurodytų vaistinėse įsigytų prekių sumos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos. Pažymėtina, kad kartu su aptartais kvitais iš parduotuvių, buvo pateiktas ir vienas kvitas iš „(duomenys neskelbtini)“. Iš kvito matyti, kad buvo įsigyta vitamino C, kurio kaina 2,19 Eur ir vaistai (duomenys neskelbtini), kurių kaina 17,85 Eur. Prekės įsigytos 2024 m. kovo 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste (2 t., b. l. 137). Sutiktina, kad vitaminas C gali būti susijęs su imuniteto stiprinimu po patirtų sužalojimų, tačiau vaistai (duomenys neskelbtini) yra skirti vidutinio ir sunkaus sezoninio ir nuolatinio alerginio rinito simptomams palengvinti ir niekaip negali būti laikomi susiję su J. Ž. padarytų sužalojimų gydymu. Taigi J. Ž. dėl jam padarytų sužalojimų patirtomis gydymo išlaidomis ir patirta turtine žala pripažįstamos banko išrašuose nurodytos sumos už „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas prekes – viso 127,95 Eur (11,54 Eur +38,40 Eur + 4,83 Eur +17,57 Eur + 40,64 Eur +14,97 Eur = 127,95 Eur) ir 2024 m. kovo 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodytas išlaidas vitaminui C (2,19 Eur). Taigi nukentėjusysis J. Ž. iš viso patyrė 130,14 Eur turtinės žalos, kuri priteistina iš kaltinamojo E. N..

Pirminiame ir papildytame J. Ž. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinius kūno sužalojimus, bet ir didelį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Dėl padarytų sudėtingo laipsnio sužalojimų buvo operuotas, operacijos teko laukti dešimt dienų, dėl chirurgo užimtumo kalėdiniu laikotarpiu, dėl nepakeliamų skausmų teko vartoti stiprius nuskausminamuosius vaistus, o neigiami išgyvenimai, stresas lėmė, kad iki šiol nesijaučia pilnai atgavęs savivertę, nesijaučia saugus, bijo panašių išpuolių, o tai neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Patirtis sužalojimai palietė jo socialinę, šeiminę ir profesinę sritis. Negalėjo rašyti dešine ranka. Bus reikalinga dar viena operacija, kurios metu bus išimamos metalinės plokštelės ir varžtai. Iki šiol kenčia rankos skausmus ir mobilumo trūkumą. Negali sportuoti, važiuoti dviračiu, pilnai įsilieti atgal į (duomenys neskelbtini) veiklą. Ateityje taip pat patirs išlaidas dėl tolesnio padarytų sužalojimų gydymo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad savo civilinį ieškinį neturtinės žalos dalies palaiko. Paaiškino, kad įvykis jam kainavo daug jėgų, turėjo lankytis pas gydytojus. Ateityje vėl laukia išlaidos, nes bus reikalinga dar viena operacija, reabilitacija. Pateikė išrašus iš E. sveikatos portalo su ambulatorinių apsilankymų aprašymais (1 t. b. l. 107-128).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. N. savo veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Ž. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie J. Ž. lankymąsi gydymo įstaigose, operacijų, procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos J. Ž. patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, taip pat diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad J. Ž. jaučia neigiamas pasekmes iki šiol (sutrikęs miegas, rankos skausmai, baimė būti užpultam, nepilnavertiškumo jausmas, negalėjimas užsiimti įprastine veikla). Pasak nukentėjusiojo, jis iki šiol jaučia rankos lūžio pasekmes. Ateityje bus reikalingas tolesnis gydymas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė didelius fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš J. Ž.. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnyje, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 300 Eur iki 5000 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 (daugybiniai sumušimai, nuskelti dantys, priteista 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-254-1214/2024 (šlaunikaulio lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2K-200-495/2024 (žandikaulio lūžis, priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-29-594/2024 (dešinės išorinės kulkšnies lūžis, priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti), 2K-207-628/2023 (įvairūs sumušimai, nosikaulio, danties lūžiai, priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-182-495/2023 (sumušimai, raktikaulio lūžis, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-175-489/2023 (priekinių dantų lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis, priteista 4000 Eur neturtinės žalo atlyginimo), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aštunto danties projekcijoje, priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-13-387/2022 (kairės rankos stipinkaulio lūžis, priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-3-489/2022 (X šonkaulio lūžis, priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-289-693/2019 (kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis, priteista 2500 Eur neturtinė žalos atlyginimo)). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti didinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis 2K-49-495/2022 (dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, priteista 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis E. N. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, kaltinamojo (duomenys neskelbtini) amžių ir nukentėjusiajam J. Ž. padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką ir net iki šiol, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo J. Ž. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 4000 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 4000 Eur neturtinės žalos priteisimas. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad nukentėjusiojo J. Ž. papildytas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam iš kaltinamojo E. N. priteisiama 130,14 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 4 130,14 Eur).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 91). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), kaltinamasis neginčijo civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio dydžio, sutiko jį atlyginti, todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 1823,71 Eur suma priteistina iš kaltinamojo E. N..

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš E. N. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

E. N. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 47-48) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantis vokas su 1 laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Iki teismo išėjimo į pasitarimų kambarį nebuvo gautas prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. N., dėl gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme. Klausimas dėl tokio pobūdžio išlaidų negavus atitinkamo prašymo, nespręstinas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 metų 6 mėnesiu laisvės atėmimo bausmę.

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 straipsnio 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir E. N. paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis E. N. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui kartu paskirti intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (išskyrus gydytojų paskirtus vaistus) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- per pirmus dešimt bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, E. N. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam J. Ž. (130,14 Eur) ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (1823,71 Eur) per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš E. N. priteisti 1823,71 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus, 71 euro centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistas sumas, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. N. priteisti jam 130,14 Eur (šimtą trisdešimt eurų ir 14 euro centų) turtinės ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, viso 4 130,14 Eur (keturis tūkstančius šimtą trisdešimt eurų ir 14 euro centų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 1 laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

E. N. išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.