Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1479-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2A-1479-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Laima Kriaučiūnaitė, Tomas Romeika
Atsakovas: E. S., J. B.
Ieškovas: D. S.

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.4.4.2Uzufruktas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1479-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00313-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.1.2.4.3; 2.1.2.4.1.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui D. S., atsakovui J. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“, Jurbarko rajono 2-asis notarų biuro notaras L. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1159-947/2019 nutraukė ieškovo D. S. (toliau ir ieškovas) ir atsakovės E. S. (toliau ir atsakovė) santuoką, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisė išlaikymą dukrai, padalino santuokoje įgytą turtą; atmetė priešieškinio reikalavimus dėl dovanojimo sandorių panaikinimo.

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1077-896/2019 panaikino sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, uzufrukto teisės nustatymo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

3. Ieškovas teismo prašė padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: natūra priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 140 000 Eur; priteisti atsakovei iš ieškovo 20 413,36 Eur kompensaciją už jai priklausančią, bet ieškovui atitenkančią ½ dalį buto su rūsiu; kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA, kredito gavėjai D. S. ir E. S., kredito grąžinimo terminas 2040 m. gegužės 15 d., kredito suma 112 200 Eur, pripažinti asmenine ieškovo prievole; priteisti ieškovui iš atsakovės 8203,07 Eur kompensaciją už ieškovo sumokėtą kreditą AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė priešieškiniu prašė:

4.1. pripažinti negaliojančia tarp J. B. ir ieškovo 2017 m. lapkričio 10 d. 5000 Eur sudarytą pinigų dovanojimo sutartį;

4.2. pripažinti negaliojančia tarp J. B. ir ieškovo 2017 m. spalio 24 d. sudarytą 25 000 Eur pinigų dovanojimo sutartį;

4.3. pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4442, patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K., 2.1. punkto nuostatą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 63484/84046 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, rūkykla, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir sodyba), įgyjami ieškovo asmeninės nuosavybės teise;

4.4. pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 63484/84046 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, rūkykla, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe;

4.5. pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4780, patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K., 2.1. punkto nuostatą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir du žemės sklypai), įgyjamas ieškovo asmeninės nuosavybės teise;

4.6. pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe;

4.7. po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

4.7.1. ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 70 000 Eur;

4.7.2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 5 250 Eur;

4.7.3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 2 620 Eur;

4.7.4. ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 63484/84046 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 11750 Eur;

4.8. po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:

4.8.1. ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 70 000 Eur;

4.8.2. iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 3 935 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 5 250 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 620 Eur.);

4.8.3. ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 63484/84046 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto), unikalus Nr. 9494-7000-3090, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 11750 Eur;

4.9. pripažinti ieškovo ir atsakovės prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA solidaria, įpareigojant skolininkus ją vykdyti lygiomis dalimis po ½ dalį.

4.10. priteisti atsakovei iš ieškovo 679,15 Eur skolą;

4.11. jeigu būtų netenkinti patikslinto priešieškinio 5.1, 6.1., 8 punktų (šioje nutartyje tie punktai pažymėti atitinkamai 4.7.1, 4.8.1 ir 4.9) reikalavimai, palikti nepilnametei dukrai E. S. ir jos motinai (ieškovei) naudotis uzufrukto teise butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iki kol E. S. sulauks pilnametystės;

4.12. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui natūra asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (140 000 Eur vertės). Pripažino asmenine ieškovo prievole kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA (kredito gavėjai D. S. ir E. S., kredito grąžinimo terminas 2040 m. gegužės 15 d., kredito suma 112 200 Eur). Priteisė atsakovei iš ieškovo 14 589,03 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise priteistą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui iš atsakovės 9442,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei iš ieškovo 817 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priimti į bylą patikslintą priešieškinį ir jo pagrindu nagrinėti bylą; 2) pripažinti negaliojančia tarp J. B. ir D. S. 2017 m. lapkričio 10 d. 5000 Eur sudarytą pinigų dovanojimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančia tarp J. B. ir D. S. 2017 m. spalio 24 d. 25 000 Eur sudarytą pinigų dovanojimo sutartį; 4) pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4442, patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K., 2.1 punkto nuostatą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 63484/84046 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, rūkykla, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyjami D. S. asmeninėn nuosavybėn; 5) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 63484/84046 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, rūkykla, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe; 6) pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4780, patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K., 2.1 punkto nuostatą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn; 7) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe; 8) po santuokos nutraukimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 70 000 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 5 250 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 2 620 Eur; ½ dalį: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 63484/84046 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 11750 Eur; 9) po santuokos nutraukimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisti: ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 70 000 Eur; iš ieškovo atsakovės naudai 3 935 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 5 250 Eur); ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 2 620 Eur.); ½ dalį: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 63484/84046 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, rūkyklos, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertė 11750 Eur; 10) pripažinti ieškovo ir atsakovės prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA solidaria, įpareigojant skolininkus ją vykdyti lygiomis dalimis po ½ dalį; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 679,15 Eur skolą; 12) jeigu būtų netenkinti patikslinto priešieškinio 5.1, 6.1, 8 punktų reikalavimai (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuose punktuose nurodyti reikalavimai atitinka nurodytus priimamos nutarties 4.7.1, 4.8.1 ir 4.9 punktuose), palikti nepilnametei dukrai E. S. ir jos motinai (atsakovei) naudotis uzufrukto teise butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iki E. S. sulauks pilnametystės; 13) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismo sprendime išdėstyti argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

6.2. Teismas nesvarstė galimybės priteisti atsakovei visą ginčo butą, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją.

6.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad butas nedalus ir juo nebūtų galima naudotis padalinus po ½. Patenkinus šį atsakovės reikalavimą, skolinis įsipareigojimas „Swedbank“, AB, pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutarties Nr. 17-032353-FA pripažintinas solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Šalių santykiai nėra tokie komplikuoti, kad jie nesugebėtų tinkamai įgyvendinti bendraturčių teisių ir pareigų padalinus butą lygiomis dalimis. Butą padalinti natūra įmanoma – šalys galėtų naudotis atskirais kambariais, bendro naudojimo būtų svetainė, virtuvės, koridoriaus, tualeto ir vonios patalpos. Trečiojo asmens „Swedbank“, AB, pozicija (2018 m. liepos 24 d. pranešimas) patvirtina, kad ieškovas yra pajėgus perimti paskolos mokėjimą bankui tik su sąlyga, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui bus teikiama ne didesnė nei 220 Eur suma. Jeigu priteistas išlaikymas kitoje Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje būtų padidintas iki tokio, kuris atitiktų dabartinius nepilnamečio vaiko poreikius, tai šis būtų didesnis nei 220 Eur ir sąlyginis kredito įstaigos sutikimas nebegaliotų.

6.4. Atsakovės turtinė padėtis leidžia išmokėti savo kredito dalį AB „Swedbank“, tačiau įsigyti kito turto, gauti paskolą įsigyti kitam būstui ji nepakankama. Vienintelis realus atsakovės pajamų šaltinis kitai gyvenamajai vietai įsigyti būtų 14 589,03 Eur dydžio piniginė kompensacija, priteista iš ieškovo. Ieškovui iš atsakovės priteista 9442,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei lieka tik 5000 Eur kompensacija. Už tokią sumą atsakovė kito gyvenamojo būsto neįsigys. Kitas atsakovės galimų pajamų šaltinis (paveldėtas asmeninis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio dalies vertė 1 702,50 Eur ir 2 352 Eur) nėra realus – jis nesudarytų galimybės už parduotas lėšas pagerinti gyvenimo sąlygas, nes priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nėra aišku, ar bendraturčiai sutiktų ir atsakovei šį turtą pavyktų parduoti. Darbinės pajamos (839,57 Eur per mėnesį) skirtos ne nekilnojamojo turto įsigijimui, o šalių nepilnametės dukters bei atsakovės poreikių tenkinimui. Jos yra per mažos, kad būtų įmanoma sutaupyti didelę sumą kito nekilnojamojo turto įsigijimui.

6.5. Teismo sprendime nurodytos žemės sklypų kainos yra tik „Aruodo“ tinklalapyje paskelbtos kainos, tai nėra turto rinkos vertė. Jos neatitinka tikrųjų verčių, kurios yra dešimt kartų mažesnės.

6.6. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai, padarė prieštaringas išvadas – vienur nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis gera, kitur – jog atsakovės finansinė padėtis tokia bloga, kad ji nesugebės laiku atsiskaityti su kreditoriumi.

6.7. Atsakovo ir banko prieštaravimas savaime nėra kliūtis nustatyti uzufruktą, teismas dėl uzufrukto nustatymo gali spręsti savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, savo iniciatyva nesiaiškino aplinkybių apie atsakovės turtinės padėties pokyčius ir jos galimybes užtikrinti nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, kokios bus šio vaiko gyvenimo sąlygos ateityje, kai atsakovė kartu su vaiku turės išsikelti iš ginčo buto.

6.8. Teismas neteisingai vertino įrodymus dėl ginčo sandorių. 2017 m. rugpjūčio 12 d. tarp pardavėjų Ž. Ž. ir D. Ž. bei pirkėjo D. S. buvo ketinama sudaryti dvišalę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo iki 2017 m. spalio 1 d. sudaryti pardavėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Šioje sutartyje išvardintas turtas yra identiškas nurodytam 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodyta, kad šalių susitarimu turtas bus parduodamas už 40 000 Eur, iš kurių 34000 Eur bus sumokėti iki 2017 spalio 1 d., o 6000 Eur iki 2018 spalio 1 d. Byloje taip pat yra įrodymas – ieškovo siųsta SMS žinutė atsakovei (pateikta 2018 m. lapkričio 6 d. kartu su priešieškiniu), kurioje ieškovas rašo atsakovei: „Dėl sodybos: reikės tavo duomenų. Greičiausiai dalis bus su hipotekavimu.“ 2020 m. kovo 2 d. J. B. paaiškino, kad atsakovei jis apie sodybą (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, apie pinigų dovanojimą ieškovui nieko nesakė, nes jis atsakovės „nevirškino“. Ieškovas neginčijo ketinimo pirkti butą fakto, tačiau nepaaiškino, kaip jis jį būtų įgijęs. 2017 metų rugsėjo mėn. pradžioje atsakovė su ieškovu pradėjo ieškoti nusipirkti dar vieną butą investicijai (butas (duomenys neskelbtini) gatvėje jau buvo nupirktas), kurį būtų išnuomoję ir tai būtų papildomos mėnesinės finansinės pajamos. Grynais pinigais šeimos santaupų turėjo apie 40 000 Eur (susitaupė gyvendami ir dirbdami Ispanijoje apie 15 metų). Abu vyko apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini), susitiko su buto pardavėju, kuris paruošė sutartį, kad butas bus parduodamas už 53 500 Eur ir tuo tikslu buvo paruoštas 2017 spalio mėn. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties projektas, tačiau liko neįgyvendintas dėl per didelės kainos. Pasitarę su ieškovu nutarė, kad geriau pirkti sodybą ir žemės sklypus. Tai įrodo, kad ieškovas turėjo pakankamai santuokinių lėšų įsigyti turtą – buvo numatyta, kad iki 2017 spalio 1 d. bus sumokėta 34 000 Eur ir tą sumą ieškovas turėjo, be to, ketino pirkti dar ir butą (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad, gaudamas vidutiniškai 2 600 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), jis turėjo finansines galimybes nupirkti šį turtą iš gautų pajamų bei santaupų, įgytų santuokos metu, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

6.9. 2017 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartis sudaryta tik dėl akių, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. B. 2017 m. lapkričio 10 d. turėjo 5000 Eur grynaisiais pinigais. Akivaizdu, kad šalims ilgą laiką dirbant užsienyje, ieškovui gaunant apie 2 600 Eur dydžio darbo užmokestį, 5000 Eur sumą nebuvo sudėtinga sutaupyti, juolab kad šeimos santaupos buvo žymiai didesnės. Aplinkybę, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo metu, patvirtina ir tai, kad į bendrą šalių banko sąskaitą 2017 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 292 Eur, kurių dalį (8 500 Eur) 2017 m. spalio 16 d. atsakovė persivedė į savo banko sąskaitą ir 2017 m. lapkričio 9 d. - 10 d. ieškovui pervedė 3 000 Eur, dar 2 000 Eur nuėmė grynais pinigais bei taip pat perdavė ieškovui. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 19 d. ieškovui buvo perduota 5 000 Eur suma, kuri buvo gauta Ispanijoje pardavus sutuoktinių bendrą turtą (automobilį) bei panaudota žemės sklypų įsigijimui. Ieškovo elgesys, kuomet planuojama įsigyti bendrą turtą ir vos sudarius 2017 m. spalio 24 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį po kelių dienų paliekama šeima, yra kruopščiai apgalvoto plano dalis, nes preliminarios nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas jau planavo skyrybas su atsakove ir siekė sumažinti skyrybų metu dalintino turto mastą. Kelia abejonių ieškovo sąžiningumu ir preliminariosios sutarties projektas dėl nekilnojamųjų daiktų dalies įsigijimo (duomenys neskelbtini), kuriame daiktų kaina nurodyta 40 000 Eur, tuo tarpu notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje šių daiktų kaina nurodyta tik 23 500 Eur. 25 000 ir 5000 Eur sumos nebuvo padovanotos (perduotos) ieškovui, o tikrieji šalių ketinimai sudarant 2017 m. spalio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį 25 000 Eur ir 2017 m. lapkričio 10 d. pinigų dovanojimo sutartį 5000 Eur buvo siekis pateikti rašytinį dokumentą, kurio pagrindu statiniai ir žemės sklypai būtų įgyti tik ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Pinigų dovanojimo sutartyje nėra įrašo, jog ieškovas 5 000 Eur pinigų sumą gavo, nors dovanojimo sutartis yra realinis sandoris. Notaras, neinformuodamas atsakovės ir nereikalaudamas ieškovo pateikti rašytinį sutikimą dėl nekilnojamųjų daiktų įgijimo asmeninėn nuosavybėn, sudarė galimybę ieškovui įgyvendinti atsakovės apgaulės schemą. Aplinkybė, jog dalis kainos už žemė sklypus (1500 Eur) buvo sumokėta atsakovo J. B. pervestomis lėšomis, nesudaro pagrindo žemės sklypus pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi didžioji kainos dalis sumokėta bendromis sutuoktinių lėšomis.

6.10. Atsakovas aktyviais veiksmais neišreiškė valios įsigyti buto asmeninės nuosavybės teise, nuslėpė santuokos galiojimo faktą nuo sutartį tvirtinančio notaro. Taigi įrašas apie buto priklausymą asmeninės nuosavybės teise sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre atsirado ne dėl atsakovo aktyvių veiksmų įgyvendinant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą pareigą aiškiai išreikšti valią, bet dėl reikšmingų faktų nuslėpimo nuo notaro.

6.11. Patikslinti priešieškiniai ir atsiliepimai buvo beveik identiški, skyrėsi tik kai kurie reikalavimai, atsiliepimai nebuvo sudėtingi ir nereikalaujantys juos rengiant įdėti daug laiko sąnaudų ir t.t., todėl teismo priteista suma už advokato pagalbą neatitinka bylos sudėtingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

Atsiliepimas

7. Ieškovas ir atsakovas J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Atsakovės teiginį, kad šalių santykiai nėra tokie konfliktiški, kad jie nesugebėtų tinkamai įgyvendinti bendraturčių teisių ir pareigų padalinus butą lygiomis dalimis, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės. Būtent dėl nuolatinių konfliktų, kurių liudininke dažnai tapdavo ir šalių mažametė dukra, iširo šalių santuoka. Teismui nutraukus santuoką, šalių konfliktai nesibaigė. Dėl atsakovės konfliktiško būdo ir siekio pakenkti ieškovui, nuolatos siunčiamų įžeidžiančio turinio trumpųjų žinučių (SMS), el. laiškų ar žinučių per įvairius socialinius tinklus ne tik ieškovui, bet ir jo artimiems žmonėms, tarp šalių ir toliau kyla nuolatiniai konfliktai. Kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, patvirtina ir bylos trukmė daugiau nei trejus metus – nepaisant visų bandymų bylą išspręsti taikiai, šalims to padaryti nepavyko net tada, kai bendrauti ir priimti taikų sprendimą padėjo mediatorius. Nors šalys buvo pasirašiusios taikos sutartį dėl dalies ginčo, atsakovė vėliau pakeitė savo nuomonę ir prašė teismo šios sutarties netvirtinti. Dar nesibaigus šios bylos nagrinėjimui, atsakovė jau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, kurio pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-794-1070/2020. Nuolatiniai konfliktai tarp šalių kyla ir dėl to, kad atsakovė, kuri liko gyventi ginčo bute ir reiškia reikalavimą šį butą padalinti po 1/2 dalį, o prievolę pripažinti solidaria, daugiau kaip trejus metus neprisideda prie paskolos mokėjimo. Ieškovas iš ginčo buto išsikraustė 2017 m. spalio 26 d., tačiau paskolą bankui iki šiol moka tik jis. Padalinus butą natūra ir prievolę palikus solidaria, atsakovė ir toliau piktnaudžiautų susidariusia padėtimi ir neprisidėtų prie paskolos mokėjimo. Ieškovas, kuris dėl nuolatinių konfliktų negali naudotis ginčo butu, būtų priverstas ir toliau vienas mokėti paskolą bankui, kas neproporcingai pažeistų ieškovo interesus. Padalinus butą šalims po 1/2 dalį, nebūtų užkirstas kelias tolimesniems šalių konfliktams kilti, būtų sukurta terpė toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, išlaikymo, disponavimo bei naudojimosi juo.

7.2. Butas, kurį realiai sudaro trys kambariai, yra vientisas, atskiro įėjimo į butą nėra ir nėra galimybės jį įrengti, nes butas antrame namo aukšte. Padalinus butą natūra tiek ieškovas, tiek atsakovė šio turto dalimis atskirai negalėtų naudotis, kadangi butas turi bendras erdves – virtuvę, kuri yra sujungta su svetaine, tualetą, vonią, koridorių, o šios bendro naudojimo patalpos užima daugiau nei pusę viso buto ploto, t. y. 55,17 kv. m. (bendras plotas 100,85 kv. m.). Butą atskirti, jį atidalinti į dvi izoliuotas gyvenamąsias patalpas, kad būtų galima atskirai gyventi dviem šeimoms, techniškai neįmanoma. Bute nėra tokios patalpos, kurioje būtų galima įvesti atskirą kanalizaciją, santechniką, elektrą ir padarius atskirą įėjimą naudotis butu nepatiriant neprotingai didelių išlaidų.

7.3. Kreditorius Swedbank“, AB 2020 m. kovo 13 d. pranešime nurodė, jog, iš naujo įvertinęs pateiktus duomenis patvirtina sutinkantis, kad prievolių vykdymą pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA prisiimtų ieškovas, o bankas atsisakys bendraskolės (atsakovės), jei ieškovo įsipareigojimai vaiko išlaikymui bus numatyti ne didesni nei 400 Eur/mėn. Teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-794-1070/2020 patvirtino šalių taikos sutartį, kurios 1 punktu ieškovas nuo 2021 m. sausio 1 d. nepilnametės dukters E. S. išlaikymui kas mėnesį skiria po 320 Eur periodinių išmokų iki dukters pilnametystės.

7.4. Kreditorius „Swedbank“, AB 2020 m. kovo 13 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad iš naujo įvertinus banku pateiktus duomenis, patvirtina sutikimą, kad prievolių vykdymą pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA prisiimtų ieškovas, o nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas ieškovo asmeninės nuosavybės teise. Ginčo butą priteisus ieškovui ir prievolę pripažinus ieškovo asmenine prievole, atsakovės nevaržytų įsipareigojimai bankui. Tačiau padalinus šalims butą po 1/2 dalį, prievolė bankui pagal kredito sutartį liktų solidari, kas reikštų, kad atsakovė taip pat turi mokėti kreditą, kurio mėnesio įmoka yra net 497,28 Eur/mėn.

7.5. Atsakovė turi stabilias darbines pajamas, ji dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad jos pajamos į rankas yra 900 Eur ir daugiau. Atsakovė turi kitą nekilnojamąjį turtą ( ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 7 020 Eur, bei 7/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą yra pateikęs Alliance valuations, UAB 2019 m. rugsėjo 10 d. konsultacinio pobūdžio pažymą, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje yra 30 000 Eur. Pardavusi šį turtą, atsakovė turėtų galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovė ne viename teismo posėdyje patirtino, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra vertingi. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jos galimybė parduoti aukščiau nurodytus žemės sklypus nėra reali.

7.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad apie 7 000 Eur šeimos santaupų buvo investuota į buto remontą. Ji nenurodo, kokie remonto darbai buvo atlikti, kiek jie kainavo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Ji nepagrįstai nurodė, kad teismas nesvarstė galimybės priteisti jai visą ginčo butą, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją. Atsakovė nereiškė tokio reikalavimo, neteikė į bylą įrodymų, kad yra pajėgi išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui.

7.7. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie atsakovės galimybę ateityje pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu sau ir nepilnamečiam vaikui, sudaryti gyvenamojo ploto panaudos ar nuomos sutartį.

7.8. Atsakovas J. B. 2017 m. vasarą sužinojo apie parduodamą sodybą ir du žemės sklypus. Sodyba atsakovui J. B. labai patiko, nes yra šalia jo tėviškės ir jam brangių vietų, todėl apie jos pardavimą informavo ieškovą. Ši sodyba patiko ir ieškovui, todėl buvo svarstomos įvairios galimybės įsigyti minėtą turtą. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 17 d. pardavė šalių turėtą automobilį Nissan Qashqai 2 0 Tekna Sport, už kurį gavo 10 292 Eur, šias lėšas planavo panaudoti kaip pradinį įnašą už perkamą turtą, o likusią sumą apmokėti dar vieno suteikto kredito lėšomis. Atsakovei 2017 m. rugsėjo mėn. grįžus gyventi į Lietuvą, šalys buvo nuvykusios apžiūrėti ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau dėl per didelės kainos buvo nuspręsta šio buto nepirkti. Tarp šalių vykstant nuolatiniams konfliktams, atsakovė 2017 m. spalio 13 d. iš ieškovo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios CaixaBank Ispanijoje, į savo sąskaitą „Swedbank“, AB, Lietuvoje persivedė 8 500 Eur, po ko ieškovo sąskaitoje liko tik 530,20 Eur. Atsakovei į savo sąskaitą persivedus 8 500 Eur, kadangi šalys daugiau santaupų neturėjo, ieškovas ketino nebepirkti jokio turto, tačiau kaip tik tuo metu J. B. susitarė dėl jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Kadangi J. B. ginčo sodyba labai patiko, jis pažadėjo ieškovui, kad visus už parduotą žemės sklypą gautus pinigus 25 000 Eur padovanos ieškovui asmeninėn nuosavybėn, bet tik su sąlyga, kad šie pinigai bus panaudoti būtent sodybos pirkimui. J. B. jam nuosavybes teise priklausiusį žemės sklypą pardavė T. ir J. M. 2017 m. spalio 24 d. už 25 000 Eur, šiuos pinigus J. B. 2017 m. spalio 24 d. pinigų dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovui. Pinigų dovanojimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad 25 000 Eur J. B. dovanoja ieškovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Ieškovas už šiuos pinigus 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 23 500 Eur asmeninės nuosavybės teise įgijo ginčo sodybą. Už ją sumokėjo J. B., 25 000 Eur sumą iš savo sąskaitos pervesdamas tiesiogiai į turto pardavėjos sąskaitą. 23 500 Eur suma buvo skirta apmokėti už nekilnojamąjį turtą, įgytą pagal 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 1 500 EUR suma kaip avansas už du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Kadangi J. B. iš pradžių buvo nusprendęs dovanoti ieškovui 25 000 Eur, su turto pardavėjais buvo sutarta, kad dar du žemės sklypai bus perkami išsimokėtinai, o likusi 5 000 Eur suma bus išmokėta pardavėjams per metus laiko. Tai matyti ir atsakovės pateiktame susirašinėjime. Tačiau situacija pasikeitė kai ieškovas, nebegalėdamas kentėti nuolatinių konfliktų, pasiėmęs tik asmeninio naudojimo daiktus 2017 m. spalio 26 d. išsikraustė iš šeimos namų. Kadangi už likusius du žemės sklypus jau buvo sumokėtas 1500 Eur avansas, atsakovas J. B., sužinojęs apie yrančią ieškovo santuoką, planavo pats nusipirkti šiuos žemės sklypus ir sumokėti likusius 5 000 Eur. Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras L. K. paaiškino, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus J. B. nebegali įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės sklypų,. Tuomet jis 2017 m. lapkričio 10 d. 5 000 Eur padovanojo ieškovui. Siekdamas, kad grynaisiais pinigais perduota suma nebūtų panaudota kitaip, J. B. pareikalavo, jog dovanojimo sutartyje būtų įrašyta, kad jis 5 000 Eur dovanoja savo anūkui žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui (sutarties 1 punktas). 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovas asmeninės nuosavybės teise už 6 500 Eur nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu J. B. nusprendė apdovanoti ne tik ieškovą, bet ir kitą savo anūkę E. G., kuriai 2017 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą 2015 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7148.

7.9. Iš atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys visada tardavosi priimdamos sprendimus, ypač tokius svarbius kaip turto pirkimas ar pan. Ieškovo atsakovei siųstose žinutėse aiškiai nurodoma: „Dėl sodybos taip: ant manęs pirkimas dalis žemių su namu, kitas žemės parduos su skola, ten reikės abiejų“. Tai patvirtina, kad atsakovė dar prieš sudarant sandorius buvo informuota ir žinojo, kad J. B. padovanos pinigus ginčo turto pirkimui ir kad šis turtas bus įgyjamas būtent ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Nors šalys negyveno kartu nuo 2017 m. spalio 26 d., jos bendravo ir atsakovė buvo informuota apie tai, kad 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovas J. B. ieškovui padovanojo dar 5 000 Eur likusių žemės sklypų pirkimui ir kad 2017 m. lapkričio 22 d. šiuos žemės sklypus ieškovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovė žinojo, jog turto įsigijimui pinigus padovanojo J. B., patvirtina jos atsakymas 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje į teisėjos klausimą, kam tie pinigai buvo dovanojami. Atsakovė nurodė įsivaizdavusi, kad dovanojami šeimai, kad jie buvo šeima (garso įrašas 1:10:25).

7.10. Priešieškinyje atsakovė patvirtino, jog dalis kainos, t. y. 1 500 Eur yra sumokėta atsakovo J. B. lėšomis. 2021 m. balandžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė to neneigė.

7.11. Neatitinka tikrovės atsakovės teiginiai, kad nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 19 d. ieškovui buvo perduota 5 000 Eur suma, gauta Ispanijoje pardavus sutuoktinių automobilį, kuri buvo panaudota žemės sklypų įsigijimui. Atsakovė ieškovui 3 000 Eur pervedė 2017 m. lapkričio 9-12 dienomis, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai ieškovas įsigijo turtą pagal 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią su pardavėjais atsiskaitė J. B. Kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, išrašo, ieškovas atsakovės pervestų 3 000 Eur neišgrynino ir nepervedė turto pardavėjams, kas įrodo, kad šie pinigai nebuvo panaudoti perkant turtą pagal 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šie 3 000 Eur ieškovui buvo grąžinti iš atsakovės sau iš ieškovo sąskaitos persivestų 8 500 Eur, kurie buvo gauti už parduotą automobilį – atsakovė savo nuožiūra padalino šalims lėšas, gautas pardavus sutuoktinių bendrą turtą.

7.12. Atsakovė nurodo vis skirtingas sumas, neva perduotas ieškovui grynaisiais. Vienuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teigia, kad buvo perduoti 5 000 Eur, kituose – 2 000 Eur grynaisiais, o 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ji ieškovui neva grynais perdavė du kartus po 2 000 Eur (garso įrašas 1:20:50). Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 17-22 d. atsakovė grynaisiais išsiėmė 4 000 Eur, tačiau ši suma nebuvo perduota ieškovui, nes tuo metu šalys jau gyveno atskirai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė perdavė ieškovui nors kokią sumą grynaisiais. Pati atsakovė negalėjo nurodyti nei kada, nei kokiu tikslu šie pinigai buvo perduoti ieškovui. Tai paneigia atsakoves nurodomas aplinkybes, kad žemės sklypų pirkimui buvo panaudoti šeimos pinigai. 2021 m. balandžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė dar kartą pakeitė poziciją ir nurodė, kad ji ieškovui ginčo turto pirkimui grynaisiais perdavė 8 000 Eur. Jos paaiškinimai dėl ieškovui perduotų ir neva ginčo nekilnojamojo turto pirkimui panaudotų šeimos lėšų yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės.

7.13. Į bylą yra pateikta ne preliminari ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, o tik šios sutarties pirmo lapo nuotrauka. Tokia preliminari sutartis nebuvo pasirašyta, tai 2021 m. balandžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės kviestas liudytojas Ž. Ž. Preliminarios sutarties nuotraukos 2 punkte nurodytas turtas nėra identiškas ieškovo 2017 m. spalio 24 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgytam turtui. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad pardavėjas parduos visą 8,4046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pardavėjui priklausė tik dalis (63484/84046) šio žemės sklypo, kuri ir buvo parduota ieškovui. Preliminarios sutarties 2 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovas įgijo ir pagal 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 3 punkte nėra nurodoma, iš kokių lėšų bus apmokama už perkamą turtą, todėl ši nuotrauka nėra įrodymas, kad ieškovas turėjo 34 000 Eur. Atsakovės pateikta ieškovo rašyta žinutė, kurioje nurodoma, kad dalis bus su hipotekavimu, patvirtina, kad šalys neturėjo 34 000 Eur grynaisiais.

Šalies argumentai

7.14. 2020 m. spalio 7 d. pateikto patikslinto priešieškinio 7 lape nurodoma, jog „dėl per didelės kainos ir pasitarę su ieškovu nutarėme, kad geriau pirkti sodybą ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini)“ Tai paneigia atsakovės teiginį, kad buvo ketinama pirkti ir sodybą, ir butą (duomenys neskelbtini) bei atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ji nežinojo, jog ieškovas nupirko sodybą (garso įrašas Nr. 1, 1:50) ar kad jis išvažiavo pirkti sodybos net nepasitaręs. Tai, jog atsakovė buvo informuota apie sodybos pirkimą, patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas. Jame dalis žinučių yra ištrinta, likęs susirašinėjimas pateikiamas pašalinant iš konteksto tik dalį žinučių, kurios yra paimtos iš skirtingų socialinių tinklų. Įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą šalys planavo pasinaudodamos dar vieno kredito lėšomis. Tai, kad šalys kreipėsi į banką dėl dar vieno kredito suteikimo, atsakovė nurodė 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose, kuriuose pažymima, kad abi šalys dalyvavo pokalbyje su banku, taip pat 2020 m. spalio 7 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje bei apeliaciniame skunde (anot apeliantės, ieškovas rašo: „Paskolą gausiu, kiekvieną mėnesį po 200 EUR atiduoti per 15 metų juokas“). Tai paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes, kad grynais pinigais šeimos santaupų turėjo apie 40 000 Eur. Apie tokias svarbias aplinkybes, kad šalys turėjo net 40 000 Eur grynaisiais, atsakovė nurodė tik 2020 m. spalio 7 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimas

7.15. Atsakovės teiginį apie šalių turėtas dideles santaupas grynaisiais, kurias ji duodavo ieškovui, kada jis atvykavo į Ispaniją ir rizikuodamas parvežė juos į Lietuvą, paneigia ieškovo vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad vien per laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn., kada atsakovė su dukra išvyko į Ispaniją, iki atsakovės grįžimo gyventi į Lietuvą 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovas siųsdavo pinigus atsakovei iš savo vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, pervesdamas pinigus į Ispanijoje esančią sąskaitą, kurią turėjo teise disponuoti ir atsakovė, ir laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo pervesta 3 550 Eur suma. Ieškovas ne iš Ispanijos vežėsi pinigus, bet pinigus siuntė į Ispaniją, iš kurių buvo apmokama buto Ispanijoje nuoma, komunaliniai mokesčiai, tenkinami kiti atsakovės ir nepilnametės dukters poreikiai. Pagrįstų abejonių kelia atsakovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie šalių Ispanijoje gautas pajamas. Atsakovė apie savo darbo užmokestį nurodė, kad dokumentuose buvo 200 Eur, į rankas net 2 200 Eur, o apie ieškovo pajamas teigė, kad jos buvo didelės, tačiau neįvardino konkrečių sumų. Tuo tarpu ieškovas 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo darbo užmokestis Ispanijoje į rankas buvo 1 333 Eur (garso įrašas 1:42:20) ir būtent dėl Lietuvoje pasiūlyto didesnio 2 000 Eur į rankas darbo užmokesčio jis grįžo į Lietuvą. Atsakovė Ispanijoje pragyveno 12 m., su pertraukomis apie 5 metus nedirbo, tuo metu šeimą išlaikė ieškovas. Šalys net dirbdamos ir gyvendamos ilgą laiką Ispanijoje neturėjo galimybės sukaupti didžiulių sumų grynaisiais. Kadangi atsakovė grįžo gyventi į Lietuvą tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, Ispanijoje iki 2017 m. spalio mėnesio buvo nuomojamas butas, už kurio nuomą kas mėnesį buvo mokama po 500 Eur ir šio buto komunaliniai mokesčiai. Nuo 2017 m. birželio 15 d. ieškovas privalėjo mokėti paskolą „Swedbank“, suteiktą buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, bei šio buto komunalinius mokesčius. Šalys taip pat turėjo išlaidų, susijusių su daiktų pervežimu iš Ispanijos į Lietuvą, už tai buvo sumokėti 786,50 Eur. Ieškovas iki 2017 m. spalio mėnesio rūpinosi ne tik savo šeima, bet ir materialiai padėjo atsakovės dukrai E. R. Gasanovaitai, kuriai vien 2017 m. pervedė 2 525 Eur. Visas savo turėtas santaupas šalys panaudojo buto įsigijimui; vidutiniškai gaudamas 2 000 Eur darbo užmokestį, ieškovas neturėjo galimybės per trumpą laiką (nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. spalio 24 d.) sukaupti 25 000 Eur ir 5 000 Eur sumos sodybos ir dviejų žemės sklypų pardavėjams bei tenkinti kitus šeimos poreikius.

7.16. Atsakovė nepagrįstai kelia abejones ieškovo sąžiningumu remiantis preliminarios sutarties projektu, kuriame daiktų kaina nurodyta 40 000 Eur, kai notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje šių daiktų kaina buvo nurodyta tik 23 500 Eur. 40 000 Eur suma buvo ne tik už sodybą, bet ir už dar tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o iš į pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad už visą šį nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta ne atsakovės nurodoma 23 500 Eur suma, o 30 000 Eur (23 500 Eur ir 6 500 Eur). Projekte buvo nurodyta, kad pardavėjas parduos visą 8,4046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pardavėjui priklausė tik dalis (63484/84046) šio žemės sklypo, kuri ir buvo parduota ieškovui.

7.17. Atmestini atsakovės argumentai, kad notaras, neinformuodamas atsakovės ir nereikalaudamas ieškovo pateikti rašytinį sutikimą dėl nekilnojamųjų daiktų įgijimo asmeninėn nuosavybėn, sudarė galimybę ieškovui įgyvendinti atsakovės apgaulės schemą. Tai, kad tokia sandorio schema buvo pasirinkta atsakovės neinformavus, paneigia atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas ir atsakovės sesers liudytojos K. T. parodymai 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje (garso įrašas 2:14:35 min.). Dovanotojas J. B. aiškiai išreiškė savo valią ir nurodė, kad 25 000 Eur ir 5 000 Eur dovanoja ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o ne jo šeimai. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas sutuoktiniui tokiu būdu įgyjant turtą ar notarui tvirtinant tokį sandorį gauti kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Sutartyse aiškiai nurodyta, kad sutarta nekilnojamųjų daiktų kaina turto pardavėjams yra sumokama asmeninėmis, t. y. išimtinai tik D. S. dovanotomis jo senelio J. B. piniginėmis lėšomis. Tai patvirtino ir notaras, nurodydamas, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, kas ir buvo įtvirtinta sutarčių 2.1 bei 9.2.6 ir 8.2.6 punktuose. Nepagrįstas teiginys, kad ieškovas nuo notaro nuslėpė santuokos faktą – notaras prieš atlikdamas notarinius veiksmus visada sandorio šalis patikrina Gyventojų registro duomenų bazėje, todėl ieškovas neturėjo galimybės nuslėpti nuo notaro fakto apie santuoką su atsakove.

7.18. Ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės ar neprotingos, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį bei laiko sąnaudas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sudėtį, padalijo bendrąją jungtinę nuosavybę, pasisakė dėl prievolės kreditorei, nusprendė nenustatyti atsakovės uzufrukto teisės į ieškovui paskirtą butą ir apskaičiavo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto

10. Apeliantė teigia, kad sodybos ir žemės sklypų įsigijimui buvo panaudotos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, kad menkos kainos už žemės sklypus dalies – 1500 Eur – sumokėjimas atsakovo J. B. pervestomis lėšomis nesudaro pagrindo du žemės sklypus pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, nes didžioji dalis kainos sumokėta bendromis šalių lėšomis, todėl sodyba ir du žemės sklypai pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas.

11. Atmestini apeliantės argumentai, kad 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo asmeninėn nuosavybėn įgyto turto tikrąją kilmę – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę – bei tariamą notariškai patvirtintos 2017 m. spalio 24 d. 25 000 Eur dovanojimo sutarties ir rašytinės 2017 m. lapkričio 10 d. 5000 Eur dovanojimo sutarties pobūdį įrodo pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodytos kainos apmokėjimas bendromis šalių piniginėmis lėšomis, kurių turėjimą ir panaudojimą ginčo turtui įsigyti pagrindžia šie faktiniai duomenys: 2017 m. rugpjūčio 12 d. preliminariosios sutarties projektas, kuriame sodybos pardavimo kaina nurodoma 40 000 Eur, iš kurių 34 000 Eur bus sumokėti iki 2017 m. spalio 1 d., likusieji 6000 Eur iki 2018 m. spalio 1 d.; skirtingos kainos preliminarioje ir pagrindinėje sutartyje (40 000 Eur ir 23 500 Eur); šalių elektroninis susirašinėjimas; ieškovo neginčytas ketinimas pirkti nuomai antrą 53 500 Eur vertės butą, kas, apeliantės teigimu, rodo, jog gyvendamos ir dirbdamos Ispanijoje 15 metų, šalys susitaupė apie 40 000 Eur ir turėjo lėšų sodybos bei žemės sklypų įsigijimui; nebuvimas įrodymų, kad J. B. grynaisiais pinigais turėjo 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovui padovanotus 5000 Eur; įrašo dovanojimo sutartyje apie pinigų gavimą nebuvimas; tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 19 d. atsakovė ieškovui perdavė 5 000 Eur, kurie buvo gauti Ispanijoje pardavus sutuoktinių bendrą turtą automobilį bei panaudoti žemės sklypų įsigijimui; notaro apgaulė, neinformuojant atsakovės apie ginčo turto įsigijimą ieškovo asmeninėn nuosavybėn.

12. Neįvardintos datos susirašinėjimą „ne dėl to, kaip su butu, kad bendrasavinikė, ir kad skola, kurią įsipareigoju išmokėti per metus, aš, jei ne skola – tavęs nereikėtų, bet kokiu atveju tampi bendrasavinikė“ bei 2017 m. rugpjūčio 12 d. preliminariosios sutarties dėl sodybos pirkimo pirmąjį lapą teisėjų kolegija vertina kaip neturinčius įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl šalių ketinimo sodybą ir du žemės sklypus įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei šio ketinimo realizavimo.

13. Pirma, visos susirašinėjimo frazės yra paimtos iš skirtingų socialinių tinklų, pateiktos atsakovės nuožiūra atsiejant jas nuo bendro konteksto, negalima nustatyti tikslios jų datos, todėl vien iš jose nurodytų formuluočių negalima daryti teksto analize pagrįstų išvadų apie faktines aplinkybes, susijusias su šalių valia įsigyti bendrą jungtinę nuosavybę ir jos įsigijimo šaltinius.

14. Antra, nėra pagrindo šias susirašinėjimo frazes apskritai susieti su 2017 m. rugpjūčio 12 d. preliminariąja sutartimi dėl sodybos pirkimo – byloje nėra duomenų apie tai, kad preliminarioji sutartis buvo pasirašyta (atsakovė nepaneigė ieškovo teiginio, jog preliminari sutartis nebuvo pasirašyta, apeliaciniame skunde nurodoma, jog tai tėra projektas), taigi neturi reikšmės jame bei pagrindinėse sutartyse nurodytas kainų skirtumas; į bylą pateiktas tik vienas sutarties puslapis; projekte ir pagrindinėse sutartyse nurodytas turtas nėra identiškas – projekte buvo nurodyta, kad pardavėjas parduos visą 8,4046 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pardavėjui priklausė tik dalis (63484/84046) šio žemės sklypo, kuri ir buvo parduota ieškovui.

15. Trečia, labiau tikėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, atsakovo rašytas tekstas „Pas notarą Jurbarke; Paskui su diedu gal užvažiuosim, butą parodysim; Dėl sodybos taip: ant manęs pirkimas dalis žemių su namu“ patvirtina būtent ieškovo nurodomą susitarimą su seneliu J. B. dėl sodybos įsigijimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn J. B. pinigais.

16. Ketvirta, jei ir būtų galima laikyti, kad ieškovo rašytas tekstas „Kitas žemės parduos su skola‘ten reikės abiejų; Tavęs ir manęs; Namie papasakosiu“ ir „Dėl sodybos: reikės tavo duomenų. Greičiausiai dalis bus su hipotekavimu“ patvirtina šalių ketinimą sodybą ir žemės sklypus įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra pagrindo spręsti apie šio ketinimo realizavimą – įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalyje ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2017 m. spalio 26 d. joms pradėjus gyventi atskirai, šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (nuolatinių konfliktų, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo), todėl logiška manyti, jog dėl pašlijusių santykių, juolab pradėjus gyventi skyrium, nebeliko ir tikslo sukurti bendrąją junginę nuosavybę (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžia pasikeitimą susirašinėjime minimo šalių plano dalį kainos išmokėti iš skolintų pinigų įkeičiant įsigyjamą turtą bei ieškovo senelio motyvaciją padovanoti ieškovui pinigus ginčo turto įsigijimui tik su sąlyga, kad turtas bus įsigyjamas asmeninėn jo nuosavybėn. Ginčo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisę paneigia aiškiai išreikšta ieškovo valia pirkimo-pardavimo sutartyse turtą įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise ir faktinės atsiskaitymo su pardavėjais pagal 2017 m. rugsėjo 24 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. sandorį aplinkybės: 2017 m. spalio 24 d. J. B. notariškai patvirtinta sutartimi padovanojo asmeniškai ieškovui 25 000 Eur sodybos ir žemės sklypų pirkimui; 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte pardavėjai patvirtino, kad 23 500 Eur yra gavę; iš liudytojo Ž. Ž. (pardavėjo) parodymų ir J. B. sąskaitos Šiaulių banke išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 24 d. J. B. pervedė D. Ž. (sodybos ir žemės sklypų pardavėjai) 25 000 Eur už ieškovo perkamą sodybą su žeme, t. y. visą sandorio sumą 23 500 Eur pagal 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 1500 Eur pagal 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį; likusią 5000 Eur sumą pagal pastarąją sutartį pardavėjai iš pirkėjo patvirtino gavę grynais pinigais, kuriuos ieškovas dovanų gavo iš J. B. (pastarosios sutarties 4.1 punktas). 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta rašytine sutartimi J. B. padovanojo ieškovui 5000 Eur.

17. Nors ieškovas ir neginčijo šalių planuoto ketinimo pirkti nuomai antrą butą Kauno centre, už 10 292 Eur pardavus Ispanijoje turėtą automobilį Nissan Qashqai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neįrodo šios pinigų sumos panaudojimo žemės sklypų įsigijimui pagal 2017 m. lapkričio 22 d. sutartį (dėl 1500 Eur atsiskaitymo J. B. pinigais ginčo nėra, apeliantė teigia apie likusios kainos dalies – 5000 Eur – sumokėjimą pardavėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis).

18. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad butą jos ketino pirkti už pasiskolintus pinigus („paskolą gausiu kiekvieną mėnesį po 200 E; atiduoti per 15 metų juokas“), o už automobilį 2017 m. rugsėjo 20 d. gauti pinigai būtų panaudoti tik pirmam įnašui. Nėra ginčo dėl to, kad paskola jiems nebuvo suteikta. Ieškovo banko Caixa Bank Ispanijoje sąskaitos išrašas ir atsakovės sąskaitos Swedbank, AB sąskaitos išrašas rodo, kad 2017 m. spalio 13 d. atsakovė iš sumos, gautos už automobilį, į savo sąskaitą Swedbank, AB persivedė 8 500 Eur ir ieškovo banko sąskaitoje liko 530,20 Eur.

19. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2017 m. spalio 24 d. ar lapkričio 22 d., kuomet buvo sudarytos sodybos ir žemės sklypų įsigijimo sutartys, ar iki tų sutarčių sudarymo ieškovo banko sąskaitoje buvę pinigai būtų panaudoti žemės sklypų įsigijimui (smulkios sumos išleistos įvairiems mokesčiams). Aplinkybė, kad apeliantė 2017 m. lapkričio 9-12 dienomis pervedė ieškovui 3000 Eur, o 2017 m. lapkričio 19 d. 2 000 Eur paėmė grynaisiais pinigais, kuriuos, jos teigimu, perdavė ieškovui, neleidžia daryti išvados, jog ji nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 19 d. ieškovui perdavė 5 000 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią sumą, gautą už parduotą automobilį, ir ta suma buvo panaudota žemės sklypų įsigijimui. Visų pirma, 2000 Eur perdavimas grynais pinigais ieškovui nėra pagrįstas įrodymais (nuo 2017 m. spalio 26 d. šalys nebevedė bendro ūkio, gyveno atskirai). Antra, ieškovas neišgrynino atsakovės 2017 m. lapkričio 9-10 d. jam pervestų 3000 Eur, taigi jie nebuvo panaudoti atsiskaitymui su pardavėjais pagal 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (ieškovo teigimu, atsakovė jam sugrąžino pirmiau pasiimtus už parduotą automobilį gautus pinigus, tokiu būdu juos tarp šalių padalindama).

20. Nurodyti argumentai paneigia ir apeliantės teiginius apie tai, kad pinigų dovanojimo sandoriai buvo tariami. Ieškovė šiuos sandorius ginčija dėl to, kad jie sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), tačiau ieškinio dalyku nurodyti sandoriai yra įvykdyti. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Apeliantės argumentą apie 5000 Eur padovanojimą tik dėl akių, nes sutartyje nėra pažymėtas pinigų priėmimo faktas, paneigia ieškovo paaiškinimai, J. B. paaiškinimai 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, atsiskaitymas už žemės sklypus grynais pinigais, gautais pagal 2017 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sandorį, ir atsakovės pripažinimas 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje apie tai, kad, jos manymu, tie pinigai buvo dovanojami šeimai. Nėra jokio protingo pagrindo spręsti, kad 91 metų amžiaus atsakovas J. B., pardavęs ne vieną nekilnojamojo turto vienetą ir šiuo metu dar turintis nekilnojamojo turto, visą gyvenimą dirbęs, neturėjo 5 000 Eur grynaisiais (pastarąjį faktą netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad jis pats norėjo įsigyti likusius du žemės sklypus, tačiau to padaryti negalėjo dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo).

21. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės teiginiai apie Ispanijoje šalių susitaupytą 40 000 Eur sumą, neva panaudotą atsiskaitymui už ieškovo vardu įgytą sodybą ir žemės sklypus, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, juolab įvertinus faktą, kad 2017 m. gegužės 19 d. šalys įsigijo brangų turtą – 140 000 Eur vertės butą (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu sumokėdamos tik 19 800 Eur kainos dalį, likusią 112 200 Eur kainos dalį įsipareigodamos sumokėti iki 2017 m. birželio 19 d. ir šio įsipareigojimo įvykdymui pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Swedbank, AB jiems suteikė 112 200 Eur kreditą, kurio grąžinimo data yra 2040 m. gegužės 15 d. Pastarieji faktai, siejant juos su priimamoje nutartyje aptarta šalių banko sąskaitų analize ir ketinimo įsigyti antrą butą neįgyvendinimu dėl lėšų trūkumo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad šalys neturėjo nuosavų piniginių lėšų (santaupų) sodybos ir žemės sklypų įsigijimui, taigi ir dėl šios aplinkybės darytina logiška išvada, kad pašlijus jų santykiams sodybą ir žemės sklypus ieškovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise už senelio padovanotus pinigus, šią aplinkybę išviešindamas tiek atsakovei, tiek turto įsigijimo sandoriuose (CPK 185 straipsnis). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CK 3.89 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, jo įgytas už asmenines lėšas, jeigu to įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, nes CK 3.90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išlygos taikymo sąlygų apeliantė neįrodė.

22. Apeliantės argumentus apie tai, kad tvirtinant ginčo turto įsigijimo asmeninėn ieškovo nuosavybėn sandorius ji buvo apgauta notaro neinformuojant apie šių sandorių sudarymą ir juos sudarant be jos sutikimo, paneigia CK 3.89 straipsnio 7 punkte nustatyta juridinių faktų sudėtis (turto įsigijimas už asmenines lėšas ir aiškiai išreikšta valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn) bei nebuvimas įstatyminio imperatyvo informuoti kitą sutuoktinį apie sudaromą sutartį ir gauti tam jo sutikimą. 2019 m. spalio 30 d. rašte sandorius tvirtinęs notaras nurodė, kad priešingai, nei teigia apeliantė, reikalaudamas tokio sutikimo jis būtų pažeidęs ieškovo teisę į jo duomenų apsaugą, garantuojamą 2016 m. balandžio 27 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/369 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

Dėl buto padalijimo

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra nedalus.

24. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

25. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog butas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus, jo techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti turto dalių (nepateikė įrodymų, jog butą galima atskirti, jį atidalinti į dvi izoliuotas gyvenamąsias patalpas, kad būtų galima atskirai gyventi dviem šeimoms nepadarius žalos daikto paskirčiai, neteikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo, o teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų spręsti apie realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis). Apeliantės teigimu, buto padalijimas per pusę įmanomas, nes šalių santykiai nėra tokie komplikuoti, kad jos negalėtų naudotis atskirais kambariais, bendro naudojimo būtų svetainė su virtuve (jos sujungtos), koridorius, tualeto ir vonios patalpos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta vadovaudamasis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, protingumo aspektu bei apeliantės projektuojamos gyvenimo bendrame bute situacijos nesuderinamumu su geros moralės principais.

26. Konfliktiniai šalių santykiai kaip šeimos iširimo priežastis yra konstatuoti įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, tokį santykių pobūdį pripažino abi šalys (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo 2020 m. balandžio 10 d. ieškovas sudarė naują santuoką, kurioje augina 2019 m. balandžio 10 d. gimusią dukrą. Nors nutraukiant santuoką nebuvo nustatyta, kad šalių šeima iširo dėl ieškovo neištikimybės (šie atsakovės argumentai paneigti išnagrinėjus bylos dalį apeliacine tvarka 2019 m. liepos 18 d.), ieškovo neištikimybę kaip ginčo sandorių sudarymo motyvą atsakovė akcentuoja ir nagrinėjamos apeliacijos metu. 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad šiuo metu šalys nebendrauja ir nesprendžia su turto valdymų susijusių klausimų, o ieškovas tvirtina, kad atsakovė siekia jam pakenkti nuolatos siuntinėdama įžeidžiančio turinio trumpąsias žinutes, el. laiškus ar žinutes per įvairius socialinius tinklus ne tik jam, bet ir jo artimiems žmonėms, tarp šalių ir toliau kyla nuolatiniai konfliktai, ką iš dalies patvirtina ir ilga bylos trukmė bei negebėjimas susitarti nei vienu klausimu, susijusiu su santuokos nutraukimu. Tuo remiantis ir bendro naudojimosi galimybę neigiant ieškovui atmestini apeliantės argumentai, jog po santuokos nutraukimo šalių santykiai nekliudytų sklandžiai tvarkyti su bendrosios nuosavybės naudojimu susijusius klausimus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės siekis po santuokos nutraukimo gyventi bendroje erdvėje su buvusio sutuoktinio šeima, naudojantis netgi bendra virtuve, svetaine ir sanitarinėmis patalpomis, neatitinka ne tik abiejų šalių, bet ir jų vaikų interesų (nėra ginčo dėl to, kad šalių konfliktų stebėtoja būdavo ir jų dukra), protingos siekiamybės atskiroms šeimoms turėti atskirus būstus, juolab po ištuokos (teismų praktika rodo, kad ginčai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe ir tarpasmeninių santykių neretai kyla net ir tais atvejais, kai buvę sutuoktiniai lieka gyventi name bei žemės sklype, kuriais yra naudojamasi maksimaliai izoliuotai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių dukters gyvenimas tokiame bendrame būste geriausių vaiko interesų anaiptol neatitiktų. Tokia apeliantės siekiamybė prieštarauja ir Lietuvoje vyraujančioms moralės normoms, kurių pagrindas yra paprotinė šeimos sąvoka, reiškiantis vyro ir moters gyvenimą santuokoje su jų abiejų ar vieno iš sutuoktinių vaikais, bet ne kartu su visomis tų vaikų motinomis (vyrais). Išimtys iš šios normos yra itin retos, pagrįstos visų sugyventinių geranorišku susitarimu, kas nagrinėjamu atveju neegzistuoja, taigi nėra ir šio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl buto natūrinio padalijimo (CK 1.4 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).

28. Apeliantės argumentą dėl buto būtino padalijimo natūra remiantis kredito davėjos Swedbank, AB pozicija apie ieškovo paskolos mokėjimo perėmimą bankui tik su sąlyga, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui bus teikiama ne didesnė kaip 220 Eur suma, paneigia Swedbank“, AB 2020 m. kovo 13 d. pranešimas. Jame nurodyta, kad iš naujo įvertinęs pateiktus duomenis bankas patvirtina sutinkantis, jog prievolių vykdymą pagal 2017 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. 17-032353-FA prisiimtų ieškovas, o bankas atsisakys bendraskolės (atsakovės), jei ieškovo įsipareigojimai vaiko išlaikymui bus numatyti ne didesni nei 400 Eur/mėn. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-794-1070/2020 patvirtino šalių taikos sutartį, kurios 1 punktu ieškovas nuo 2021 m. sausio 1 d. nepilnametės dukters E. S. išlaikymui kas mėnesį skiria po 320 Eur periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Tai patvirtina, kad Swedbank, AB nurodyta sąlyga, kad bankas atsisakys bendraskolės (atsakovės), jei ieškovo įsipareigojimai vaiko išlaikymui bus numatyti ne didesni nei 400 Eur/mėn., nėra pažeidžiama.

29. Apeliantė nepagrįstai remiasi teismo savo iniciatyva nesvarstyta galimybe priteisti jai visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovui piniginę kompensaciją. Atsakovė, keturis kartus tikslinusi priešieškinį, tokio reikalavimo nereiškė ir neteikė į bylą įrodymų, kad yra pajėgi išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui. Priešingai, 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jos turtinė padėtis leidžia išmokėti tik savo kredito dalį „Swedbank“, AB, tačiau įsigyti kito turto ar gauti paskolą kitam būstui įsigyti yra nepakankama. Todėl sutiktina su ieškovu, kad atsižvelgiant į ginčo turto vertę (140 000 Eur) ir prievolės dydį (112 200 Eur) akivaizdu, kad atsakovė neturėtų galimybės ne tik ieškovui išmokėti piniginę kompensaciją, bet ir perimti viso kredito „Swedbank“, AB mokėjimą, kurio mėnesio įmoka siekia net 497,28 Eur. Pastebėtina ir tai, jog tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika apeliantės yra siejama tik su jos kvestionuojama galimybe suteikti vaikui kitą būstą, tačiau apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo 32 punkte teismas yra pažymėjęs, jog dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, o vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pastaroji apeliantės galimybė aptariama priimamos nutarties dalyje dėl uzufrukto nustatymo.

Dėl uzufrukto nustatymo

30. Sprendžiant dėl teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą, užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą, aiškinimo ir taikymo, kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; kt.). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės (2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016).

31. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.71 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė uzufruktą – teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimą, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką – reglamentuojančias materialinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą jų taikymo praktiką, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja.

32. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nesiaiškino aplinkybių apie atsakovės turtinės padėties pokyčius ir jos galimybes užtikrinti nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ateityje, kai atsakovė kartu su vaiku turės išsikelti iš ginčo buto, ir todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės servituto teisės į butą (duomenys neskelbtini).

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 31, 34 punktuose konstatavo, kad ieškovės paveldėtas asmeninis nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, stabilios darbinės pajamos, piniginės kompensacijos išmoka iš ieškovo, ieškovo mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai (būstui skirta jo dalis) leis ateityje pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu sau ir nepilnametei dukrai, sudaryti gyvenamojo ploto panaudos ar nuomos sutartį.

34. Nėra reikšminga apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad jos turtinė padėtis leidžia išmokėti savo kredito dalį AB „Swedbank“, tačiau įsigyti kito turto, gauti paskolą įsigyti kitam būstui turtinė padėtis nepakankama. Nors galimybės mokėti kreditą atsakovė, viena naudodamasi butu, niekada realiai neįgyvendino, atsižvelgiant į tai, kad butas natūra negali būti padalintas, atsakovės galimybės mokėti kredito dalį nėra aktualios. Minėta, kad vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas, taigi ir tuo atveju, jei atsakovė neišgalėtų įsigyti kitą būstą nuosavybės teise, ji neįrodė, jog nebūtų pajėgi būstą išsinuomoti – atsakovė dirba, turi nekilnojamojo turto (žemės sklypų (duomenys neskelbtini)).

35. Apeliantės teiginiai apie kad teismo sprendime nurodytos jai priklausančių žemės sklypų kainos neatitinka tikrųjų verčių, kad vertės nebuvo nustatinėjamos, nėra reikšmingi – šis turtas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, jis nėra dalinamas, todėl nebuvo poreikio nustatyti tikslią šių žemės sklypų vertę. Nors atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis žemės sklypų vertėmis, ji neteikė tas vertes paneigiančių įrodymų. Nors žemės sklypai atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ji turi visas galimybes jį parduoti – bendraturčiai turi tik pirmenybes teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė jokiais argumentais neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad apsunkinus įkeistą turtą uzufruktu šalių turtiniai santykiai nepagrįstai būtų sprendžiami kreditoriaus (banko) sąskaita – bankas iki šalių dukters pilnametystės negalėtų priverstinai išieškoti skolos, galimybės tokį turtą realizuoti ir patenkinti reikalavimą iš šio turto vertės būtų apribotos, todėl uzufrukto nustatymas pažeistų hipotekos kreditoriaus interesus. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas jos teiginys apie tai, jog atsakovo ir banko prieštaravimas uzufrukto nustatymui nėra kliūtis nustatyti uzufruktą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo 27-34 punktuose nurodytų išvadų, kuriomis remiantis netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo.

Dėl apeliantės reikalavimo priimti priešieškinį ir tenkinti jame išdėstytus kitus reikalavimus bei dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Apeliaciją reglamentuojančios procesinės teisės normos nesuteikia galimybės šalių pateiktų priešieškinių (ieškinių) priėmimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Keturi atsakovės priešieškiniai buvo priimti pirmosios instancijos teisme, todėl nenagrinėtinas jos reikalavimas dėl patikslinto priešieškinio priėmimo (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1/2 dalį jos sumokėtų įmokų už komunalinius patarnavimus (679,15 Eur skolą). Atsakovė šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neginčija, todėl negali būti tenkinamas jos reikalavimas priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 679,15 Eur skolą.

37. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas, susijusias su ieškovo atsikirtimais į priešieškinius. Apeliantės teigimu, patikslinti priešieškiniai ir atsiliepimai buvo beveik identiški, skyrėsi tik kai kurie reikalavimai, atsiliepimai nebuvo sudėtingi ir nereikalaujantys juos rengiant įdėti daug laiko sąnaudų, todėl teismo priteista suma už advokato pagalbą neatitinka bylos sudėtingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

38. Nustatyta, kad byloje yra priimti penki atsakovės priešieškiniai – pateiktas 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. spalio 3 d. ir 2020 m. spalio 5 d., kurio registracijos Nr. DOK-117809. Pirmosios instancijos teismo suformuotoje popierinėje bylos dalyje yra ir penktas 2020 m. spalio 5 d. pateiktas priešieškinis, kurio registracijos Nr. DOK-116409 Teismas įpareigojo ieškovą pateikti atsiliepimus į šiuos priešieškinius.

39. Ieškovas 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės priešieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-138104).

40. Ieškovas 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kartu pristatė 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JCK18 Nr. 18439 (1 340 Eur + 21 % PVM (281,40 Eur), iš viso 1 621,40 Eur), suteiktų paslaugų ataskaitą, 2018 m. gruodžio 11 d. sąskaitos išrašą. Ataskaitoje nurodytos suteiktos paslaugos: susipažinimas su atsakovės pateiktu priešieškiniu ir jo priedais, dokumentų teisinė analizė, kliento konsultavimas susitikimo metu dėl atsakovės pateikto priešieškinio ir tolimesnių veiksmų; kliento konsultavimas susitikimo metu dėl atsakovės pateikto priešieškinio ir tolimesnių veiksmų; esamos situacijos teisinis įvertinimas, strategijos numatymas; kliento konsultavimas susitikimo metu dėl tolimesnių veiksmų; procesinio dokumento – atsiliepimo į atsakovės priešieškinį rengimas; pasirengimas nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimui 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje; kliento interesų atstovavimas teismo posėdyje, vyksiančiame 2018 m. gruodžio 12 d. Sąskaita apmokėta 2018 m. gruodžio 11 d.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra 1 621,40 Eur suma už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į šį priešieškinį parengimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į priešieškinį dydžio (2,5 x 926,7 Eur =2316,75 Eur).

42. Ieškovas 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės priešieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK- 148424).

43. Ieškovas 2019 m. sausio 22 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kartu su juo pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JCK18 Nr. 18488 (153,33 Eur + PVM (21 %) 32,20 Eur, iš viso 185,53 Eur) su suteiktų paslaugų ataskaita, 2019 m. sausio 10 d. sąskaitos išrašą. Ataskaitoje nurodytos suteiktos paslaugos: procesinio dokumento – atsiliepimo į atsakovės patikslintą priešieškinį rengimas. Sąskaita apmokėta 2019 m. sausio 10 d.

44. Atsakovo atsiliepimo į priešieškinį parengimą išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į priešieškinį dydžio (2,5 x 935,7Eur = 2339,25Eur).

45. Ieškovas ir atsakovas J. B. 2019 m. spalio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės priešieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK- 123241).

46. Ieškovas 2020 m. sausio 22 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-10722), kartu su juo pristatė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JCK19 Nr. 19705 (626,66 Eur + PVM (21 %) 131,60 Eur, iš viso 758,28 Eur) su suteiktų paslaugų ataskaita, 2019 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą, 2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JCK20 Nr. 20010 su suteiktų paslaugų ataskaita, 2020 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymą. Ataskaitoje prie PVM sąskaitos-faktūros serija JCK19 Nr. 19705 tarp kitų paslaugų nurodyta atsiliepimo į atsakovės patikslintą priešieškinį rengimas 575 Eur. Šios sąskaitos apmokėjimo data 2019 m. lapkričio 14 d.

47. Atsakovo atsiliepimo į priešieškinį parengimą išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į priešieškinį dydžio (2,5 x 1289 Eur = 3222,50 Eur).

48. Ieškovas ir atsakovas J. B. 2020 m. spalio 21 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės priešieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK- 124644).

49. Ieškovas 2020 m. spalio 27 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK- 126868), kartu su juo pateikė 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JCK20 Nr. 20463 su suteiktų paslaugų ataskaita, 2020 m. rugpjūčio 11 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JCK20 Nr. 20605 su suteiktų paslaugų ataskaita, 2020 m. spali 5 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2020 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija JCK20 Nr. 20693 su suteiktų paslaugų ataskaita (620 Eur + PVM (21 %) 130,20 Eur, iš viso 758 Eur), 2020 m. spalio 21 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Paskutinėje ataskaitoje nurodyta, kad suteiktos paslaugos – atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas 575 Eur ir pasirengimas bei atstovavimas 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje 200 Eur. Ši sąskaita apmokėta 2020 m. spalio 21 d.

50. Atsiliepimo į priešieškinį parengimo išlaido neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į priešieškinį dydžio (2,5 x 1398,5 Eur = 3496,25 Eur).

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog visos nurodytos atsiliepimų į priešieškinį ir patikslintus priešieškinius parengimo išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei maksimali Rekomendacijų nustatyta jų suma. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio svarbu tai, kad bylos procesas tęsėsi ilgiau nei tris metus, iki pirmosios apeliacijos byla buvo nagrinėjama šešiuose teismo posėdžiuose, po to įvyko dar septyni teismo posėdžiai, iš viso buvo paskirti net dvidešimt du teismo posėdžiai. Nei vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas ieškovo prašymu ar dėl jo veiksmų. Teismui buvo pateikti net penki priešieškiniai, dėl kurių ieškovas turėjo išsamiai pasisakyti. Priešieškiniai nėra identiški, tai patvirtina ir atsiliepimuose į juos nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis jų vertinimas. Byloje nėra nustatyti jokie ieškovo veiksmai ar neveikimas, sudarantys pagrindą spręsti apie netinkamą ieškovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis visomis šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista 9442,33 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš kurių 9290,32 Eur yra advokatų suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, nėra pernelyg didelė ar neprotinga, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, byloje advokatų suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį bei laiko sąnaudas, todėl pagrindo ją sumažinti nėra (CPK 98 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad atsakovės turėtos 6400 Eur advokatų pagalbos išlaidos dydžiu pernelyg nesiskiria nuo patirtųjų ieškovo.

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas 1258,40 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1258,40 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaima KriaučiūnaitėTomas Romeika