Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-171-798/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-28
Bylos Nr.: e2A-171-798/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00457-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Antanas Rudzinskas, Asta Radzevičienė
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-171-798/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00457-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 55 900 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 1993 m. vasario 23 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 928 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas iš atsakovės nupirko 0,1501 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo suformuotas ir patvirtintas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 289 p „Dėl žemės sklypo patvirtinimo individualiai statybai“. Iki Sutarties sudarymo Žemės sklypą ieškovas naudojo 1992 m. gegužės 28 d. sudarytos žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties pagrindu. Žemės sklypas buvo 1993 m. vasario 1 d. įsteigtos Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų bei kitų bendrojo naudojimo objektų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrija „(duomenys neskelbtini)“) teritorijoje. Po Sutarties sudarymo ieškovas naudojo Žemės sklypą savo reikmėms, jį prižiūrėjo, mokėjo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas įmokas bendrų inžinerinių komunikacijų tiesimui ir kitoms reikmėms. Dėl teisinių žinių stokos ieškovas nustatyta tvarka Sutarties neįregistravo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-875(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas), kuriame buvo suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Tarp šių sklypų pateko ir ginčo Žemės sklypas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48Sk-1053-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1151-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ Žemės sklypo vietoje buvo suformuotas naujas žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys. NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 48S-14-(14.48.3.) į Žemės sklypo vietoje suformuotą naują žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims, kurie žemės sklypą vėliau pardavė.

Šalies argumentai

3. Ieškovas teigia, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 10.2 punktą, rengiant Projektą, turėjo būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo pažymėtas ieškovui individualiai statybai skirtas Žemės sklypas – į rašte „Dėl žemės sklypų patvirtinimo individuliai statybai“ nurodytą (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planą ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypų ir inžinerinių tinklų suvestinį planą. Atsakovės vardu veikusi NŽT, rengdama Projektą, neatsižvelgė į šiuos teritorijų planavimo dokumentus, todėl nepagrįstai įtraukė Žemės sklypą į Projekto teritoriją. Be to, Metodikos 9 punktas imperatyviai draudė į Projekto teritoriją įtraukti privačią žemę. NŽT turėjo būti žinoma, kad Žemės sklypas yra individualiai statybai skirtame kvartale, NŽT turėjo duomenis, jog Žemės sklypas parduotas ieškovui (tokie duomenys yra priedėlyje Nr. 17 prie 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503p), NŽT galėjo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl papildomų duomenų apie Žemės sklypo pardavimą pateikimo. Jei ieškovas būtų buvęs informuotas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į laisvos žemės fondą, būtų ėmęsis priemonių atnaujinti terminą Sutarčiai viešajame registre įregistruoti. Kadangi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų Žemės sklypas jau neegzistuoja bei negali būti išreikalautas iš sąžiningų įgijėjų, ieškovas prašo atlyginti 55 900 Eur nuostolius, kurių dydis yra lygus Žemės sklypo vietoje suformuoto naujo žemės sklypo vidutinei rinkos vertei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal Sutarties 6 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – ir Taisyklių) 10 punkto 3 dalį, kurioje buvo nustatyta, kad vieno mėnesio terminu neįregistravus Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, Sutartis tampa negaliojančia, Sutarties neįregistravo.

6. Ieškovas nei iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondą, priėmimo, nei vėliau, iki NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 48S-14-(14.48.3.) priėmimo, kuriais kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra Naują žemės sklypą, nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą įregistruoti Sutartį.

7. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog Žemės sklypas, kaip privati žemė, pagal Metodikos 9 punkto nuostatas negalėjo būti įtrauktas į Projektą, kadangi ieškovas Sutarties 6 punkte ir Taisyklių 10 punkto 3 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu neįregistravo Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, Sutartis tapo negaliojančia.

8. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad, rengiant Projektą, turėjo būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo pažymėtas ieškovui individualiai statybai skirtas Žemės sklypas – į rašte „Dėl žemės sklypų patvirtinimo individuliai statybai“ nurodytą (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planą ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypų ir inžinerinių tinklų suvestinį planą. Ieškovo nurodytas „(duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planas“ negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, kadangi šis planas nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Atitinkama nuostata taikoma ir ieškovo nurodytam bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypų ir inžinerinių tinklų suvestinį planui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie planai buvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre ar kad Projekto rengėjas turėjo informaciją apie šiuos planus.

Šalies argumentai

9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo informaciją apie tai, jog ieškovas yra sudaręs Sutartį ir sumokėjęs už Žemės sklypą. Atsakovė neneigė, kad turėjo duomenis apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra žemės sklypų, kurie buvo skirti individualių gyvenamųjų namų statybai, tarp jų ir ginčo Žemės sklypas, tačiau duomenų Nekilnojamojo turto registre, kad šie žemės sklypai, taip pat ir Žemės sklypas, buvo parduoti, atsakovė neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal bylos duomenis atsakovės turėtame dokumente – priedėlyje Nr. 17 prie Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 10 d. potvarkio Nr. 1503p „(duomenys neskelbtini) apylinkėje parduodamų žemės sklypų (privačiai namų valdai) įsigyjančių žmonių sąrašas“ – nėra nurodyta nei aplinkybė, kad ieškovas yra sudaręs Sutartį, nei aplinkybė, jog ieškovas yra sumokėjęs už Žemės sklypą. Šiame sąraše R. A. yra nurodytas kaip vienas iš asmenų, įsigyjančių (duomenys neskelbtini) apylinkėje parduodamus žemės sklypus (privačiai namų valdai). Be vardo ir pavardės kitų šiame sąraše nurodytą R. A. identifikuojančių asmens duomenų nėra. Be to, iš su dubliku ieškovo pateiktų Žemės sklypo nuotraukų iš Google Street Viewer programos matyti, kad Žemės sklypas apaugęs aukšta žole, medžiais, nesimato jokių realių Žemės sklypo naudojimo požymių. Žemės sklypo gilumoje matomi apirę statybiniai blokai, tai neduoda pagrindo matyti Žemės sklypą esant realiai naudojamą.

11. Nuo Sutarties sudarymo iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondą, priėmimo praėjo daugiau kaip 23 metai.

12. Ieškovui neįregistravus Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje per Sutartyje nustatytą vieno mėnesio terminą, ieškovui per 23 metus nesikreipus į teismą dėl termino įregistruoti Sutartį atnaujinimo, atsakovei neturint duomenų apie Sutartį, nesant realių Žemės sklypo naudojimo požymių, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad dėl Žemės sklypo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, t. y., jog asmuo yra realizavęs teisę įsigyti šį sklypą nuosavybės teise. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo gero administravimo principu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neturėjo pakankamai duomenų manyti, jog dėl Žemės sklypo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, valstybės institucijų neveikimo ir aplaidumo pasekmes perkėlė išskirtinai ieškovui ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.

13.2. Nagrinėjamu atveju, prieš sudarant Sutartį buvo atlikti paruošiamieji darbai, įskaitant ir įpareigojimą miesto žemėtvarkininkui duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Pagal bylos duomenis, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1990-1998 metų veiklos nuolat saugomi dokumentai 2015 m. vasario 30 d. dokumentų perdavimo aktu, buvo perduoti Vilniaus apskrities archyvui. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad visi su Sutarties sudarymu, įskaitant, bet neapsiribojant potvarkiu, sutartimi ir kitais dokumentais, kurie numatyti Taisyklių 4-10 punktuose, susiję dokumentai taip pat turėjo būti perduoti Vilniaus apskrities archyvui, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šie dokumentai perduoti nebuvo ir neaišku kur yra.

13.3. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė neneigė, kad turėjo duomenis apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra žemės sklypų, kurie buvo skirti individualių gyvenamųjų namų statybai, tarp jų ir ginčo Žemės sklypas, be to, pripažino, kad tokių situacijų, kaip ieškovo, kuomet pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, tačiau ji neįregistruota yra daug, tačiau net turėdama priedėlį, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypas yra priskirtas ieškovui, daugiau papildomų veiksmų, išskyrus formalų duomenų patikrinimą Nekilnojamojo turto registre, neatliko. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

13.4. Sprendžiant dėl Žemės sklypo įtraukimo į laisvos žemės fondą, turint duomenis apie Žemės sklypo priskyrimą konkrečiai ieškovui, atsakovė, veikdama rūpestingai ir atidžiai, privalėjo tinkamai įsitikinti (ne tik formaliai), kad dėl Žemės sklypo nėra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog tuo atveju, jei institucija būtų žinojusi, kad yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (net jei ji nėra registruota), tokio sklypo nebūtų traukusi į laisvos žemės fondą, kadangi turto įgijėjas gali kreiptis į teismą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.

13.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnio ir CK 6.393 straipsnio 4 dalies tarpusavio santykį, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, sudarančias galimybę turto įgijėjui atnaujinti terminą registruoti sandorį. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis).

13.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų ir sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 10 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią. Taigi, tuometinis teisinis reglamentavimas nuosavybės teisės atsiradimo momentą siejo su teisine registracija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Sutartis yra negaliojanti, kadangi ieškovas jos neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje per Sutartyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Tačiau šiuo metu galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi, privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas CK.

13.7. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties galiojimo ir nurodė, kad ieškovas niekada nesikreipė į teismą dėl termino Sutarties registracijai atnaujinimo, tačiau nevertino tos aplinkybės, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokio naikinamojo termino pareiškimui dėl termino atnaujinimo pateikimui ir ieškovas būtų galėjęs pasinaudoti šia įstatymo suteikta galimybe bet kada.

13.8. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Sutartis yra negaliojanti dėl jos neįregistravimo, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti 1964 m. CK 47 straipsnį ir CK 1.80 straipsnio 2 dalį bei išspręsti sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimą. Kitaip sakant, pirmosios instancijos teismui neišsprendus restitucijos klausimo, todėl priėmus galutinį sprendimą, susidarė situacija, kai ieškovas yra sumokėjęs už Žemės sklypą, tačiau pripažinus Sutartį negaliojančia dėl termino ją įregistruoti praleidimo, Žemės sklype atkūrus nuosavybę kitiems asmenims, praradus galimybę atnaujinti terminą sandorio įregistravimui, Žemės sklypas jam nepriklauso. Tokia situacija yra negalima, o ginčas dėl Sutarties ir Žemės sklypo nebuvo išspręstas iki galo.

13.9. Teismas nepasisakė ar institucijų veiksmai, dėl kurių ieškovas prarado galimybę atnaujinus terminą įregistruoti Sutartį, nes Žemės sklypas buvo įtrauktas į laisvos žemės fondą ir perleistas kitiems asmenims atkūrus nuosavybės teises jiems, buvo teisėti, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos griežtosios valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų. Šios bylos atveju susiklostė situacija, kai pažeidus gero administravimo principą, visiškai ignoruojant turimą informaciją apie Žemės sklypo pardavimą ieškovui ir nesiaiškinus konkrečios situacijos, atliekant formalius veiksmus, Žemės sklypas buvo įtrauktas į laisvos žemės fondą. Būtent gero administravimo principas įpareigoja instituciją dirbti atidžiai ir rūpestingai, kad veikiant būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Nors atsakovė teigia, kad teisės aktai nenumato galimybės neįtraukti į laisvos žemės fondą žemės sklypų, kurių pirkimo–pardavimo sutartys neįsigaliojo, tačiau būtina akcentuoti, jog teisinis reglamentavimas tokioms neįregistruotoms sutartims yra numatęs procedūrą dėl termino atnaujinimo, todėl siekiant ne tik tinkamai įgyvendinti gero administravimo principą, bet ir nepažeisti Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, NŽT Žemės sklypo įtraukimo procedūrą turėjo vykdyti nešališkai, objektyviai ir atidžiai. Archyvinių dokumentų apie Žemės sklypo suformavimą, skyrimą ir pardavimą ieškovui bei jų registravimą registruose nebuvimas atsakingose institucijose nebuvimas patvirtina šių institucijų aplaidumą ir gero administravimo principo nesilaikymą, kuris sąlygojo neigiamas pasekmes ieškovui – nuosavybės praradimą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

13.10. Byloje egzistuoja viešasis interesas, tačiau pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nagrinėdamas bylą turėjo susidaręs ir išreiškęs išankstinę nuomonę dėl Sutarties galiojimo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į ieškovo R. A. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 (galiojęs nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) 7.2 papunktyje buvo nustatyta, kad naujų žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyse turi būti numatyta prievolė per 18 mėnesių nuo sutarčių teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiuose sklypuose pagrindinio (pirmos eilės) objekto nulinio ciklo darbus. Jeigu pirkėjas ar nuomininkas šios prievolės per 18 mėnesių neįvykdo, žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama. Sklypo pirkėjui grąžinama faktiškai pinigais įmokėta suma, atskaičius iš jos 5 procentus žemės sklypo kainos į vietos savivaldybės biudžetą. Nuomininko sumokėtas nuomos mokestis negrąžinamas.

14.2. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojusių nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) (toliau – Taisyklės), 10 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią.

14.3. Iš ieškovo pateikto išrašo iš Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkio matyti, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo kvartale buvo skirtas 0,15 ha ploto Žemės sklypas (projektinis Nr. 238) individualaus gyvenamojo namo statybai. Taip pat ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Sutartį, kuria ieškovas pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkį Nr. 1503p, įsigijo 0,15 ha ploto Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Išraše nurodyta, kad Žemės sklypas skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 289 p., o ne kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkį Nr. 1503p. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja per 18 mėnesių nuo sutarties teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiame sklype pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus ir kad neįvykdžius šių prievolių sutartis nutraukiama. Iš Nekilnojamojo turto žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas yra neužstatytas, apaugęs medžiais. Žemės sklypo ribos 2015 m. nebuvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

14.4. Ieškovas, būdamas suinteresuotas bei protingas, turėjo pasirūpinti, kad galėtų įregistruoti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei tinkamai įgyvendinti savo teisę į Žemės sklypą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo sudarytas sandoris pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nesukūrė jokių teisinių pasekmių, ir yra negaliojantis, nes jis sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka bei nepradėjo statyti gyvenamojo namo.

14.5. Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra žemės sklypų, kurie yra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra privatizuoti ir yra laisvi, jų ribos nebuvo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl buvo informuotas šios kadastro vietovės projekto autorius apie būtinybę patikslinti valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus ir valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašus.

Šalies argumentai

14.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė, kurios vardu veikė NŽT, rengdama Projektą, neteisėtai nepanaudojo teritorijų planavimo dokumentų, nesivadovavo jų sprendiniais ir tokiu būdu neteisėtai Projekte nebūtų suprojektavusi kitame teritorijų planavimo dokumente jau suprojektuoto ir esamo Žemės sklypo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo nurodomi dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turėjo būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Ieškovo nurodytas „(duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planas“, kuriame buvo pažymėtas ieškovui individualiai statybai skirtas Žemės sklypas, negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, kadangi jame nėra Žemės sklypo sprendinių bei šis planas nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįvykdė pareigos įregistruoti pirkimo–pardavimo sutarties rajono žemėtvarkos tarnyboje, todėl Žemės sklypas liko laisvas ir pagrįstai buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemei.

14.7. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo gero administravimo principu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neturėjo pakankamai duomenų manyti, kad dėl Žemės sklypo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, valstybės institucijų neveikimo ir aplaidumo pasekmės sukėlė išskirtinai ieškovui ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Atsakovės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad NŽT neturėjo duomenų apie sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, nes ji nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto žemėlapio duomenimis, Žemės sklypas yra neužstatytas, apaugęs medžiais, Žemės sklypo ribos 2015 m. nebuvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kaip jau ne kartą minėta, ieškovas pats neįvykdė pareigos įregistruoti pirkimo–pardavimo sutarties rajono žemėtvarkos tarnyboje, todėl Žemės sklypas liko laisvas ir pagrįstai buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemei.

14.8. Nors ieškovas skunde nurodė, kad tokių situacijų kaip ieškovo, kuomet pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, tačiau ji neįregistruota yra daug, ieškovas klaidingai interpretavo NŽT atstovės žodžius, kadangi teismo posėdžio metu bei NŽT procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvo žemės sklypų, kurie suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, tačiau neprivatizuoti, ir tokių situacijų kaip ieškovo, kuomet pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, tačiau ji neįregistruota, nebuvo.

14.9. Teismas savo iniciatyva privalo išspręsti sandorio negaliojimo pasekmių klausimą tik tuo atveju, kai pripažįsta sandorį niekiniu, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nėra konstatavęs, kad šis sandoris yra niekinis, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti klausimą dėl sandorio negaliojimo pasekmių, nes tokio reikalavimo šioje byloje nebuvo pareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 289p (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartale individualaus namo statybai ieškovui buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 238 (Žemės sklypas). 1992 m. gegužės 28 d. su ieškovu buvo sudaryta žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria Žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui individualiai statybai. 1993 m. vasario 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (Sutartis) Žemės sklypas ieškovui buvo parduotas. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Sutartis per vieną mėnesį turi būti įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo per 18 mėnesių nuo Sutarties teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo Žemės sklype statyti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus; neįvykdžius šių prievolių, Sutartis nutraukiama. Ieškovas Sutarties neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje.

18. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“ Žemės sklypas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį (sklypo Nr. 397).

19. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-875(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (Įsakymas) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (Projektas), kuriame buvo suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Tarp šių sklypų pateko ir ieškovo Žemės sklypas (sklypo Nr. 1151-2).

20. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48Sk-1053-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1151-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ Žemės sklypo vietoje buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys (toliau – ir Naujas žemės sklypas). NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 48S-14-(14.48.3.) kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra Naują žemės sklypą, kurie Naują žemės sklypą yra pardavę.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo ieškinys dėl nuotolių atlyginimo buvo atmestas, nurodė, kad teismas nesivadovavo gero administravimo principu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neturėjo pakankamai duomenų manyti, jog dėl Žemės sklypo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl valstybės institucijų neveikimo ir aplaidumo pasekmes perkėlė išskirtinai ieškovui ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.

22. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas ir kt.). Taigi, teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; kt.).

24. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013; kt.).

25. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; kt.).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Nutarimas Nr. 89) 7.2 punkte nustatyta, jog naujų žemės sklypų pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyse turi būti numatyta prievolė per 18 mėnesių nuo sutarčių teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiuose sklypuose pagrindinio (pirmos eilės) objekto nulinio ciklo darbus. Jeigu pirkėjas ar nuomininkas šios prievolės per 18 mėnesių neįvykdo, žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama. Sklypo pirkėjui grąžinama faktiškai pinigais įmokėta suma, atskaičius iš jos 5 procentus žemės sklypo kainos į vietos savivaldybės biudžetą. Nuomininko sumokėtas nuomos mokestis negrąžinamas. Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 10 punkto 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią.

27. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimti sprendimo, apeliantas nepaneigė byloje nustatyto fakto, kad nei vieno aukščiau išdėstyto įpareigojimo apeliantas taip ir neįvykdė. Apeliantas ne tik per mėnesį neįregistravo Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, tačiau jo paties į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas nepradėjo vykdyti net nulinio ciklo darbus žemės sklype. Dėl nurodytų priežasčių ne atsakovei, o būtent apeliantui turi atitekti neigiamos tokio neveikimo pasekmės. Negana to, apeliantas nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kad jai būtų pritaikyta įstatyme numatyta civilinė deliktinė atsakomybė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentui, kad apelianto elgesys daugiau nei 20 metų delsiant kreiptis dėl tinkamo Sutarties įregistravimo negali būti prilyginamas protingo ir apdairaus asmens elgesiui.

28. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jog valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018).

29. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, su aktualiu teisiniu reglamentavimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Žemės sklypas, kaip privati žemė, pagal Metodikos 9 punkto nuostatas galėjo būti įtrauktas į Projektą, kadangi, ieškovui Sutarties 6 punkte ir Taisyklių 10 punkto 3 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu neįregistravus Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, Sutartis taip ir neįsigaliojo. Pažymėtina ir tai, kad įpareigojimas pradėti statybos darbus buvo įtvirtintas ir 1992 m. gegužės 28 d. su ieškovu sudarytoje žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartyje (t. y. Nuomos sutartis), kuria Žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui individualiai statybai. Pažymėtina, kad ginčo Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įtvirtinta aiški nuostata, kad visi įpareigojimai, numatyti Nuomos sutartyje, sudarius Sutartį, lieka galioti. Kadangi pagal Nuomos sutartį individuali statyba privalėjo būti pabaigta per penkerius metus, net ir esant nepakankamam teisiniam išprusimui, kaip pats ieškovas teigia skunde, turėjo būti aiškus Žemės sklypo gavimo ir panaudojimo tikslas. Tačiau, kaip rodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, Žemės sklypas taip ir nebuvo panaudotas pagal paskirtį, statybos jame pradėtos nebuvo, nulinio ciklo darbai nebuvo pradėti. Pagal į bylą pateiktas Google Street Viewer nuotraukas neįmanoma nustatyti jokių realių Žemės sklypo naudojimo ir statybos požymių.

30. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apelianto sudarytas notarinis sandoris, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, neatlikus jam nustatytų įpareigojimų, nesukūrė jam jokių teisinių pasekmių. Taisyklių (galiojusių nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) 11 punkte buvo nustatyta, kad teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Neįregistravus Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, toks nuosavybės dokumentas ieškovui nebuvo išduotas. Atitinkamai iš tokio neveikimo kilo ieškovui teisinės pasekmės – žemės sklypas liko laisvas ir buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemei.

31. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai aiškino 1964 m. CK 149 straipsnio ir CK 6.393 straipsnio 4 dalies tarpusavio santykį, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, sudarančias galimybę turto įgijėjui atnaujinti terminą registruoti sandorį.

32. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis).

33. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (to paties įstatymo 3 dalis).

34. Nors šioje dalyje apeliantas nurodo daug argumentų dėl jo teisės kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą sandoriui registruoti, tačiau teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nepritarti tokiai apelianto teisei, nes apeliantas niekaip apeliaciniame skunde nepaaiškina, kodėl jis to nepadarė daugiau nei dvidešimt metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pats faktas, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo nėra pakankamas pateisinti tokį ilgą delsimą. Nei NŽT, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekvestionavo apelianto teisės naudotis teise į teisminę gynybą, kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti terminą tinkamai Sutartį įregistruoti.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino 1964 m. CK 149 straipsnio ir CK 6.393 straipsnio 4 dalies tarpusavio santykį, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, sudarančias galimybę turto įgijėjui atnaujinti terminą registruoti sandorį. Nors pats savaime terminas nėra naikinamasis, šiuo metu apeliantas savo teise prašyti termino atnaujinimo pasinaudoti nebegali, kadangi šiandien yra priimti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondą bei NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimai Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. 48S-14-(14.48.3.) priėmimo, kuriais tretiesiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės perleidžiant ginčo Žemės sklypą.

36. Šioje nutartyje jau yra paminėta, kad aukščiau nurodyta situacija susiklostė būtent dėl apelianto neveikimo. Nagrinėjamoje situacijoje labiau yra tikėtina, kad ieškovo nuostoliai kilo dėl jo paties neatidumo, todėl nagrinėjamo ginčo atveju civilinė teisinė atsakomybė negali atsirasti išimtinai tik atsakovei.

37. Apibendrindama nurodytą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.

Dėl teismo pareigos išspręsti sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimą

38. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog Sutartis yra negaliojanti, jos negaliojimo teisinių pasekmių visiškai nesprendė. Teismui neišsprendus restitucijos klausimo, susidarė situacija, kai ieškovas yra sumokėjęs už Žemės sklypą, tačiau pripažinus Sutartį negaliojančia dėl termino ją įregistruoti praleidimo, Žemės sklype atkūrus nuosavybę kitiems asmenims praradus galimybę atnaujinti terminą sandorio įregistravimui, Žemės sklypas ieškovui nepriklauso. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs restitucijos taikymo klausimo, neišnagrinėjo ginčo iš esmės ir tinkamai neįgyvendino teisingumo byloje.

39. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.

40. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 55 900 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, įrodinėjo atsakovės neteisėtus veiksmus, kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovas byloje nekėlė reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad byloje pareikštas ieškinio dalykas būtų neaiškus.

43. Pažymėtina, kad kasacinio teismo konstatuota, jog teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, nors civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) draudžia teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą.

44. Be to, net tose bylose, kuriose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, teismas neturi teisės už ieškovą suformuluoti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

45. Kaip jau buvo minėta, kad situacija, kuomet sudaryta Sutartis nesukūrė ieškovui teisinių pasekmių, susidarė dėl paties ieškovo neatidumo, nerūpestingumo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame sprendime išdėstytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai nusprendė, kad Sutartis neįsigaliojo. Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėjo ir nenustatė Sutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, todėl, nekeliant tokių reikalavimų ieškinyje, neturėjo pareigos spręsti byloje restitucijos klausimo.

Dėl teisėjos šališkumo

46. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjanti teisėja buvo šališka ir turėjo iš anksto susidariusią nuomonę dėl ginčo išsprendimo.

47. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nurodė du teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42095/98) EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

49. Kadangi teisėjos priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net ir nepalankūs apeliantui, negali būti laikomi jos šališkumo įrodymu, apelianto argumentai dėl teisėjos (ne)šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiškė prašymo dėl teisėjos nušalinimo, o ir duomenų, jog apie nurodomą nušalinimo pagrindą jis sužinojo bylą išnagrinėjus iš esmės, nepateikė. Apeliantas nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjos šališkumo, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime neįrodo teisėjos šališkumo fakto. Pažymėtina ir tai, kad teisėjos nušalinimas gali būti grindžiamas pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais.

50. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė nuostolių priteisimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

52. Apeliantas R. A. prašė iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1 064 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apelianto skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktas nepakeistas, sprendžia, jog apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėAntanas RudzinskasVigintas Višinskis