- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-350-280/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03238-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- Z. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Margaritos Dzelzienės ir Laimanto Misiūno
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektinį pasiūlymą be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. Z. S. ieškiniu prašė pripažinti teisę jam gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal projektą, paruoštą 2015 m. kovo mėn., be atsakovės L. K. sutikimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis ir atsakovė L. K. yra bendrasavininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys pastatą - gyvenamąjį namą su kitais statiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, o atsakovei 49/100 dalys gyvenamojo namo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta ir, nors ji nėra įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau bendrasavininkai jos laikos ir ji jiems yra privaloma. Prie gyvenamojo namo iš ieškovo naudojamos namo dalies pusės bei ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje ieškovas nori statyti priestatą, kuriame įsirengti gyvenamajame name vonios, tualeto patalpas. Ieškovas yra paruošęs gyvenamojo namo rekonstravimo planą, jame yra parodyti ir fasado fragmentai, iš kurio galima susidaryti nuomonę apie būsimą rekonstrukciją. 2015-03-16 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas duoti sutikimą numatomai rekonstrukcijai atlikti, pridėjo namo rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė, o žodžiu atsisakė duoti sutikimą rekonstrukcijai, motyvų nenurodė. Panevėžio miesto savivaldybė negali išduoti ieškovui leidimo statinio rekonstravimui nesant pastato bendraturčių sutikimo. Ieškovas nurodė, kad priestatas bus vidinėje namo pusėje, namo fasadas bus nepakitęs. Atsakovės interesai nebus pažeisti, nes atsakovei priklausančioje sienos dalyje, prie kurios ieškovas nori statyti priestatą, nėra jokių langų, inžinierinių statinių, kuriuos reiktų pašalinti, užstatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-12-21 sprendimu ieškovo Z. S. ieškinį tenkino, pripažino teisę be atsakovės sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S. ir L. K., priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“, į.k. 301674414; priteisė iš atsakovės 291 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui, ir 5,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas.
Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovas ir atsakovė, nors ir neįregistravę viešame registre, tačiau yra nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, ieškovas registruotu laišku yra išsiuntęs prašymą atsakovei, bei rekonstrukcijos projektą, taigi atskleidė ketinamos atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Atsakovei nedavus sutikimo, Panevėžio miesto savivaldybė negalėjo išduoti ieškovui leidimo vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Iš ieškovo pateikto plano teismas nustatė, kad jis nepablogins bendros namo būklės, o priestato statyba atsakovės pastato daliai – butui Nr. 2 įtakos neturės. Pripažino, kad atsakovės argumentai nėra protingai argumentuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovo teises naudotis savo nuosavybe. Nenustatyta aplinkybių, kad dėl planuojamos atlikti rekonstrukcijos, pasikeis bendraturtės L. K. gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusias iki rekonstrukcijos, kels grėsmę statinio saugumui, apsunkins jo eksploatavimo sąlygas, todėl teismas tenkino ieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-12 sprendimą. Apeliantė nurodo, kad su ieškovu gyvena tame pačiame name, susitinka kiekvieną dieną, tačiau ieškovas nėra jos informavęs apie planuojamą savo namo dalies rekonstrukciją. Apie ieškovo ketinimus ji sužinojo 2015-03-16 gavusi rašytinį pasiūlymą duoti sutikimą rekonstrukcijai. Tikėjosi, kad teismas nagrinėdamas bylą įsigilins į ginčo esmę, vertins tinkamai rašytinius įrodymus, nes 2014 m. civilinėje Nr.2-125-828/2014 ieškovo ieškinys dėl to paties dalyko nebuvo patenkintas.
Ieškovas, žinodamas, kad nėra paruošęs dokumentų, kad atliekant namo rekonstrukciją, įsivedant vandentiekį ir kanalizaciją, vėl kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko.
Apeliantė teigia, kad posėdžio metu ji nesuprato daugelio teisinių dalykų, teismas turėjo pastebėti jos pasimetimą ir galėjo paaiškinti teisę turėti advokatą. To nepadaręs, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad naudojimosi tvarka tarp apeliantės ir ieškovo yra nustatyta, nors ji nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Naudojimosi tvarkos neįregistravimas negali būti traktuojamas, kad bendrasavininkiai laikosi sklypo naudojimosi tvarkos. Sprendime nurodyta, kad ieškovas, atlikdamas namo dalies rekonstrukciją ketina įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, tačiau įrodymų, kurioje vietoje jis ketina vesti trasą, byloje nėra. Teismas ieškovą neįpareigojo juos pateikti, kad būtų galima matyti ar nenukentės atsakovės interesai. Nežinodama kokius darbus ieškovas ketina atlikti, atsakovė nedavė sutikimo. Teismas neįvertino, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą, nes nėra aiškus planuojamų darbų pobūdis, apimtis, naudojamos medžiagos. Ieškovas nepateikė nei atsakovei, nei teismui prisijungimo prie dujotiekio sąlygų. Neturint pilnų duomenų, atsakovė negalėjo duoti sutikimo. Trečiojo asmens nepareiškiančių savo reikalavimų atsakovės pusėje nuomonė yra neaiški ir teismo sprendime apie tai nepasakyta. Teismas sprendime pasisakė dėl atsakovės argumento įsirengti langą ir šį argumentą atmetė neįsiaiškinęs atsakovės pozicijos dėl būtinybės įsirengti langą. Langas atsakovei reikalingas, nes po 2015-05-27 įvykdytos vagystės ji privalo įsirengti langą, nes jis bus matomas kaimynų ir praeivių, kas tikėtinai apsaugotų nuo vagysčių ateityje. Byloje liko neišspręstas dujų vamzdyno atjungimo klausimas, kuris eina per atsakovės gyvenamąsias patalpas ir bus veikiamas mechaniškai atliekant rekonstrukciją. Taip pat liko neišsiaiškinta svarbi aplinkybė dėl atsakovės pusės stogo veikimo mechaniškai, ieškovui keliant antro aukšto stogą. Atsakovės vieno kambario stogas ir atsakovo esamas stogas bendras. 2015-07-08 SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“ rašte nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus pastatą matyti, kad namo būklė gera, kad didesnė apkrova nuo stogo veiks ne esamą, o naujai statomą sieną. Apeliantės teigimu, niekas nebuvo atvykęs apžiūrėti atsakovės patalpų, nes jei būtų atvykęs specialistas, būtų pamatęs, kad ieškovo kamino rekonstrukcija, dujų vamzdyno pertvarkymas turės įtakos atsakovės gyvenamojo namo daliai. Ieškovas klaidina teismą, nuslėpdamas faktą, kad byla dėl atsisakymo duoti sutikimą namo dalies rekonstrukcijai, jau išnagrinėta. Ieškovas privalo pateikti visą įstatymais numatytą dokumentaciją, susijusią su namo dalies rekonstrukcija, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įvedimu, dujų vamzdyno pertvarkymu, patalpų šildymo rekonstrukcija, susipažinusi su šiais dokumentais ir įsitikinusi, kad nebus pažeisti apeliantės interesai, ji sutiks su bendrasavininkio pageidavimu.
Atsiliepimas
I. Z. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei buvo raštu pateiktas prašymas duoti leidimą ir prie prašymo pridėtas numatomos rekonstrukcijos projektas. Atsakovė aktyviai domėjosi projektu, išsiaiškinta, kad atsakovės kaip bendrasavininkės teisės nebus pažeidžiamos. Teismas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė atsakovei pasisamdyti advokatą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Atsakovei procesinės teisės buvo išaiškintos kelis kartus. Šioje byloje nekilo ginčo dėl kanalizacijos ir vandentiekio įvedimo, buvo sprendžiamas tik gyvenamojo namo rekonstrukcijos klausimas. Naudojimosi namu tvarka aiški, nustatyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Jokių įrodymų, kad rekonstrukcijos metu bus pažeistas dujų vamzdynas atsakovė nagrinėjant bylą nepareiškė, tai visai naujas motyvas. Teismas dėl trečiojo asmens neturėjo pasisakyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisės dėl rekonstrukcijos bus pažeidžiamos.
Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p. CK 4.98 str., CK 4.75 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl pažeistų apeliantės procesinių teisių
Apeliante apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atstovaujama advokato, todėl ne viską suprato, o teisėja nepasiūlė jai pasirūpinti atstovavimu, tuo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti. Iš byloje esančios informacinės pažymos nustatyta, kad 2015-10-08 dieną vykusiame parengiamajame posėdyje atsakovei buvo išaiškintos jos teisės bei galimybė pasinaudoti advokato pagalba, be to, kaip nurodo atsakovė, šalių ginčas jau buvo sprendžiamas teisme ankščiau, tuomet ji turėjo atstovą, todėl teiginiai, kad ji buvo pasimetusi ir nežinojo savo teisių, nepagrįsti. Tai, kad net siūlant teismui, ji nepasinaudojo profesionalaus teisininko advokato pagalba yra jos pasirinkimas, nes bylas šalys gali vesti pačios arba per savo atstovą (CPK 51 str.). Ieškovo pasirinkimas bylą vesti per atstovą, o atsakovei šios procesinės teisės atsisakius, negali būti laikomas lygiateisiškumo principo pažeidimu, kadangi teismas nagrinėdamas bylą ištyrė bylos įrodymus, išklausė proceso šalių paaiškinimus (CPK 235 str.). Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, bet to savo valia nedarė. Dėl to apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė CPK 17 str. principus.
Dėl tinkamo bendraturčio informavimo
Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.)
Apeliantė nurodo, kad ieškovas nėra jai užsiminęs apie numatomą jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją, tačiau pati pripažįsta, kad 2015-03-16 yra gavusi rašytinį pasiūlymą duoti sutikimą rengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir vykdyti rekonstrukcijos darbus. Ginčo, kad prie prašymo ieškovas yra pateikęs ir gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, nėra. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie ieškovo ketinamus atlikti konkrečius rekonstrukcijos darbus.
Apeliantės nuomone ieškovo reikalavimai yra neteisėti, nes byla pagal ieškovo ieškinį dėl to paties dalyko, t.y. dėl leidimo atlikti projektavimo bei statybos darbus bendrame turte be bendrasavininko sutikimo, jau nagrinėta, ieškovo ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr.2-125-828/2015). Su tokiu apeliantės argumentu negalima sutikti. Minėtoje civilinėje byloje ieškovo ieškinys buvo atmestas, nes atsakovas nepateikė pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, todėl teismas negalėjo nustatyti, ar atsakovėms teisėms ir interesams gali turėti ieškovo planuojamos statybos atlikimas, bei pripažino, kad atsakovė pagrįstai atsisako duoti tam sutikimą. Šiai dienai situacija yra pasikeitusi, ieškovas yra parengęs rekonstrukcijos projektą ir tinkamai informavęs atsakovę, taigi ieškovas įstatyme nurodytų reikalavimų laikėsi.
Dėl bendraturčio sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus
LR CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pagal LR statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p. nuostatas savivaldybės administracijai turi būti pateiktas rekonstruojamo statinio ir žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Teismas pažymi, kad imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą statinio rekonstrukcijai suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl numatomų rekonstrukcijos darbų atlikimo ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovui Z. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise. Iš 2006 m. UAB „Geodeziniai darbai“ žemės sklypo plano nustatyta, kad tarp ieškovo Z. S. ir atsakovės L. K. bei jos sutuoktinio V. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Ieškovė ginčija nustatytą faktą, kad šalys nors ir nėra įregistravę, tačiau yra susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir jos laikosi. Iš 2006 m. UAB „Geodeziniai darbai“ žemės sklypo plano nustatyta, kad tarp ieškovo Z. S. ir atsakovės L. K. bei jos sutuoktinio V. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri, kaip teisingai nurodė teismas, bendrasavininkiams yra privaloma. Tai, kad bendrasavininkai susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nepatvirtino notariškai ir neįregistravo viešajame registre, neturi įtakos jų susitarimo teisėtumui. Registracija turi įtakos tik vėliau dalį turto įsigijusiam asmeniui, nes ji būtų jam privaloma (CK 4.81 str. 2 d.). Šiuo atveju šalys susitarimą sudarė pačios ir jo turi laikytis.
Ieškovė savo nesutikimą duoti leidimą grindžia tuo, kad ieškovas nenurodė kokius vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo darbo planuoja atlikti. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, reikalavimo leisti atsakovui tiesti kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžius, nebuvo pareikšta. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Buvo prašoma leisti perstatyti pagal pateiktą projektą ieškovo naudojamą tambūrą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002 m.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, prašydamas teismo pripažinti teisę be atsakovės sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atlikti rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. parengtą projektinį pasiūlymą - padidinti ieškovui priklausantį butą Nr.1, nugriaunant esamą tambūrą ir vietoje jo įrengiant naują tambūrą, pagalbinę patalpą ir vonią su tualetu. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pareiškė reikalavimą tik dėl konkrečių projektiniame pasiūlyme nurodytų darbų, dėl kurių teismas ir pasisakė.
Atsakovė nesutinka su ieškovo pasiūlymu teigdama, kad ji ketina gyvenamojo namo sienoje kirsti langą, tačiau šį argumentą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip prieštaringą, atsakovei iš pradžių nurodant, kad ji ketina parduoti savo namo dalį, vėliau nurodant, kad ji ketina statyti langą, tačiau neturi tam lėšų. Lango šiuo metu nėra ir atsakovės nurodomi ketinimai negali būti pripažįstami kliūtimi tambūrui pristatyti. Atsakovė nepagrindė jo būtinumo, jos nurodomos aplinkybės mažareikšmės.
Atsakovės teigimu, atliekant rekonstrukcijos darbus gali būti pažeistas dujų vamzdynas. Pažymėtina, kad atitinkamos institucijos, prižiūrinčios statybų veiklą, turės spręsti, ar ruošiant darbo projektą bei vykdant statybos darbus nebus pažeidžiamas vamzdynas ir kt. esantys tinklai. Visos šios, ir panašios aplinkybės bus sprendžiamos ateityje, statytojui siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir kitus būtinus statybos dokumentus.
Bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1265/2002 m., Nr. 3K-3-1064/2003 m. ir kt.). Remiantis teismų praktika, atsisakymas duoti sutikimą būtų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė būklė, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į valstybės tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006 m.), būtų apribotas natūralus apšvietimas ar būtų pažeisti higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan., padidėtų nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos, būtų pažeista bendraturčio teisė į šeimos aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004 m.).
Byloje nesant objektyvių duomenų, specialistų išvadų ir kt., kad dėl ieškovo atliekamos pastato dalies rekonstrukcijos iš esmės pablogėtų atsakovės teisės į jai priklausantį statinį, pasikeistų bendraturtės gyvenimo sąlygos ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos. Atsakovė, kaip bendraturtė, neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl numatomos konkrečios rekonstrukcijos atsakovei atsiras neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jos teises bei įstatymų saugomus interesus. Priešingai, teismui pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodyta, kad padidės bendras pastato stabilumas, todėl pagerės bendra namo būklė. Be to, numatomas priestatas atitiktų atsakovės L. K. jau atliktą namo išplėtimą per du aukštus.
Vadovaujantis nurodytu, teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir pripažino jam teisę be atsakovės sutikimo pagal pateiktą techninį projektą gauti statybą leidžiantį atlikti dokumentą. Vien atsakovės nepasitenkinimas būsimu teisėtų statybos darbų atlikimo procesu ar su jais susiję neesminiai nepatogumai negali būti laikomi protingu bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus motyvavimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos (CPK 93, 98 str.). Ieškovas nurodė patyręs 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš apeliantės ( CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
P. Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.