Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. N. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. N. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną, norėdamas išbandyti, pirko psichotropinę medžiagą per programėlės „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Draugas davė pažįstamo numerį ir sakė, kad gali jam parašyti šiuo klausimu. Buvo sutarta dėl 10 g draudžiamos medžiagos įsigijimo, sumokėjo 140 Eur. Susitiko su asmeniu Naujininkų rajone. Gavęs psichotropinę medžiagą, maždaug pusę jos suvartojo. Buvo užmigęs automobilyje BMW, kuris priklauso tėvui, kai policijos pareigūnai pastebėjo jį. Neturi teisės vairuoti transporto priemones. Prisistatė kitu asmeniu policijos pareigūnams dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo. Anksčiau yra vartojęs kanapių. Po nagrinėjamo įvykio nevartoja narkotinių medžiagų ir alkoholio. Jo mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur. Su motina labai daug bendrauja (kiekvieną dieną telefonu). Ji – labai geras ir rūpestingas žmogus. Motina, turbūt, kitą dieną sužinojo apie nagrinėjamą įvykį, atvažiavo pasiimti jo. Ji neigiamai reagavo dėl jo veiksmų. Motina galėtų kalbėti su juo apie tai, kad daugiau taip nebesielgtų, pats turėtų suvoktų, kad toks elgesys ateityje nebesikartotų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas E. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, patruliuodamas su kolege A. L., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Saulėtekio al., paskambinęs pranešėjas pranešė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Saulėtekio troleibusų žiede po ženklu, kur negalima stovėti, o vairuotojas galimai miega ant vairuotojo sėdynės, arti nepriėjo. Jie atvyko nurodytu adresu ir rado minėtą automobilį Saulėtekio al. 32, kuriame miegojo asmuo. Pabeldus į langą, asmuo atsikėlė ir paaiškino, kad naktį dirbo „(duomenys neskelbtini)“ maisto išvežiotoju, o po darbo jautėsi labai mieguistas ir pavalgęs užmigo automobilyje. Paprašius prisistatyti, asmuo prisistatė kaip D. S.. Patikrinus per duomenų bazę, jiems sukėlė įtarimą, nes iš nuotraukos buvo matyti, kad tai – ne jis. Nuėjus antrą kartą, asmuo elgėsi labai įtartinai, buvo pasimetęs ir nenorėjo pakilti nuo vairuotojo sėdynės, taip pat buvo matyti, kad nervinasi. Paklausus jo asmens kodo, asmuo padiktavo (duomenys neskelbtini), kuris atitiko D. S. asmens kodą. Patikrinus automobilį, pastebėta, kad automobilis yra automatiškai išregistruotas, paprašius pateikti dokumentus, asmuo atsakė, kad neturi jų. Taip pat paminėjo, kad automobilis yra skolintas iš draugo motinos, kurios vardas S., kuri minėtą automobilį nusipirko prieš porą dienų ir automobilis nebuvo įregistruotas. Paklausus asmens, ar neturi draudžiamų ir neleistinų daiktų, nes bus daroma krata, asmuo pasakė, kad neturi. Pradėjus tikrinti asmenį, pas jį nebuvo rasta draudžiamų daiktų, tačiau buvo matyti, kad jis vis labiau nervinasi – vaikšto pirmyn atgal, dreba rankos, vis kažko ieško. Pradėjus tikrinti automobilį, asmuo vis prieidavo arti ir stovėjo stebėdamas. Liepus asmeniui atsitraukti, jis priėjo prie automobilio bagažinės. Darant automobilio apžiūrą, tarp vairuotojo sėdynės ir rankinio stabdžio svirties esančio tarpo gulėjo juodos spalvos piniginė. Paklausus asmens, kam priklauso piniginė, jis nurodė, kad draugui. Vėl paklausus, ar piniginėje yra draudžiamų daiktų, jis pradėjo sakyti, kad tai – ne jo piniginė. Pradėjus tikrinti piniginę, buvo pastebėta asmens tapatybės kortelė, kurioje nurodyti duomenys – E. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmens dokumente esanti nuotrauka buvo akivaizdžiai panaši į minėtą asmenį, kuris buvo užmigęs automobilyje. Toliau tikrinant piniginę, už kortelių skyriaus esančioje kišenėje buvo pastebėtas peršviečiamas plastikinis maišelis, kuriame buvo neaiškios kilmės baltos spalvos kieta medžiaga, kuri galimai yra narkotinė medžiaga (kristalai). Taip pat tame pačiame skyriuje buvo rastas antras peršviečiamas plastikinis maišelis su išnaudotos medžiagos likučiais, kurie galimai yra narkotinė medžiaga. Asmens paklausus, kas yra šitame maišelyje, jis atsakė, kad tai – ne jo. Vėliau asmuo paaiškino, kad S., su kuria kalbėjo, yra jo motina, kuri vėliau paskambino ir patvirtino, kad E. N. yra jos sūnus. Paklausus asmens, kodėl prisistatė kitu vardu, paaiškino, kad nenorėjo, jog nustatytų, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Paklausus asmens, ar jis vartoja narkotines medžiagas, atsakė, kad taip ir paskutinį kartą vartojo „kristalus“ prieš savaitę. Taip pat prisipažino, kad rasta piniginė yra jo, bet rastos galimai narkotinės medžiagos yra ne jo, o draugo, tačiau kokio draugo, nenurodė. Paklausus, kur įsigijo narkotines medžiagas, atsakė, kad ne (duomenys neskelbtini), bet galimai (duomenys neskelbtini) ir pirko 10 gramų „kristalų“, paskutinį kartą vartojo jas pas draugą (b. l. 63–65).

Šio liudytojo tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 7–8).

2023 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota atlikta automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad automobilis stovi troleibusų parko aikštelėje, esančioje Vilniuje, Saulėtekio al. 32. Automobilis yra tamsios spalvos, penkių durų. Atidarius vairuotojo pusės priekines dureles, tarp rankinio stabdžio svirties ir priekinės vairuotojo sėdynės esančiame tarpe rasta tamsios juodos spalvos odinė piniginė su dokumentais, priklausančiais E. N.. Taip pat piniginės viduje, ties kortelių skyriumi, kišenėje, rasti du permatomi plastikiniai maišeliai. Viename iš jų yra balkšvos spalvos kieto pagrindo kristalai, o kitame maišelyje – šios medžiagos likučiai. Plastikiniai maišeliai yra išimami iš piniginės ir sudėdami yra voką Nr. 1 (b. l. 11–18).

2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra (b. l. 46–49).

2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą dėl nagrinėjamo įvykio garso įrašas (b. l. 50–51).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3050365-23 (toliau – 2023 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada) konstatuota, kad:

1) kristalinės medžiagos iš plastikinio maišelio, paimto 2023 m. spalio 6 d. E. N. apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas, kurio masė yra 3,880 g. Ant antro plastikinio maišelio, paimto 2023 m. spalio 6 d. E. N. apžiūros metu, paviršių yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono pėdsakai;

2) nuoplovoje, paimtoje nuo E. N. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 57–59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. R-N 2897/2023 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. R-N 2897/2023 (01)) konstatuota, kad E. N. šlapime rasta amfetamino, 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūšties. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, 3-chlorometkatinonas – psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. N.anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo kaltinime nurodytu psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – kiekiu, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis E. N.teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Tai, kad kaltinamasis laikė psichotropinę medžiagą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir tiesioginio liudytojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos papildo jo surašytas tarnybinis pranešimas, 2023 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Tą aplinkybę, kad E. N. neteisėtai disponuota medžiaga yra psichotropinė, įrodo 2023 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad E. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

E. N. taip pat inkriminuotas psichotropinės medžiagos gabenimas automobiliu BMW. Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, iš kur E. N. gabeno draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vien neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo fakto nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog E. N. gabeno tokią medžiagą.

Todėl E. N. iš kaltinimo šalinama aplinkybė, susijusi su psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – gabenimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, grynos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g, o dideliu kiekiu laikytinas toks aptariamos medžiagos kiekis, kuris viršija 20 g. Taigi šiuo atveju E. N. neteisėtai disponuojamos grynos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono kiekis (3,880 g) – kiekis viršijo nedidelį kiekį, bet neviršijo didelio kiekio, be to, nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą minėtą draudžiamą medžiagą parduoti ar kitaip platinti, todėl atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl E. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, gynyba prašė atleisti E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant S. N. atsakomybėn (ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti prašymai, b. l. 99–100).

S. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos santykiai su E. N. geri, jie beveik kiekvieną dieną susiskambina telefonu, taip pat susitinka gyvai (dažniausiai savaitgaliais). Sūnus viską jai papasakoja. E. N. dirba ir nuomojasi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet registruotas pas tėvus. E. N. draugiškas, nuoširdus, jie vienas kitam padeda. Sužinojo apie nagrinėjamą įvykį, kai paskambino tyrėja. Nežinojo, kad sūnus vartoja narkotines medžiagas. Žino, kad jis vairuoja automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Ji kalbės ir prašys, kad E. N. daugiau nevartotų narkotinių medžiagų.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju E. N. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Nagrinėjamu atveju nors E. N. yra neteistas, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad jis kitame ikiteisminiame tyrime 2024 m. sausio 17 d. pripažintas įtariamuoju dėl 2023 m. gruodžio 17 d. (jau po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo) galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (b. l. 138–139). Dėl kaltinamojo iš tiesų nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau tokia aplinkybė turi reikšmės vertinant E. N. asmenybę. Be to, kaltinamasis yra daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už pavojingų administracinių nusižengimų padarymą, t. y. 1) daug kartų už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta ar sustabdyta; 2) už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; 3) už chuliganišką vairavimą; 4) už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,29 promilių neblaivumas); 5) ne vieną kartą už eismo įvykių sukėlimą. Reikšminga ir tai, kad E. N. ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (po 2023 m. spalio 6 d.) buvo net tris kartus baustas administracine tvarka už 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. spalio 20 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta. Jam taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2024 m. vasario 12 d. automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta, eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (nors dėl šio įvykio nėra priimtas nutarimas, tačiau tai turi reikšmės vertinant E. N. asmenybę) (b. l. 140–146). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. E. N. net po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo nepadarė jokių teigiamų išvadų ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tokios išvados nepaneigia tai, kad E. N. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, o jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Skirtingo pobūdžio pažeidimų darymas taip pat leidžia spręsti, ar kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje E. N. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis dirba pagal individualią veiklą. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. N. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – kiekis 3,880 g.

E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

E. N. anksčiau neteistas (b. l. 138–139), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 140–146). Jis dirba pagal individualią veiklą. Duomenų apie E. N. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. N. už padarytą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, artima minimaliai už nesunkių nusikaltimų padarymą(BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

E. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

VI. Kiti klausimai

E. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87–88). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. N. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 6 d. 8.45 val. iki 2023 m. spalio 6 d. 18.31 val. (viena diena) (b. l. 74–76, 77–78). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

1) sunaikinti po tyrimo likusius miltelius, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį–saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (57–58);

2) sunaikinti objektus, kurie buvo perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2023 m. lapkričio 27 d. aktas Nr. PD-00000015620) (60–61);

3) byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. N. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 6 d. 8.45 val. iki 2023 m. spalio 6 d. 18.31 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1 900 Eur (tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) sunaikinti po tyrimo likusius miltelius, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį–saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti objektus, kurie buvo perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2023 m. lapkričio 27 d. aktas Nr. PD-00000015620);

3) byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį „1-846-1100/2024“)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.