- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1181-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01242-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. K. (toliau– ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto ir prievolių padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovas teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. kovo 15 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikinąją nepilnamečių vaikų Ą. K. ir M. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove, priteistą iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje, ieškovės paskyrimą nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatytą laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią: a) atsakovas kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį bendrauja su nepilnamečiais vaikais, paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ar buvimo vietos kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 7.00 – 8.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 19.00 – 20.00 val.; b) atsakovas kas antrą savaitgalį bendrauja su nepilnamečiais vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 19.00 – 20.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 – 20.00 val.; c) atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.
3. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes jos akivaizdžiai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovė, atsakovas ir vaikai gyvena kartu viename būste, kas padaro laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimą neįmanomu. Nėra įrodymų, kad atsakovas neišlaikytų nepilnamečių vaikų. Ieškovė visiškai nesirūpina vaikais – neperka maisto, drabužių, neskiria jiems jokių lėšų. Be to, abu nepilnamečiai vaikai nori, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Ieškovė yra vartojusi fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tuo tarpu duomenų apie atsakovo vartotą smurtą vaikų atžvilgiu byloje nėra. Ieškovė nuolat serga, todėl galima spręsti, kad dėl savo sveikatos būklės nėra ir nebus pajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė prieštaravimus dėl atsakovo prašymo, kuriais prašo atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Nurodė, jog ji suteikia saugias ir tinkamas sąlygas šalių vaikams gyventi, tenkina jų poreikius, vaikus tinkamai prižiūri, domisi jų interesais, visapusiškai juos išlaiko. Atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo pajamos nėra pastovios, deklaruojamos pajamos mažos, jis veda (duomenys neskelbtini) treniruotes vėlai vakarais, vyksta į savaitgalines varžybas, stovyklas, todėl negalėtų vaikų tinkamai prižiūrėti ir auginti. Ieškovė yra sveika, ji gali užtikrinti ir tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus. Atsakovas psichologiškai traumuoja nepilnamečius vaikus, nuteikinėja juos prieš ieškovę, dėl to jie yra pasimetę, nors realiai abu vaikai yra pareiškę, kad nori būti su abiem tėvais. Ieškovė smurto prieš vaikus nenaudojo, dėl to jai nėra pareikšti jokie įtarimai. Gyvendami su atsakovu vaikai patirs žalą, praras emocinį ryšį su mama.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – panaikino 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė teismo iniciatyva kitas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų Ą. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su atsakovu. Priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Paskyrė atsakovą nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: ieškovė kiekvieną antradienį, trečiadienį bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 7.00 – 8.00 val. iki 19.00 – 20.00 val.; ieškovė kas antrą penktadienį ir tą patį savaitgalį bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo penktadienio 7.00 – 8.00 val. iki sekmadienio 19.00 – 20.00 val.; abi šalys turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis joms priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, kai vaikai yra pas kitą šalį (tėvą arba mamą).
7. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalių bendravime trūksta pagarbos, tolerancijos, abiejų šalių atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurių rezultatai šioje proceso stadijoje nėra žinomi. Šalys gyvena kartu, byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių turėtų kitą gyvenamąją vietą ar planuotų išsikelti iš savo gyvenamosios vietos. Duomenų, jog šalių bendravimas su savo nepilnamečiais vaikais būtų apribotas, taip pat nėra. Pati ieškovė nurodo, kad atsakovui sudaroma galimybė laisvai matytis ir bendrauti su vaikais. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas išlaidas vaikams, duomenų, jog vaikams neteikiamas išlaikymas, taip pat nėra. Teismas, įvertinęs duomenis apie byloje pateiktus įrodymus apie faktines aplinkybes – tai, jog šalys gyvena kartu, pateiktą išvadą teikiančios institucijos informaciją, šalių nepilnamečių vaikų išreikštą nuomonę, jų amžių, šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, padarė išvadą, jog 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei išvadą teikiančios institucijos rekomendaciją dėl tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo užtikrinimo būtinumo teisminio proceso metu laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nustatė kitas laikinąsias apsaugos priemones: 1) nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu; 2) iš ieškovės nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje (nurodė, kad tokia suma nustatoma, atsižvelgus į ieškovės nurodytą reikalavimą, nes ji prašė priteisti laikiną išlaikymą tiems patiems vaikams iš atsakovo po 365 Eur, ir įvertinus tai, jog atsakovas yra bankrutuojantis asmuo, o ieškovės bankroto byla baigta); 3) šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą; 4) nustatė laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią: a) ieškovė kiekvieną antradienį, trečiadienį bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 7.00 – 8.00 val. iki 19.00 – 20.00 val.; b) ieškovė kas antrą penktadienį ir tą patį savaitgalį bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo penktadienio 7.00 – 8.00 val. iki sekmadienio 19.00 – 20.00 val.; c) abi šalys turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis joms priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, kai vaikai yra pas kitą šalį (tėvą arba mamą).
9. Teismas laikė, kad tokia tvarka užtikrins maksimalų abiejų šalių bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais, be to, esant tokios apimties bendravimui turėtų atsikurti nepilnamečių vaikų ryšys su ieškove, kurį ji ir pati pripažįsta esant atitolusį. Teismas išaiškino šalims, jog šalys privalo ne tik išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet ir užtikrinti tinkamą jų psichologinę savijautą, bendrauti tarpusavyje pagarbiai ir ne tik netrukdyti viena kitai bendrauti su vaikais, bet visokeriopai skatinti abiejų tėvų ir vaikų bendravimą, nes vaikams reikalingi abu tėvai ir nei vienas iš tėvų niekada pilnavertiškai neatstos ar nepakeis kito. Teismas priminė šalims, kad vaikai užauga labai greitai, todėl tėvų elgesys su jais turi būti atidus, pagarbus ir neatimantis iš jų nerūpestingos vaikystės dėl abipusių tėvų rietenų, kad vėliau netektų gailėtis abiem šalims dėl nutrūkusio jų ryšio su užaugusiais vaikais.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir ja taikytas kitas laikinąsias apsaugos, atsakovo 2022 m. balandžio 25 d. prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti bei palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi (kuri iš dalies pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi) ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistavo kitų laikinųjų priemonių taikymo būtinybė ir kad jų nepritaikius ar nepakeitus galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, kokiu pagrindu buvo panaikintos prieš tai galiojusios laikinosios apsaugos priemonės ir kaip pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės geriausiai užtikrina vaikų interesus. Ieškovė vykdo savo prievolę išlaikyti vaikus, rūpinasi vaikų dienotvarke, kasdieniais poreikiais, sveikata, jų ugdymu, gamina jiems valgį, rūpinasi vaikų buitimi, namais. Vaikai gyvena tvarkingoje ir saugioje aplinkoje. Duomenų, kad, nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, nenustatyta. Vaikai jaučiasi stabiliai, būna tiek su mama, tiek su tėčiu, nes visi kartu gyvena viename name, vaikai realiai nori gyventi su abiem tėvais (vaikų nuomonė, kad jie nori gyventi su tėvu, yra netvirta ir įtakota paties atsakovo), vaikų ir mamos ryšys nėra nutrūkęs. Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, jog įvertinti, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų geriausius vaikų interesus, galima tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus, betarpiškai išklausius šalių, sulaukus ikiteisminių tyrimų rezultatų.
10.2. Atsakovas priteisto laikino išlaikymo vaikams nemoka, gyvena atskirą gyvenimą, jo agresyvus ir neatsakingas elgesys kelia grėsmę vaikų interesams, o pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti vaikams reikalingų sąlygų (apmokėti komunalinių ir kt. mokesčių už šeimos būstą, pirkti būtinus daiktus, maistą ir pan.), neatsakingai elgiasi su pinigais (skiria juos pramogoms, restoranams, žaislams ir pan., tačiau nemoka namo mokesčių, už paskolą).
10.3. Nėra pagrindo nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, nes: 1) vaikai su ieškove ir atsakovu gyvena kartu; 2) atsakovas neteikia priteisto laikino išlaikymo vaikams, tinkamai nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais; 3) nesirūpina vaikų buitimi, namais, buities darbais, o tik vežasi vaikus pramogauti, į restoranus, pas draugus ir pan., nemoko vaikų pareigų; 4) namuose fiziškai ir psichologiškai smurtauja, didina vaikų emocinį nestabilumą ir trikdo jų raidą, kelia grėsmę šeimos narių saugumui, dėl ko atsakovui yra uždrausta artintis prie ieškovės.
10.4. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendina savo kaip motinos valdžią, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove prieštarautų, darytų žalą vaikų interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovės galimai vartotą smurtą prieš vaikus. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą taikyti ieškovės maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus principo ribojimus. Aplinkybė, kad iškėlus bylą teisme atsakovas pradėjo skirti daugiau laiko vaikams, nesudaro pagrindo keisti nustatytos vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, teismas neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, su kuria iki tol vaikai iš esmės nuolat ir nepertraukiamai faktiškai gyveno, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino vaikų gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu.
10.5. Ieškovė nedraudžia atsakovui (vaikų tėvui) bendrauti su vaikais ir bendravimas vyksta pagal nusistovėjusią tvarką, kurios pakeitimas gali turėti įtakos vaikų emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę psichologinę žalą, sustiprinti konfliktus šeimoje, todėl skundžiama nutartimi yra pažeidžiami vaikų interesai.
10.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01298-22, jam yra pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ir psichinio poveikio darymo šeimos nariui (ieškovei) bei atliekami tyrimo veiksmai atsakovo atžvilgiu pagal BK 153 straipsnio 1dalį dėl mažamečių vaikų tvirkinimo. Prokuroro 2022 m. vasario 14 d. nutarimu atsakovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Teismas skundžiama nutartimi nustatydamas nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kuris kaltinamas smurtu prieš vaikų mamą ir mažamečių vaikų tvirkinimu, neužtikrino vaikų interesų apsaugos. Nustatytomis kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra keliama grėsmė vaikų interesams dėl atsakovo daromos žalos šeimos nariams, dėl daromo psichologinio smurto vaikams, atsakovui manipuliuojant vaikais, nuteikinėjant juos prieš ieškovę ir visokeriopai trukdant ieškovei bendrauti su vaikais, taip trikdant vaikų emocinę būseną, taip pat dėl atsakovo agresyvaus ir neadekvataus elgesio ieškovės atžvilgiu, nepilnamečių vaikų akivaizdoje atsakovui fiziškai smurtavus prieš ieškovę, vadinus ieškovę žeminančiais, negražiais žodžiais, rodžius nepilnamečių sūnui nuogos ieškovės erotinę nuotrauką ir taip tvirkinus sūnų. Atsakovas nesugeba užtikrinti vaikams saugios gyvenamosios aplinkos, pažeidžia vaikų interesus. Atsakovas, prašydamas panaikinti ankstesnes laikinąsias apsaugos priemones, siekia neteisėtų tikslų, spaudimo poveikio ieškovei ir vaikams.
10.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti vaikams tinkamą išlaikymą. Teisėjos 2022 m. gegužės 17 d. rezoliucija atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie jo pajamas, tačiau šių duomenų nepateikė ir neįrodė jo gaunamų pajamų ir turėtų išlaidų vaikams realumą, neįrodė, jog jis yra ir ateityje bus pajėgus tinkamai išlaikyti vaikus, visapusiškai patenkinti jų poreikius Atsakovas visiškai nesirūpina vaikų buities sąlygomis, nemoka komunalinių mokesčių už namą, būsto paskolos įmokų, taigi neužtikrina vaikų teisių į gyvenamąjį būstą, nesugeba pasirūpinti vaikų interesais, stabilia aplinka. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas neatskleidė savo pajamų, kadangi jo nurodytos išlaidos yra žymiai didesnės nei jo finansinės galimybės pagal byloje esančius duomenis apie gaunamas pajamas. Atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, atsakovo mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad atsakovas gauna 600 Eur per mėnesį. Iš atsakovo 2020 m. deklaracijos matyti, kad atsakovo pajamos vidutiniškai buvo tik 406 Eur per mėnesį. Atsakovas turi dideles skolas kreditoriams, gauna neužtikrintas pajamas. Atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo pajamos nėra pastovios, deklaruojamos pajamos mažos, atsakovas savo pajams slepia, dirba nelegaliai. Atsakovo pateikta išlaidų lentelė visai neatspindi realių vaikų poreikių, kurie atsakovui nėra žinomi, nes jis pilnai nesirūpina jais.
10.8. Atsakovas veda vakarines (duomenys neskelbtini) treniruotes, grįžta namo 23 val. ar vėliau, vyksta į savaitgalines varžybas, stovyklas, todėl negalėtų vaikų tinkamai prižiūrėti ir auginti.
10.9. Ieškovė išlaidas vaikams patiria pastoviai, išleidžia žymiai daugiau nei atsakovas. Ieškovės gaunamos pajamos yra vidutiniškai 2400 Eur per mėnesį, ji turi profesiją ir pastovų darbą, byloje nėra duomenų, kad iš ieškovės būtų išieškomos skolos kreditoriams. Dėl to ieškovė gali vaikais pasirūpinti žymiai geriau nei atsakovas. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovės sveikata leidžia jai tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Duomenų apie ieškovės neįgalumą rūpintis vaikais byloje nėra.
10.10. Kadangi atsakovas oficialiai nedirba, todėl formaliai jis negalėjo patirti tiek išlaidų kiek nurodė (po 300 Eur vaikui), nes neturi tiek pajamų. Atsakovas tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pradėjo realiai pirkti vaikams pramogas, dovanas, bet neskiria kasdieniams poreikiams pinigų - panaikinus laikiną išlaikymo priteisimą iš atsakovo, jis sėkmingai gali vėl nustoti tai daryti. Be to, atsakovas net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jų nevykdo, vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo skolos pateiktas antstoliui vykdymui.
10.11. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma, kad būtent ieškovė perka ir gamina maistą vaikams, rūpinasi visa buitimi, o atsakovas vežasi vaikus į restoranus, net nesistengia gaminti ar kt. Ta aplinkybė, kad bendravimo su vaikais metu atsakovas perka vaikams dovanas, maitina, kavinėse, apmoka už vaikų pramogas, drabužius, nesudaro pagrindo naikinti teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priimti skundžiamą nutartį. Atsakovas bendravimą su vaikais turi derinti taip, kad tėvo neslėgtų papildoma materialinė našta. Vaikai bendravimui su tėčiu yra išleidžiami pamaitinti, aprengti, todėl kiek ir kokias lėšas atsakovas skiria ar skirs vaikams yra jo apsisprendimas, kuris neturi naikinti iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo ir nesudaro pagrindo perkelti išlaikymą ieškovei, tuo labiau priteisti iš jos 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, kai iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą tik po 100 Eur ir tik apeliacinis teismas padidino jį iki 230 Eur vaikui.
10.12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, neleisdamas vaikų motinai leisti laiką su vaikais pagal teismo nutartyje nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas nuolat trukdo vaikų ir ieškovės sklandžiam bendravimui, pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, siekia vaikus nuo ieškovės atitolinti, taip vaikais manipuliuodamas ir įteigdamas, kokia bloga jų mama, dėl ko vaikai patiria psichologinius išgyvenimus, yra pasimetę, bijo tėvo, kad šis jų nebartų dėl suartėjimo su mama. Atsakovo daromi teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, nebus tinkamai laikomasi motinos bendravimo su vaikais tvarkos, dėl to laikina vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Atsakovas nuolat už vaikus kalba, neleidžia ieškovei su vaikais bendrauti teismo nustatyta tvarka, vaikų teisių specialistai yra patarę atsakovui nesikišti į vaikų ir ieškovės bendravimą, tačiau jis ignoruoja tai ir toliau siekia atitolinti vaikus nuo ieškovės. Gyvendami su atsakovu vaikai patirs žalą, emocinį nestabilumą.
10.13. Atsakovas savo prašyme dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepateikė jokių naujų aplinkybių ar naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi priimtu motyvuotu sprendimu ir jo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo byloje bei sudarytų pagrindą priimti skundžiamą nutartį. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžia vaikų teises ir/ar asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: po skundžiamos nutarties priėmimo šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė teismui prašymą pakeisti teiseną. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė pakeisti teiseną ir civilinę bylą toliau nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir teismo iniciatyva pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, priteistas iš ieškovės laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nustatyta laikinoji ieškovės bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
16. Kauno apygardos teisme 2022 m. liepos 4 d. gautas ieškovės prašymas prie 2022 m. birželio 10 d. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties neteisėtumo (registracijos Nr. DOK-17401), kuriuo prašoma priimti ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių su prašymu grįžti į ginčo teiseną civilinėje byloje Nr. e2YT-5135-528/2022 su priedais (SMS žinutės, pareiškimas dėl atsisakymo nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių su prašymu grįžti į ginčo teiseną; (duomenys neskelbtini) nutarimas panaikinti L. K. procesinę padėtį; (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl procesinės padėties panaikinimo.
17. Kauno apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 12 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų priėmimo (registracijos Nr. DOK-22324). Kartu su prašymu ieškovė pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) straipsnį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštą; (duomenys neskelbtini) policijos šaukimą į teismą, (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. spalio 6 d. pranešimas, (duomenys neskelbtini) policijos kaltinamąjį aktą, sąskaitos išrašus; Luminor Bank AB 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą Nr. 2022 I 19.5-L.27-867, antstolio R. S. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus.
18. Atsakovo atstovas Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (registracijos Nr. DOK-22381).
19. Ieškovė Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (registracijos Nr. DOK-22429).
20. Atsakovo atstovas Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą Nr. IVI_SP1E_4830 (registracijos Nr. DOK-22607).
21. Ieškovė Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl L. K. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo sprendimo pripažinimo netekusiu galios (registracijos Nr. DOK-22673).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės su prašymu dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų priėmimo (registracijos Nr. DOK-22324) pateiktus naujus įrodymus Luminor Bank AB 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą Nr. 2022 I 19.5-L.27-867, antstolio R. S. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus.
24. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės su prašymu (registracijos Nr. DOK-17401) pateiktus įrodymus, ieškovės su prašymu pateiktus įrodymus įrodymus – 2004 m. lapkričio 13 d. straipsnį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštą; (duomenys neskelbtini) policijos šaukimą į teismą, (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. spalio 6 d. pranešimas, (duomenys neskelbtini) policijos kaltinamąjį aktą, sąskaitos išrašus; atsakovo su prašymu (registracijos Nr. DOK-22381) pateiktą (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ieškovės su prašymu (registracijos Nr. DOK-22429) pateiktą Kauno apygardos teismui 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes šie įrodymai yra nagrinėjamoje byloje.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovo 2022 m. rugsėjo 14 d. pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą Nr. IVI_SP1E_4830 (registracijos Nr. DOK-22607) ir ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl L. K. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo sprendimo pripažinimo netekusiu galios, kadangi šalys šių įrodymų neprašė priimti į bylą, nenurodė, kokias bylos aplinkybes šie įrodymas gali patvirtinti ar paneigti. Pabrėžtina, kad naujų įrodymų nepriėmimo apeliacinės instancijos teisme aplinkybė nesudaro kliūčių šalims teikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme sprendžiant ginčą iš esmės ar teikiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo/panaikinimo.
26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
27. Sprendžiant rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo klausimą aktualu ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose siekia išplėsti atskirojo skundo motyvus ir šį skundą papildyti naujais nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentais nurodžius naujas faktines aplinkybes. Dėl to apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.
28. Kauno apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 16 d. gautas ieškovės pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. (9.69E) DV_S-72210 su pridedamais dokumentais: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ir 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu. Kadangi šie įrodymai yra gauti po 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio, o teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus. Be kita ko, ieškovė ir neišreiškė prašymo šiuos įrodymus į bylą priimti, nenurodė, kokias bylos aplinkybes šis įrodymas gali patvirtinti ar paneigti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
29. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
30. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.
31. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
32. Pažymėtina, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Be to, nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų sukurtų prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui, sukurtų palankias aplinkybes tik vienam iš tėvų formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais, todėl neatitiktų vaikų interesų.
33. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė ieškiniu siekia, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o atsakovas priešieškiniu – su juo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, be kita ko, nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią atsakovas kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį bendrauja su nepilnamečiais vaikais, paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ar buvimo vietos kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 7.00 – 8.00 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 19.00 – 20.00 val.; atsakovas kas antrą savaitgalį bendrauja su nepilnamečiais vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 19.00 – 20.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 – 20.00 val.; atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis. Teismas nurodė, kad ši nutartis laikoma neatskiriama 2022 m. vasario 9 d. teismo nutarties dalimi. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį pakeitė, iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį padidino nuo 100 iki 230 kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Šalys 2022 m. birželio 16 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-81080) prašė priimti šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir civilines bylos Nr. e2-5135-52812022 nagrinėjimą tęsti, pereinant į ypatingąja teiseną; nuo sprendimo, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2022 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi bei Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad įsigaliojus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, ji atsisako 2022 m. birželio 10 d. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkes teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi be kita ko priėmė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pakeitė teiseną ir nutarė civilinę bylą Nr. e2-5135-528/2022 toliau nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Ieškovė 2022 m. birželio 28 d. pareiškimu atsisakė nuo 2022 m. birželio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių; atsiėmė 2022 m. birželio 15 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; atsiėmė 2022 m. birželio 16 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo ypatingąja teisena ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prašė nesvarstyti prašymų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; pripažinti neįsigaliojusią 2022 m. birželio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutraukta; nagrinėti 2022 m. birželio 10 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5135-528/2022; grįžti į ginčo teiseną ir tęsti bylos Nr. e2-5135-528/2022 nagrinėjimą pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles.
34. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją, byloje esančius įrodymus, įvertinęs tai, kad ieškovė, atsakovas ir vaikai gyvena kartu viename būste, taigi šalių vaikai gyvena su abiem tėvais, sprendžia, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo iniciatyva laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą buvo neatskleista nagrinėjamo klausimo esmė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, rašytinio proceso tvarka panaikindamas savo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaikų išlaikymo iš atsakovo priteisimo ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei teismo iniciatyva taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas vaikų išlaikymas bei nustatyta ieškovės bendravimo su vaikais tvarka, iš esmės rėmėsi tik aplinkybėmis, kad šalys ir vaikai gyvena kartu bei vaikų nuomone, išreikšta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 4SD-3651, todėl nenustatė visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.
35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalių bendravime trūksta pagarbos, tolerancijos, abiejų šalių atžvilgiu kitos šalies iniciatyva buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti, į šalių ginčus įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai (abu vaikai yra net kelis kartus apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjus).
36. Nors pirmosios instancijos teismas, tiek spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek dėl naujų taikymo, rėmėsi vaikų nuomone, išreikšta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 4SD-3651, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje išvadoje institucija pabrėžė, jog įvertinti, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiktų geriausius vaikų interesus, galima tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus, betarpiškai išklausius šalių, sulaukus ikiteisminių tyrimų rezultatų. Tarnybos nuomone, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, įtvirtinta jau esama vaikų gyvenamoji vieta vaikų tėvams gyvenant kartu, laikinosios apsaugos priemonės, kuria nustatyta gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, netenka savo paskirties ir prasmės.
37. Nors Tarnybos specialistams šalių vaikai ir teigė norintys gyventi su tėvu, visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vadovaujantis protingumo principu mažai tikėtina, kad per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, kai šalių santykiai yra įtempti, daugiau kaip pusmetį vykstant teismo procesams būtų susiformavusi savarankiška vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų parinkimo, juolab atsižvelgiant į vaikų amžių (sūnui vienuolika, dukrai septyneri metai) bei tėvams gyvenant viename būste. Pavyzdžiui, be kita ko, šalių dukra vaiko teisių specialistams pasakojo, kad „tėtis nori skirtis, o mama skirtis nenori, nes nori gauti iš tėčio pinigų. M. nurodė, kad visą šią informaciją ji sužinojo iš tėčio, nes tėtis jai viską pasakoja. M. norėtų gyventi su tėčiu, nes su juo smagiau, o su mama nenorėtų nei bendrauti, nei matytis“. Šalių sūnus vaiko teisių specialistams taip pat nurodė, kad „mama meluoja policijai, vaiko teisėms, meluoja apie tėtį, kad jis juos muša, o tėtis nėra jų mušęs. Apie tai, kad mama meluoja Ą. sužinojo iš tėčio, nes tėtis pasakojo apie pareiškimą, kurį mama parašė policijai ir vaiko teisėms.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie vaikų pasisakymai atskleidžia ir jų nuomonės formavimosi šaltinį, tačiau pirmosios instancijos teismas to netyrė ir, formaliai pasiremdamas Tarnybos išvada, panaikino galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.
38. Įvertinęs nurodytus faktus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, būtinų klausimams dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo tinkamai išspręsti: neįvertino fakto, kad šalys gyvena kartu su vaikais viename būste; nesvarstė, ar tai nekelia abejonių dėl pagrindo spręsti dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir keisti jau laikinai nustatytąją; nevertino, ar abi šalys prisideda prie vaikų poreikių patenkinimo juos išlaikant pagal ankstesnę laikiną išlaikymo tvarką, jei taip, kokia dalimi; nevertino, ar ginčo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką apskritai įmanoma vykdyti kuomet šalys gyvena kartu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir/ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus šiuos klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo argumentai nevertintini.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir/ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.