Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3092-429/2023 pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovei A. O. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovės A. O. priešieškinį ieškovui V. O. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. O. (toliau – ieškovas arba apeliantas) 2022 m. rugsėjo 21 d. pateiktu ieškiniu (reg. Nr. DOK-28184) prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo:

- nustatyti nepilnametės dukters A. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo;

- priteisti iš atsakovės A. O. nepilnametės dukters A. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio padavimo iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- paskirti jį priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta jo ir atsakovės A. O. santuoka. Jų nepilnametės dukros A. O. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš jo nepilnametės dukros išlaikymui buvo priteista 100,00 Eur suma, mokama kasmėnesinėmis išmokomis. Konkreti jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka nustatyta nebuvo, tačiau po nurodyto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė faktinė situacija, t. y. 2022 m. birželio 4 d. nepilnametė dukra palikusi atsakovę atsikraustė gyventi pas jį, todėl šiuo metu jis vienas faktiškai gyvena su nepilnamete dukra, ja rūpinasi bei materialiai išlaiko. Nepilnametė dukra A. O. labai prisirišo prie jo, jų tarpusavio santykiai puikūs. Su motina A. O. nepilnametė dukra bendrauja retai, joms atskirai dėl to sutarus, jų tarpusavio santykiai ganėtinai konfliktiški. Ieškovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, gauna pastovias pajamas, geba rūpintis savo dukra, todėl mano, jog yra pagrindas nustatyti A. O. gyvenamąją vietą kartu su juo. Pakeitus dukros gyvenamąją vietą, turi būti pakeista ir Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimo. Įvertinus įprastus ir būtinus nepilnametės dukters poreikius, jos amžių, turimus sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)), ieškovo nuomone, jos išlaidoms reikalinga suma sudaro apie 750,00 Eur per mėnesį, todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters A. O. išlaikymą – po 250,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Nurodė, kad su atsakove geba susitarti dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, todėl savarankiško reikalavimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo jis nereiškia.

3. Atsakovė A. O. (toliau – ir atsakovė) 2022 m. lapkričio 7 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-136999) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad V. O. savo ieškinį grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, t. y. nepilnametės dukros A. O. norų pasikeitimu bei faktiniu apsigyvenimu ieškovo gyvenamojoje vietoje. Įtakota ieškovo elgesio, jog pastarasis jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje įrengė jai atskirą kambarį, dukra pamanė, kad gyvendama su tėvu turės daugiau laisvės, tačiau toks nepilnametės dukros A. O. sprendimas yra spontaniškas ir neapgalvotas, jis prieštarauja jos pačios interesams. Atsakovė yra sudariusi geras ir saugias gyvenimo sąlygas savo dukrai, daug padeda jai ugdymo procese, nes yra pedagogė, dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pilnai aprūpina dukra materialiai, turi nekilnojamojo turto, kurį realizavusi galės pagerinti savo ir nepilnametės dukros gyvenimo sąlygas. Atsakovo finansinė padėtis yra prasta, jis yra iš dalies nedarbingas, negeba mokėti net iš jo priteisto 100,00 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, keisti A. O. gyvenamosios vietos pagrindo nėra. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su ja, jos motina, tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir kad tokia aplinka dukrai bus sukurta jos gyvenamąją vietą nustačius kartu su tėvu.

4. Atsakovė 2023 m. vasario 14 d. byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-19485), kuriuo prašė:

- panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, kuria iš V. O. dukros A. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

- nustatyti V. O. bendravimo su nepilnamete dukra A. O., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: šalių dukra su tėvu V. O. bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo kiekvieno sekmadienio 18.00 val. iki sekančio sekmadienio 18.00 val., jam pasiimant dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos, o po 7 dienų, t. y. kitą sekmadienį 18.00 val. ieškovas pats pristato dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą.

5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo su ieškovu nepilnametė dukra A. O. gyveno pas ją. Dukra pas ieškovą leisdavo laiką kas antrą savaitgalį, retsykiais – šiokiadieniais ir šventinėmis dienomis. Ji visada tinkamai rūpinosi dukra, ją auklėjo, augino, prižiūrėjo, suteikė visokeriopą materialinę ir moralinę pagalbą, nes jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieškovo. Ji pirkdavo dukrai maistą, drabužius, kosmetikos reikmenis, su ja kartu pramogaudavo, duodavo pinigų smulkioms reikmėms, ypač rūpinosi dukros ugdymu ir sveikata. Tuo tarpu ieškovas išlaikymą teikdavo dukrai nereguliariai, išlaikymo dydis nebūdavo indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2022 m. birželio 4 d. nepilnametė dukra neapgalvotai ir spontaniškai apsigyveno pas atsakovą jo gyvenamojoje vietoje. Ji yra įsitikinusi, kad ieškovo noras auginti dukrą, o dukros noras gyventi pas ieškovą neatitinka geriausių vaiko interesų principo. Ieškovas dėl savo sveikatos būklės ir sunkios materialinės padėties yra nebepajėgus užtikrinti dukters poreikių, skirti reikiamo dėmesio jos sveikatos ir ugdymo proceso priežiūrai. Mano, kad tiek ginčo šalių, tiek ir nepilnametės dukros interesus geriausiai galėtų atitikti bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Pagal tokį bendravimo modelį atsakovė galėtų skirti pakankamai dėmesio dukros ugdymo procesui ir jos sveikatos gerinimui, taip pat teiktų adekvatų išlaikymą išimtinai dukros interesų patenkinimui. Kita vertus, toks bendravimo modelis labiau atitiktų ir dukros norą daugiau laiko praleisti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat toks bendravimo modelis atitiktų ir ieškovo siekį praleisti maksimaliai laiko su dukra, todėl atsakovė prašė nustatyti, kad šalių dukra A. O. su tėvu V. O. bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo kiekvieno sekmadienio 18.00 val. iki sekančio sekmadienio 18.00 val., jam pasiimant dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos, o po 7 dienų, t. y. kitą sekmadienį 18.00 val. ieškovas pats pristato dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą. Nustačius atsakovės siūlomą tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, turėtų būti panaikinta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo iš ieškovo, nes nepilnametei dukrai vienodai laiko praleidžiant su abiem tėvais, abu tėvai patirtų panašaus dydžio išlaidas kasdienių dukros poreikių tenkinimui.

6. Ieškovas 2023 m. kovo 6 d. pateiktame atsiliepime į priešieškinį (reg. Nr. DOK-27822) nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ yra akivaizdžiai ydinga, neatitinka nei ginčo šalių interesų, nei nepilnametės dukters geriausių interesų. Nepilnametė dukra nuo 2022 m. birželio 4 d. gyvena su juo. Tokį sprendimą ji priėmė dėl netinkamo ir konfliktiško motinos A. O. elgesio, ne itin gerų gyvenimo sąlygų namuose (atsakovė gyvena 16 kv. m bute, be atskiros virtuvės, kur dukra neturi jokios savo asmeninės erdvės). Nepilnametė dukra yra ne kartą aiškiai nurodžiusi, kad nori nuolat gyventi su juo, o su mama – reguliariai susitikti. Pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarkos modelį nepilnametė dukra nežinos, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta jos gyvenamoji vieta, iš esmės ji neturės savo pastovios gyvenamosios vietos, patirs sunkumų vykdama iš ieškovės namų į ugdymo įstaigą. Nepagrįstu ieškovas laikė ir reikalavimą panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo. Tai padarius liks neaišku, kuris iš tėvų bus atsakingas už ilgalaikių nepilnametės dukros poreikių tenkinimą, kas privalės mokėti už būrelius, didesnių daiktų, tokių kaip striukės, žieminiai batai ir kt. įsigijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies:

- pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir panaikino minėto teismo sprendimo dalį, kuria iš V. O. nepilnametės dukros A. O. išlaikymui priteista po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros A. O. išlaikymui – 50,00 Eur;

- nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. O. tvarką, pagal kurią: šalių dukra su tėvu V. O. bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo kiekvieno sekmadienio 18.00 val. iki sekančio sekmadienio 18.00 val., jam pasiimant dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos, o po 7 dienų, t. y. kitą sekmadienį 18.00 val. ieškovas pats pristato dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą;

- priteisė iš ieškovo atsakovei 680,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad A. O. yra sveika, dirba, gauna vidutines pajamas (1 200,00 Eur per mėnesį), turi gebėjimus tinkamai auklėti vaikus, turi nemažai nekilnojamojo turto. Vertindamas V. O. faktinę padėtį, teismas nustatė, kad jo finansinė padėtis, taip pat sveikatos būklė, nėra gera. Ieškovo pajamos siekia 245,00 Eur per mėnesį, nuosavybės teise priklauso tik 1/2 dalis gyvenamojo namo, jam yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jis ilgą laiką niekur nedirba ir negali dirbti, pragyventi ir išlaikyti dukrą jam padeda sesuo.

9. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra vengia bendrauti su atsakove, nors byloje nėra patikimų ir akivaizdžių duomenų, jog ji veikia priešingai vaiko interesams, darytų jai blogą įtaką, traumuotų vaiką ir pan. Teismo vertinimu, byloje nėra ir įrodymų, liudijančių tai, kad ieškovas ribotų nepilnametės dukters ir motinos bendravimą, manipuliuotų vaiku taip, jog jis atsisakytų bendrauti su atsakove. Teismas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko apsisprendimas yra nepastovus ir kintantis, atsižvelgiant į tai, kad motinos darbas susijęs su kita vietove – Vilniumi, todėl laikas atliekant darbines funkcijas šiek tiek riboja atsakovės galimybes bendrauti su dukra kiekvieną dieną.

10. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į dukros amžių, turi būti sudaromos lygios galimybės abiem tėvams matytis su nepilnamete dukra, neapribojant tiek šalių, tiek dukros teisių į šeimos ryšius. Darydamas tokią išvada teismas rėmėsi 2023 m. balandžio 18 d. psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvada.

11. Teismas sprendė, kad atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka („50:50 procentų laiko“) geriausiai atitinka vaiko interesus ir yra kompromisinis variantas tarp ginčo šalių. Teismas pažymėjo, kad dukra yra prisirišusi prie abiejų tėvų, su abiem tėvais nori laiką praleisti po lygiai, abu tėvai myli nepilnametę dukrą. Nepilnametė dukra pati savarankiškai gali nuvykti į mokyklą, dienos namus ar iš motinos pas tėvą ir atvirkščiai – pas motiną, be to, net ir jai būnant pas tėvą ar motiną, jos mokymosi ar gydymo įstaiga nekinta, nes tarp tėvų namų viešuoju transporto važiuojant užtrunkama tik apie 15 minučių. Aplinkybių, jog abu tėvai veikia priešingai dukros interesams, daro jai blogą įtaką, traumuoja ją ir pan., teismas nenustatė, todėl teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo pagal jos pasiūlytą modelį.

12. Teismo vertinimu, nustačius atsakovės pasiūlytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką („50:50 procentų laiko“), A. O. vienodai laiko praleis su abiem tėvais, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė patirs panašaus dydžio išlaidas dukros išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria iš V. O. nepilnametės dukros A. O. išlaikymui priteista po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisė iš ieškovo V. O. nepilnametės dukros A. O. išlaikymui – 50,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas V. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines byloje nustatytas aplinkybes: t. y. į tai, kad nepilnametė dukra nuo 2022 m. birželio mėn. pastoviai gyvena kartu su ieškovu; taip pat į tai, kad nepilnametė A. O. aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, bei institucijos teikiančios išvadą rekomendacijas, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarautų ir atitiktų vaiko interesus.

14.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apklausta 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nepilnametė A. O. aiškiai nurodė, jog nori gyventi su tėvu (ieškovu), o su mama (atsakove) norėtų būti savaitgaliais. Gyvenimas po savaitę pas tėvą ir po savaitę pas mama, jai būtų nepatogus.

14.3. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis ir sveikatos būklė (jis yra vidurinio išsilavinimo, jo gaunamos pajamos sudaro apie 245,41 Eur, jam nuosavybė teisės priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo) apriboja galimybes tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku. Nepilnametei dukrai daugiau kaip metus gyvenant pas ieškovą ir nesant nustatytų jokių vaiko teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su jo sveikata, gaunamomis pajamomis, turtine padėtimi, visiškai nepaneigia tinkamo rūpinimosi dukra, nes ieškovas visapusiškai užtikrina visus dukros interesus.

14.4. Nepagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė didesne apimtimi rūpinasi nepilnametės dukros sveikata bei jos ugdymo procesu. Būtent jis skiria daugiau dėmesio A. O. sveikatos būklei, veža ją pas gydytojus, perka medikamentus. Tuo tarpu atsakovė ne kartą nesiėmė priemonių, kad nepilnametei dukrai laiku būtų suteiktos medicininės paslaugos. Analogiška situacija yra ir su ugdymo procesu. Atsakovė daug dirba, namo grįžta labai vėlai, anksti eina miegoti, ruošti pamokų dukrai nepadeda. Dukra skambina telefonu, kad jis padėtų padaryti matematikos uždavinius, padėtų parašyti rašinį. Dukrai apsigyvenus pas jį, jos mokymosi rezultatai netgi pagerėjo. Visa tai liudija suprastėjusį dukros auklėjimą jai gyvenant kartu su atsakove.

14.5. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad pastaruoju metu nepilnametė dukra vengia bendrauti su atsakove, tačiau nepaisant to, paliko galioti dukros gyvenamąją vietą su A. O., taip savo esme versdamas vaiką per prievartą toliau bendrauti ir gyventi su atsakove, su kuria yra pilnai neatkurtas tarpusavio ryšys.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino 2023 m. balandžio 18 d. psichologinio tyrimo išvadą, kuria rekomenduojama dukrai su tėvais bendrauti slenkančiu grafiku – savaitę su tėvu, savaitę su mama. Ši psichologinė išvada yra senesnė nei vaikas buvo apklaustas teisme. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino psichologinio tyrimo išvadas, ignoruodamas tiek teisme apklausto vaiko nuomonę ir norą, tiek ir vaiko teisių apsaugos institucijos, kuri dalyvavo bylą nagrinėjant viso proceso metu, pateiktą išvadą.

14.7. Visos nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, liudija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės A. O. gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Taip pat iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai – po 250,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis.

14.8. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka („50:50 procentų laiko“) apeliantas pažymėjo, jog visiškai nebuvo atsižvelgta į nepilnametės A. O. išsakytą nuomonę, jog ji nenorėtų bendravimo tvarkos po savaitę, o norėtų su mama bendrauti 2–3 savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką po savaitę kiekvienam iš tėvų. Neatsižvelgdamas į vaiko norą, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino maksimalų tėvų dalyvavimą vaiko auklėjime, lygią tėvų galimybę auklėti savo vaikus iškėlė aukščiau paties vaiko interesų.

14.9. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir išvadą byloje teikiančios institucijos rekomendacijas, kuriose pastaroji nepritarė atsakovės reikalavimui dėl bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ nustatymui, nes nėra artimo ryšio tarp dukros ir atsakovės, todėl reikėtų atsižvelgti į vaiko norą, kartu nustatyti kiek įmanoma maksimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką. Į vaiko norą buvo būtina atsižvelgti, nes A. O. yra jau (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, brandžiai ir logiškai dėsto savo mintis.

14.10.Kadangi bylos nagrinėjimo metu A. O. išreiškė pageidavimą bendrauti su atsakove 2–3 savaitgalius per mėnesį, o pateiktame ieškinyje nebuvo suformuluotas savarankiškas reikalavimas nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, todėl, apelianto nuomone, šį reikalavimą apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti ex officio (liet. savo iniciatyva) arba bylos dalį dėl nepilnametės dukros bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14. Atsakovė A. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Atsakovė laiko, kad pirmosios instancijos teismui buvo visi pagrindai nustatyti jos prašomą „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, pagal kurį ginčo šalių dukra realiai pakaitomis gyventų su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atstumas tarp ginčo šalių gyvenamosios vietos yra nedidelis, susisiekimo galimybės yra geros, nes dukrai būnant pas tėvą ar motiną, jos mokymosi, gydymo įstaiga ir lankomas dienos centras ar kiti užsiėmimai nekinta, kadangi tarp tėvų namų viešuoju transportu važiuojant užtrunkama tik apie 15 minučių. Gyvenant pas abu tėvus po lygiai laiko, dukros sukurti socialiai ryšiai su kitais asmenimis (draugais, kaimynais, mokytojais, klasiokais ir pan.) taip pat nebus prarasti.

15.2. Atsakovės nuomone, 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje apklaustos nepilnametės A. O. išsakyta nuomonė neatitinka geriausių jos interesų, neatspinti tikrosios jos valios, yra priešinga jos pačios ne kartą teiktiems paaiškinimams psichologei J. Š.. Kadangi į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir neatsižvelgė į ginčo šalių nepilnametės dukros nuomonę, išsakytą 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje. Teismas pagrįstai vadovavosi psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvada.

15.3. Atsakovė, kaip dirbantis ir išsilavinęs žmogus, siekia užtikrinti geriausius nepilnametės dukros poreikius – suteikti jai išsilavinimą, suteikti finansinę gerovę ir pan. Tuo tarpu ieškovo galimybės tai padaryti yra žymiai mažesnės, nes jis jau eilę metų nedirba, yra iš dalies nedarbingas, turi tik vidurinį išsilavinimą. Kadangi abu tėvai yra skirtingos asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą, todėl dukra gyvendama pas abu tėvus vienodai laiko formuotųsi kaip asmenybė, o tai darytų ją įvairiapusiškesnę. Be to, pirmosios instancijos teismui nustačius bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“ pagerėtų jos psichoemocinė būsena, kuri dėl vykstančio teisminio ginčo, šiuo metu yra suprastėjusi.

15.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino kitą teisiškai svarbią aplinkybę – kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Ieškovas dėl gaunamų mažų pajamų, turimo nedidelio darbingumo, ne itin geros sveikatos būklės, yra nepajėgus visapusiškai užtikrinti geriausių dukros interesų – lankytis reguliariai su nepilnamete dukra miesto parkuose, pasivaikščioti miške, nuvykti į renginius, nuvažiuoti ir pabūti prie jūros, ir pan., todėl pirmosios instancijos teismui nustačius „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, sudaroma galimybė A. O. vienodai laiko praleisti ir su motina, kuri su ja galėtų pabūti gamtoje, pakeliauti, nusivesti į įvairius kultūrinius ir kitus švietėjiškus renginius ar pan.

15.5. Atsakovė turi puikias galimybes užtikrinti visus nepilnametės dukros interesus – ji yra sveika, dirba, gauna pastovias pajamas, turi nemažai nekilnojamojo turto. Būtent ji aprūpina nepilnametę dukrą drabužiais, maistu, dienpinigiais ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, nustatydamas bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“.

15.6. Atsakovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi nepilnametei dukrai. Atsakovė butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. balandžio 9 d., ten su dukra gyveno 7 metus, šiuo metu deda pastangas įrengti dukrai atskirą kambarį, todėl nepilnametės dukros gyvenamoji aplinka yra nusistovėjusi ir visiškai saugi. Keisti jos, nustatant A. O. gyvenamąją vietą su ieškovu, nėra jokios objektyvios būtinybės. Priešingai, nepilnametei dukrai apsigyvenus pas ieškovą suprastėjo jos mokymosi rezultatai, sveikatos būklė, kas pirmosios instancijos teismo taipogi buvo pagrįstai ir teisingai įvertinta.

15.7. Atsakovės nuomone, teisiškai reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį yra ta, kad nepilnametė dukra jau beveik metus laiko gyvena su ieškovu, tačiau pastarasis visiškai neskatina A. O. bendrauti su atsakove, dėl ko neužtikrinamas nuolatinis ir emociškai stabilus jos, kaip motinos, ryšio formavimas su nepilnamete dukra. Nuo išsikraustymo gyventi pas tėvą momento, nepilnametė dukra pradėjo vis retinti apsilankymus pas atsakovę, vis rečiau pasilieka nakvoti. Nors ieškovas nurodo, kad siūlo nepilnametei dukrai bendrauti su motina, tačiau daugiau jokių kitų priemonių nesiima (pavyzdžiui, nesiūlo susitikti visiems kartu ir aptarti susidariusią situaciją bei ieškoti problemos sprendimo būdų, nesiūlo visiems trims lankyti šeimos terapiją pas psichologą, reguliariai neragina aplankyti motinos namuose ir juose nakvoti). Tokie ieškovo veiksmai laikytini neatitinkančiais geriausių vaiko interesų ir yra pažeidžiantys atsakovės, kaip motinos, teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta nekeisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, vietoj to nustatant nepilnamečio vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, taip pat kuriuo buvo pakeistas (sumažintas) tėvo nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydis, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Ieškovas V. O. 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus byloje.

19. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2023 m. rugpjūčio 14 d. psichologės J. Š. išvados papildymą ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. psichologės J. Š. papildomą informaciją prie A. O. išvados. Prašė juos priimti ir vadovautis byloje.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškovo V. O. pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai yra susiję su jo ieškinyje dėstomais faktais, todėl yra priimami. Atsakovės A. O. pateikti nauji įrodymai (2023 m. rugpjūčio 14 d. psichologės J. Š. išvados papildymas ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. psichologės J. Š. papildoma informacija prie A. O. išvados) yra susiję su byloje jau esančia 2023 m. balandžio 18 d. J. Š. psichologinio tyrimo išvada (kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą), tokių naujų įrodymų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise atvejų nenustatyta, todėl kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai taip pat yra priimami.

22. Ieškovas V. O. ir atsakovė A. O. yra nepilnamečio vaiko A. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

23. Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nepilnamečio vaiko A. O. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. O., iš tėvo V. O. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 100,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Konkreti tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka teismo sprendimu nustatyta nebuvo. Buvę sutuoktiniai susitarė, kad V. O. laisvai ir netrukdomai bendrauja su nepilnamete dukra, dalyvauja ją auklėjant, taip pat jis gali lankyti nepilnametę dukrą, laisvai su ja matytis ir kartu praleisti laiką nenustatant konkrečių dienų.

24. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad nuo 2022 m. birželio 4 d. nepilnametė A. O. gyvena kartu su tėvu V. O. jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

25. Ieškovas V. O. niekur nedirba, jam yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Ieškovo pajamas sudaro kiekvieną mėnesį gaunama 245,41 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo (su 883/1853 dali žemės sklypo), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

26. 2023 m. sausio 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra užfiksuota, kad: V. O. priklausančio gyvenamojo namo dalyje yra vienas atskiras kambarys ir kitas kambarys sujungtas su virtuve; ieškovas gyvena pirmame aukšte, 50 kv. m. plote; ateityje planuoja įsirengti antrą aukštą; yra visi patogumai; gyvenamojoje vietoje švaru ir tvarkinga; A. O. yra skirtas atskiras kambarys; yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymui.

27. Atsakovė A. O. dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos mėnesinės pajamos bendrai siekia 1 400,00 Eur. Atsakovė gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Be buto, kuriame gyvena, atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, t. y. jai priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo ir statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), įvairaus dydžio dalys žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini).

28. 2023 m. vasario 15 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra užfiksuota, kad A. O. gyvena vieno kambario bute; jame yra visi patogumai; butas švarus; vaikui skirtame kambaryje yra lova, kompiuteris, rašomasis stalas, televizorius, sekcija bei kiti daiktai skirti vaikui mokytis, žaisti ir ilsėtis.

29. 2023 m. vasario 1 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-32 užfiksuota nepilnametės A. O. nuomonė, kurioje ji nurodė, kad: persikėlė gyventi pas tėtį nuo 2022 m. birželio 4 d.; norėjo pakeisti gyvenamąją vietą; gyvendama su mama nuolat palaikė ryšį su tėčiu, bendraudavo su juo beveik kasdien, vykdavo svečiuotis beveik kiekvieną savaitgalį, kartais likdavo su nakvyne; mama neprieštaraudavo jos ir tėčio bendravimui; pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikelti gyventi pas tėtį nori, nes su mama nesutaria, nuolat pykstasi; mama beveik niekada negamina jai maisto, nesirūpina ja; mama tris dienas per savaitę dirba Vilniuje, anksti keliasi, išvažiuoja apie 05.00 val. ryto, grįžta apie 20.00 val. vakaro ir iškart eina miegoti, ją palieka vieną visai dienai; mama gyvena vieno kambario bute, tame kambaryje miega ji, o mamos lova yra perkelta į virtuvę; pas tėtį jai sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos; ten ji turi atskirą kambarį, yra nuosavas kiemas; tėtis kasdien gamina naminį maistą, rūpinasi jos sveikata, esant poreikiui nuveža pas gydytojus; gyvendama atskirai nuo mamos, su ja sutaria geriau, dažnai kalba telefonu, susitinka kiekvieną savaitę, savaitgaliais; norėtų, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu, o su mama bendrautų bendru sutarimu; nenori, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka su mama, nes nori bendrauti laisvai, pagal galimybes, užimtumą ir norą.

30. 2023 m. balandžio 18 d. J. Š. psichologinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad pusiau struktūrinio klinikinio interviu metu A. O. nurodė: vienerius metus gyvena su tėčiu; anksčiau gyveno mamos namuose; išėjimą pas tėtį motyvuoja tuo, jog mama neskyrė jai pakankamai dėmesio, nes daug ir ilgai dirbdavo; gyventi su tėčiu patinka; su mama bendrauti neatsisako; su mama pramogauja, eina į miestą, kavines, bendrauja telefonu; santykiai su mama nėra geri; su mama matytis nori, tačiau bendravimas su mama jai kelia neigiamas emocijas, nes nesutampa jų charakteriai, temperamentas, jos yra labai skirtingos; nėra priešiškai nusiteikusi prieš mamą; mama deda dideles pastangas jų ryšio gerinimui, nuolat domisi kaip jai sekasi, siūlo įvairias pramogas, kviečia į svečius; tačiau jai trūksta emocinio ryšio su mama; su tėčiu santykis nuoširdesnis, atviresnis, šiltesnis; todėl ji pasirinko gyventi su juo; siekiant geresnio santykio su mama, reikėtų didesnio mamos noro ją pažinti, didesnio domėjimosi jos jausmų pasauliu, daugiau rūpesčio, pagalbos; nepaisant nesutarimų, jai mama yra svarbi ir ji nori su mama bendrauti; ji nieko prieš bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu; neprieštarautų, jei reikėtų vieną savaitę gyventi su mama, o kitą su tėčiu; mama ir tėtis gyvena netoli vienas nuo kito, jai nesikeistų nei mokykla, nei būreliai, nei galimybė lankyti dienos centrą, nepasikeistų jos socialinis ratas.

31. 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu apklausta A. O. nurodė, kad: šiuo metu gyvena su tėčiu, anksčiau gyveno su mama; 2022 m. birželio 4 d. suprato, kad nori gyventi su tėčiu; taip nusprendė, nes mama jai skiria mažai dėmesio, mama daug dirba, anksti keliasi, anksti eina miegoti, nepadeda jai ruošti pamokų, nepagamina maisto, nedaug dėmesio skiria sveikatos priežiūrai; tėtis jai gamina maistą, žymiai daugiau ja rūpinasi, atidžiai prižiūri sveikatą, veža pas gydytojus, padeda ruošti pamokas; tėtis nedirba, visa laiką būną namuose, geba ja tinkamai pasirūpinti; pas tėtį turi savo atskirą kambarį, privalo laikytis dienos rėžimo; su mama ryšį palaiko, susitinka, susiskambina, susirašo; norėtų gyventi su tėčiu, o su mama susitikti kada panorėjus ar savaitgaliais, tačiau ne visais; norėtų su mama susitikti 2–3 savaitgalius, su nakvyne, nuo penktadienio iki sekmadienio; savaitę gyventi pas tėtį, o savaitę pas mama, ji norėtų; ilgai apie tai galvojo, bet tai reikštų gyvenimą su dideliu lagaminu, nes viską reikėtų nuolat vežiotis iš vienos vietos į kitą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

33. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystomoje kasacinio teismo praktikoje pateikiami pavyzdžiai: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

34. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

36. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo gyvenamosios aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

37. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

38. Ieškovas V. O. ieškiniu reiškė reikalavimą pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės dukters A. O. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo. Tokį reikalavimą ieškovas grindė pasikeitusiomis esminėmis aplinkybėmis, t. y. kad nepilnametė dukra nori gyventi kartu su juo, faktiškai pas ieškovą gyvena nuo 2022 m. birželio 4 d., tarp jų yra susiformavęs artimas ryšys, o nepilnametės dukros ir motinos tarpusavio santykiai konfliktiški, dėl savo darbo pobūdžio (3 dienas dirba Vilniuje, 2 dienas dirba Kaune) A. O. negali tinkamai ir pilnavertiškai pasirūpinti dukra.

39. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovo reikalavimą atmetė, tokį sprendimą motyvuodamas ne itin gera ieškovo finansine padėtimi, taip pat tuo, kad ginčo šalių nepilnamečio vaiko apsisprendimas su kuo jis nori gyventi yra nepastovus ir kintantis.

40. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, taip pat padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog jo finansinė padėtis ir sveikatos būklė apriboja galimybes tinkamai rūpintis nepilnamete dukra. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais sutinka.

41. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnametė A. O. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2022 m. birželio 4 d. (t. y. 1,5 metų laikotarpį) nepilnametė A. O. jau gyvena kartu su tėvu V. O. jo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).

42. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-341/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2004), ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz. skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

43. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

44. Nepilnametė A. O. norą gyventi su tėvu išsakė ne kartą ir toks jos noras bylos nagrinėjimo metu nekito, nepriklausomai nuo to, su kuo nepilnametis vaikas bendravo. Vaiko apsisprendimas gyventi su tėvu yra užfiksuotas 2023 m. vasario 1 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, kuris buvo parengtas Skyriaus specialistų. Norą gyventi su tėvu nepilnametė ginčo šalių dukra išsakė ir nepriklausomai psichologei J. Š., jis užfiksuotas minėtos psichologės 2023 m. balandžio 18 d. parengtoje psichologinio tyrimo išvadoje. Dar kartą norą gyventi su tėvu A. O. ypač tvirtai išreiškė 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu apklausta teismo psichologės.

45. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiu 2023 m. gegužės 19 d. nepilnametės A. O. nuomonės išklausymo vaizdo / garso įrašu, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vaikas noras gyventi su tėvu yra nepastovus ir kintantis. Nepilnametė A. O., būdama (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, pagal savo amžių ir brandą išsakė itin argumentuotą, konkrečiais gyvenimiškais faktais ir asmeninėmis patirtimis pagrįstą nuomonę, kodėl ji nori gyventi su tėvu (ieškovu V. O.) bei kodėl gyvenimas su motina (atsakove A. O.) jos netenkina. Nepilnametė ginčo šalių dukra pokalbio su teismo psichologe metu, aiškiai suformulavo savo norą gyventi su tėvu, o su mama susitikti savaitgaliais.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas A. O. noras, atsižvelgiant į byloje surinktus kitus faktinius duomenis, neprieštarauja jos interesams. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas aktyviau domisi šalių nepilnametės dukters ugdymu mokymosi įstaigoje – tėvas tinkamai rūpinasi dukra; nuolat jungiasi prie elektroninio dukros dienyno; reaguoja į pranešimus; dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose; sudaro sąlygas dukrai dalyvauti ekskursijose, išvykose, konkursuose; tuo tarpu A. O. mama tik kartais jungiasi prie dukros elektroninio dienyno, su klasės auklėtoja telefonu bendravo vos vieną kartą (žr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d. A. O. charakteristika). Dukrai nuo 2022 m. birželio 4 d. apsigyvenus pas tėvą, jos mokymosi rezultatai nesuprastėjo – bendras įvertinimų vidurkis: 2023 m. vasario mėn. – 8,33, 2023 m. balandžio mėn. – 8,30, 2023 m. gegužės mėn. – 8,41 (žr. elektroninio dienyno kopijos). Tėvas tinkamai rūpinasi A. O. sveikatos priežiūra (žr. 2023 m. gegužės 16 d. epikrizė), aktyviai užtikrina kitus jos interesus – periodiškai draudžia nepilnametę dukrą nuo nelaimingų atsitikimų, ligų (žr. asmens draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaro galimybę lankyti paauglių dienos namus „Istorijos“ (žr. Maltos ordino pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 26 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“). A. O. asmeninių / socialinių interesų vieta taip pat yra atsakovo gyvenamojoje vietoje, pavyzdžiui, A. O. pirmadieniais ir trečiadieniais lanko (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. sausio 10 d. pažyma). Iš pačios A. O. įvairiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų paaiškinimų matyti, kad ieškovas (tėvas) demonstruoja jautresnį, gilesnį ryšį su ja, geba labiau atsižvelgti į jos norus ir poreikius, nei kad atsakovė (motina) (žr. 2023 m. vasario 1 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 4VAIK-32; 2023 m. balandžio 18 d. J. Š. psichologinio tyrimo išvada; 2023 m. gegužės 19 d. A. O. apklausa teismo posėdyje).

47. Nepagrįstais pripažinti ir pirmosios instancijos teismo, taip pat ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai, kad ieškovo finansinė ir sveikatos būklė riboja jo galimybes tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas, yra išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

48. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, t. y. jis gauna stabilias, nors ir ne itin didelio dydžio pajamas (245,41 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją), gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje (kur A. O. yra skirtas atskiras kambarys; yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymui), jam materialiai padeda artimi giminaičiai (sesuo). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas reguliariai moka komunalinius mokesčius, moka nepilnametės dukros draudimo įmokas, apmoka šokių pamokas, perka jai medikamentus, ugdymo priemones ir kt. Nors ieškovas yra darbingas tik iš dalies (45 proc.), tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad dėl dalinio darbingumo jis negali tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku. Bylos medžiaga liudija, kad nepilnametė A. O. nuo 2022 m. birželio 4 d. gyvena kartu su ieškovu, V. O. jau 1,5 metų laikotarpį tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, tinkamai užtikrina visus jos poreikius.

49. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovė A. O. dirba ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. parengtoje mokytojos A. O. charakteristikoje nurodyta, kad ji kiekvieną dieną važiuoja į darbą iš Kauno, todėl jos kontaktinės pamokos sudėtos į 3 darbo dienas. Tai liudija, kad net 3 darbo dienas iš 5, atsakovė praleidžia ne savo gyvenamojoje vietoje, kas sudaro realias kliūtis jai tinkami, nuolat ir betarpiškai rūpintis nepilnamete dukra. Tiek 2023 m. vasario 1 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-32, tiek ir 2023 m. gegužės 19 d. apklausos metu, A. O. mamos darbo ypatumus įvardijo kaip itin svarbią (esminę) aplinkybę, dėl ko ji nori gyventi su tėvu (mama negamina jai maisto, nesirūpina ja; mama 3 dienas per savaitę dirba Vilniuje, anksti keliasi, vėlai grįžta; iškart eina miegoti, nepadeda jai paruošti pamokų; mama ją palieka vieną visai dienai). Tai liudija, kad dėl profesinės veiklos ypatumų (3 dienas dirba Vilniuje ir tik 2 dienas dirba Kaune) atsakovė negali skirti pakankamai laiko ir pastangų nepilnamečio vaiko priežiūrai, jo auklėjimui, ugdymo procesui, o toks elgesys laikytinas pažeidžiančiu nepilnamečio vaiko interesus.

50. Remiantis tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir ginčo santykiams netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, susijusias su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Dėl to toks pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – nepilnametės A. O. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu V. O. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

51. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas prašymą nustatyti nepilnametės dukros A. O. gyvenamąją vietą su juo, nesuformulavo savarankiško prašymo nustatyti vienokią ar kitokią motinos ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, nurodydamas, kad sugebės su atsakove A. O. dėl to susitarti gera valia. Tuo tarpu atsakovė pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti V. O. bendravimo su nepilnamete dukra A. O. tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį.

52. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, sprendė, kad atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį geriausiai atitinka vaiko interesus ir yra kompromisinis variantas tarp ginčo šalių, todėl teismas nustatė tokią tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką: dukra su tėvu V. O. bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo kiekvieno sekmadienio 18.00 val. iki sekančio sekmadienio 18.00 val., jam pasiimant dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos, o po 7 dienų, t. y. kitą sekmadienį 18.00 val. ieškovas pats pristato dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą.

53. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nesutinka, nes, apelianto nuomone, ji neatitinka nei nepilnamečio vaiko interesų (A. O. tokia bendravimo tvarka nepriimtina; ji su mama nori bendrauti 2–3 savaitgalius per mėnesį), nei realios faktinės padėties (dukra didesnį prieraišumą jaučią tėvui; nori su juo praleisti daugiau laiko). Su tokias argumentas apeliacinės instancijos teismas sutinka.

54. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

55. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

56. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (pvz. po savaite pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų). Paprastai, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

58. Remiantis kasacinio praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).

59. Jau anksčiau buvo konstatuota (žr. šio sprendimo 48 punktas), kad viena iš esminių aplinkybių, nulėmusių nepilnametės A. O. apsisprendimą gyventi kartu su tėvu, yra atsakovės (motinos) darbinės veiklos ypatumai, kuomet ji 3 dienas dirba Vilniuje ir tik 2 dienas – Kaune (ginčas dėl šios aplinkybės civilinėje byloje nekilo). Dėl to, kaip kad nurodė nepilnametė A. O. tiek 2023 m. vasario 1 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-32, tiek ir 2023 m. gegužės 19 d. apklausos metu, mama beveik niekada negamina jai maisto, nesirūpina ja, anksti keliasi, vėlai grįžta, nepadeda jai paruošti pamokų, ją palieka vieną visai dienai, todėl nustačius bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, tomis savaitėmis, kurias nepilnametė dukra turėtų nepertraukiamai gyventi su motina, visos nurodytos aplinkybės toliau išliks nepasikeitusios, t. y. atsakovės 3 dienas nebus namuose, ji tomis dienomis negalės betarpiškai ir pilnavertiškai rūpintis savo dukra, prižiūrėti jos ugdymo proceso, užtikrinti saugių ir pilnavertiškų tokio amžiaus vaikui gyvenimo sąlygų. Nepilnamečiam vaikui 3 dienas leidžiant iš esmės vienam, nebus įmanomas ir susilpnėjusio vaiko ryšio su atsakove (motina) atkūrimas bei tokio ryšio stiprinimas. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį nagrinėjamu atveju neatitinka geriausių A. O. interesų bei civilinėje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos.

60. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys pirmosios instancijos teisme neteikė jokių alternatyvių (t. y. ne tokių kraštutinių kaip „50:50 procentų laiko“) bendravimo tvarkos pasiūlymų. Ieškovas, ieškiniu prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, apskritai net nesiūlė nustatyti kokios nors motinos ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos, laikydamasis pozicijos, kad sugebės su atsakove A. O. dėl to susitarti gera valia, todėl konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį neatitinka geriausių A. O. interesų ir nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos, nesant byloje pateiktų jokių alternatyvių bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pasiūlymų (ypač – nesant jokio ieškovo pasiūlymo, kaip vaiko motina turėtų bendrauti su dukra jos gyvenamąją vietą nustačius su tėvu), konstatuotina, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus klausimo dėl nepilnamečio vaiko ir jo motinos bendravimo tvarkos nustatymo negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes tai reikštų šios bylos dalies nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. O. privalo į bylą pateikti tinkamai suformuluotą (konkretų) pasiūlymą, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis, jo nuomone, toliau turėtų bendrauti atsakovė A. O. su nepilnamete dukra A. O., pastarosios gyvenamąją vietą nustačius su juo. Savo ruožtu, atsakovė turi teisę teikti alternatyvų (ne tokį kraštutinį kaip „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis) pasiūlymą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, jeigu jos netenkintų ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarka.

61. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priimta dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (pagal „50:50 procentų laiko“ modelį) naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

62. Ieškovas V. O. ieškinyje buvo suformulavęs ir kitą savarankišką reikalavimą, t. y. nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, prašė iš atsakovės A. O. priteisti išlaikymą nepilnametei A. O. – po 250,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio padavimo iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant jį. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovo reikalavimą atmetė, iš esmės jos net nevertindamas, kadangi teismas iš dalies tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą – panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria iš V. O. nepilnametės dukros A. O. išlaikymui priteista po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisė iš ieškovo V. O. nepilnametės dukros A. O. išlaikymui – 50,00 Eur.

63. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nustačius nepilnametės A. O. gyvenamąją vietą ieškovu (tėvu), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo sumažintas iš V. O. Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. O. dydis iki 50,00 Eur, negali būti palikta galioti ir yra naikintina, nes išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas iš to tėvo, kuris su vaiku kartu negyvena, t. y. iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo (motinos), o ne atvirkščiai.

64. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo V. O. ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pastarojo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės A. O. po 250,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, liko iš esmės neišspręstas. Pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo jokių faktų, teisiškai reikšmingų sprendžiant ginčą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės, nevertino ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, nepasisakė dėl nepilnamečio vaiko A. O. poreikių, taip pat nevertino atsakovės A. O. galimybių teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, dėl ko šioje dalyje (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš motinos) bylos esmė taip pat liko neatskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių ir įrodymų pobūdį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės A. O., daro išvadą, kad dėl šio ieškovo pareikšto reikalavimo būtina atlikti išsamų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimą bei vertinimą, be kita ko, tinkamai pritaikant materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio spręstino klausimo (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės A. O.) nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų šios bylos dalies nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, dėl ko vėliau galimai būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją.

66. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. O. nepilnametės dukros A. O. išlaikymui buvo priteista – 50,00 Eur, ir šią bylos dalį pagal ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Kadangi civilinė byla dėl didžiosios dalies reikalavimų yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą dėl ieškovo V. O. ieškinio reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Pakeisti nepilnamečio vaiko A. O. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą, kuri Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta su motina A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. O. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Bylos dalis pagal ieškovo V. O. ieškinio ir atsakovės A. O. priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.