- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-999-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01158-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- A. J. N., D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- L. N., P. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. N. ir D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. N. ir P. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. J. N. (toliau – ir pareiškėja) ir D. N. (toliau – ir pareiškėjas) (toliau kartu – ir pareiškėjai) teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams P. N. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jie turi teisę į privalomąją P. N. palikimo dalį; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas P. N.. Po P. N. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas. Palikėjas 1999 m. rugsėjo 8 d. testamentu visą savo turtą paliko suinteresuotiems asmenims – vaikaitėms L. N. ir P. N. (toliau – ir suinteresuoti asmenys). Palikimo atsiradimo metu pareiškėjams buvo reikalingas išlaikymas, todėl jie turėjo ir turi teisę pretenduoti į privalomąją mirusiojo palikimo dalį. Kadangi pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims nepavyko susitarti, pareiškėjai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną) nustatymo kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys L. N. ir P. N. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad P. N. 1999 m. rugsėjo 8 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, lygiomis dalimis paliko suinteresuotiems asmenims, savo anūkėms. Pažymėjo, kad pareiškėjos gaunamos pajamos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikoje vidutinės senatvės pensijos dydį. Be to, pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje su palikėju yra įgijusi 11 280 Eur vertės nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos faktinę būseną lėmė ne ligos, o nesirūpinimas savo sveikata. Be to, pareiškėjos sveikatos būklę didele dalimi įtakojo jos piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ilgą laiką gyveno name, suinteresuoti asmenys sutiktų, kad ji ir toliau liktų gyventi name panaudos pagrindais. Suinteresuoti asmenys pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo nurodoma sunki sveikatos būklė yra nulemta ne objektyvių veiksnių, o piktnaudžiavimo alkoholiu. Pareiškėjas nesilaikė rekomenduoto gydymo nuo alkoholio priklausomybės, taip pat po 2017 m. galvos traumos ir operacijos nedalyvavo reabilitacijos procese, vaistus vartoja nereguliariai. Taigi, pareiškėjas taip pat nesirūpino ir nesirūpina savo sveikatos būkle. Pareiškėjas turi skolų ir vykdomų išieškojimų, kurie susidarė ne dėl būtinųjų poreikių tenkinimo. Pareiškėjas nesinaudojo visomis galimybėmis gauti papildomų pajamų. Pareiškėjas turi keturis pilnamečius vaikus, kurie pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu turėjo išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą. Įrodymų, kad pareiškėjas, jeigu jam buvo reikalingas išlaikymas palikimo atsiradimo metu, kreipėsi pagalbos į savo pilnamečius vaikus, nepateikė. Todėl ir dėl šių priežasčių negalima teigti, kad pareiškėjas dėl savo turtinės padėties įgijo teisę į privalomą palikimo dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Priteisė suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjų 1 032,97 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Panaikino 2021 m. birželio 17 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemones – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimą suinteresuotiems asmenims paveldėjimo byloje Nr. 10/2021.
6. Teismas nustatė, kad P. N. 1999 m. rugsėjo 8 d. testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko anūkėms suinteresuotiems asmenims P. N. ir L. N.. P. N. (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 10/2021. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. 2021 m. kovo 31 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į privalomąją palikimo dalį pareiškėjams.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra nedarbinga ne tik dėl savo sveikatos būklės, tačiau ir dėl amžiaus, kadangi yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus. Pareiškėja palikėjo P. N. mirties metu gavo 284,58 Eur invalidumo (netekto darbingumo) pensiją. Šiuo metu pareiškėjai mokama 28,63 Eur našlių pensija. Teismas nustatė, kad pareiškėjos gaunama invalidumo (netekto darbingumo) pensija nėra didelė, nes tik šiek tiek viršija absoliutaus skurdo ribą. Pareiškėjos gaunamos bendros pajamos (313,21 Eur = 284,58 Eur + 28,63 Eur) yra mažesnės, tačiau neženkliai, už 2020 m. vidutinę senatvės pensiją Kėdainių r. sav.
8. Teismas nustatė ir tai, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. S-2539 nurodyta, jog pareiškėja nuo 2006 m. yra priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, paskutinį kartą lankėsi 2015 m. spalio 10 d. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, 2003 m. liepos 26 d. būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę. Teismas sprendė, kad anksčiau minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos pasirinktas gyvenimo būdas turėjo neigiamos įtakos ir tam tikra dalimi lėmė tai, kad jos gautos pajamos buvo panaudojamos ne asmeninio ar šeimos turto gausinimui, santaupų sukaupimui.
9. Pareiškėja turi nekilnojamojo turto (žemės sklypų dalis), kurių bendra vidutinė vertė buvo 11 280 Eur. Pareiškėjos galimybės parduoti žemės sklypus yra ribotos dėl jos amžiaus, sveikatos būklės, tačiau ji turi artimų asmenų – sūnų, vaikaičius, kurie gali padėti parduoti žemės sklypus ir pagerinti pareiškėjos turtinę padėtį, gautas lėšas panaudojant pareiškėjos būtinųjų poreikių patenkinimui. Teismo vertinimu, tai, kad žemės sklypai yra likvidūs, patvirtina, pačios pareiškėjos paaiškinimai 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu, kad ji buvo radusi pirkėją, kuris siūlė už 2 žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), sumokėti 9 000 Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjai turint turto ir neišnaudojus visų galimybių gauti papildomų pajamų savo poreikių patenkinimui, nėra pagrindo nustatyti išlaikymo reikalingumo ir teisės į privalomąją P. N. palikimo dalį fakto.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra iš dalies darbingas, jo gaunamos pajamas palikėjo mirties dieną sudarė 213,58 Eur netekto darbingumo pensija. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nerodo realių pastangų susirasti darbą, dirbti bei gauti papildomas pajamas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas veda netinkamą gyvenimo būdą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti išlaikymo reikalingumą ir teisės į privalomąją P. N. palikimo dalį faktą, todėl pareiškėjo reikalavimą taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį dėl jos teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. N. sutuoktinio P. N. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir A. J. N. turi teisę į privalomąją sutuoktinio P. N. palikimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė turi pakankamai turto ir neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo poreikių patenkinimui, todėl ji neturi teisės į privalomąją savo sutuoktinio palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik suinteresuotų asmenų pateiktais rašytiniais įrodymais, nevertino visų byloje esančių įrodymų viseto, taip priimdamas nepalankų apeliantei sprendimą ir pažeisdamas tiek įrodymų vertinimo taisykles, tiek ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
11.2. Pažymėjo, kad palikėjo mirties dieną apeliantė buvo 75 metų amžiaus. Tiek dėl pensinio amžiaus, tiek dėl daugelio ligų viseto ji buvo ir iki šios dienos yra nedarbinga. Apeliantės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. sudarė tik 284,58 Eur invalidumo pensija. Po sutuoktinio mirties apeliantė kas mėnesį papildomai pradėjo gauti 28,63 Eur našlių pensiją. Taigi, vidutiniškai visos apeliantės gaunamos pajamos yra 313,21 Eur. Apeliantė teigia, kad jos teisė į privalomąją sutuoktinio palikimo dalį negali būti lyginama su vidutiniškai kitų Lietuvos gyventojų gaunamomis pajamomis. Teismas apeliantės pajamas turi vertinti individualiai, remdamasis subjektyviais kriterijais, atsižvelgdamas būtent į apeliantės gebėjimą gauti papildomų pajamų ir atsižvelgdamas į jai reikalingų pajamų minimaliam gyvenimo užtikrinimui dydį.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Vertindamas apeliantės sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir vertino tik suinteresuotų asmenų pateiktu rašytiniu įrodymu – Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-2539, tačiau nesivadovavo kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė rimta serga nuo 1994 m. Apeliantei nuo 2007 metų neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir antra invalidumo grupė. Iš 2021 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ji sunkai vaikšto, 1994 metais jai buvo diagnozuota onkologinė liga, operuota kairė pėda ir taikyta spindulinė terapija. 2001 metais pareiškėjai diagnozuotas Reino sindromas, išplitusi deformuojanti artrozė, diagnozuota arterinė hipertenzija, nuo 2015 metų pareiškėja serga epilepsija, 2018 metais jai diagnozuota glaukoma, operuota katarakta. Teismas nei dėl vienos iš šių ligų viseto nepasisakė. Taip pat teismas rėmėsi 2003 m. rašytiniu įrodymu apie administracinės teisės pažeidimą, kuris neturi jokio teisinio ryšio, sprendžiant klausimą apie palikėjo mirties dieną, t. y. 2021 m. sausio 1 d., reikalingą išlaikymą.
11.4. Apeliantei po sutuoktinio mirties atidalinus bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą priklauso dalis nekilnojamojo turto, t. y. ½ dalis žemės sklypų, esančių Kėdainių r. sav. Pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo to, kaip būtų skaičiuojama šio nekilnojamojo turto vertė, tai nekeičia fakto, kad apeliantei palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Šis turtas apeliantei ateityje, nepriklausomai nuo būsimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys kartu su bendraturčiais – suinteresuotais asmenimis. Tai reiškia, kad apeliantė jo negalės laisvai (be bendraturčių žinios) realizuoti, nevaržomai juo disponuoti ir gauti už tai pajamas. O net ir realizavus šį turtą, dabartinėmis rinkos kainomis, pareiškėja negalės įsigyti jokio būsto, nes gautų lėšų nepakaktų net vieno kambario butui Kėdainiuose įsigyti.
11.5. Šališkas ir akivaizdžiai palaikantis suinteresuotų asmenų pusę yra teismo teiginys, jog pareiškėjos galimybės parduoti žemės sklypus yra ribotos dėl jos amžiaus, sveikatos būklės, tačiau ji turi artimų asmenų – sūnų, vaikaičius, kurie jai gali padėti. Neaišku, kodėl suinteresuoti asmenys yra eliminuojami iš šio sąrašo, nors jie yra tokie patys pareiškėjos vaikaičiai kaip ir kiti. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas konstatuoja, jog apeliantei reikalinga visokeriopa pagalba ir apeliantė turi naudotis giminaičių finansine ir kita pagalba, tačiau neturi teisės į privalomąją mirusiojo palikimo dalį, kuri jai priklauso pagal įstatymą.
11.6. Teismas nepasisakė ir neanalizavo aplinkybių, kad apeliantė, būdamas 76 metų amžiaus, ligota, pensininkė, nenustačius privalomosios palikimo dalies, lieka be gyvenamosios vietos. Apeliantė visą gyvenimą gyveno darnioje santuokoje su sutuoktiniu iki pat jo mirties, jie nepertraukiamai vedė bendrą ūkį. Apeliantė su sutuoktiniu P. N. faktiškai gyveno ir iki šios dienos gyvena bei yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiuo adresu esantis gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajam P. N.. Iki pat sutuoktinio mirties apeliantė tikėjo, kad minėtas gyvenamasis namas priklauso ir jai. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys apeliantės rūpinimąsi būstu ir investavimą į jį, tačiau šių įrodymų teismas nevertino ir netyrė.
11.7. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantės pasirinktas gyvenimo būdas turėjo neigiamos įtakos ir tam tikra dalimi lėmė jos finansinę būklę sutuoktinio mirties dieną. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė dėl alkoholio vartojimo savo tyčiniais veiksmais būtų save privedusi prie tokios turtinės padėties, kokia ji buvo P. N. mirties dieną. Pajamų apeliantė negaudavo ilgą laiką dar būdama darbingo amžiaus dėl ligų, o ne dėl alkoholizmo.
11.8. Teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantė yra pensinio amžiaus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ši prezumpcija teisme gali būti nuginčyta, nustačius, kad pensinio amžiaus žmogus yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas, tačiau teismas šio fakto nenustatė. Teismas konstatavo tik faktą, kad apeliantė turi turto ir kad ji palikėjo mirties dieną buvo tokioje padėtyje dėl jos netinkamo gyvenimo būdo. Akivaizdu, kad apeliantė palikėjo mirties dieną buvo tiek pensinio amžiaus, tiek sunkios sveikatos būklės, ir ši prezumpcija paneigta nebuvo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys teismo prašo: pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pareiškėjai nuosavybė teise priklauso 11 280 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Pareiškėjos turimas turtas buvo vertintas, siekiant nustatyti, ar palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Tai, kad pareiškėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, patvirtina, kad ji turi galimybę gauti papildomas pajamas ir atitinkamai paneigia siekiamą nustatyti faktą, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja turi galimybes gauti pajamas iš turimo nekilnojamojo turto, tačiau tokiomis galimybėmis nesinaudoja.
12.2. Faktas, kad pareiškėja yra pensinio amžiaus ir dėl to nedarbinga, nereiškia, kad teismas turėtų automatiškai nustatyti faktą, kad pareiškėjai yra reikalingas išlaikymas. Atitinkamai tai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto pareiškėją traktuoti subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį.
12.3. Pareiškėja gauna nuolatines pastovias pajamas – neįgalumo pensiją ir našlių pensiją. Nors pareiškėjos pajamos nėra didelės, tačiau jos yra artimos vidutinei senatvės pensijai. Tai, kad pareiškėjos gaunama pensija iš esmės atitinka Lietuvos Respublikoje vidutinės senatvės pensijos dydį, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjos pensija palikimo atsiradimo momentu buvo nepakankama būtiniesiems poreikiams patenkinti.
12.4. Pareiškėja į bylą nepateikė ir iš esmės net neįrodinėjo jos būtinoms gyvenimo reikmėms reikalingos išlaidų sumos ir fakto, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nors pareiškėja teigia, kad ji yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, tačiau į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie jos specialius poreikius, susijusius su jos amžiumi ar sveikatos būkle, kas įtakotų jos patiriamas padidintas papildomas išlaidas.
12.5. Pareiškėjai buvo nustatyta antra neįgalumo grupė, tai prilyginama 35 proc. darbingumo, taigi ji nebuvo pripažinta visiškai nedarbinga. Pareiškėja akcentuoja, jog ji sirgo onkologine liga, tačiau onkologinė liga buvo nustatyta ir gydoma 1994 m. Joks specifinis gydymas ar medikamentai pareiškėjai dėl to nėra skirti ir naudojami. Vidutinių specialiųjų poreikių lygis pareiškėjai buvo nustatytas 2007 m., po pareiškėjos gydymo dėl alkoholio vartojimo. Jokios specialios pagalbos priemonės pareiškėjai neskirtos, papildomų išlaidų dėl tokių poreikių nustatymo pareiškėja nepatiria ir tokių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjai antra neįgalumo grupė buvo nustatyta 1995 m. dėl onkologinės ligos. Pareiškėja teigia, kad ji turi daugetą ligų, silpną sveikatą. Tokiu atveju ji turi galimybes kreiptis dėl sveikatos būklės įvertinimo ir didesnės neįgalumo grupės nustatymo ir atitinkamai didesnės neįgalumo pensijos skyrimo, tačiau nuo 1995 m. pareiškėja jokių veiksmų dėl to neatliko ir jokių pastangų gauti papildomų pajamų nedėjo.
Šalies argumentai
12.6. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai byloje rėmėsi tik medicinine pažyma apie pareiškėjos alkoholizmą, tačiau nesirėmė pareiškėjos pateiktais išrašais apie kitas pareiškėjai diagnozuotas ligas, jai nustatytą specialiųjų poreikių lygį. Pareiškėjos pateikti medicininiai išrašai tik parodo jai diagnozuotas ligas, tačiau jokių faktinių aplinkybių apie pareiškėjos dėl to galimai patiriamas papildomas išlaidas nepatvirtina. Faktas dėl diagnozuotų ligų pats savaime nelemia išlaikymo reikalingumo. Jokių įrodymų apie pareiškėjai išrašytus receptus ar skirtus nekompensuojamus vaistus byloje nebuvo pateikta.
12.7. Pareiškėja akcentuoja, kad gydymo įstaiga neturi žinių apie pareiškėjos alkoholio vartojimą nuo 2015 m. Byloje liudiję asmenys patvirtino faktą, kad pareiškėja tiek palikėjo mirties momentu, tiek po jo mirties vartoja alkoholį ir nesirūpina savo sveikata. Pareiškėjos girtavimas pasireiškia sunkia forma, t. y. užgeriama po 1–2 mėn. kas keletą mėnesių. Iš esmės visos gretutinės ligos yra išsivystę dėl besaikio alkoholio vartojimo, visiško nesirūpinimo savo sveikata, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra sąlygota jos pačios pasirinkimų. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra išleidžiamos ne būtiniausių poreikių tenkinimui, o alkoholiui. Liudiję asmenys patvirtino, kad pareiškėjai su sūnumi neduoda grynųjų pinigų, o atvykę nuperka maisto ar malkų, nes bijo, jog jie gautus pinigus pragers.
12.8. Ginčas buvo sprendžiamas teisminės mediacijos būdu ir pareiškėjai buvo siūlomas taikus ginčo sprendimas – pasidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą taip, kad pareiškėja turėtų nedalomus nekilnojamojo turto vienetus. Tačiau pareiškėja principingai nesutiko su taikos sutarties sąlygomis. Be to, suinteresuotų asmenų buvo siūloma leisti pareiškėjai gyventi gyvenamajame name uzufrukto pagrindu iki gyvos galvos, tačiau ji nesutiko ir su tokiu taikos sutarties pasiūlymu. Iš pareiškėjos pozicijos galima suprasti, kad šiuo atveju esminis dalykas yra ne išlaikymo reikalingumas pačiai pareiškėjai, o pareiškėjos siekis, kad pareiškėjos sūnus D. N. gautų bent kokią dalį palikimo po pareiškėjos mirties.
12.9. Pareiškėja teigia, kad pardavusi nekilnojamąjį turtą negalėtų įsigyti Kėdainiuose būsto, tačiau pareiškėja į bylą nepateikė duomenų apie būsto kainas Kėdainiuose, todėl tokie argumentai yra tik deklaratyvūs.
12.10. Pareiškėjos argumentai apie tai, kad ji investavo į gyvenamąjį būstą ir jį tvarkė kaip tik paneigia jos teiginius, jog ji buvo reikalingas išlaikymas. Jei ji investavo į gyvenamąjį namą, iki pat palikėjo mirties tvarkėsi, remontavosi, vadinasi jos gaunamų pajamų užteko ne tik būtiniesiems poreikiams užtikrinti, bet ir kitoms išlaidoms.
Žemesnės instancijos teismas
12.11. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi visas faktines aplinkybes, tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovei išlaikymo palikėjo mirties dieną nereikalingumo. Tai, kad teismas priėmė sprendimą, kuris netenkina pareiškėjos, nereiškia, kad buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, kurie lemtų priimto sprendimo neteisėtumą. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas priimtu sprendimu nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių ar jas taikė netinkamai.
12.12. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai pasisakyta, kad pensinis amžius ir nedarbingumas dėl pensinio amžiaus nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo. Nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka. Taigi ne suinteresuoti asmenys turi paneigti pensinio amžiaus prezumpciją, o pareiškėja turi įrodyti išlaikymo reikalingumo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. J. N. ir D. D. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems sutuoktinio ir tėvo P. N. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jie turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą atmetė. Apeliacinį skundą pateikė pareiškėja A. J. N.. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio P. N. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją sutuoktinio P. N. palikimo dalį.
15. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjos A. J. N. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją sutuoktinio palikimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Kaip minėta anksčiau, apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją sutuoktinio palikimo dalį.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
18. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
19. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. N.. P. N. 1999 m. rugsėjo 8 d. testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo anūkėms (šioje byloje suinteresuoti asmenys). Tokiu būdu P. N. nušalino savo sutuoktinę nuo paveldėjimo. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus dėl toliau nurodytų priežasčių.
21. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus tenka šaliai, kuri tomis aplinkybėmis remiasi. Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą (CPK 185 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išdėstytomis, jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
23. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie jos gaunamas pajamas ir turimą turtą.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikimo atsiradimo dieną apeliantė buvo 75 metų amžiaus. Akivaizdu, kad apeliantė dėl garbaus amžiaus dirbti palikimo atsiradimo momentu negalėjo. Apeliantės pajamas palikėjo mirties dieną sudarė 284,58 Eur invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Be to, pareiškėjai yra skiriama 28,63 Eur našlių pensija. Taigi, iš viso pareiškėja per mėnesį gaunamos pajamos šiuo metu sudaro 313,21 Eur (284,58 Eur + 28,63 Eur).
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos gaunama invalidumo pensija palikėjo mirties dieną buvo artima šios pensijos 2020 m. vidurkiui Kėdainių r. sav. (pareiškėjos gaunama pensija buvo 284,58 Eur, o Kėdainių r. sav. – 292,83 Eur). Be to, pareiškėjos gaunamos pajamos buvo tik neženkliai mažesnė už 2020 m. Kėdainių r. sav. vidutinę senatvės pensiją (pareiškėjos bendros pajamos yra 313,21 Eur, o vidutinė Kėdainių r. sav. senatvės pensija, – 363,21 Eur). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai ne teigia apeliantė, pagrįstai jos gaunamas pajamas lygino su 2020 m. Kėdainių r. sav. vidutine Valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensija ir 2020 m. Kėdainių r. sav. vidutine Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Būtent tokia teismų praktika yra formuojama nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1539- 730/2019 ir kt.).
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pajamas turi vertinti individualiai, remdamasis subjektyviais kriterijais, atsižvelgdamas būtent į apeliantės gebėjimą gauti papildomų pajamų ir atsižvelgdamas į jai reikalingų pajamų minimaliam gyvenimo užtikrinimui dydį. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde visiškai nenurodo, kokio dydžio pajamos jai yra reikalingos, siekiant patenkinti jos poreikius, kaip ir nepateikia jokių duomenų, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra nepakankamos jos poreikių patenkinimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad apeliantės gaunamos pajamos palikėjo mirties dieną buvo (ir šiuo metu yra) nepakankamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti.
27. Be to, nagrinėjant bylą nustatyta, kad apeliantei priklauso: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš viso pareiškėjos nekilnojamojo turto bendra vertė yra 11 280 Eur. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytos nekilnojamojo turto vertės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė turi ir palikėjo mirties dieną turėjo, pakankamai nekilnojamojo turto, kuris galėjo ir šiuo metu gali būti papildomu pajamų šaltiniu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybę, jog žemės sklypai yra likvidūs patvirtina pačios pareiškėjos paaiškinimai 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu. Minėto teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji buvo radusi pirkėją, kuris siūlė už du žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), sumokėti 9 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, apeliantės teiginius, kad ji negalės laisvai jai priklausančių žemės sklypų realizuoti, disponuoti, nes jie priklauso (priklausys) bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, atmeta kaip deklaratyvius. Sutiktina su suinteresuotų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad, realizavus nekilnojamąjį turtą, gautų lėšų nepakaktų įsigyti būstą.
28. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantė yra pensinio amžiaus. Kaip ir nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
29. Pažymėtina, kad palikėjo sutuoktinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176–178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010; kt.). Taigi, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje sutuoktinės) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį.
30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neanalizavo aplinkybių, kad apeliantė, būdamas 76 metų amžiaus, ligota, pensininkė, nenustačius privalomosios palikimo dalies, lieka be gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjai siūlė išspręsti ginčą taikiai, leidžiant gyventi gyvenamajame name uzufrukto pagrindu iki gyvos galvos, tačiau pareiškėja su tokiu pasiūlymu nesutiko. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėja pati neišnaudoja visų jai siūlomų galimybių savo gyvenamajai vietai užtikrinti, poreikiams patenkinti.
31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ji visą gyvenimą rūpinosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), į jį investavo. Šias aplinkybes, kaip teigia apeliantė, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Pažymėtina, kad pajamų investavimas į kito asmens turtą, galėtų būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jokiu būdu ne pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, juolab, daryti išvadą, kad pareiškėja dėl to, kad galimai investavo į kito asmens turtą, turi teisę į privalomą palikimo dalį.
32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jos pasirinktas gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu) turėjo neigiamos įtakos ir tam tikra dalimi lėmė jos finansinę būklę sutuoktinio mirties dieną.
33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
34. Apeliantė teigia, kad jos esama turtinė padėtis susidarė ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, o dėl sveikatos būklės. Apeliantės nuomone, byloje esantys duomenys, tame tarpe ir 2021 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašas, patvirtina, kad ji rimtai serga nuo 1994 m., kad nuo 45 metų yra nedarbinga, kad negauna pajamų iš darbo užmokesčio dėl sveikatos būklės, o ne dėl alkoholio vartojimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai vadovavosi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. S-2539 m. ir padarė išvadą, kad apeliantę prie sunkios finansinės būklės privedė tik alkoholio vartojimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
35. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas apeliantės apeliaciniame skunde minimas 2021 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašas. Minėtame išraše nurodyta, kad pareiškėjai svaigsta galva, skauda galvą, nugarą, įvairius sąnarius, sunku keisti padėti, judėti, šąla rankos, kojos, būna epilepsijos priepuoliai. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjai 1994 m. operuota kairė pėda dėl piktybinės sinoviomos ir taikyta spindulinė terapija, 2001 m. maligninių pakitimų nerasta. Panašiu metu nustatytas ir Reino sindromas, išplitusi deformuojanti artrozė. Nurodyta, kad daug metų arterinė hipertenzija, nuo 2015 m. epilepsija, nuo 2018 m. glaukoma, operuota katarakta. Sutiktina su apeliante, kad minėtas medicinos dokumentų išrašas patvirtina jos sveikatos būklę. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėja nuo 45 metų yra nedarbinga dėl onkologinės ligos ir (ar) negalėjo gauti kitų pajamų dėl sveikatos būklės. Minėtame dokumente nėra nurodyta, kad pareiškėja, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nuo 45 m. negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginių, kad ji negalėjo dirbti ir gauti pajamų dėl sveikatos būklės nepatvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 2344 dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo. Jame nurodyta, kad apeliantei nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai. Tačiau grafoje „prioritetine tvarka rekomenduojamos tenkinti šios specialiosios pagalbos priemonės“ nieko nenurodyta. Taigi, pareiškėjai nebuvo skirtos jokios specialiosios pagalbos priemonės. Be to, pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai buvo nustatyta antra invalidumo grupė. Nurodyta, kad pensija paskirta 1995 m. vasario 7 d. Tačiau šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad pareiškėja ėmėsi visų priemonių gauti savo sveikatos būklę atitinkantį darbą ir pajamų, tačiau to padaryti jai nepavyko. Kaip ir nepateikė duomenų, kad dėl sveikatos būklės ji apskritai negalėjo dirbti.
36. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. S-2539 nurodyta, jog pareiškėja nuo 2006 m. yra priklausomybės ligų priežiūros grupėje. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Paskutinį kartą lankėsi 2015 m. spalio 10 d. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2003 m. liepos 26 d. būdama neblaivi vairavo transporto priemonę. Alkoholizmas, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Nesutiktina su pareiškėja, kad duomenys apie pareiškėjos padarytą pažeidimą, vairuojant neblaiviai transporto priemonę, neturi jokio teisinio ryšio su nagrinėjam byla. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėja problemų dėl alkoholio vartojimo turėjo ir anksčiau, nei buvo pradėtas gydymas nuo alkoholio. Šiame punkte minėti duomenys, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad pareiškėjos gaunamos pajamos buvo naudojamos ne asmeninio ar šeimos turto gausinimu, santaupų kaupimui, o kitiems poreikiams, susijusimas su alkoholio vartojimu, galimai ir baudų sumokėjimu, patenkinti.
37. Be to, kaip teisingai nurodyta suinteresuotų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje esantys medicinai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja alkoholizmu serga mažiausiai nuo 2001 m. Byloje esančioje epikrizėje (gydyta laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 23 d. iki 2006 m. sausio 6 d.) nurodyta, kad pagirių sindromas pareiškėjai susiformavo 2001 m. Geria vyną, alų, tolerancija apie 2 litrus, mažėjanti, būna atimties sutrikimų. Pažymėta, kad pastaruosius keturis metus geria užgėrimais po 1–2 mėn., kas keli mėnesiai. Stacionare gydosi dėl to pirmą kartą. Taigi, sutiktina su suinteresuotų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentais, kad esant tokiam alkoholio vartojimui (po 1–2 mėn., kas keli mėnesiai), mažai tikėtina, kad normalūs darbiniai santykiai būtų buvę įmanomi. Šie duomenys taip pat paneigia pareiškėjos teiginius, nurodytus apeliaciniame skunde, kad ji negalėjo dirbti ir gauti pajamų dėl savo sveikatos, sąlygotos ligos, o ne dėl alkoholio vartojimo.
38. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009).
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantės turtinė padėtis palikimo atsiradimo momentu nebuvo itin sunki. Pažymėtina, kad apeliantės gautos pajamos atitiko vidutinės invalidumo ir senatvės pensijos vidurkį Kėdainių r. sav., pareiškėja turėjo ir turi nekilnojamojo turto. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad pareiškėjos pasirinktas gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu) turėjo neigiamos įtakos ir tam tikra dalimi lėmė jos finansinę būklę sutuoktinio mirties dieną. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės pareiškimo ir riboti palikėjo testamentu išreikštą valią, pripažįstant privalomąją palikimo dalį apeliantei.
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Suinteresuoti asmenys prašo priteisti 600 Eur išlaidų, advokato pagalbai atlyginti. Kartu su prašymu pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestas, suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur, priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotiems asmenims L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos A. J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur (tris šimtus eurų), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.