- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2-4343-812/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03238-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybei
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, atstovaujamai D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be atsakovės sutikimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. S. prašo pripažinti teisę jam gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal projektą, paruoštą 2015 m. kovo mėn. be atsakovės L. K. sutikimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis ir atsakovė L. K. yra bendrasavininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys pastatą - gyvenamąjį namą su kitais statiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, o atsakovei 49/100 dalys gyvenamojo namo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta ir, nors ji nėra įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau bendrasavininkai jos laikos ir ji jiems yra privaloma. Prie gyvenamojo namo iš ieškovo naudojamos namo dalies pusės bei ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje ieškovas nori statyti priestatą, kuriame įsirengti gyvenamajame name vonios, tualeto patalpas. Ieškovas yra paruošęs gyvenamojo namo rekonstravimo planą, kuriame nurodyta, kad pirmame aukšte pristačius priestatą, atsiras patalpos 1, 2, 3. Tame pačiame plane, paruoštame UAB „SKP Statybinių konstrukcijų projektavimas“, parodyti ir fasado fragmentai, iš kurio galima susidaryti nuomonę apie būsimą rekonstrukciją. 2015-03-16 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas duoti sutikimą numatomai rekonstrukcijai atlikti, pridėjo namo rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė, o žodžiu atsisakė duoti sutikimą rekonstrukcijai, motyvų nenurodė. Panevėžio miesto savivaldybė negali išduoti ieškovui leidimo statinio rekonstravimui nesant pastato bendraturčių sutikimo. Ieškovas paaiškino, kad priestato pristatymas suplanuotas iš vidinės kiemo pusės, tokiu būdu bus išsaugotas nesugadintas gyvenamojo namo fasadas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės bei įrengti gėlynai. Priestatas stovės dabartinės ieškovo naudojamos verandos vietoje, jo dalis glausis prie atsakovės kapitalinės lauko sienos ir eis lygiagrečiai pagal ieškovo naudojamos namo dalies lauko sieną. Atsakovės sienos dalyje, prie kurios ieškovas nori statyti priestatą, nėra jokių langų, durų, inžinierinių įrenginių, kuriuos reikėtų pašalinti, užstatyti. Atsakovės argumentai, kad minėtoje sienos dalyje atsakovė ketina ateityje įstatyti langą, tokiu būdu apšviesti savo koridorių, nepagrįsti, nes lango ji nestato jau daug metų, lauko siena yra kapitalinė, jos plotis yra nedidelis, šviesa į atsakovės koridorių patenka per duris ir šalia durų esantį langą. Be to, atsakovė nurodo, kad pardavinėja jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, kas taip pat patvirtina, kad ji neketina sienoje įrengti lango. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad priestato pastatymu ieškovas sumažins atsakovės gyvenamosios namo dalies rinkos vertę bei su atsakovės argumentu, kad priestatas gali išlikti esamos verandos pločio – toks priestatas yra ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas, nes tokiame priestate gali būti įrengtas tik koridorius, o ne ieškovo planuojamos patalpos. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės išsakytu teismo posėdyje argumentu, kad vonios ir tualeto patalpas jis gali įsirengti savo garaže.
Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad ieškovas nepateikė atsakovei susipažinti su planuojamų atlikti darbų projektu. Gyvenamasis namas yra senas - pradėtas statyti 1955 m., o baigtas 1977m., rąstinis, todėl pradėjus ieškovo namo dalies rekonstrukcijos darbus, gali nukentėti atsakovės naudojamos patalpos. Atsakovė nežino, kokią įtaką jos, kaip bendraturtės, teisėms ir interesams turės rekonstrukcijos darbų atlikimas, ar atlikti darbai neproporcingai nesuvaržys jos teisių, nepadarys žalos jos turto daliai. Ieškovas nutyli aplinkybę, kad norint į rekonstruojamas patalpas įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, jis turės perkasti (duomenys neskelbtini) gatvę, kas yra neįmanoma. Atsakovė nesutinka, kad ieškovo rekonstrukcija yra nesudėtingo statinio rekonstrukcija ir mano, kad ieškovas vykdys sudėtingo statinio rekonstrukciją. Atsakovė daug metų ketina jos naudojamoje gyvenamojo namo sienoje, prie kurios ieškovas ketina statyti priestatą, iškirsti langą, taip apšviesti koridorių, tačiau tam neturi lėšų. Atsakovė nesutinka, kad šviesa į jos koridorių patenka per duris ir langą, nes durys ir langas nukreipti į rytus. Be to, atsakovė mano, kad ieškovui pastačius priestatą, bus sumažinta jos turto rinkos vertė. Ieškovas priestatą gali statyti iš fasadinės gyvenamojo namo pusės, be to, gali statyti priestatą išilgai jo naudojamos gyvenamojo namo dalies sienos kurio plotis būtų esamos verandos pločio. Atsakovė taip pat mano, kad tarp jos ir ieškovo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovui Z. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 85/100 kitų (inžinierinių) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 379/760 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Likusi gyvenamojo namo dalis, kitų (inžinierinių) kiemo statinių ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise (b.l. 6-9). Iš 2006 m. UAB „Geodeziniai darbai“ žemės sklypo plano nustatyta, kad tarp ieškovo Z. S. ir atsakovės L. K. bei jos sutuoktinio V. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b.l. 11). Tvarka nėra registruota VĮ Registrų centre, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tvarka nenustatyta. Žemės sklypo bendrasavininkiai, kurie susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, yra nepasikeitę, todėl jiems tvarka yra privaloma (CK 4.81 str.).
Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.). Tokiu būdu statybas reglamentuojantys norminai aktai, statybos darbų kontrolė užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet ir užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statinio rekonstrukcijos atveju - ir statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p.).
Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statinio rekonstrukcijos atlikimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame objekte, statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktas numato, kad projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti. Pateikus bendraturčiui numatomos rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, jis gali daryti atitinkamas išvadas ir išreikšti savo valią dėl sutikimo ar nesutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (LAT 2003-11-05 nutartis Nr. 3K-3-1064/2003 ir kt.). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė pateikti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kita.
Bendrasavininkų Z. S. ir L. K. santykiai yra konfliktiški, todėl 2015-03-17 ieškovas išsiuntė atsakovei registruotu laišku prašymą dėl sutikimo ieškovui rengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir vykdyti rekonstrukcijos darbus bei gyvenamojo namo rekonstravimo projektą (b.l. 3-4, 10), kas patvirtina tinkamą ieškovo ketinamos atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos planų atskleidimą ir paneigia atsakovės argumentus apie tai, kad jai nėra žinoma apie ieškovo ketinimus statyti priestatą. Atsakovė sutikimo nedavė. Nesant bendraturčio sutikimo rekonstruoti statinį, Panevėžio miesto savivaldybės administracija negali išduoti ieškovui leidimo vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją (b.l. 5, 27, 28). Iš ieškovo pateikto SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“ gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo plano, SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“ gyvenamojo namo apžiūros ir išvados dėl pastato būklės, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenų (b.l. 45-55) nustatyta, kad gyvenamasis namas yra rąstinis, 1977 m. statybos, gyvenamąjį namą sudaro du butai – Nr. 1 (83,60 kv.m. bendro ploto, 60,29 kv.m. gyvenamo ploto), kuriuo naudojasi ieškovas Z. S., ir Nr. 2 (96,97 kv.m. bendro ploto, 56,60 kv.m. gyvenamo ploto), kuriuo naudojasi atsakovė L. K.. Z. S. naudojamose gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos vonios, tualeto patalpos, o atsakovės L. K. gyvenamosiose patalpose minėti patogumai ir tam skirtos patalpos yra. Dalis pastato (butas Nr. 2), priklausanti atsakovei L. K., yra apmūryta išplečiant papildomai tambūrą per pirmą ir antrą aukštus. Pagal bendrovės atliktą techninį darbo projektą yra ruošiamasi gyvenamojo namo butą Nr 1, priklausantį ieškovui Z. S., padidinti nugriaunant esamą tambūrą ir vietoje jo įrengiant naują tambūrą, pagalbinę patalpą ir vonią su tualetu. Numatomas priestatas būtų vieno aukšto, užstatymu atitiktų buto Nr. 2 jau atliktą išplėtimą, kuris buvo atliktas per du aukštus. Vizualiai apžiūrėjus pastatą SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“ nustatė, kad pastato būklė yra gera, nenustatyti pastato pamatų sėdimai, neleistini sienų pasvyrimai. Įrengus naują priestatą, dalis stogo ir naujos sienos remsis ant naujai įrengiamų pamatų, dalis naujai įrengiamo stogo remsis ant buto Nr. 1 esamos išorinės sienos. Projektuojamas priestato stogas yra šlaitinis, todėl didesnė apkrova nuo stogo iš sniego veiks ne esamą astato sieną, o naujai statomą. Priestate bus papildomos skersinės sienos, todėl bendras pastato stabilumas pagerės ir tai pagerins bendrą namo būklę, o priestato statyba pastato daliai – butui Nr. 2 įtakos neturės (b.l. 10, 43).
Atsakovė nepateikė teismui jos atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus apie galimai pažeistinas rekonstrukcijos atlikimu atsakovės teises, galimą žalą gyvenamajam namui patvirtinančių įrodymų, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie rekonstrukcijos saugumą gyvenamajam namui, atsakovės teisių išsaugojimą. Atsakovės argumentai apie jos ketinimą gyvenamojo namo sienoje kirsti langą, atmestini kaip prieštaringi. Atsakovė teigė, kad ji pardavinėja savo nekilnojamojo turto dalį, kad langą kirs tik tuomet, jei turės tam lėšų ir gyvenamojo namo dalies neparduos. Iš gyvenamojo nuotraukos (b.l. 49), pirmojo aukšto plano (b.l. 47) matyti, kad atsakovė į savo gyvenamojo namo patalpą patenka per patalpą 2-1, šalia lauko durų yra įrengtas ir koridorių apšviečia langas, lauko siena, kurioje galimai, atsakovė ketina kirsti langą, tėra 1,30 m. pločio, siena stora – kapitalinė, todėl atsakovės argumentai apie ketinimą ateityje minėtoje sienoje kirsti langą atmestini kaip nepagrįsti. Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad atsakovės nesutikimo su rekonstrukcijos atlikimu argumentai nėra protingai motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 str. 1 d.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovo ketinama atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcija pastatant priestatą, pakeis bendraturtės L. K. gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kels grėsmę statinio saugumui, apsunkins jo eksploatavimo sąlygas. Nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 5,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 41 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 13), 250 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 12, 67, 68). Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamos visos procese patirtos ieškovo ir valstybės bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“, į.k. 301674414.
Priteisti iš atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,76 Eur (penkis eurus 76 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.