Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 23 d. d. nutarimo Nr. RV-24-469 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d. S. K., vykdant šį nuosprendį, sulaikytas 2019 m. kovo 6 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. kovo 4 d. Galimo lygtinio paleidimo taikymo S. K. data – 2023 m. rugsėjo 4 d., lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023 m. sausio 4 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 23 d. d. nutarimu Nr. RV-24-469 nutarta netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nustatė, kad nusikaltimai padaryti pavartojus alkoholio, nuteistasis turi priklausomybės problemų, turi polinkį iš dalies pateisinti savo nusikalstamą elgesį bei polinkį pasiduoti neigiamai įtakai, ir konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui, nėra garantijų, kad jis nebenusikals.

Kartu skunde pažymima, kad lygtinį paleidimą turi lydėti priežiūra, kurią sudaro pagalbos ir kontrolės priemonės. Priežiūros pobūdis, trukmė ir intensyvumas turi būti pritaikyti kiekvienam atskiram atvejui, viso lygtinio paleidimo laikotarpio metu galimi pakeitimai. Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Jie turi būti realūs tuo požiūriu, kad būtų atsižvelgiama į kalinių asmenybes ir socialines bei ekonomines aplinkybes, o taip pat ir į reintegracijos programų tinkamumą. EŽTT praktikoje nurodyta, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia ir įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Nuteistasis skunde cituoja BK 41 straipsnio 2 dalį, BVK 82 straipsnį, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 19 straipsnį, psichologijos mokslų daktaro A. J. įžvalgas.

Nuteistojo teigimu, darbo užmokestis įkalinimo įstaigoje nėra didelis, ieškinius jis dengia pagal savo išgales, psichologinė aplinka įkalinimo įstaigoje nėra labai gera. Nurodo, kad 1987 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (87) 3 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ raginama „dėti visas pastangas, kad įkalinimas būtų vykdomas ir organizuojamas taip, kad: <...> būtų sumažintas žalingas įkalinimo poveikis ir skirtumai tarp gyvenimo įkalinimo įstaigoje ir laisvėje, galintys pakenkti kalinių rūpesčiui savimi ir atsakomybei. Kuo įkalinimas trunka ilgiau, tuo jis žalingesnis. Būtent todėl tikimybė pasiekti kalinimo tikslą didėja kuo plačiau atveriant kalinimą, suteikiant galimybes išvykti už įkalinimo įstaigos, kiek tai leidžia saugumo sumetimai. Bendrai darbas su nuteistaisiais turi sudaryti nenutrūkstamą socialinės integracijos pagalbos grandinę, jis turėtų nuosekliai vykti ne tik įkalinimo ištaigoje iki paskutinės dienos, bet ir toliau tęsiamas nuteistąjį lygtinai paleidus į laisvę, jo nedubliuojant ir nepradedant visko iš naujo. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtų Europos probacijos taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad probacijos tarnybų tikslas yra „mažinti recidyvo riziką, sukuriant pozityvius santykius su nuteistaisiais, kad jie būtų prižiūrimi (įskaitant būtiną kontrolę), lydimi ir remiami bei skatinami sėkmingai integruotis į visuomenę“.

Nuteistasis nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad jis (S. K.) padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes taip vertinant niekas negalėtų būti paleidžiamas lygtinai, net jeigu ir atitiktų BVK numatytus kriterijus.

Skunde taip pat nurodoma, jog viena iš esminių humaniško ir į asmens integraciją orientuoto kalinimo prielaidų yra ta, kad išankstinis įkalinto asmens parengimas išeiti į laisvę ir į palaipsnį perėjimą orientuotas įkalinimo organizavimas didina asmens socialinės integracijos tikimybę. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad recidyvas didesnis tuomet, kai asmuo paleidžiamas iš tiesiog pagal paprasčiausią asmens uždarymo („atsėdėjimo“) principą organizuoto įkalinimo, palyginus su tokia kalinimo forma, kai asmuo kryptingai ruošiamas gyvenimui laisvėje (ypač – suteikiant trumpalaikes išvykas ir (ar) atostogas už įkalinimo įstaigos ribų). Todėl Europos kalėjimų taisyklių 103.6 punkte teigiama, kad „įvairios išleidimo iš įkalinimo įstaigų formos turi būti numatytos kaip integruota laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis“. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta bendra nuostata, kad „visas įkalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę“. Svarbu ir tai, kad integracijos priemonės įstaigos viduje ir laisvėje būtų taikomos palaipsniui, nuosekliai, jų vykdymą perimtų kitos atsakingos valstybinės institucijos ar nevyriausybinės organizacijos. Tokio nuoseklumo svarbą pabrėžia ir Europos kalėjimų taisyklių 107.1 punktas, kuriame rekomenduojama kiek įmanoma anksčiau iki paleidimo į laisvę taikyti priemones ir specialias programas, kurios leistų nuteistiesiems įveikti sunkumus, kylančius įsiliejant į gyvenimą visuomenėje ir joje nebenusikalstant.

Nuteistojo teigimu, jis atitinka formalias pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo sąlygas, tą nurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas savaime nereiškia, jog baigiasi bausmės vykdymas, nes jis bus prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės ypatingai preciziškai laikytis valstybėje galiojančių įstatymu bei jų nepažeidinėti, juo labiau nenusikalsti, nes nevykdant įpareigojimų, pažeidinėjant įstatymus ar elgiantis neatsakingai, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir jis privalės atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose. Teigia, kad įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, jog toliau jį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. BVK 82 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

Teismui pateiktoje S. K. asmens bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pusę jam paskirtos bausmės S. K. bus atlikęs 2023 m. rugsėjo 4 d., o jo lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą galimas nuo 2023 m. sausio 4 d. Tačiau, kaip minėta, vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. tai, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nereiškia, kad jam bęsalygiškai turi būti taikomas lygtinis paleidimas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius kriterijus be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pagal OASys metodiką nustatyta, kad S. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema, be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2023 m. vasario 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką didina: 1) mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai įtakai (nors pastaruoju metu nuteistasis nutraukęs ryšius su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, tikėtina, kad būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje plėsis asmens socialinis ratas, kas gali vėl privesti prie neigiamos aplinkinių įtakos ir pasidavimo jai); 2) gilesnės alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka ir smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio (nors nuteistasis supranta, kad jo alkoholio vartojimo įpročiai buvo netinkami, žalingi, stokoja vidinės tokio savo elgesio analizės, kalbėdamas apie ateitį linkęs pasitikėti savo jėgomis, kad alkoholio nebevartos); 3) kartais pasireiškiantis dalinis atsakomybės perkėlimas bei visapusiško problemų sprendimo stoka (analizuodamas savo elgesį kreipia didesnį dėmesį į susiklosčiusią situaciją bei aplinkinių elgesį, kuris paskatino ne visada tinkamas jo paties elgesio apraiškas, spręsdamas turimas problemas asmuo kartais taip pat linkęs orientuotis į išorinių, o ne vidinių priežasčių sprendimą). Taigi S. K. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant ne tik į jo asmens byloje esančius duomenis, tačiau ir į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais metu gautą informaciją. Dėl to neteisus nuteistasis teigdamas, kad apylinkės teismas išvadas darė remdamasis praeities įvykiais, į ką jau buvo atsižvelgta priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, galima tik atsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą jis atlieka bausmę, koks yra jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Nors aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis nėra absoliutus pagrindas netaikyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinta visuma aplinkybių, t. y. ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, visi kiti jį charakterizuojantys duomenys.

S. K. asmens bylos duomenimis, jis anksčiau yra teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, o tai sudaro pagrindą įdėmiau vertinti nuteistojo galimybes nebenusikalsti ir jo pažangą pataisos proceso metu. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas, nagrinėdamas S. K. skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 23 d. d. nutarimo, visapusiškai vertindamas nuteistojo asmenybę, pagrįstai atsižvelgė ne tik į minėtus duomenis, bet ir į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, renginiuose, susitikimuose, pataisos programose, paskaitose-diskusijose, atlikdamas bausmę įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu tęsia mokslus, nuo 2019 m. kovo 22 d. yra kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvoje nuteistųjų grupėje, atlygino dalį padarytos žalos. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors minėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis vėl nenusikals. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, įskaitant ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes bei S. K. nustatytus tris kriminogeninius veiksnius, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pastarasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nebenusikals. Minėta, kad vienas iš S. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių yra gilesnės alkoholio vartojimo įpročių analizės stoka ir smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio (alkoholio vartojimas šiuo atveju yra veiksnys, įtakojantis nusikalstamas veikas). Tikimybę, kad išėjęs į laisvę ir pavartojęs alkoholio S. K. gali vėl padaryti smurtinį nusikaltimą, didina ne tik tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir nuteistojo asmens byloje esančioje tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, kad 2022 m. gruodžio 31 d. iš trumpalaikės išvykos S. K. grįžo neblaivus ir taip pažeidė BVK 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą draudimą. Už tai nuteistajam paskirta drausminė nuobauda – izoliavimas dešimčiai parų, be to, minėtoje tarnybinio tyrimo išvadoje resocializacijos skyriui siūloma svarstyti klausimą dėl nuteistojo S. K. grąžinimo į paprastąją grupę ir šalinimo iš Ūkio aptarnavimo būrio. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais kelia ir kiti su pastarojo elgesiu susiję jo asmens byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad bausmės atlikimo metu jis buvo ne tik skatintas – jam ne kartą buvo skirtos ir drausminės nuobaudos.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, skundą nagrinėtis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu nenaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 23 d. d. nutarimo Nr. RV-24-469 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikymo ir taikyti S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Tai, kad nuteistojo asmens byloje nėra Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. vasario 21 d. Šiaulių kalėjime, protokolo, nereiškia, kad Komisijos 2023 m. vasario 23 d. d. nutarimas Nr. RV-24-469 yra neteisėtas bei nepagrįstas. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad būtent iš Komisijos narių balsavimo ir pasisakymo geriausiai galima suprasti, ar nuteistasis iš tiesų yra padaręs akivaizdžią pažangą ir nebėra pavojingas visuomenei, nes ši išvada daroma įvertinus visus minėto klausimo sprendimui reikšmingus duomenis. Nors byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo ir tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau jie nėra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, jog sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės, jam taikant tik probaciją, pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ji priimta nepažeidžiant nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų, nei suformuotos teismų praktikos iš esmės analogiškose bylose, o nuteistojo skunde cituojami įstatymai, įžvalgos, Europos Tarybos Ministrų Kabineto rekomendacija „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ neįpareigoja teismo nagrinėjamu atveju besąlygiškai priimti nuteistajam palankų sprendimą – kiekvienas atvejis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą yra vertinamas individualiai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais ir šią nutartį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.