- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- T-1820-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05489-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- D. S.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką šešis kartus skatintas už gerą elgesį ir gerą darbą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne tik užsiima darbine veikla, tačiau ir mokosi, įgijo staliaus profesiją, yra patvirtinęs galimybę būti įdarbintu po galimo lygtinio paleidimo. Nuteistasis pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta, įgyta profesija bei darbinės veiklos kaip privalumo suvokimas, ryšių su artimaisiais palaikymas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
D. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 7 d., pabaiga – 2026 m. kovo 7 d.
Anksčiau neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis yra formaliai patvirtinęs galimą gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo. Pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo 11 klasių išsilavinimą bei įgijo staliaus profesiją. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, dirba, patvirtinęs įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis sulaukia artimųjų palaikymo (tiek finansinio, tiek emocinio). Bausmės atlikimo metu šešis kartus skatintas, dalyvauja užsiėmimuose, baigė 5 užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapiją“. Siekia savo asmeninių tikslų, geba atsiriboti nuo pašalinių trikdžių. Stebima pakankama nuteistojo tolerancija frustracijai ar pykčiui. Turi konkrečius ateities planus laikotarpiui po bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpyje nuo Komisijos posėdžio dienos, vidaus tvarko taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. 2022 m. rugpjūčio 30 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo paskatintas, skirta paskatinimo priemonė – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, D. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog D. S. bausmės atlikimo metu tris kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką jam du kartus skirtos drausminės nuobaudos (paskutinis pažeidimas 2022 m. vasario 15 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą). Nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertina ir tai, kad D. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes - nužudymo, padarymą, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tam tikrais gyvenimo periodais buvo įtakojamas neigiamų asmenų. Nuteistasis suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, kitaip tariant savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį supranta. Pripažįsta, kad dažniausiai jo laisvalaikio praleidimo būdai laisvėje, sukurdavo situacijų nusikalsti (pvz., išgėrinėjimas su netinkama kompanija). Elgesys šiuo metu neprognozuoja asocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau turi būti dedamos nuolatinės pastangos keisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo tam tikrų ryšių, teisingai vertinti įvairias gyvenimiškas situacijas. Nuteistasis iki bausmės atlikimo išgerdavo, tačiau jo paties manymu didesnių problemų dėl to neturėjo, be to nors alkoholio vartojimą su įvykdyta nusikalstama veika ir sieja (teigia manantis, kad jeigu nebūtų „ten gėręs nieko nebūtų įvykę“) tačiau yra linkęs minimizuoti šias sąsajas. Bet kokią priklausomybę alkoholiui neigia. Smurtinis elgesys sietinas su alkoholio vartojimu. Kalbėdamas apie save ne visada išlieka pakankamai kritiškas, geba apibūdinti save kaip asmenybę, tačiau savęs vertinimas kiek stokoja objektyvumo. Paklaustas geba įvardinti tiek savo teigiamas (jo manymu) tiek ir neigiamas savybes, tačiau yra linkęs akcentuoti „tas gerąsias“. Jis šiuo metu demonstruoja neigiamas nuostatas smurtinio elgesio naudojimo atžvilgiu, suvokia įvairias smurtinio elgesio formos ir jų žalingas pasekmes, tačiau pats yra naudojęs smurtą kito asmens atžvilgiu. Teigia, kad yra sunkiai išprovokuojamas, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad problemas gali spręsti ir smurtiniu elgesiu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Pagal „OASys“ metodiką D. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; turi sąlyginai mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; baustas drausmine tvarka pataisos namuose. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. S. neatliktos bausmės dalis (3 metai 5 mėnesiai 29 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.