Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinei instancijai ieškovė pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą su priedais (DOK-8110), duomenis apie atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą (DOK-8668) bei atsikirtimus į atsakovo papildomus paaiškinimus (DOK-9092). Atsakovas pateikė papildomus įrodymus prie atsiliepimo į atskirąjį skundą, patvirtinančius apie ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą (DOK-8135), papildomus paaiškinimus (DOK-9028). Pažymėtina, kad CPK nenumatytas atsikirtimų į atsiliepimą į atskirąjį skundą, papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimas. Be to, iš teismui pateiktų papildomų paaiškinimų, įrodymų matyti, kad jie susiję su šalių elgesiu vienas kito ir vaikų atžvilgiu, pradėtais ikiteisminiais tyrimais. Taip pat sprendžiamas klausimas ar byloje nurodyti visi šalių kreditoriai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu papildomai šalių pateikti duomenys aktualūs sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris nagrinėjamu atveju nėra bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo. Teismas įvertinęs papildomai pateiktus įrodymus ir paaiškinimus bei atsižvelgdamas į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką, kuris nėra susijęs su nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymu, sprendžia, kad šalių papildomai pateikti paaiškinimai ir įrodymai turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, yra nesusiję su apeliacine tvarka sprendžiamu klausimu dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl jų nepriima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

17. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 2 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

18. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su taikant laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistu laikino išlaikymo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ą. K. ir M. K. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, rėmėsi aplinkybe, jog atsakovas yra bankrutuojantis asmuo ir fizinio asmens bankroto byloje patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatyta, jog atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama suma iš viso 200,00 Eur per mėnesį bei aplinkybe, jog papildomai vaiko poreikių tenkinimui iš valstybės yra gaunami vaiko pinigai – nuo 2022 m. sausio 1 d. po 73,50 Eur kiekvienam vaikui. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka teigdama, jog fizinio asmens bankroto byloje mokumo atkūrimo plane nurodyta suma nepilnamečių vaikų išlaikymui neturi įtakos prašomai priteisti laikino išlaikymo sumai nagrinėjamoje byloje. Pasikeitus turtinei padėčiai atsakovas turi pareigą pagal Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymą keisti mokumo atkūrimo planą. Nurodo, kad atsakovas gali teikti didesnį nei 200,00 Eur išlaikymą. Teismo priteistas išlaikymas nesiekia pusę minimalios mėnesinės algos, o priteistos sumos neužtenka vaikų poreikių tenkinimui.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančius duomenis sprendžia, kad skundžiama nutartis keistina.

20. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, jog fizinio asmens bankroto byloje mokumo atkūrimo plane nurodyta suma nepilnamečių vaikų išlaikymui neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio. Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, teismas turi preliminariai nustatyti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikams vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas (8 straipsnio 13 punktas, 17 straipsnio 1 punktas ir kt.). Atsiradus papildomų bankrutuojančio asmens išlaidų, susijusių kad ir su nepilnamečių vaikų išlaikymu, bankrutuojantis asmuo, vadovaudamasis FANĮ nuostatomis ir nustatyta tvarka, gali kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog aplinkybė, kad fizinio asmens bankroto byloje patvirtintame mokumo atkūrimo plane yra nustatyta suma, skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui, negali būti pagrindu, nepriteisi vaikų poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą.

21. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovo pajamų pasikeitimu ir pareiga keisti mokumo atkūrimo planą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako. Šios aplinkybės vertintinos fizinio asmens bankroto byloje.

22. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.

23. Prašydama priteisti 365,00 Eur laikino išlaikymo sumą per mėnesį kiekvienam vaikui (arba 730,00 Eur abiem vaikams), ieškovė rėmėsi aplinkybe, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730,00 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus yra tik orientacinis, todėl taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis, objektyvus galėjimas teikti atitinkamo dydžio išlaikymą kiekvienu atveju taip pat turi būti vertinamas ir į jį atsižvelgiama.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, nevertino šalių turtinės padėties, nepasisakė koks teismo vertinimu preliminariai reikalingas laikino išlaikymo dydis, kad būtų užtikrintos sąlygos, būtinos nepilnamečiams vaikams vystytis, neanalizuotos aplinkybės, susijusios su vaikų poreikiais. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra pateikti duomenys apie šalių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, dėl kurio sprendžiama santuokos nutraukimo byloje. Byloje pateikti duomenys apie turimą turtą nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Tarp šalių kyla ginčas dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio. Procesiniuose dokumentuose pateikti šalių paaiškinimai apie jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas skiriasi. Taip pat nepateikta duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi kokių nors specialių poreikių, į kuriuos būtų būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio.

27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteisiant šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 533,65 Eur laikytinas orientaciniu kriterijumi. Iš šios sumos minusuojama 73,50 Eur suma (papildomai vaiko poreikių tenkinimui iš valstybės yra gaunami vaiko pinigai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir iki 230,00 Eur padidinti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo dydį (533,65 Eur-73,50 Eur/2). Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovas neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, 230,00 Eur laikino išlaikymo suma yra protingo dydžio, pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų minimalius poreikius.

28. Atsakovas, nesutikdamas su atskiruoju skundu nurodo, kad ieškovės prašymas dėl maksimalaus laikino išlaikymo vaikams priteisimo nėra susijęs su vaikų interesų tenkinimu, nes ieškovė laikinam vaikų išlaikymui skirtus pinigus panaudos ne pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo teiginius laiko deklaratyviais. Duomenų, pagrindžiančių, kad nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas ieškovės bus panaudotas ne pagal paskirtį, atsakovas nepateikė.

29. Kaip jau nurodyta, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Šalių argumentai, susiję su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Taip pat nevertintinos aplinkybės, susijusios su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

32. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti.

Iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams Ą. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį padidinti nuo 100,00 Eur (vienas šimtas eurų 00 ct) iki 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 00 ct) kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.