- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2-2022-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00457-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės
- Advokatai
- Eugenijas Merkevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 2.6.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei, dalyvaujant ieškovo R. A. atstovui advokatui Eugenijui Merkevičiui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovei L. K., trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovui S. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Vilniaus rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 55 900 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 1993 m. vasario 23 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 928 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas iš atsakovės nupirko 0,1501 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo suformuotas ir patvirtintas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 289p „Dėl žemės sklypo patvirtinimo individualiai statybai“. Iki Sutarties sudarymo Žemės sklypą ieškovas naudojo 1992 m. gegužės 28 d. sudarytos žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties pagrindu. Žemės sklypas buvo 1993 m. vasario 1 d. įsteigtos Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų bei kitų bendrojo naudojimo objektų statybos ir eksploatavimo bendrijos „M.“ (toliau – ir bendrija „M.“) teritorijoje.
3. Po Sutarties sudarymo ieškovas naudojo Žemės sklypą savo reikmėms, jį prižiūrėjo, mokėjo bendrijai „M.“ nustatytas įmokas bendrų inžinerinių komunikacijų tiesimui ir kitoms reikmėms.
4. Dėl teisinių žinių stokos ieškovas nustatyta tvarka Sutarties neįregistravo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-875(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas), kuriame buvo suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Tarp šių sklypų pateko ir Žemės sklypas.
6. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48Sk-1053-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ Žemės sklypo vietoje buvo suformuotas naujas žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys. NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 48S-14-(14.48.3.) į Žemės sklypo vietoje suformuotą naują žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims, kurie žemės sklypą vėliau pardavė.
Šalies argumentai
7. Ieškovas teigia, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 10.2 punktą, rengiant Projektą, turėjo būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo pažymėtas ieškovui individualiai statybai skirtas Žemės sklypas – į rašte „Dėl žemės sklypų patvirtinimo individuliai statybai“ nurodytą (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planą ir bendrijos „M.“ sklypų ir inžinerinių tinklų suvestinį planą. Atsakovės vardu veikusi NŽT, rengdama Projektą, neatsižvelgė į šiuos teritorijų planavimo dokumentus, todėl nepagrįstai įtraukė Žemės sklypą į Projekto teritoriją.
8. Be to, Metodikos 9 punktas imperatyviai draudė į Projekto teritoriją įtraukti privačią žemę. NŽT turėjo būti žinoma, kad Žemės sklypas yra individualiai statybai skirtame kvartale, NŽT turėjo duomenis, kad Žemės sklypas parduotas ieškovui (tokie duomenys yra priedėlyje Nr. 17 prie 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503p), NŽT galėjo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl papildomų duomenų apie Žemės sklypo pardavimą pateikimo. Jei ieškovas būtų buvęs informuotas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į laisvos žemės fondą, būtų ėmęsis priemonių atnaujinti terminą Sutarčiai viešajame registre įregistruoti.
9. Kadangi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų Žemės sklypas jau neegzistuoja bei negali būti išreikalautas iš sąžiningų įgijėjų, ieškovas prašo atlyginti 55 900 Eur nuostolius, kurių dydis yra lygus Žemės sklypo vietoje suformuoto naujo žemės sklypo vidutinei rinkos vertei.
Atsiliepimas
10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
11. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. sausio 25 d. iki 1992 m. gegužės 20 d.) 9 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai naujai individualiai statybai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojęs nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 89) 7.2 papunktyje buvo nustatyta, kad naujų žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyse turi būti numatyta prievolė per 18 mėnesių nuo sutarčių teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiuose sklypuose pagrindinio (pirmos eilės) objekto nulinio ciklo darbus. Jeigu pirkėjas ar nuomininkas šios prievolės per 18 mėnesių neįvykdo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarkos miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 89 (toliau – ir Taisyklės), 10 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Taisyklių 11 punkte buvo nustatyta, kad, teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (galiojęs nuo 1993 m. liepos 29 d. iki 1995 m. liepos 22 d.) 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Žemės sklypas ieškovui buvo skirtas individualaus gyvenamojo namo statybai. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą būtent ieškovas turėjo pareigą įregistruoti Sutartį Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Be to, Sutartimi ieškovas įsipareigojo per 18 mėnesių nuo Sutarties teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo Žemės sklype statyti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus; neįvykdžius šių prievolių, Sutartis nutraukiama. Iš Nekilnojamojo turto žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas yra neužstatytas, apaugęs medžiais. Todėl Sutartis pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nesukūrė jokių teisinių pasekmių ir yra negaliojanti, nes ieškovas Sutarties neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka bei nepradėjo Žemės sklype statyti gyvenamojo namo.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Ieškovo nurodytas „(duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planas“, kuriame buvo pažymėtas ieškovui individualiai statybai skirtas Žemės sklypas, negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentų, kadangi jame nėra Žemės sklypo sprendinių ir šis planas nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre.
13. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, papildė Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, priskiriant laisvos žemės fondo žemei ir Žemės sklypą.
14. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo duomenų apie Sutartį, nes ji nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Šių duomenų neturėjo ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, kuris NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 48Sk-1053-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ pagrindu pažymėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Jei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas būtų turėjęs duomenis apie Žemės sklypą, tai tokią aplinkybę būtų įvertinęs kaip trukdančią pažymėti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 289p (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartale individualaus namo statybai ieškovui buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). 1992 m. gegužės 28 d. su ieškovu buvo sudaryta žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria Žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovui individualiai statybai. 1993 m. vasario 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (Sutartis) Žemės sklypas ieškovui buvo parduotas. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Sutartis per vieną mėnesį turi būti įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje. Sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo per 18 mėnesių nuo Sutarties teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo Žemės sklype statyti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus; neįvykdžius šių prievolių, Sutartis nutraukiama. Ieškovas Sutarties neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje.
17. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“ Žemės sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).
18. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-875(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (Įsakymas) patvirtino Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (Projektas), kuriame buvo suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Tarp šių sklypų pateko ir ieškovo Žemės sklypas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).
19. NŽI Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48Sk-1053-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ Žemės sklypo vietoje buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys (toliau – ir Naujas žemės sklypas). NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 48S-14-(14.48.3.) kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra Naują žemės sklypą, kurie Naują žemės sklypą yra pardavę.
20. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis).
21. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (Įsigaliojimo įstatymo 3 dalis).
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Nutarimas Nr. 89) 7.2 punkte nustatyta, kad naujų žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyse turi būti numatyta prievolė per 18 mėnesių nuo sutarčių teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiuose sklypuose pagrindinio (pirmos eilės) objekto nulinio ciklo darbus. Jeigu pirkėjas ar nuomininkas šios prievolės per 18 mėnesių neįvykdo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama. Sklypo pirkėjui grąžinama faktiškai pinigais įmokėta suma, atskaičius iš jos 5 procentus žemės sklypo kainos į vietos savivaldybės biudžetą. Nuomininko sumokėtas nuomos mokestis negrąžinamas. Nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (Taisyklės) 10 punkto 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią.
23. Kaip jau nurodyta, ieškovas Sutarties 6 punkte ir Taisyklių 10 punkto 3 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu neįregistravo Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, todėl Sutartis tapo negaliojančia.
24. Ieškovas nei iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondą, priėmimo, nei vėliau, iki NŽT 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 48S-132-(14.48.3.) ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 48S-14-(14.48.3.) priėmimo, kuriais kitiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra Naują žemės sklypą, nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą įregistruoti Sutartį.
25. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), 24.5.1 punkte nustatyta, kad projekto rengėjas laisvos žemės fondo žemei priskiria valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei nepriskirtą žemę, dėl kurios yra parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
26. Metodikos 9 punkte nustatyta, kad parinkta teritorija žemėtvarkos projektui turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstytą kaimo teritoriją (jei numatoma projektuoti žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus), išskyrus privačią žemę, valstybinės žemės plotus, kuriuose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės, nepriimtas sprendimas suteikti nuosavybę neatlygintinai ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, valstybinės žemės panaudos sutartys arba šių žemės sklypų patikėjimo teisė neperduota teisės aktų nustatyta tvarka, bei tie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kuriuose pagal pradedamą rengti žemėtvarkos projektą arba projektui prilyginamą planą nebus projektuojami žemės sklypai ar planuojami kiti sprendiniai, jei Metodikoje nenurodyta kitaip.
27. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad Žemės sklypas, kaip privati žemė, pagal Metodikos 9 punkto nuostatas kaip privati žemė negalėjo būti įtrauktas į Projektą, kadangi, kaip jau minėta , ieškovui Sutarties 6 punkte ir Taisyklių 10 punkto 3 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu neįregistravo Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, Sutartis tapo negaliojančia.
28. Pagal Metodikos 0.2 punktą žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant žemėtvarkos skyriaus turimą informaciją apie žemėtvarkos projektui rengti patvirtintoje teritorijoje parengtus ar pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus ar kitus žemės valdos projektus.
29. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad, rengiant Projektą, turėjo būti atsižvelgta į rengiant Projektą, turėjo būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo pažymėtas ieškovui individualiai statybai skirtas Žemės sklypas – į rašte „Dėl žemės sklypų patvirtinimo individuliai statybai“ nurodytą (duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planą ir bendrijos „M.“ sklypų ir inžinerinių tinklų suvestinį planą.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 papunktyje nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose.
31. Ieškovo nurodytas „(duomenys neskelbtini) apylinkės praplėtimo statybos kvartalo planas“ negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentų, kadangi šis planas nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Atitinkama nuostata taikoma ir ieškovo nurodytam bendrijos „M.“ sklypų ir inžinerinių tinklų suvestinį planui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie planai buvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre ar kad Projekto rengėjas turėjo informaciją apie šiuos planus.
32. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo informaciją apie tai, kad ieškovas yra sudaręs Sutartį ir sumokėjęs už Žemės sklypą. Atsakovė neneigė, kad turėjo duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra žemės sklypų, kurie buvo skirti individualių gyvenamųjų namų statybai, tarp jų ir Žemės sklypas, tačiau duomenų Nekilnojamojo turto registre, kad šie žemės sklypai, taip pat ir Žemės sklypas, buvo parduoti, atsakovė neturėjo.
33. Pagal bylos duomenis atsakovės turėtame dokumente – priedėlyje Nr. 17 prie Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 10 d. potvarkio Nr. 1503p “(duomenys neskelbtini) apylinkėje parduodamų žemės sklypų (privačiai namų valdai) įsigyjančių žmonių sąrašas“ – nėra nurodyta nei aplinkybę, kad ieškovas yra sudaręs Sutartį, nei aplinkybę, kad ieškovas yra sumokėjęs už Žemės sklypą. Šiame sąraše R. A. yra nurodytas kaip vienas iš asmenų, įsigyjančių Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje parduodamus žemės sklypus (privačiai namų valdai). Be vardo ir pavardės kitų šiame sąraše nurodytą R. A. identifikuojančių asmens duomenų nėra.
34. Pagal bylos duomenis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1990-1998 metų veiklos nuolat saugomi dokumentai 2015 m. vasario 30 d. dokumentų perdavimo aktu buvo perduoti Vilniaus apskrities archyvui, taigi, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondą, priėmimo metu ir Įsakymo priėmimo metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje nebuvo daugiau duomenų nei apie Sutartį, nei apie ieškovą identifikuojančius asmens duomenis.
35. Kaip jau minėta, Žemės sklypas ieškovui buvo parduotas individualiai statybai pagal Nutarimo Nr. 89 nuostatas. Nutarimo Nr. 89 7.2 punkte nustatyta, kad naujų žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartyse turi būti numatyta prievolė per 18 mėnesių nuo sutarčių teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiuose sklypuose pagrindinio (pirmos eilės) objekto nulinio ciklo darbus. Analogiška nuostata yra ir Sutarties 6 punkte. Ieškovas nei šiuo terminu, nei vėliau nebuvo Žemės sklype atlikęs individualaus gyvenamojo namo nulinio ciklo darbų. Iš su dubliku ieškovo pateiktų Žemės sklypo nuotraukų iš Google Street Viewer programos matyti, kad Žemės sklypas apaugęs aukšta žole, medžiais, nesimato jokių realių Žemės sklypo naudojimo požymių. Žemės sklypo gilumoje matomi apirę statybiniai blokai taip pat neduoda pagrindo matyti Žemės sklypą esant realiai naudojamą.
36. Nuo Sutarties sudarymo iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1209-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-399-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žiniaraščio patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondą, priėmimo praėjo daugiau kaip 23 metai. Ieškovui neįregistravus Sutarties Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje per Sutartyje nustatytą vieno mėnesio terminą, ieškovui per 23 metus nesikreipus į teismą dėl termino įregistruoti Sutartį atnaujinimo, atsakovei neturint duomenų apie Sutartį, nesant realių Žemės sklypo naudojimo požymių, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad dėl Žemės sklypo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, t. y., kad asmuo yra realizavęs teisę įsigyti šį sklypą nuosavybės teise.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.