Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50577-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.20.12; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7

2026 m. vasario 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 242 straipsnį 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 23 (dvidešimt trejų) dienų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 29 d. 20.08 val. iki 2024 m. gruodžio 30 d. 12.37 val., t. y. 1 (viena) para bei suėmimo laikas nuo 2025 m. liepos 21 d.

A. P. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. spalio 22 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. P. pripažintas recidyvistu.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir suėmimą, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendžiu išspręsti procesinių išlaidų priteisimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir turėdamas tikslą jas platinti, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, turėdamas du tikslus – tikslą platinti ir neturėdamas tikslo platinti, laikė su savimi narkotinę medžiagą – kanapių dervą iki tol, kol 2024 m. gruodžio 29 d., apie 18 val., adresu: (duomenys neskelbtini), dalį jų paplatino – davė savadarbę suktinę M. G., kurioje buvo augalinės medžiagos – tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių dervos mišinys, o mišinyje, kurio masė – 0,2652 g, buvo 0,0270 g (10,2 %) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio), o likusią dalį kanapių dervos masę – 0,6910 g laikė savimi iki tol, kol 2025 m. gruodžio 29 d., apie 20.04 val., adresu: (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas pas jį rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

1.1. Taip pat A. P. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, o būtent: būdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausme ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 05 d. sprendimu lygtinai paleistas neatlikus 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos ir pasiuntus atlikti likusią neatliktą 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, 2025 m. sausio 28 d. būdamas pasirašytinai supažindindamas su priimta teismo nutartimi dėl panaikinto lygtinio paleidimo, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos – 2025 m. vasario 27 d. slapstėsi, negyveno nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ir taip vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartimi jam paskirtą likusią neatliktą 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek jį apklausiant įtariamuoju, tiek ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino, papasakojo visą tiesą, jog jis vartoja narkotines medžiagas. Taip pat jis nurodė, jog narkotinių medžiagų niekam nepardavė, o M. G., būdamas neblaivus, savavališkai pasiėmė nuo kėdės jo (A. P.) susuktą suktinę ir paskambino policijai. Jis paprašė M. G., kad jis grąžintų jam suktinę, M. G. atsisakė.

2.2. Skunde apeliantas tvirtina, kad teisiamojo posėdžio metu jis buvo suklaidintas, nes jam buvo nurodyta, jei jis pripažins kaltę dėl visų nusikaltimų, tai jam bus skirta mažesnė bausmė. Teigia, kad jam buvo nurodyta, jog jei nebuvo jokio narkotinių medžiagų pardavimo fakto, nėra skirtumo, ar M. G. savavališkai pasiėmė jo susuktą suktinę, ar tą suktinę jis jam davė, kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, jam bus panaikintas ir bus paskirta žymiai mažesnė bausmė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad narkotinių medžiagų kiekis buvo itin mažas.

2.3. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Pažymi, jog bausmės recidyvistams griežtinamos, kai asmuo būdamas pripažintas recidyvistu padaro naują nusikalstamą veiką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-10-628/2023). Nurodo, kad jis recidyvistu pripažintas skundžiamu nuosprendžiu, todėl negalėjo jam griežtinti bausmės.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

5. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam šias inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 242 straipsnyje, padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl A. P. kaltės, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis kelia kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad narkotinių medžiagų niekam nepardavė, o M. G. būdamas neblaivus, savavališkai pasiėmė nuo kėdės jo susuktą suktinę, nesutinka su pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje

6. Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis A. P. iš esmės nesutinka su jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, jog jis pats vartoja narkotines medžiagas, tačiau narkotinių medžiagų niekam nepardavė, o M. G., būdamas neblaivus, savavališkai pasiėmė nuo kėdės jo susuktą suktinę. Taigi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl narkotinių medžiagų platinimo.

7. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėtame straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022).

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. neteisėtai platino narkotines medžiagas – kanapių dervą, perduodamas neatlygintinai tabako ir kanapių dervos mišinio suktinę M. G.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. P. savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo pripažino, t. y. nurodė, kad M. G. jo paprašė suktinės ir jis jam davė. Jis M. G. davė parūkyti, niekas jo nevertė, suprato, kad jam duoda. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad susuko tris suktines, tačiau tik į vienos suktinės vidų dėjo įsigytų „dūmų“ trupinėlius, galimai hašišą, iš savo nupirkto paketėlio. M. buvo šalia ir matė, kaip jis suka suktines. Jis, susukęs suktines, vieną iš jų užsidegė ir surūkė. Jis užsidegė būtent tą suktinę, į kurią prieš tai buvo įdėjęs narkotinių medžiagų, o kitas dvi suktines, į kurias jis nedėjo narkotinių medžiagų, o į jų vidų dėjo tik tabaką, jis atidavė M.. Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P. ir tvirtino, kad M. G. davė susuktą suktinę, į kurią jis įsigytų „dūmų“ neįdėjo, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia 2025 m. vasario 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad savadarbėje suktinėje tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių dervos mišinys. Mišinyje, kurio masė – 0,2652 g, yra 0,0270 g (10,2 %) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (1 t., b. l. 60–61).

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad A. P. būdamas virtuvėje atsidarė tabako dėžutę ir pasiėmęs savo cigarečių popierėlius pradėjo sukti cigaretę. Jis matė, kad A. P. iš kišenės išsitraukė mažą paketėlį tamsios spalvos ir iš to paketėlio įdėjo į sukamą cigaretę, kaip jis suprato, dalį narkotinių medžiagų. A. P., susukęs suktinę būdamas pas jį virtuvėje, surūkė. A. parūkęs tą vieną susuktą suktinę, susuko dar dvi suktines. Jis matė, kad į abiejų vidų dėjo iš to paties paketėlio, kurį laikė savo striukės kišenėje, narkotines medžiagas. Jis vieną suktinę pasiėmė su savimi, įsidėjo į striukės vidinę kišenę, o kitą suktinę, laikydamas savo rankoje, jam pasakė: „imk ir tu rūkyk“. Jis šiam pasakė, kad jis tokių suktinių nerūko, bet A. P. vis tiek ištiesė ranką ir jam į ranką įdėjo ką tik susuktą suktinę, tada iš karto apsisuko ir išėjo iš jo namų. Šie liudytojo M. G. parodymai patvirtina, kad A. P. suvokė, kad neatlygintinai duoda narkotines medžiagas kitam asmeniui, t. y. liudytojui M. G.. Pažymėtina, jog byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog liudytojas M. G. būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį A. P. ar duoti jam nepalankius parodymus. Be to, liudytojas M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jo parodymų teisingumo.

10. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina 2025 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2024 m. gruodžio 29 d. 18:33:13 val. telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą pokalbio turinys. Liudytojas M. G. minimo skambučio metu pranešė, kad „draugas norėjo, jog jis parūkytų“, „jam draugas paliko kelis „dūmus“, tačiau jis netraukė ir nevartojo“ (1 t., b. l. 158–160). Taip pat ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų ir M. G. pokalbis, kurio metu M. G. policijos pareigūnams nurodo, kad „dūmai“ yra kišenėje. Policijos pareigūnas patikrina M. G. vilkimos juodos spalvos striukės dešinę kišenę. Policijos pareigūnas sako, kad kažką rado, sako: kokie čia „dūmai“, čia cigaretė. M. G. sako, kad jis niekada tokių dalykų neimtų. Policijos pareigūnas sako, kad čia susuktas tabakas, o M. G. nurodo, kad čia tabakas ir yra „dūmų“. Policijos pareigūnė sako: kokie „dūmai“, niekuo nesmirda. M. G. sako, kad jis rimtai niekada nerūko. Vaizdo įraše matosi kaip policijos pareigūnas ant savo delno laiko baltos spalvos suktinę. M. G. nurodo, kad suktinėje yra sumaišytas tabakas ir „dūmai“. Policijos pareigūnė klausia, kas jam davė suktinę. M. G. nurodo, kad vyras, kuris yra probacijoje iš „(duomenys neskelbtini)“, nurodo, kad to vyro vardas yra A. (1 t., b. l. 154–157).

11. Taigi, priešingai nei tvirtinama nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde, byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad jis perduodamas neatlygintinai tabako ir kanapių dervos mišinio suktinę M. G., neteisėtai platino narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurioje buvo augalinės medžiagos – tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių dervos mišinys, o mišinyje, kurio masė – 0,2652 g, buvo 0,0270 g (10,2 %) gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. P. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu

12. Iš nuteistojo A. P. apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog jis nesutinka su pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažintas recidyvistu, taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jo visų įvykdytų nusikalstamų veikų pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar A. P. laikomas recidyvistu ir, ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vertinant, ar A. P. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas recidyvistu, taip pat atsižvelgtina ir į BK 97 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, laikomi turinčiais teistumą trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

14. Nustatyta, kad šioje byloje jam inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas teistas 3 kartus už tyčinių nusikaltimų būnant pilnamečiu padarymą, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų už dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas, lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, teistumui neišnykus. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, A. P. nuteistas už du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. P. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti ir esančią didesnio pavojingumo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai A. P. pripažino recidyvistu, taip pat pagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

15. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo atsakomybės sunkinančios aplinkybės pripažinimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad teismai privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tik tada, kai nagrinėjamos bylos ir precedento esminės faktinės aplinkybės yra identiškos arba labai panašios. Apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse Nr. 2K-286-696/2016, 2K-10-628/2023 nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, t. y. minėtose nutartyse pasisakoma dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, o šioje nagrinėjamoje byloje A. P. pripažintas recidyvistu, todėl minėta kasacinio teismo praktika vadovautis šioje byloje nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už jos padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, parinkdamas skirtinų bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį, BK 41 ir BK 54 straipsnių nuostatų, nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

17. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis idealiąja sutaptimi padarė du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, ne kartą baustas administracine tvarka, jam skirtų administracinių baudų nėra sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo. Be to, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad jo platinamų narkotinių medžiagų kiekis buvo itin nedidelis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė nėra išimtinė ir nemažina A. P. padarytos nusikalstamos veikos ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, aplinkybę, kad platinamų narkotinių medžiagų kiekis buvo itin nedidelis, skiriant bausmę įvertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir skirti nuteistajam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje ir taip pat už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė bausmes šių straipsnių sankcijose numatytose ribose, t. y. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą skirdamas sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o jų dydžius nustatydamas šiek tiek didesnius nei straipsnių sankcijose numatytas minimalus dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė teisingą bendrinimo būdą (bausmių apėmimą). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti A. P. paskyrus švelnesnę bausmę nei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis (tuo metu) prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė bus pakankama nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti.

20. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė tinkamai subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 23 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas A. P. padarė neatlikęs 2024 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – panaikinti nuteistajam A. P. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei keisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistajam A. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 50,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Be to, gynėjas nuteistajam V. P. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. P. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, dirba, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo A. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. P. 50,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.