Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015, suinteresuoti asmenys Z. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė procesinius pažeidimus.Nurodė, kad pasikeitė jai priklausančio namo dalies naudojimosi poreikiai. Iš pastovios gyvenamosios vietos į jos gyvenamąjį namą pastoviam gyvenimui iš Klaipėdos persikraustė priežiūros reikalinga jos dukra K.. Mano, kad atnaujinus procesą, K. turėtų jame dalyvauti, nes turi rimtų ketinimų dukrą įteisinti namo bendrasavininke. Ateityje ketina įrengti mūro sienoje langą pagal pateiktą planą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; priteisė iš pareiškėjos 150 Eur bylinėjimosi išlaidas Z. S. ir 7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015, patenkino ieškovo ieškinį ir pripažino ieškovui Z. S. teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S. ir L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“. Panevėžio apygardos teismo 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-350-280/2016 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimą paliko nepakeistą.Pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė tai, kad iš Klaipėdos pas ją persikrausčiusios gyventi dukros K. sveikatos būklė yra prasta, be to pareiškėja dukrą ketina padaryti namo bendrasavininke. Teismas sprendė, jog ši aplinkybė neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl konstatavo, kad nebūtų priimtas visai kitas sprendimas, jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ši aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.Aplinkybė, kad pareiškėja ateityje ketina įrengti mūro sienoje langą, taip pat buvo žinoma nagrinėjant bylą ir teismas 2015-12-21 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 konstatavo, kad atsakovės argumentai apie jos ketinimą gyvenamojo namo sienoje kirsti langą, atmestini kaip prieštaringi. Todėl teismas padarė išvadą, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir tai, kad priimtas sprendimas prieštarauja anksčiau priimtam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-125-828/2014, nes apie šį teismo sprendimą pareiškėjai buvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-4343-812/2015 nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pas ją pastoviam gyvenimui atsikėlė serganti dukra K. iš Klaipėdos, todėl pasikeitė jai priklausančio namo dalies naudojimosi nuosavybės teisės pagrindu poreikiai. Apie dukros ligą ji negali pateikti duomenų, nes ši informacija nėra vieša. Mano, kad atnaujinus bylos procesą, jos dukra į bylą turėtų būti įtraukta kaip suinteresuotas asmuo, nes mirus tėveliui, dukra jos naudai atsisakė palikimo dalies. Be to, ji ketina dukrą padaryti jai priklausančio namo dalies bendrasavininke.Mano, kad ieškovas rimtai nesiruošia jam priklausančios pastato dalies rekonstrukcijai, o tik stengiasi užsiimti didesnį plotą jiems abiems nuosavybės teisės pagrindu valdomo sklypo ploto, norint pasididinti savo namo dalį jos sąskaita bei panaudodamas bendrosios nuosavybės pagrindu jam nepriklausančią kapitalinę plytų mūro sieną. Tai akivaizdžiai atspindi Valstybinės įmonės RC Panevėžio filiale Lic Nr.: 19G-501 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla žemės sklypo kadastrinis Nr. 2701/0025:257 bylos Nr.: 23485/4262 registro Nr. 35/67436 adresas Panevėžys Staniūnų g.51.Sudaromos sąlygas ieškovui Z. S. palankiau naudotis jam nepriklausančiu apeliantės turtu - plytų mūro sieną, kurią ji taipogi ketina naudotis sutinkamai su prie šio pareiškimo pateikiamu jos namo gyvenamosios dalies lango įrengimo projektu, patvirtintu 2016 m. liepos 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Lango įrengimas padidins jai priklausančios namo dalies saugumą, per jį bet kuris kaimynas galės pastebėti galimą pašalinių asmenų neteisėtą patekimą į jai priklausančio namo dalį. Šiuo metu kai nėra lango nėra galimybės nei apeliantei stebėti kas dedasi lauke prie namo nei kiti negali matyti ar kas yra namie, laiptinės apšvietimui privalo naudoti elektros energiją, taip patiria papildomas nepagrįstas išlaidas. Visos apeliantei priklausančios sienos panaudojimas vien bendrasavininkio ieškovo Z. S. reikmėms žymiai suvaržys jos teises bei teisėtus jos kaip turto savininko interesus, ginamus nuosavybės teises reguliuojamomis teisės normomis.Civilinę bylą Nr. 2-4343-812/2015 nagrinėję teismai, spręsdami ginčą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas neperžengti ieškinio reikalavimų ribos ir savo sprendimuose praktiškai padalino bei nustatė bendrosios nuosavybės teisės pagrindu apeliantės ir ieškovo valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką bei plotus, tuo tarpu tokio reikalavimo ieškovas teismui nebuvo pareiškęs. Ieškovo paruošta dokumentacija kurią jis pateikė teismui nėra legitimi, nes Lietuvos Respublikos įstatymais reguliuojančiais teritorijų planavimą, sklypo užstatymo intensyvumo koeficientą yra numatyta visiškai ne tokia planavimo procedūrų tvarka, kurią pasirinko ieškovas Z. S., bet tai jau jo dispozityvumo reikalas. Tai nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-391-425/2014 yra pažymėjęs ir Panevėžio apygardos teismas, juk ieškinio pagrindą ir dalyką formuoja ieškovas kuris ir prisiima visą riziką teikdamas ieškinio reikalavimus.Nesutinka su dar vienu civilinės bylos Nr. 2A-391-425/2014 motyvu, kad ji neįvykdė jai kaip atsakovei tenkančios įrodinėjimo pareigos. Pagal ginčo pobūdį bei dalyką - ginčo esmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis nepreziumuoja apeliantės kaltės ir šiam ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtintos proceso šalių rungimosi bylos nagrinėjimo metu, nuostatos. Apeliantei nebuvo suteikta laiko ir galimybės tinkamai pasiruošti bylai bei laiku ir tinkamai pasirūpinti tinkamu jos interesų atstovavimu.Mano, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 279 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintomis sprendimo prejudicinės galios ginčo šalims bei kitiems netgi byloje nedalyvavusiems asmenims, nuostatomis. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-125-828/2014 nepatenkino analogiško tūrinio reikalavimų pagrindu motyvuoto ieškovo civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 Z. S. ieškinio. Šį teismo sprendimą 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi paliko galioti Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-391-425/2014. Apygardos teismas posėdžiavo analogiška teismo sudėtimi kaip ir 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2A-350-280/2016 apeliantei nepalankų sprendimą palikusi nepakeistą, kolegija. Prašymo dėl proceso atnaujinimo tenkinimas atitiktu proceso šalių lygiateisiškumo principų įtvirtintų įstatymu, vykdymui.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str., 41 str., 55 str., 365 - 371 straipsniais teismo prašo, atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos šalims bylos nagrinėjimo metu, panaikinti teismo sprendimą, bylos nagrinėjimą atnaujinti nuo įrodymų pateikimo stadijos priimant papildomai su prašymu pateikiamus įrodymus bei priimti naujas faktines bylos aplinkybes atitinkantį sprendimą bei Z. S. ieškinį atmesti.Teismas priėmė nutartį formaliai, tinkamai neištyrė reikšmingų klausimo sprendimui priimti būtinų aplinkybių bei priimdamas nepagrįstą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus taikomus tokio pobūdžio klausymui spręsti. Proceso atnaujinimo pagrindo aplinkybes apeliantė buvo išdėsčiusi savo prašyme. Po jos sutuoktinio mirties sunkiai susirgo kitame mieste gyvenusi duktė ir jau išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-4343-812/2015 ji yra priversta dėl dukters ligos raidos, ją prižiūrėti ir privalo gyventi su dukra. Teismas visiškai nepagrįstai ir netinkamai interpretavo apeliantės ketinimą deklaruoti dukters gyvenamąją vietą su ja ir jos prašyme išreikšti ketinimą jai perleisti dalį ar visas teises į ginčo valdą kaip savininkei, tai tik proceso atnaujinimo prašymo konteksto dalis ir pastaroji negali būti iš teksto ištraukiama bei naudojama aksiomiškai pasirinktinai siekiant ją interpretuoti savanaudiškai jos prasmei prieštaraujant apeliantės interesams aiškiai išreikštiems prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl lango įrengimo nėra laikytina naujai paaiškėjusi, nes ji jau buvo žinoma nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad serganti dukra, pastoviam gyvenimui persikraustė gyventi pas ją visiškai neaišku kokią įtaką turi priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui. Pažymi, kad pareiškėja galimybę teikti prašymą atnaujinti procesą turi pasinaudoti per CPK 368 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Akivaizdu, jog šis terminas yra praleistas ir pareiškėja neprašė jo atnaujinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Z. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde atsakovė kartoja tuos pačius argumentus, naujų motyvų nenurodo. Pareiškėjos nurodytais pagrindais atnaujinti procesą negalima, nes pareiškėjos dukra atsikėlė pas pareiškėją gyventi po teismo sprendimo priėmimo ir ši aplinkybė neegzistavo teismo sprendimo priėmimo metu. Ta aplinkybė, kad dukra apsigyveno pas apeliantę, kad ji ketina ją padaryti namo bendrasavininke, neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Lango įrengimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ši aplinkybė buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja lango projektą paruošė jau po priimto teismo sprendimo. Teismo sprendimu yra leista Z. S. įrengti papildomas patalpas ir lango įrengimas visiškai netikslingas. Priimtas teismo sprendimas neprieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-125-828/2014 priimtam teismo sprendimui, nes yra naujos faktinės aplinkybės. Apie priimtą 2014-02-11 sprendimą apeliantė žinojo bylos nagrinėjimo metu, todėl tai nelaikytina nauja aplinkybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Taigi, procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008 ir kt.).Apeliantės nuomone, naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą, yra ta, kad, atvykus nuolat gyventi dukrai, keičiasi jai priklausančio namo dalies naudojimosi poreikiai ir kad mūro sienoje ketina kirsti langą.Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes jie jau buvo aptarti išnagrinėtoje civilinėje byloje. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog apeliantės argumentą, kad ji ketina gyvenamojo namo sienoje kirsti langą „<...pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip prieštaringą, atsakovei iš pradžių nurodant, kad ji ketina parduoti savo namo dalį, vėliau nurodant, kad ji ketina statyti langą, tačiau neturi tam lėšų. Lango šiuo metu nėra ir atsakovės nurodomi ketinimai negali būti pripažįstami kliūtimi tambūrui pristatyti. Atsakovė nepagrindė jo būtinumo, jos nurodomos aplinkybės mažareikšmės....>“.Taigi, aplinkybė, kad apeliantė ketina kirsti langą mūrinėje sienoje nėra naujai paaiškėjusi, ši aplinkybė buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą. Dukters apsigyvenimas apeliantės name, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 ieškovo Z. S. ir atsakovės L. K. ginčas buvo susijęs su teise gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektinį pasiūlymą be bendraturčio sutikimo. Ieškovas Z. S. prašė pripažinti teisę jam gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal projektą, paruoštą 2015 m. kovo mėn., be atsakovės L. K. sutikimo (civ. byla Nr. 2-4343-812/2015, b. l. 2).Šalių ginčas išnagrinėtas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. priimant sprendimą, kurį Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas patenkino ieškovo ieškinį ir pripažino ieškovui Z. S. teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S. ir L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas ir padalino bei nustatė bendrosios nuosavybės teisės pagrindu jos ir ieškovo valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką bei plotus atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš teismų priimtų sprendimų, nei Panevėžio miesto apylinkės teismas, nei Apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.Pareiškėja L. K. teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 priimtas sprendimas prieštarauja priimtam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-125-828/2014, kurioje ieškovo ieškinys analogiško turinio buvo atmestas. Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog : „Minėtoje civilinėje byloje ieškovo ieškinys buvo atmestas, nes atsakovas nepateikė pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, todėl teismas negalėjo nustatyti, ar atsakovėms teisėms ir interesams gali turėti ieškovo planuojamos statybos atlikimas, bei pripažino, kad atsakovė pagrįstai atsisako duoti tam sutikimą. Šiai dienai situacija yra pasikeitusi, ieškovas yra parengęs rekonstrukcijos projektą ir tinkamai informavęs atsakovę, taigi ieškovas įstatyme nurodytų reikalavimų laikėsi.“Apeliantės pakartotinai nurodomos aplinkybės kad ji siekia pasidaryti mūrinėje sienoje langą ir tam ji 2016 m. liepos 22 d. gavo leidimą, kad civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 priimtas sprendimas prieštarauja jau tarp šalių anksčiau išspręstam ginčui, negali būti vertinamos iš naujo, nes šias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2016 m. kovo 31 d. nutartį. Minėta nutartis įsiteisėjo, todėl pasisakyti dėl nustatytų aplinkybių nėra pagrindo (CPK 182 straipsnis).Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, vertino tiek pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, tiek įrodymus bei teismų nustatytas aplinkybes, esančius civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015.Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles ir neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šioje stadijoje byla nagrinėjama pakartotinai ir turi būti tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal civilinio proceso kodekso nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėja įrodymų, paneigiančių Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime ir Panevėžio apygardos teismui 2016 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nekartoja, nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263, 338 straipsniai).Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, iš pareiškėjos L. K. ieškovo naudai priteistinos jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), nes jų dydis neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.