Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10768 nutarta taikyti nuteistajam D. S., (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisija pažymi, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai skandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. S., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – septynių metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 7 d., pabaiga – 2026 m. kovo 7 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra jau atliko pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, tai, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatyminiu požiūriu atitinka tik vieną iš pagrindų, kurie yra aktualūs lygtinio paleidimo taikymui. Tokiu būdu, siekiant nustatyti ar egzistuoja ir kita sąlyga, leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra svarbu nustatyti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra ar bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nuosekliai deda pastangas tokiai rizikai mažinti, kad jo daroma pažanga jau būtų įtikinanti tuo aspektu, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog remiantis ,,OASys“ metodika, atlikus pakartotinį nuteistojo elgesio vertinimą, buvo nustatyta, kad D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu kito iš vidutinės į žemą. Šiuo metu rizika išlieka žema bei stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Bausmės atlikimą šiuo metu tęsia atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis kur buvo perkeltas įvertinus bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą. Vis tik, įvertinus Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimui spręsti aktualius duomenis, negalima teigti, jog šiuo metu nuteistasis savo elgesiu jau yra įrodęs, kad daro pažangą, o savo tikslų ateityje sieks išimtinai teisėtais būdais. Tokios išvados teismui neleidžia daryti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi sąlyginai mažą darbo patirtį, turi skolų, ieškinių, buvo įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros /apribojimų pažeidimai, baustas drausmine tvarka pataisos namuose.), kurie iš esmės būdami dinaminiai, tai yra kintantys, dar ne tik, kad gali tačiau ir privalo būti koreguojami, pataisos proceso metu.

Aplinkybės, kurias nurodė Komisija savo nutarime, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, aštuonis kartus buvo paskatintas, palaiko socialinius ryšius, sėkmingai baigė mokymo programą ir įgijo staliaus profesiją, dirba, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę. Tačiau analizuojant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, negalima daryti kategoriškos išvados, jog nuteistasis visada elgėsi pavyzdingai ir teigiamai.

Ankstesnėje pastraipoje padaryta išvada grindžiama tuo, kad įvertinus byloje esančią 2023 m. spalio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymą Nr. RV-22-9789 apie nuteistojo D. S. pažeidimus ir paskatinimus nepaneigiamai nustatyta, kad nuteistasis aštuonis kartus buvo skatintas, tačiau taip pat tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš kurių du kartus buvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą nuobauda paskirta nebuvo, apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai nepaneigia, kad pažeidimai buvo padaryti, kas tik patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio teigiamos korekcijos nenuoseklumą ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jo atžvilgiu taikomus ribojimus. Todėl toks nuteistojo priešingas, taikomoms taisyklėms veikimas, atskleidžia, kad jis negeba savo elgesio nuosekliai koreguoti išimtinai teigiama linkme. Tai, kad skatintas 8 kartus, tačiau atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaištingai, kas rodo jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, iš kurių du kartus buvo baustas drausmine tvarka, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir tik nuo 2022 m. birželio 8 d. neturi galiojančių drausminių nuobaudų nesudaro pagrindo spręsti, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog tolimesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas taikant lygtinį paleidimą, kadangi teigiama dinamika, stebima dar gana trumpą laiko tarpą.

Nors Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju sunkumų dėl gyvenamosios vietos asmuo nepatirs, tačiau tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamas veikas, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis turi priteistą (solidariai su kitais nusikalstamos veikos vykdytojai) civilinį ieškinį, pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiavimai vykdomi iš gaunamo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija, padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. S. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 28 dienos (lygtinio komisijos posėdžio dieną), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-10768.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-10768 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.