- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-10-453/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05489-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. A., D. S.
- Advokatai
- Vytautas Agintas, Marija Ulbienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. , nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
D. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš R. A. , S. K. , D. S. solidariai J. G. priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. A. , S. K. , D. S. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 850,70 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. A. , D. S. ir S. K. nuteisti už tai, kad jie tyčia nužudė žmogų, tai yra 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., R. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su D. A. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė pastarajam į galvą. 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val., D. S. ir S. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl to, kad neblaivus D. A. apsišlapino, metu: D. S. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į galvą ir nuo smūgio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į krūtinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė D. A. į krūtinę. Iš viso R. A. , D. S. ir S. K. smūgiavo D. A. į pilvą, rankas, kojas ir sprandą ne mažiau 30 kartų. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į krūtinę ne mažiau kaip 9 kartus. Šie sužalojimai dėl VII ir VIII šonkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į galvą ne mažiau kaip 13 kartų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl suduotų smūgių D. A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė nuo galvos sumušimo visumos. Taip R. A. , D. S. ir S. K. tyčia nužudė D. A. .
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
2. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. A. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir priimti naują nuosprendį – R. A. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo atmesti civilinius ieškinius.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis susijusi su jo nuteisimu yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, priimta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai pripažįstant dalį faktinių duomenų įrodymais. Taip pat netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
2.2. Nuteistasis aptardamas BK 2 straipsnio 4 dalyje nuostatas, teismų praktiką dėl in dubio pro reo principo taikymo bei pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K- 232/2014) teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados bei išdėstyti motyvai dėl jo pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami prielaidomis ir spėjimais, tai yra duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad apeliantas – R. A. padarė nusikaltimą. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių, o motyvai išdėstyti taip, kad pats įvykis, jo motyvai lieka iki galo neatskleisti, neaiškūs ir neapima visų reikšmingų faktų.
2.3. Nuteistasis pažymi, kad jis viso proceso metu savo kaltės dėl D. A. nužudymo nepripažino. Tačiau davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kad jis D. A. dešine ranka sudavė į skruostą, po jų D. A. nugriuvęs nebuvo, tik jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas, tikėtina dėl to, kad praskėlė lūpą. Po to, jis su D. A. ir S. K. dar išgėrė alaus ir jie abu išvažiavo. Po kelių valandų D. A. buvo sumuštas S. K. ir D. S. , ir dar po kelių valandų D. A. ligoninėje mirė. Taigi, byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo visi nuteistieji, ko nei jis, nei kiti du šioje byloje nuteisti asmenys, nuo pat iki teisminio tyrimo pradžios neneigė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jo suduoti du smūgiai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik prielaidomis.
2.4. Nuteistasis aptardamas 2017 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 63/2017(03) pateiktas išvadas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicininio tyrimo ekspertės G. A. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus dėl D. A. mirties priežasties ir dėl sužalojimo mechanizmo teigia, kad išvados dėl nukentėjusiojo mirties priežasties yra tik tikimybinės, tuo tarpu kitų neginčijamų įrodymų dėl sužalojimų padarymo mechanizmo byloje nėra. Nuteistasis nurodė, kad ekspertė G. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra duomenų, kad nukentėjusysis po pirminio smūgio vaikščiojo, važiavo, atliko kitus veiksmus, tai galima teigti, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priimdamas apelianto atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir bylos nagrinėjimo metu nesiėmė priemonių nustatytiems prieštaravimams pašalinti. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismui buvo būtina skirti komisijinę ekspertizę, siekiant teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo tik tuos duomenis, tai yra jo suduotus du smūgius D. A. ir tikimybinę specialisto išvadą bei specialistės G. A. parodymus, kurie kategoriškai nepatvirtina jo kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino specialistės G. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų dalies parodymų, tai yra jos nurodytų aplinkybių, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas. Tokių ekspertės parodymų nesulygino su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jį pripažindamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo šališkas. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatribojo bendrininkų nusikalstamų veiksmų ir paviršutiniškai įvertino specialisto išvadą bei ekspertės parodymus, tai yra juos vertino tik tiek, kiek jie leido patvirtinti jo kaltinimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, nes jį, tai yra R. A. kaltinamiems duomenims suteikė išskirtinę įrodomąją vertę, o prieštaravimus ir abejones aiškino ne jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-476/2013).
2.5. Nuteistojo nuomone, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija turi svarbią reikšmę, nes gyvybės atėmimu kaltinamas ir nuteistas ne vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšį. Tais atvejais, kai byloje kaltinamas daugiau kaip vienas asmuo, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-404/2012). Nuteistasis pažymi, kad jis su mirusiuoju anksčiau nekonfliktavo, o mirusiajam du smūgius į kairį skruostą sudavė tik po to, kai šis jį įžeidė. Po smūgių nukentėjusysis nugriuvęs nebuvo, taip pat po to jis su D. A. ir S. K. dar išgėrė kelis butelius alaus. Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad dar iki smūgių sudavimo jis su D. A. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jis išvažiuodamas su S. K. buvo neblaivus. Nuteistasis pažymi, kad S. K. ir D. A. vežęs taksi vairuotojas jokių D. A. sumušimo žymių nematė, jokių įtarimų D. A. sveikata jam nesukėlė, todėl jis niekaip negalėjo suvokti, kad suduodamas ranka du kartus nukentėjusiajam į skruostą, gali jam sukelti sunkius padarinius. Be to, jeigu nuo jo suduotų dviejų smūgių D. A. būtų sunkiai sužalotas, tikėtina, kad jis būtų blogai jautęsis, nebūtų su jais vartojęs alkoholio ar su S. K. vykęs į Kretingos miestą toliau girtauti.
2.6. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės ir neaiškumai, ar D. A. po jo dviejų suduotų smūgių, po kurių, kaip teismo medicininio tyrimo specialistė G. A. iš mirusiojo nuotraukos nustatė, kad nukentėjusiajam galėjo būti prasidėjęs kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu, galėjo būti sąmoningas, vartoti alkoholį, vaikščioti, vykti taksi automobiliu į Kretingą, ten vėlgi bendrauti, vartoti alkoholį ir nejausti jokių sveikatos pablogėjimo ar blogėjimo pasekmių.
2.7. Apeliantas taip pat nurodo tai, kad išvykdamas D. A. nei jam, nei kitiems asmenims, taksi vairuotojui nesiskundė dėl savo sveikatos būklės, todėl akivaizdu, kad jis jautėsi gerai. Be to, tai kad D. A. su S. K. atvykęs į Kretingą pas S. E. nesijautė blogai, patvirtino ir ten buvę asmenys. S. K. apklausos metu kategoriškai patvirtino, kad D. A. nesiskundė, nesakė, kad jam bloga, kad svaigsta galva ar pan. Nuteistojo teigimu, bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta abejonė, ar po jo dviejų smūgių dėl galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, D. A. galėjo nejausti jokių sveikatos blogėjimo pasekmių.
2.8. Nuteistasis tai pat nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nuotrauka, iš kurios specialistė G. A. padarė išvadą dėl po jo dviejų smūgių galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, buvo nufotografuota būtent po jo dviejų suduotų smūgių. Pasak nuteistojo, negalima atmesti tikimybės, kad minėta nuotrauka galėjo būti padaryta vėliau, jau po S. K. ir D. S. suduotų smūgių. Be to, nuteistasis abejoja, kad specialistė iš fotonuotraukos vis tik galėtų pasakyti, kad D. A. po jo dviejų suduotų smūgių į skruostą, buvo prasidėjusios sveikatos problemos. Nuteistasis pažymi, kad šiuo atveju visiškai nebuvo įvertintas ir nebuvo atsižvelgta į D. A. girtumo laipsnį bei girtavimo įtaką mirusiojo fiziologijai (veidas galėjo būti patinęs ir nuo girtavimo, be to, nepaneigta ar akių vyzdžiai negalėjo būti išsiplėtę dėl apsvaigimo nuo alkoholio).
2.9. Apeliantas atkreipia dėmesį į byloje esančius užfiksuotus jo telefoninius pokalbius, iš kurių turinio galima spręsti, kad jis bendraudamas su sau artimu žmogumi dėl įvykio, jautėsi pakankamai ramiai, jo pokalbiuose nėra jokios panikos, kas patvirtina, kad jis dėl savo veiksmų nesijautė padaręs kažką neteisėto. Be to, jis pats pokalbiuose su drauge minėjo, kad policija viską išsiaiškins ir supras, kad jis dėl D. A. mirties yra nekaltas.
2.10. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis būdamas vienas, po netinkamo ir provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, jam du kartus sudavė kumščiu į skruostą (ne į galvą kaip nurodoma nusikalstamos veikos aprašyme), dėl ko nukentėjusiajam iš burnos pradėjo bėgti kraujas, tikėtina dėl praskeltos lūpos. Šių nustatytų aplinkybių jis neneigė ir nuosekliai jas pripažino viso proceso metu. Taigi, akivaizdu, kad tokius veiksmus jis padarė vienas. Nusikalstamos veikos aprašyme išdėstytos aplinkybės taip pat rodo, kad po šešių su puse valandų D. S. ir S. K. jau veikdami bendrininkų grupe, kas visiškai nesuprantama, kodėl tai nebuvo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat padarė tokią pačią nusikalstamą veiką kaip ir apeliantas, prieš tą patį nukentėjusį asmenį, tai yra D. A. . Pasak nuteistojo, iš tokio nusikalstamos veikos aprašymo visiškai neaišku, kaip jie visi trys, tai yra jis veikdamas vienas, o kiti du nuteistieji po keleto valandų veikdami bendrininkų grupe, galėjo padaryti vieną ir tą patį nusikaltimą, nužudyti vieną ir tą patį asmenį. Akivaizdu, kad šiuo atveju, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti, kieno ir kokie konkrečiai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį.
2.11. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje būtina atriboti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam į veidą tik du smūgius, ko jis niekada ir neneigė. Tačiau pasak nuteistojo visiškai nesuprantamai pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos aprašyme, nesant jokių baudžiamojoje byloje patvirtinančių įrodymų, taip pat pripažino, kad „iš viso R. A. , D. S. ir S. K. smūgiavo D. A. į pilvą, rankas, kojas ir sprandą sudavė ne mažiau 30 kartų. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į krūtinę ne mažiau kaip 9 kartus. Šie sužalojimai dėl VII ir VIII šonkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas“. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio nei į pilvą, nei į kitas kūno vietas. Taigi dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju negali būti taikoma mirties dėl sužalojimų visumos doktrina, kadangi jis nebuvo kaltinamas ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupe su kitais kaltinime nurodytais dviem asmenimis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai D. S. ir S. K. mušė nukentėjusįjį, jo toje vietoje net nebuvo, todėl jis negali atsakyti už kitų asmenų padarytus neteisėtus veiksmus ir dėl jų veiksmų kilusias pasekmes. Nuteistojo manymu, nagrinėjamoje byloje būtina neginčijamai nustatyti, kokie konkrečiai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį. Specialisto išvados ir paaiškinimai teisme kelia abejonių – ar du suduoti smūgiai į veidą, konkrečiai į skruostą, galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį ir specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, kai tuo tarpu iš viso nukentėjusiajam buvo nustatyti daugybiniai kūno ir galvos sužalojimai, kurių neabejotinai apeliantas nepadarė, nes sužalojimai buvo padaryti daug vėliau, tai yra net po kelių valandų. Esant šioms aplinkybėms nuteistasis daro išvadą, kad jam buvo pareikštas nepagrįstas kaltinimas, juolab, kad jis net daugumos veiksmų negalėjo atlikti, nes antro įvykio vietoje nebuvo, todėl jam nepagrįstai inkriminuoti nusikalstami veiksmai, daugybiniai smūgių sudavimai kartu su kitais asmenimis, todėl jie turi būti pašalinti iš nuteistajam pareikšto ir teismo patvirtinto kaltinimo. Nuteistojo teigimu, tai kad pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino jo suduotų dviejų smūgių nukentėjusiajam į veidą, taip pat nevertino ir išsamiai neanalizavo ar jo suduoti du smūgiai galėjo būti mirties priežastimi, patvirtina, kad teismas netinkamai išanalizavo baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nevertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl D. A. mirties.
2.12. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nenustatyta, kad jis būtų norėjęs nukentėjusiojo mirties arba numatęs ar sąmoningai leidęs kilti nukentėjusiojo mirčiai. Po kilusio konflikto, kurį išprovokavo pats nukentėjusysis ir jo suduotų nukentėjusiajam į veidą dviejų smūgių, jie, tai yra R. A. , nukentėjusysis ir S. K. dar vartojo alkoholinius gėrimus. D. A. jautėsi gerai, dėl savo sveikatos nesiskundė, todėl jis net negalėjo įtarti, kad jam kažkas gali atsitikti ar kad jis galėjo jį mirtinai sužaloti. Priešingai, jei jis būtų įtaręs ar matęs, kad po jo suduotų dviejų smūgių pablogėjo D. A. sveikata, būtų siekęs jam suteikti pagalbą, iškviesti gydytojus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis D. A. dėl suduotų dviejų smūgių atsiprašė. Be to, D. A. ir S. K. vežęs taksi vairuotojas, ant D. A. veido nematė jokių sužalojimų, taip pat taksi vairuotojas nenurodė, kad D. A. atrodė blogai besijaučiantis. Nuteistojo manymu, tokias aplinkybes, taksi vairuotojas neabejotinai būdamas blaivus, būtų pastebėjęs ar atkreipęs dėmesį, kad D. A. blogai jaučiasi. Be to, ir pats nukentėjusysis nei jam, nei po to kitiems asmenims, su kuriais jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus dėl savo sveikatos nesiskundė.
3. Nuteistasis D. S. ir jo gynėja advokatė Marija Ulbienė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl D. S. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir priimti naują nuosprendį – D. S. išteisinti, neįrodžius, kad D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat prašė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti kieno ir koks smūgis ar smūgiai galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas D. S. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko nepagrįstai D. S. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepilnai ištyrė baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantų teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų D. S. kaltę patvirtinančių įrodymų.
3.2. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. S. tiriamo įvykio vakarą, įvykio vietoje atsirado atsitiktinai. Jis pas S. E. buvo atėjęs pavakaroti ir pasinaudoti jo kompiuteriu, kuriame buvo internetinė prieiga. Po ko, pas S. E. vėlai vakare, atsitiktinai užėjo neblaivūs S. K. su sumuštu D. A. . Pasak apeliantų, paties D. A. veiksmai, būnant pas S. E. , turėjo reikšmingos ir didelės įtakos, kad D. S. sudavė D. A. vieną smūgį į lūpą. Tiriamo įvykio vakarą S. E. namuose, nukentėjusysis būdamas neblaivus (nustatytas 3,82 promilių girtumas) net kelis kartus, siekė paimti itin brangų D. S. telefoną. Būtent dėl nurodytų aplinkybių D. S. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į lūpą. Įvykio vietoje buvę asmenys patvirtino, kad nurodyto smūgio sudavimo metu nukentėjusysis buvo ant grindų, smūgis nebuvo stiprus, nuo smūgio nukentėjusysis neatsitrenkė nei į grindis, nei į kitą buką daiktą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas priimdamas D. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nevertino įrodymų visumos. Pasak apeliantų, byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad D. S. veiksmai (nukentėjusiajam suduotas vienas nestiprus smūgis į lūpą) lėmė nuketėjusiojo mirtį, tai yra, kad tarp D. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių (D. A. mirties) buvo priežastinis ryšys.
3.3. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. S. netinkamai vertino kitų nuteistųjų, tai yra R. A. ir S. K. veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino R. A. D. A. suduotus du smūgius, nes būtent minėto asmens suduoti du smūgiai galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu ekspertė, įvertinusi papildomus duomenis, taip pat ir nukentėjusiojo nuotrauką, kuri buvo padaryta iš karto po R. A. D. A. suduotų smūgių, nurodė, kad D. A. nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti pirminio traumavimo metu, tai yra 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. ir galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo užspaustos smegenys. Pasak apeliantų, vadovaujantis nurodytomis ekspertų išvadomis, R. A. suduoti smūgiai galėjo būti lemiami dėl ko nukentėjusysis galėjo mirti. Apeliantų teigimu, pagal pateiktas ekspertų išvadas, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokie suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo lemiami ir sukėlė jo mirtį. Teismas kiekvieno iš nuteistojo suduotus smūgius turėjo atriboti.
3.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad D. S. nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, kuris nuteistojo S. K. ir liudytojo S. E. teigimu buvo nestiprus, po jo nukentėjusysis galva niekur nesitrenkė, nes jis sėdėjo ant grindų. Nėra pagrindo netikėti tokiais nuteistojo ir liudytojo parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje. Be to, priešingu atveju, jeigu būtų buvęs suduotas stiprus smūgį, nukentėjusiajam būtų nustatyti sunkesni sužalojimai (pvz. žandikaulio išnirimas, nuskelti dantys ir pan.). Taigi aptartas nuteistojo D. S. suduotas vienas smūgis pagal savo pobūdį negalėtų būti priskiriamas prie lemiamo ir svarbiausio smūgio, kuris galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Byloje nenustatyta, kad D. S. nukentėjusiajam būtų sudavęs daugiau smūgių. Apeliantai aptardami nuteistojo S. K. bei liudytojo S. E. parodymus, teigia, kad jie taip pat patvirtino, jog D. S. D. A. sudavė vieną nestiprų smūgį į lūpą, po suduoto smūgio nukentėjusysis į grindis nesitrenkė. Tuo tarpu pats nuteistasis S. K. parodė, kad po jo suduoto smūgio nukentėjusysis galva trenkėsi į durų staktą. Nuteistasis S. K. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam užmigus D. S. pasakė, kad tegu jis miega ant žemės, išsiblaivys ir išeis. Netrukus po to, D. S. iš liudytojo S. E. namų išėjo. Stebėjimo kameros užfiksavo, kad D. S. iš liudytojo namų išėjo apie 3.06 val. Pasak apeliantų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. S. nesiekė pakenkti nukentėjusiajam, priešingai pasakė, tai yra pasiūlė nukentėjusiajam leisti išsimiegoti S. E. namuose.
3.5. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, S. K. taip pat nurodė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam ir už suduotus smūgius būtent jis prisiėmė atsakomybę bei teigė, kad D. S. už vieną nestiprų smūgį negali būti nuteistas beveik tokia pačia bausme kaip ir jis, nors jis nukentėjusiajam sudavė labai daug smūgių.
3.6. Apeliantai nurodo, kad liudytojas S. E. apklausos metu teigė, kad nešant nukentėjusįjį, jis netyčia kelis kartus buvo iškritęs ant žemės. Be to, iš D. S. telefoninio pokalbio išrašo su drauge matyti (D. S. pokalbio metu nebuvo žinoma, kad jo pokalbiai yra sekami), kad jis savo draugei pasakojo, jog S. K. po tiriamo įvykio jam pasakojo, kad S. K. ir S. E. nešant nukentėjusįjį jis kelis kartus buvo iškritęs ir galva trenkėsi į žemę. Apeliantai pažymi, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. S. neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarp smurtinės veikos ir nukentėjusiojo mirties buvo įsiterpęs pašalinis veiksnys, kuris vienaip ar kitaip galėjo prisidėti prie nukentėjusiojo mirties. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokie smūgiai dar buvo padaryti išnešant nukentėjusįjį iš S. E. namų į kito gyvenamojo namo laiptinę. Tuo tarpu baudžiamosiose bylose, kuriose dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, turi būti nustatyti kiekvieno asmens nukentėjusiajam padaryti veiksmai, galėję turėti įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo R. A. padarytų veiksmų padarinių.
3.7. Apeliantai pažymi, kad bylose dėl nužudymų, kuriuose kaltinamas ne vienas asmuo, kaltininkais gali būti pripažinti visi asmenys, naudoję smurtą prieš nukentėjusįjį arba tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Pasak apeliantų, pagal baudžiamojoje byloje pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus buvo būtina atriboti, kiekvieno nuteistojo suduotus smūgius nukentėjusiajam. Atribojus kokius konkrečiai smūgius sudavė kiekvienas nuteistasis pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kieno ir koks smūgis buvo lemiamas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių nenustatė, dėl to nepagrįstai kaltais pripažino visus tris nusikalstamos veikos padarymu kaltinamus asmenis. Kiekvienas asmuo turi atsakyti už savo padarytus veiksmus, negali atsakyti už kito atliktus veiksmus, kas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo pripažinta.
Šalies argumentai
3.8. Apeliantai, remdamiesi išdėstytais argumentais teigia, kad bylos nagrinėjimo metu objektyviai nustatyta, jog D. S. nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į lūpą ir kad smūgis nebuvo stiprus, nebuvo intensyvus ir kuris negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties. Todėl D. S. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio l dalį ir nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Nustačius, kad D. S. nukentėjusiajam sudavė vieną nestiprų smūgį į lūpą, jo veiksmai turėtų būti vertinami pagal kilusius padarinius, tai yra jam turėtų būti inkriminuota BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
3.9. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems neįvertino ir neatsižvelgė į kiekvieno iš nuteistojo nukentėjusiajam suduotą smūgių skaičių ir jų intensyvumą. Be to, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmes nuteistiesiems neatsižvelgė į jų asmenybes apibūdinančius duomenis, tai yra neatsižvelgė, kad R. A. teistumas yra išnykęs, S. K. anksčiau buvo teistas, o D. S. anksčiau nebuvo teistas. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog visi nuteistieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tiriamo įvykio vakarą D. S. buvo neblaivus. Be to, S. K. savo parodymuose taip pat teigė, kad tiriamo įvykio vakarą D. S. alkoholio nevartojo. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. E. .
3.10. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. dirba, priešingai nei kiti nuteistieji, gyvena šeimoje, padeda motinai auginti jaunesnius brolius ir seseris. Tiriamo įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, nes buvo atėjęs pas liudytoją norėdamas pasinaudoti jo kompiuteriu. Be to, smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad šis būdamas girtas keletą kartų bandė paimti D. S. telefoną. Toks nukentėjusiojo elgesys supykdė D. S. , todėl jis nukentėjusiajam sudavė smūgį į lūpą. Taip pat pažymi, kad D. S. jo darbdavys charakterizuoja teigiamai.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. S. ir jo gynėja advokatė Marija Ulbienė prašė jų apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis R. A. ir gynėjas advokatas Vytautas Agintas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. A. , nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. A. , D. S. ir S. K. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdami tyčia nužudė D. A. . Iš esmės abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados. Apeliantas R. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog dėl jo dviejų suduotų smūgių nukentėjusiajam D. A. į skruostą, galėjo kilti tokios pasekmės, tai yra jo mirtis, nes nukentėjusysis po jo suduotų smūgių vartojo alkoholinius gėrimus, vaikščiojo bei vyko į Kretingos miestą kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistasis D. S. ir jo gynėja taip pat teigia, kad D. S. suduotas vienas smūgis nukentėjusiajam D. A. į lūpą negalėjo būti jo mirties priežastimi. Įvertinus tai, kad tiek R. A. , tiek D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliaciniai skundai dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, ginčijant, kad šių nuteistųjų suduoti smūgiai nukentėjusiajam galėjo lemti jo mirtį, dėl jų pasisakoma bendrai.
7. Apeliacinės instancijos teisme siekiant nustatyti D. A. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą, jo mirties priežastį, buvo atliktas naujas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu apie pateiktas išvadas ir aplinkybes susijusias su galimu mirties priežasties nustatymu buvo apklaustas tyrimą atlikęs ekspertas J. R. . Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus vadovaujasi ekspertizės akte EKM 26(81)/2018(01) pateiktomis išvadomis, nes šią ekspertizę atliko ekspertų komisija sudaryta iš ekspertų J. R. ir V. K. , tai yra ekspertizę atliko du ekspertai, turintys ilgametę patirtį atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus (t. 4, b.l. 89). Jiems pateikiant užduotį dėl ekspertinio tyrimo atlikimo buvo nurodyta, kad atliekant ekspertizę būtinas objektyvus D. A. patirtų sužalojimų, jų padarymo būdo įvertinimas, tai yra jiems buvo pateikta konkreti užduotis dėl D. A. mirties priežasties bei sužalojimų mechanizmo nustatymo. Iš baudžiamojoje byloje pateikto ekspertizės akto EKM 26(81)/2018(01) matyti, kad ekspertai tyrė ir nustatinėjo kokie konkrečiai sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir koks ar kokie suduoti smūgiai lėmė nukentėjusiojo mirtį.
8. Ekspertizės akte Nr. EKM 26(81)/2018(01) konstatuota, kad D. A. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad galvos sužalojimai (dešinio momens-smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs masyvia kraujosruva minkštuose audiniuose, pereinančia į dešinės akies vokų sritį; poodinė kraujosruva dešinio skruosto ir žando srityse 7×5 cm, pereinanti į giliuosius minkštuosius audinius; lūpų srities dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje 2,5×4 cm; lūpų srities kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva apatinėje lūpos odoje 0,5×2 cm, kraujosruvomis lūpos gleivinėje 2,5×6,5 cm (apatinėje), 0,8×1,3 cm (viršutinėje), odos nubrozdinimu apatinės lūpos raudonyje 0,7×1,2 cm; poodinė kraujosruva smakro dešinėje 3,5×2 cm; poodinė kraujosruva smakro kairėje 1,5×3 cm; kairio momens-smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs masyvia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose 11×12,5 cm) tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes tarp jų ir mirtį lėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas tiesioginis priežastinis ryšys. Ekspertizės akte konstatuota, kad D. A. mirtį lėmusiam kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu atsiradimui pakanka vieno trauminio poveikio į galvos sritį. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti konkrečiai kuris iš pirmiau aptartų trauminių poveikių į galvos sritį, nukentėjusiajam D. A. sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai pat nėra galimybės nustatyti kokiu metu, tai yra ar 2017 m. vasario 3 d. apie 20.00 val., ar 2017 m. vasario 4 d. apie 2.30 val. buvo suduotas smūgis, lėmęs D. A. mirtį (t. 4, b.l. 89-100). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. R. patvirtino surašytas išvadas ir parodė, kad ekspertai negali atsakyti koks konkrečiai smūgis ar trauminis poveikis galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Ekspertas paaiškino, kad ekspertizės akte nurodė septynis trauminius poveikius į galvą, kurie galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Pasak eksperto, bet kuris iš ekspertizės akte nurodytų septynių trauminių poveikių nukentėjusiajam į galvą, galėjo sukelti jo mirtį (t. 4, b.l. 129-130). Taigi iš pateikto ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusiojo D. A. mirtį galėjo lemti bet kuris vienas iš septynių ekspertizės akte nurodytų trauminių poveikių nukentėjusiajam į galvą, kurį galėjo suduoti bet kuris iš nuteistųjų.
9. Nuteistasis R. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. vasario 3 d. jis susipyko su D. A. ir pastarajam du kartus sudavė kumščiu į kairį skruostą. Po jo suduotų smūgių D. A. nebuvo pargriuvęs. Po jo suduotų smūgių D. A. šiek tiek pradėjo bėgti kraujas iš burnos, tai yra kraujas jam bėgo iš lūpos. Po to, jie visi kartu, tai yra R. A. , D. A. ir S. K. gėrė alų ir maždaug po pusvalandžio D. A. ir S. K. išvažiavo iš jo namų (t. 3, b.l. 109).
10. Nuteistasis S. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam atėjus į R. A. namus D. A. gulėjo ant žemės, šalia durų slenksčio. Ant jo veido kairėje pusėje matėsi kraujosruva ir iš lūpos bėgantis kraujas. Turėdamas telefoną jis nufotografavo, kad parodytų kaip D. A. atrodo. Po to, išgėrus porą butelių alaus, jis ir D. A. išvyko į Kretingą (t. 3, b.l. 109-110). Iš baudžiamojoje byloje pateiktos fotonuotraukos, kurią telefonu 2017 m. vasario 3 d. vakarą padarė S. K. , matyti, kad D. A. veido kairė pusė buvo sužalota (t. 1, b. l. 118). R. A. nematė kada buvo padaryta baudžiamojoje byloje pateikta D. A. fotonuotrauka, tačiau tai kad fotonuotrauka buvo padaryta iki D. A. išvykimo į Kretingos miestą, patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti S. K. mobiliojo ryšio telefono duomenys, iš kurių matyti, kad fotonuotrauka buvo padaryta 2017 m. vasario 3 d., 20.39 val. (t. 2, b.l. 73), tuo tarpu S. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš R. A. namų į Kretingos miestą jis ir D. A. išvyko apie 23.00 val. (t. 3, b.l. 109). Tai, kad būtent tuo laiku S. K. ir D. A. išvyko į Kretingos miestą patvirtina ir S. K. mobiliojo ryšio telefono pateikti duomenys apie tai, kad iš S. K. mobiliojo ryšio telefono tuo laikotarpiu, tai yra 2017 m. vasario 3 d. 22.18 val., 22.36 val., 22.39 val. buvo skambina taksi vairuotojui (t. 2, b.l. 70). Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2017 m. vasario 3 d., apie 23.00 val. iš Žutautų kaimo, Kretingos rajone į Kretingos miestą vežė S. K. ir dar vieną asmenį (t. 1, b.l. 146-147, 112). Be to, S. K. mobiliojo ryšio telefono pateiktuose duomenyse, nurodyta, kad telefone buvo nustatyta Vilniaus (Europos) laiko zona (t. 2, b.l. 67). Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek realus laikas, tiek laikas užfiksuotas S. K. mobiliojo ryšio telefono atmintinėje bei užfiksuotas laikas kada buvo padaryta D. A. fotonuotrauka sutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad fotonuotrauka galėjo būti padaryta ne R. A. namuose. Aptartos aplinkybės paneigia R. A. apeliacinio skundo teiginius, kad baudžiamojoje byloje pateikta nukentėjusiojo fotonuotrauka galėjo būti padaryta vėliau, tai yra po S. K. ir D. S. nukentėjusiajam suduotų smūgių.
11. Kaip matyti iš aptartų R. A. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, R. A. neginčija, kad 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. jis sudavė du smūgius nukentėjusiajam D. A. į kairę veido pusę. Tačiau nuteistasis R. A. teigia, kad nenustatyta, jog jo suduoti du smūgiai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Pasak nuteistojo pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė vien tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiau aptartose ekspertizės akte pateiktose išvadose konstatuota, kad D. A. mirtį galėjo lemti bet kuris vienas iš ekspertizės akte (ekspertizės aktas 21 lapas) nurodytų sužalojimų, kurie buvo padaryti nukentėjusiojo galvoje. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis R. A. nukentėjusiajam sudavė du smūgius į kairę veido pusę, kas atitinka ekspertizės akte konstatuotus sužalojimus nukentėjusiojo galvoje, galėjusius lemti nukentėjusiojo mirtį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas R. A. , jo kaltė grindžiama ne prielaidomis, o baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteistojo R. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
12. Tai, kad ekspertė G. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra duomenų, kad nukentėjusysis po pirminio smūgio, tai yra po R. A. suduotų smūgių vaikščiojo, važiavo ir atliko kitus veiksmus, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, nes iš apeliacinės instancijos teismui pateikto ekspertizės akto matyti, jog konkrečiu atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo tarpinių venų, jungiančių kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų žieve, nutrūkimas. Tai įvyksta suteikus galvai staigų neigiamą pagreitį (pvz. po smūgio į galvos priekinius-šoninius paviršius įvykus rotaciniam galvos judesiui). Nurodytiems galvos traumavimo padariniams (subdurinei hematomai) atsirasti pakanka vieno smūgio (trauminio poveikio). Po tokio pobūdžio traumos yra galimas „šviesusis periodas“, kai nukentėję būna sąmoningi ir kurį laiką, paprastai vertinamą valandomis, kol dėl galvos smegenų suspaudimo nesutrinka gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, gali atlikinėti savarankiškus veiksmus, judėti ir pan. (t. 4, b.l. 98). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. R. paaiškino, kad tuo atveju jeigu pirmas smūgis buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, nukentėjusysis po tokio sužalojimo galėjo vaikščioti kelias valandas, tai yra vadinamas „šviesusis periodas“ (t. 4, b.l. 130).
13. R. A. teiginiai, kad D. A. vežęs taksi vairuotojas jokių D. A. sumušimo žymių nematė ir kad jokių įtarimų D. A. sveikata jam nesukėlė, todėl jis (R. A. ) niekaip negalėjo suvokti, kad suduodamas ranka du kartus nukentėjusiajam į skruostą, gali jam sukelti sunkius padarinius, neturi reikšmės šio nuteistojo kaltumui ir veikos kvalifikavimui, nes čia kalbama apie visai kito asmens, kuris beje, nakties metu vairuodamas taksi automobilį nelabai ir turi galimybę stebėti keleivio išorę ir būklę, suvokimą. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis taksi automobiliu važiavo jau po to, kai jį sužalojo R. A. , taigi pastarojo vienoks ar kitoks suvokimas apie suduodamų smūgių pasekmes jau buvo įvykęs ir nuo taksi vairuotojo suvokimo bei matymo nepriklausė. Kaip jau minėta iš ekspertizės akto Nr. EKM 26(81)/2018(01) matyti, kad po R. A. dviejų smūgių dėl galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, D. A. kurį tai laiką (ekspertizės akte nurodoma, kad toks laikotarpis vertinamas valandomis) galėjo nejausti jokių sužalojimo pasekmių. Ekspertizės akte Nr. EKM 26(81)/2018(01) taip pat pateikta išvada (išvadų 8 punktas), kad aplinkybė, jog D. A. po 2017 m. vasario 3 d., 20.00 val. patirtų smūgių į veidą, kelias valandas atlikinėjo savarankiškus veiksmus, neatmeta galimybės, kad vienas iš tuo metu suduotų smūgių, galėjo būti mirties priežastimi, tai yra sąlygoti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tokia įvykių eiga įmanoma, jeigu vėliau (2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val.) prieš nukentėjusįjį tiek būtų, tiek nebūtų panaudotas fizinis smurtas (t. 4, b.l. 100).
14. Taigi pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. A. sudavė nukentėjusiajam D. A. du smūgius į kairę veido pusę, iš kurių bent vienas galėjo lemti nukentėjusiojo D. A. mirtį.
15. R. A. apeliaciniame skunde teigia, kad jis būdamas vienas, nukentėjusiajam du kartus sudavė kumščiu į skruostą dėl ko nukentėjusiajam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nusikalstamos veikos aprašyme išdėstytos aplinkybės taip pat rodo, kad po šešių su puse valandų D. S. ir S. K. jau veikdami bendrininkų grupe, taip pat padarė tokią pačią nusikalstamą veiką kaip ir apeliantas, prieš tą patį nukentėjusį asmenį, tai yra D. A. . Pasak nuteistojo, iš tokio nusikalstamos veikos aprašymo neaišku, kaip jie visi trys, tai yra jis veikdamas vienas, o kiti du nuteistieji po keleto valandų veikdami bendrininkų grupe, galėjo padaryti vieną ir tą patį nusikaltimą, nužudyti vieną ir tą patį asmenį. Ši apelianto nurodyta situacija, nors pasitaikanti nedažnai, yra galima. Kaip minėta, po R. A. suduotų smūgių buvo taip vadinamasis „šviesusis periodas“, kol nukentėjusysis galėjo vaikščioti, kalbėti, vartoti alkoholį ir atlikinėti kitus aktyvius veiksmus. Būtent šio periodo metu jau kiti du nuteistieji padarė panašius veiksmus, kaip ir R. A. , tai yra sudavė smūgius galėjusius sukelti nukentėjusiojo mirtį lėmusius sužalojimus. Todėl šioje situacijoje dėl nukentėjusiojo mirties pagrįstai pripažinti kaltais visi trys nuteistieji.
16. D. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad D. S. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl D. A. mirties, nes jis D. A. sudavė tik vieną smūgį į lūpą. Pirmosios instancijos teisme D. S. parodė, kad D. A. norėjo paimti jo telefoną, todėl jis sudavė jam vieną kartą į lūpą ir D. A. tikriausiai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Suduodamas ranka D. A. į lūpą, jis pats prasikirto sau ranką, tačiau jo smūgis nebuvo stiprus (t. 3, b.l. 110-111). Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš liudytojo S. E. parodymų matyti, kad po D. S. suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų (t. 1, b.l. 113, t. 4, b.l. 111). Parodymų patikrinimo vietoje metu šis liudytojas taip pat parodė, kad po D. S. suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo (t. 1, b. l. 112-134). Pats D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą susižalojo krumplį, net reikėjo užsivynioti kraujuojančią vietą (t. 4, b. l. 110). Iš specialisto išvados matyti kad D. S. konstatuotas dešinės plaštakos III piršto-delnikaulio sąnario odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas naktį iš 2017 m. vasario 3 d. į 2017 m. vasario 4 d. (t. 2, b.l. 163). Priešingai nei teigia apeliantai, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo D. S. nukentėjusiajam suduotas smūgis į veidą (lūpą) buvo stiprus, galėjęs sukelti mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam.
17. Kadangi nustatyta, jog D. S. tikrai sudavė vieną gana stiprų smūgį nukentėjusiajam į galvą ir šis galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, todėl nei tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, nei tai, kad D. S. į įvykio vietą pateko atsitiktinai, neturi įtakos šio nuteistojo veikos kvalifikavimui ir kaltei. Taigi pirmiau aptartos ekspertizės akte Nr. EKM 26(81)/2018(01) pateiktos išvados dėl D. A. konstatuotų sužalojimų galvoje (nutarties 8 punkte), paneigia D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis mirtinai buvo sužalotas R. A. veiksmais, nes iš ekspertizės akto ir eksperto J. R. paaiškinimų matyti, kad bet kurio nuteistojo suduotas smūgis nukentėjusiajam į galvą galėjo būti D. A. mirties priežastimi. Taip pat minėtame ekspertizės akte nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. A. galvoje nustatyti sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui kumščiu, paneigia apeliantų teiginius, kad mirtiną smūgį D. A. galėjo padaryti S. K. ir S. E. nešdami D. A. iš S. E. namų.
18. R. A. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam į skruostą (ne į galvą kaip nurodoma nusikalstamos veikos aprašyme) tik du smūgius, tačiau, pasak nuteistojo, visiškai nesuprantamai pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos aprašyme, nesant jokių baudžiamojoje byloje patvirtinančių įrodymų, taip pat pripažino, kad „iš viso R. A. , D. S. ir S. K. smūgiavo D. A. į pilvą, rankas, kojas ir sprandą sudavė ne mažiau 30 kartų“. Toks teiginys skundžiamame nuosprendyje iš tikro yra ir jis nėra tikslus. R. A. pagrįstai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kur jis paminėtas tarp kitų nuteistųjų, kurie smūgiavo D. A. į pilvą, rankas, kojas ir sprandą sudavė ne mažiau 30 kartų.
18.1. Įvertinus tai, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta nauja ekspertizė ir pateiktame ekspertizės akte buvo aiškiai išskirti D. A. kūne nustatyti sužalojimai bei pateikta išvada, kad tarp bet kurio iš septynių galvoje nustatytų sužalojimų ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas tiesioginis priežastinis ryšys (ekspertizės aktas 21-22 lapai) R. A. , D. S. ir S. K. inkriminuoti veiksmai aprašytini šitaip:
18.2. 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., R. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su D. A. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė pastarajam į galvą. 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val., D. S. ir S. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl to, kad neblaivus D. A. apsišlapino, metu D. S. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į galvą, nuo kurio smūgio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvą. D. A. buvo suduoti ne mažiau kaip septyni smūgiai į galvą, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. D. S. ir S. K. veikiant bendrininkų grupe, S. K. taip pat ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į krūtinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė į krūtinę, šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat ne mažiau kaip vieną kartą D. A. smūgiavo į krūtinę, šie sužalojimai dėl VII ir VIII šonkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl suduoto bet kurio smūgio į galvą, lėmusio kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą D. A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė. Taip R. A. , D. S. ir S. K. tyčia nužudė D. A. .
18.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal apeliacinės instancijos teisme pateiktame ekspertizės akte nustatytus D. A. padarytus kūno sužalojimus, taip pat patikslintini D. S. ir S. K. veikiant bendrininkų grupe padaryti D. A. kūno sužalojimai kitose kūno vietose, tai yra nurodant, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupe mažiausiai vieną kartą D. A. smūgiavo į krūtinę (ekspertizės aktas Nr. EKM 26(81)/2018(01) 21 lapas, sužalojimas pažymėtas Nr. 11).
19. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad nuteistieji nenorėjo nužudyti D. A. , byloje nėra tokį nuteistųjų tikslą patvirtinančių duomenų, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykių eiga, tai yra dėl į galvą suduotų smūgių: pirmiausia R. A. suduotų dviejų smūgių, vėliau dėl D. S. suduoto vieno smūgio ir S. K. suduotų ne mažiau kaip trijų smūgių, nukentėjusysis D. A. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga R. A. , D. S. ir S. K. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Visi nuteistieji sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbią, lengvai pažeidžiamą kūno vietą – galvą. Normalaus protinio išsivystymo žmonės, kokie pagal bylos duomenis ir yra nuteistieji, privalėjo suvokti ir suvokė, kad jie suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sunkiai sužaloti D. A. ar net atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo jo mirties, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra nuteistieji veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, Nr. 2K-469/2007, Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-302/2010). Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo pirmiau aptartus nuteistųjų R. A. ir D. S. veiksmus vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir pripažindamas R. A. , D. S. ir S. K. kaltais padarius nusikalstamą veiką nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra įstatyminio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų.
20. Esant šių aplinkybių visumai, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad D. S. ir S. K. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie išankstinį D. S. ir S. K. susitarimą sužaloti D. A. , tačiau įvertinus byloje nustatytą įvykių eigą galima daryti išvadą, kad toks susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, tai yra tiek D. S. , tiek S. K. matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, iš esmės vienu metu toje pačioje vietoje naudojo fizinį smurtą prieš D. A. – S. K. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, o D. S. suduodamas smūgį ranką į galvą.
Dėl D. S. paskirtos bausmės
21. D. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir dėl D. S. paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde išdėstyti teigiamai nuteistąjį D. S. apibūdinantys teiginiai.
21.1. Su nuteistojo asmenybės vertinimu teisėjų kolegija sutinka, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad nuteistajam D. S. paskirta per griežta bausmė. Kaip argumentą bausmei mažinti, apeliaciniame skunde nuteistasis ir gynėja nurodo ir tai, kad D. S. nebuvo neblaivus. Tačiau iš paties D. S. parodymų matyti, kad prieš tai, kai jis ir S. K. mušė nukentėjusįjį, buvo girtaujama ir jis pats tame dalyvavo (t. 3, b. l. 110). Kad buvo girtaujama, patvirtino ir S. K. (t. 3, b. l. 109–110). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus bei įvertinus tai, kad iš esmės dėl mažareikšmės dingsties – bandymo paimti telefoną – D. S. sudavė smūgį į galvą, galėjusį sukelti nukentėjusiojo mirtį, laikytina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė D. S. konstatuota pagrįstai. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. D. S. nubaustas minimalia septynerių metų laisvės atėmimo bausme, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Tai daryti būtų galima tik nustačius aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje, tačiau tokių aplinkybių, dėl kurių net ir minimalią bausmę būtų pagrindas laikyti kaip neteisingą ir kaip aiškiai per griežtą nėra nustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. , nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinius skundus atmesti.