Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. J. K. dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. vasario 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovės S. P. naudai iš atsakovo A. J. K. 5 procentus metinių palūkanų nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudži­amojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos 20 000 Eur neturtinės žalos sumos nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško žalos atlyginimo ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė prieštaravimus.

Ieškovės atstovas 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo ieškovės advokatas siuntė pasiūlymą geruoju susitarti, tačiau atsakovas atmetė pasiūlymą. Advokato teigimu, ieškovė turi procesinę teisę reikšti reikalavimą atskiroje byloje, baudžiamojoje byloje tokio reikalavimo nereiškė, tai neužkerta kelio reikalavimo reikšti kitoje byloje. Palaikė reikalavimą priteisti palūkanas nuo 20 000 Eur iki visiško įvykdymo.

Teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas A. J. K. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 124 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija (duomenys neskelbtini) promilės alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje į kairę nesuvaldė vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė bei sužalojo juo ėjusias pėsčiąsias ieškovę S. P., G. V. ir B. D., kurioms dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinei ieškovei iš nuteistojo priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir priteistą atlyginti neturtinę žalą padidino iki 20 000 Eur, o taip pat iš atsakovo papildomai priteisė civilinei ieškovei 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 3650 Eur bylinėjimosi išlaidų). Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) (BPK 336 straipsnio 3 dalis). Iki pirmosios instancijos teismo baudžiamojoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (priimtas (duomenys neskelbtini)), atsakovas per (duomenys neskelbtini) A. Č. ieškovei atlygino 1500 Eur. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi nuteistojo A. J. K. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio, Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio, kasacinį skundą atmetė.

Taigi civilinėje byloje kilo ginčas dėl 5 procentų metinių palūkanų už kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priteistą žalos atlyginimą priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu pripažintinas atsakovo argumentas, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo reikalavimo procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo), negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Plenarinė sesija konstatavo, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, nurodė, kad pirma, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, atsižvelgiant į BPK esantį teisinį reguliavimą ir konstitucinius baudžiamojo proceso (nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą) principus, CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; trečia, teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad asmuo turi teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo ne tik po civilinės, bet ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuosprendis, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, yra įsiteisėjęs, tačiau žala nėra atlyginta, atsakovas nėra motyvuotas tą padaryti kiek įmanoma greičiau. Ieškovė pateikė įrodymus, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, pervedė ieškovei 2022-08-22, 2022-09-14, 2022-10-12, 2022-11-11 tam tikras sumas, tačiau iš pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti, kokios konkrečiai lėšos ieškovei pervedamos, nes nuosprendžiais ieškovei iš atsakovo priteista ne tik neturtinė žala, bet ir bylinėjimosi išlaidos (2022-08-22 mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodoma „A. J. K. 233,58 gr. BVI, 121,42 skol“, 2022-09-14 mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodoma „A. J. K. 431,38 skolos“, 2022-10-12 ir 2022-11-11 mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodoma „A. J. K.“).

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Teismas pažymi, kad procesinės palūkanos visų pirma yra skatinamosios, nes jomis siekiama kad žalą padaręs asmuo (prievolėje vadinamas skolininku), kuo greičiau atlygintų žalą nevilkindamas teismo proceso ir įvykdydamas teismo sprendimą. Šios palūkanos atlieka ir kompensacinę funkciją, nes nukentėjęs nuo skolininko padarytos žalos asmuo (prievolėje vadinamas kreditoriumi) patiria išlaidų, kurias galima įvertinti pinigine išraiška. CK 6.37 straipsnis skirtas palūkanoms, kurio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos, yra prie bendrųjų prievolių teisės normų, kad prievolių atsiradimo pagrindais yra tiek sutartis, tiek deliktas. Pareiga atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio (dar teisės doktrinoje vadinama pinigine prievole) t. y. deliktinės prievolės objektas – pinigai, o dalykas – skolininko pareiga atlyginti žalą (t. y. perduoti pinigus). Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-233/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė yra piniginė, ginčo dėl to, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje antstolė priverstinai vykdo nuosprendį, išskaičiuoja iš atsakovo tam tikras sumas ir perveda ieškovei, kas reiškia tęstinį prievolės pažeidimą, nes teismo nuosprendis turėjo būti įvykdytas jam įsiteisėjus. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Pažymėtina, jog byloje nustatyta ir trečioji sąlyga, būtina taikyti CK 6.210 straipsnį, – įstatyme nenustatyta, kad palūkanos šiuo atveju neturi būti mokamos. Įvertinus šalių atstovų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog atsakovas neteisėtai naudojasi pinigais, kurie turėjo būti sumokėti ieškovei kaip neturtinės žalos atlyginimas, ieškovė patyrė nuostolių ir iki nagrinėjamos bylos iškėlimo dienos dėl (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo, todėl ieškovė turi įstatyminę teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o atsakovas turi pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (CK 6.210, 6.251, 6.261 straipsnių pagrindu). Toks reikalavimo, pareikšto CK 6.37 straipsnio pagrindu, teisinis perkvalifikavimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, kadangi nekeičiamas nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Pažymėtina, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Įvertinus nurodytą, yra pagrindas ieškovei priteisti kompensuojamąsias palūkanas – 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, t. y. (duomenys neskelbtini), o nuo civilinės bylos iškėlimo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už baudžiamojoje byloje priteistą 20 000 Eur sumą nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą, skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Taigi atsakovui vykdant nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimą dalimis, antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija, apskaičiuos mokėtinas palūkanas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteistos palūkanos galėtų būti laikytinos nepagrįstomis. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, t. y. neatlygino nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudži­amojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos sumos nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško žalos atlyginimo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 900 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, procesinius prašymus, atsiliepimą į prieštaravimus, teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Teismas, įvertinęs ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį, daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 900 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur. Kadangi teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudži­amojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos sumos nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.