Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A., nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A., D. S. ir S. K. nuteisti už tai, kad jie tyčia nužudė žmogų, tai yra 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su D. A. metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė pastarajam į galvą. 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val., D. S. ir S. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl to, kad neblaivus D. A. apsišlapino, metu: D. S. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į galvą ir nuo smūgio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į krūtinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė D. A. į krūtinę. Iš viso R. A., D. S. ir S. K. smūgiavo D. A. į pilvą, rankas, kojas ir sprandą ne mažiau kaip 30 kartų. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į krūtinę ne mažiau kaip 9 kartus. Šie sužalojimai dėl VII ir VIII šonkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į galvą ne mažiau kaip 13 kartų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl suduotų smūgių D. A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė nuo galvos sumušimo visumos. Taip R. A., D. S. ir S. K. tyčia nužudė D. A..

2. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog jo suduoti du smūgiai nukentėjusiajam į veidą buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Specialisto išvadoje Nr. M 63/2017(03) pateiktos išvados bei specialistės Gerdos Andriuškevičiūtės pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai dėl D. A. mirties priežasties ir dėl sužalojimo mechanizmo yra tik tikimybinės, tuo tarpu kitų neginčijamų įrodymų dėl sužalojimų padarymo mechanizmo, byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje būtina atriboti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Tiek nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde, tiek jo gynėjas advokatas Vytautas Agintas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ekspertė Gerda Andriuškevičiūtė pirmosios instancijos teisme teigė, kad yra duomenų, jog nukentėjusysis po pirminio smūgio vaikščiojo, važiavo, atliko kitus veiksmus, tai galima teigti, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas. Specialisto išvados ir paaiškinimai teisme kelia abejonių - ar du suduoti smūgiai į veidą, konkrečiai į skruostą, galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį ir specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, kai tuo tarpu iš viso nukentėjusiajam buvo nustatyti daugybiniai kūno ir galvos sužalojimai, kurių apeliantas nepadarė, nes sužalojimai buvo padaryti daug vėliau, tai yra net po kelių valandų. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismui buvo būtina skirti komisijinę ekspertizę, siekiant teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nes bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta abejonė, ar po jo dviejų smūgių dėl galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, D. A. galėjo nejausti jokių sveikatos blogėjimo pasekmių. Be to, nuteistasis abejoja, kad specialistė iš fotonuotraukos galėtų pasakyti, kad D. A. po jo dviejų suduotų smūgių į skruostą, buvo prasidėjusios sveikatos problemos. Juo labiau, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo įvertintas ir nukentėjusiojo girtumas. Dėl minėtų priežasčių prašo skirti komisijinę ekspertizę.

3. Nuteistasis D. S. ir jo gynėja advokatė Marija Ulbienė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal pateiktas ekspertų išvadas, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokie suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo lemiami ir sukėtė jo mirtį. Teismas kiekvieno iš nuteistojo suduotus smūgius turėjo atriboti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo R. A. ir S. K. padarytų veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino R. A. D. A. suduotus du smūgius, nes būtent minėto asmens suduoti du smūgiai galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį. Dėl minėtų priežasčių prašo skirti ekspertizę.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Vytautas Agintas ir nuteistojo D. S. gynėja advokatė Marija Ulbienė nurodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikalinga atlikti įrodymų tyrimą ir skirti komisijinę ekspertizę, nes byloje pateiktoje specialisto išvadoje ir ekspertės paaiškintinuose pirmosios instancijos teisme yra daug prieštaravimų. Prokurorė nurodė, jog baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimo ir netikslinga skirti komisijinės ekspertizės nereikia.

Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Vytauto Aginto ir nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Marijos Ulbienės prašymai skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę tenkinami.

5. 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. M 63/2017(03) (tyrimą atliko Klaipėdos skyriaus teismo medicinos ekspertė Gerda Andriuškevičiūtė) nustatyta, kad D. A. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis galvoje, odos nubrozdinimais kairio momens srityje ir apatinės lūpos raudonyje kairėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniame paviršiuje, apimant kaktinę, momeninę, pakaušinę ir smilkininę skiltis, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus smegenėlių kirmino, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. D. A. sužalojimai galvoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 24 - 48 val. laikotarpiu iki mirties, padaryta mažiausiai 13 trauminių poveikių. Nustatytos daugybinės kraujosruvos krūtinėje ir VII, VIII šonkaulių lūžiai dešinėje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kai šonkauliai lūžo tiesioginio traumavimo metu, 1 - 3 parų laikotarpiu iki mirties, jie padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Daugybinės kraujosruvos pilve, rankose, kojose, odos nubrozdinimas nugaroje, minkštųjų audinių kraujosruva sprande, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) 1 - 3 parų laikotarpiu iki mirties, padaryta mažiausiai 30 trauminių poveikių. D. A. kraujyje, kuris paimtas 2017 m. vasario 4 d., 8.15 val. jį pristačius į ligoninę, nustatyta 3,82 ‰ etilo alkoholio. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad įvertinus papildomai pateiktų apklausų protokolų duomenis, kliniką, nustatytų sužalojimų vaizdą, neatmetama galimybė, kad D. A. lavone nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti pirminio traumavimo metu, galimai 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. ir galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo užspaustos smegenys, į tai nurodo vyzdžių anizokorija (skirtingo skersmens) dešinėje, tačiau po pirminio traumavimo epizodo nukentėjusysis vaikščiojo, toliau vartojo alkoholį. Tokiu atveju, trauminiai poveikiai antro ir tolimesnių galvos traumavimo epizoduose galėjo ženkliai pabloginti nukentėjusiojo būklę. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. D. A. mirė 2017 m. vasario 5 d., 9.20 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 69-80).

6. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė Gerda Andriuškevičiūtė parodė, kad infuzinės terapijos keičia sužalojimų mikro ir makro vaizdą, todėl konkrečiai pasakyti koks trauminis poveikis buvo lemiamas, negalima. Lemiami smūgiai buvo į galvą. Jai buvo pateikta fotonuotrauka. Vyzdžių išsiplėtimas galėjo būti dėl kraujavimo, vykstančio po kietuoju dangalu. Yra duomenų, kad nukentėjusysis po priminio smūgio vaikščiojo, važiavo, atliko kitus veiksmus, tai galima teigti, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas. Buvo pakartotiniai traumavimo epizodai, kurie blogino nukentėjusiojo būklę, dėl ko nukentėjusysis mirė. Konkrečiai pasisakyti koks trauminis poveikis buvo padarytas anksčiau ar vėliau negalima. Ekspertė teigė, kad įvertinus nukentėjusiojo būklę, nustatytą girtumo laipsnį, kas skatina smegenų brinkimą, nėra būtinas stiprus smūgis, kad plyštų kraujagyslės, jungiančios kietąjį dangalą su minkštaisiais dangalais. Girtumas galėjo turėti įtakos kraujavimo intensyvumui (t. 3, b.l. 112).

7. Taigi, iš teismo medicinos specialisto išvados ir teisiamojo posėdžio metu duotų teismo medicinos ekspertės Gerdos Andriuškevičiūtės paaiškinimų vis tik neaišku, kokie, kada ir būtent kokio ar kokių asmenų suduoti smūgiai galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį, tai yra ar R. A. suduoti du smūgiai nukentėjusiajam į veidą galėjo turėti priežastinį ryšį su D. A. mirtimi, kadangi 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. M 63/2017(03) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog D. A. lavone nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti pirminio traumavimo metu, galimai 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. ir galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo užspaustos smegenys, nes į tai nurodo vyzdžių anizokorija (skirtingo skersmens) dešinėje, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme ekspertė teigė, kad yra duomenų, jog nukentėjusysis po priminio smūgio vaikščiojo, važiavo, atliko kitus veiksmus, tai galima teigti, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas. Taip pat neaišku ar iš baudžiamojoje byloje pateiktos nukentėjusiojo veido fotonuotraukos, galima konstatuoti, kad tuo metu kai buvo padaryta ši fotonuotrauka D. A. jau buvo prasidėjęs kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kaip nurodė ekspertė iš fotonuotraukos matyti skirtingi D. A. vyzdžių pločiai, tai vadinama anizokorija. Neaišku ar tokias aplinkybes galėjo lemti R. A. nukentėjusiajam suduoti du smūgiai į veidą, ar tam galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo neblaivumas, ar tai galėjo būti fiziologinė nukentėjusiojo būsena. Taip pat neaišku ar D. S. suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis kumščiu D. A. į galvą galėjo turėti priežastinį ryšį su D. A. mirtimi. 2017 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. M 63/2017(03) konstatuota, kad D. A. mirė nuo galvos sumušimo visumos, tačiau nesukonkretinta ar D. A. mirtį galėjo lemti R. A. suduoti du smūgiai 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. ar vėlesni 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val., D. S., kaip teigiama vienas smūgis ir S. K. suduoti smūgiai D. A..

Motyvuojamoji dalis

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiems prieštaravimams pašalinti būtinos specialios teismo medicinos žinios, todėl skiriama komisijinė teismo medicinos ekspertizė.

9. Nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Vytautas Agintas apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pateikė 8 klausimus, kurie pridėti prie bylos. Per apeliacinės instancijos teismo nurodytą terminą nuteistojo D. S. gynėja advokatė Marija Ulbienė pateikė 4 klausimus, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė pateikė 7 klausimus, kurie taip pat pridėti prie bylos. Gynėjų ir prokurorės pateikti klausimai iš dalies sutapo, todėl priimamoje nutartyje jie apibendrinami ir pateikiami ekspertams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 208, 286 straipsniais, 324 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

paskirti byloje mirusiojo D. A. komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Didlaukio g. 86E, ekspertams.

Kokia D. A. mirties priežastis?Kokie kūno sužalojimai buvo padaryti D. A., kokia nustatytų sužalojimų lokalizacija? Koks D. A. nustatytų sužalojimų padarymo laikas ir sveikatos sutrikdymo mastas, vertinant šiuos sužalojimus kiekvieną atskirai ir bendrai? Ar jie padaryti vienu metu?Keliais trauminiais poveikiais padaryti D. A. nustatyti sužalojimai?Koks D. A. kūno sužalojimų padarymo mechanizmas?Ar D. A. buvo nustatyta sužalojimų, būdingų kritimui, jei taip, į kokius paviršius galėjo būti atsitrenkta? Ar kritimo metu galimai padaryti sužalojimai galėjo sukelti mirtį?Ar D. A. konstatuotą galvos sumušimą, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui, sukėlė vienas ar keli trauminiai poveikiai, į kurią galvos vietą ar vietas jie buvo suduoti, ar D. A. konstatuotą galvos sumušimą sukėlė trauminių poveikių visuma? Ar galima atriboti nuo kurio trauminio poveikio (smūgio sudavimo, griuvimo) galėjo įvykti D. A. mirtis?Kokiu laiku (2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. ar 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val.) D. A. buvo suduoti smūgiai lėmę jo mirtį? Ar D. A. 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. padaryti sužalojimai veide (2 smūgiai į kairę veido pusę) buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, įvertinant tai, kad nukentėjusysis po šių smūgių kelias valandas vaikščiojo, važiavo automobiliu, vartojo alkoholinius gėrimus? Ar pirminis trauminis poveikis 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., jei vėliau prieš D. A. nebūtų panaudotas fizinis smurtas, galėjo būti jo mirties priežastimi?Ar fotonuotraukoje, kurioje mobiliojo ryšio telefonu užfiksuotas D. A. veidas (t. 1, b.l. 118) yra matomi sužalojimai ir patologijos? Jeigu taip, kokius sužalojimus ir patologijas galima nustatyti bei ar iš jų galima nustatyti sužalojimų padarymo laiką, mechanizmą, trauminių poveikių skaičių ir sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pasekmes? Ar alkoholinių gėrimų vartojimas gali turėti įtakos asmens akių vyzdžių išsiplėtimui ar veido patinimui? Jeigu taip, tai ar tai galėjo būti matoma fotonuotraukoje, kurioje mobiliojo ryšio telefonu užfiksuotas D. A. veidas (t. 1, b.l. 118)?Ar fotonuotraukoje (t. 1, b.l. 118) užfiksuotas D. A. skirtingas akių vyzdžių išsiplėtimas galėjo būti dėl prieš jį pavartoto smurto, ar tai galėjo lemti kiti veiksniai (pvz. girtumas), jei taip, - kokie? Ar 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val. D. S. suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis kumščiu D. A. į galvą galėjo sukelti galvos smegenų suspaudimą išsiliejus kraujui dėl ko vėliau D. A. mirė?

Ekspertams pateikti baudžiamąją bylą Nr. 1A-502-453/2017 (4 tomai).