Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. S. P. skundas dėl 2024 m. rugsėjo 23 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės CYBERX LT kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepatvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės CYBERX LT bankroto procese ne teismo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) CYBERX LT (toliau – ir bendrovė) 2023 m. lapkričio 23 d. inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB Juniver. 2024 m. spalio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime nauja nemokumo administratore paskirta UAB „Stinkoma“.

2. 2024 m. sausio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimas, kurių bendra suma – 929 231,66 Eur.

5. Pareiškėjas 2024 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė skundą (prašymą), prašydamas panaikinti 2024 m. rugsėjo 23 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti pareiškėjo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo ir šį pareiškėjo finansinį reikalavimą patvirtinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir UAB CYBERX LT 2022 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pareiškėjas suteikė bendrovei 148 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms: 2022 m. gruodžio 21 d. bendrovei buvo pervesta 120 000 Eur, o 2023 m. sausio 5 d. – 28 000 Eur; paskolos grąžinimo terminas – 2024 m. gegužės 21 d. Šalys 2023 m. sausio 20 d. sudarė priedą prie paskolos sutarties, kuriame išdėstė mokėjimus pagal paskolos sutartį: bendrovė pareiškėjui iki 2023 m. liepos 31 d. turėjo grąžinti 49 333,33 Eur, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 49 333,33 Eur, iki 2024 m. gruodžio 21 d. – 49 333,33 Eur. Pareiškėjo bendrovei suteikta paskola 2023 m. liepos 27 d. buvo užtikrinta bendrovei priklausančių įrengimų įkeitimu (toliau – ir pareikštinis įkeitimas).

7. Bendrovė iki 2023 m. liepos 31 d. pirmos 49 333,33 Eur dydžio įmokos nesumokėjo. Siekiant nepradėti išieškojimo iš įkeisto turto, buvusio bendrovės vadovo R. V. prašymu tarp pareiškėjo ir bendrovės 2023 m. spalio 4 d. buvo sudaryta taikos sutartis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 šalių taikos sutartį patvirtino. Pagal taikos sutartį pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2023 m. spalio 31 d., tačiau bendrovė jo neatliko. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių taikos sutartį. Teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino, vykdomasis dokumentas išduotas 2024 m. sausio 8 d.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2024 m. sausio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma – 929 231,66 Eur, patvirtinimo.

9. Pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui prašymą pakeisti įkeitimo sandorio duomenis: „įrašyti kreditorių: J. S. P., <...>“, pakeisti užtikrintą prievolę: „Paskolos sutartis, sudaryta 2022-12-21 tarp UAB CYBERX LT ir J. S. P., priedas prie paskolos sutarties, sudarytas 2023-01-20 tarp UAB CYBERX LT ir J. S. P.“; šie duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjas nemokumo administratorei 2024 m. vasario 6 d. pateikė 151 278,71 Eur dydžio reikalavimą bendrovei.

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024 atnaujino procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties tvirtinimo ir šalių taikos sutarties nepatvirtino. Be to, nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl priedo prie paskolos sutarties ir pareikštinio įkeitimo pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl 2024 m. sausio 30 d. notarinio veiksmo panaikinimo. Ši civilinė byla Nr. e2-489-889/2024 nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

11. 2024 m. rugsėjo 23 d. bendrovės kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma netvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo visa apimtimi ir toks nutarimas buvo priimtas. Dėl to buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nes jis buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesus, jo teises bankroto procese.

12. Pareiškėjas nurodė, kad paskolos sutartimi ir priedu prie paskolos sutarties šalys susitarė, jog bendrovė įsipareigoja pareiškėjui grąžinti paskolą, taip pat mokėti 6 proc. metines pelno palūkanas ir 9 proc. metines palūkanas už mokėjimo pradelsimą (paskolos sutarties 1.1 papunktis; priedo prie paskolos sutarties 2.1, 3.1 papunkčiai). Tačiau kreditorių susirinkimas nepagrįstai paneigė realiai egzistuojančią pareiškėjo teisę atgauti paskolintą pinigų sumą ir su tuo susijusius mokėjimus.

13. Pareiškėjas realiai suteikė paskolą bendrovei, paskolos sutartis ir priedas prie paskolos sutarties nėra nuginčyti ir galioja. Be to, net ir tuo atveju, jei nebūtų šių dokumentų, tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas suteikė (pervedė) bendrovei 148 000 Eur paskolos sumą. Pareiškėjas iš bendrovės nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. spalio 2 d. iš viso gavo 8 220 Eur mokėjimų, kurie buvo įskaityti 219,44 Eur dydžio pagrindinei skolai, 5 741,34 Eur pelno palūkanoms ir 2 259,22 Eur vėlavimo palūkanoms dengti. Todėl nepaisant to, kad taikos sutartis buvo panaikinta, bendrovė pareiškėjui vis tiek liko skolinga 150 817,14 Eur, šią sumą sudaro: 1) 147 780,56 Eur skola (148 000 Eur – 219,44 Eur); 2) 1 214,63 Eur (147 780,56 Eur / 100 proc. x 6 proc. x 365 d. x 50 d.) pelno palūkanos nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. įskaitytinai; 3) 1 821,95 Eur (147 780,56 Eur / 100 proc. x 9 proc. x 365 d. x 50 d.) palūkanos už mokėjimo vėlavimą nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. įskaitytinai.

14. Kitos nagrinėjamos ir (ar) išnagrinėtos civilinės bylos neturi įtakos pareiškėjo reikalavimo tvirtinimui: 1) Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024 nepatvirtino taikos sutarties, tačiau: a) teismas nekonstatavo aplinkybių dėl paskolos sutarties, priedo prie paskolos sutarties, pareikštinio įkeitimo ar 2024 m. sausio 30 d. notarinio veiksmo neteisėtumo; b) teismas nepripažino, kad pareiškėjas neturi finansinio reikalavimo bendrovei; c) taikos sutartimi nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės turto įkeitimo. Todėl aptariama nutartis nepaneigia to, kad pareiškėjas turi finansinį reikalavimą bendrovei; 2) nors nemokumo administratorius ginčija priedą prie paskolos sutarties, pareikštinį įkeitimą ir 2024 m. sausio 30 d. notarinį veiksmą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-489-889/2024, tačiau: a) tai nepaneigia paskolos suteikimo ir pareiškėjo teisės atgauti paskolą bei susijusius mokėjimus; b) vien civilinio ginčo buvimas nesuteikia teisės netvirtinti kreditoriaus reikalavimo; šiuo metu paskolos dokumentai nėra nuginčyti, o jeigu teismas vėliau juos pripažintų negaliojančiais ar panaikintų, tuomet galėtų būti sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo keitimo klausimas; c) net jeigu teismas pripažintų sandorius negaliojančiais ir panaikintų notarinį veiksmą, tai nepaneigtų pareiškėjo bendrovei pervestų pinigų fakto ir pareiškėjo teisės atgauti pinigus, kadangi būtų išspręstas tik įkeitimo klausimas.

15. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad nemokumo administratorė ketina inicijuoti bedrovės bankroto pripažinimą tyčiniu, nereiškia, jog pareiškėjo, kaip kreditoriaus, finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnį tyčinį bankrotą gali sukelti tik valdingus įgaliojimus bendrovėje turėjęs asmuo. O šiuo atveju pareiškėjas nebuvo nei de jure (teisinis), nei de facto (faktinis) bendrovės vadovas, jis nepriiminėjo sprendimų bendrovės vardu, taigi nėra susijęs nei su bendrovės bankrotu ar juolab tyčiniu bankrotu. Kita vertus, net jeigu tokios aplinkybės būtų konstatuotos, tai nepaneigtų to, kad pareiškėjas turi finansinį reikalavimą bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo J. S. P. skundo dėl 2024 m. rugsėjo 23 d. LUAB CYBERX LT kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepatvirtinti pareiškėjo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo, panaikinimo, netenkino.

17. Teismas pažymėjo, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis); patvirtinami tik tokie kreditorių reikalavimai, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis); pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį.

18. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. bendrovės kreditorių susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti pareiškėjo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo, kreditoriams įvertinus tai, jog: 1) Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, kuria prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo patenkintas ir patvirtinta 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp J. S. P. ir UAB CYBERX LT „(minėtos taikos sutarties pagrindu ir kildinamas J. S. P. finansinis reikalavimas)“; 2) Klaipėdos apygardos teisme nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-489-889/2024 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; 3) nemokumo administratorė ketina inicijuoti bankroto pripažinimą tyčiniu.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nemokumo administratorei pateikto 2024 m. vasario 6 d. prašymo dėl jo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo bendrovei tvirtinimo pagrindą sudarė keli sandoriai bei teismo procesiniai sprendimai: 2022 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis, 2023 m. sausio 20 d. priedas prie paskolos sutarties, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 patvirtinta tarp J. S. P. ir UAB CYBERX LT 2023 m. spalio 4 d. sudaryta taikos sutartis, 2023 m. liepos 27 d. įkeitimo sandoris, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi išduotas vykdomasis dokumentas.

20. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas ir jo patenkinimas visa apimtimi itin svarbus klausimas bankroto byloje ne teismo tvarka, nes gali lemti ne tik paprastojo (tikėtina, antrosios eilės) finansinio reikalavimo patvirtinimą, bet ir jo dydį, atsižvelgiant į taikos sutartimi nustatytas palūkanas (paskolos sutartis palūkanų nenumatė), be to, gali lemti ir tai, jog pareiškėjo reikalavimas būtų tenkinamas be eilės (hipotekos kreditorius).

21. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas kreditorių susirinkimui pateikė prašymą patvirtinti jo 151 278,71 Eur finansinį reikalavimą, vadovaudamasis negaliojančiais 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartimi ir 2024 m. sausio 8 d. išduotu vykdomuoju raštu (Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024, atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, netvirtino 2023 m. spalio 4 d. taikos sutarties), teisme ginčijamais 2023 m. sausio 20 d. priedu prie paskolos sutarties ir 2023 m. liepos 27 d. įkeitimo sandoriu. Be to, kartu su 2024 m. vasario 6 d. pateiktu pareiškėjo finansiniu reikalavimu, nebuvo pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai, paskolos sutartis ir priedas prie paskolos sutarties. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad kreditorių susirinkimas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepatvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreditorių susirinkime negalėjo būti pripažintas kreditoriumi, nes nebuvo aiški jo finansinio reikalavimo tenkinimo eilė, reikalavimo dydis, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog šis reikalavimas yra neginčijamas. Priešingu atveju, bendrovei ir jos kreditoriams būtų padaryta žala.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo (prašymo) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepatvirtinti pareiškėjo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo bendrovės bankroto procese ne teismo tvarka, panaikinimo, netenkino.

24. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas, pasikeitus teisinei situacijai, turi teisę kreditorių susirinkimui ir (ar) nemokumo administratorei pateikti pakartotinį prašymą dėl jo finansinio reikalavimo tvirtinimo.

25. Atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį, teismas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Bendrovei nepateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas šio klausimo nesprendė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Pareiškėjas J. S. P. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti bendrovės 2024 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti pareiškėjo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo, ir patvirtinti pareiškėjo 150 817,14 Eur finansinį reikalavimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas, nurodęs, kad, pasikeitus teisinei situacijai, pareiškėjas turi teisę kreditorių susirinkimui ir (ar) nemokumo administratorei pateikti pakartotinį prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, neišnagrinėjo bylos iš esmės – neišsprendė pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, nevertino bylos aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimą. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, teismas šį klausimą privalo išspręsti, o ne palikti šio klausimo sprendimą ateičiai ar kitam teisminiam procesui.

26.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas negali būti patvirtintas bendrovės kreditoriumi. Pareiškėjo finansinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais – paskolos sutartimi, jos priedu ir paskolos suteikimą patvirtinančiais mokėjimo pavedimais. Pareiškėjas faktiškai paskolino bendrovei 148 000 Eur, kurių ji negrąžino, ir dėl šios aplinkybės ginčo nekilo. Nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo finansinį reikalavimą.

26.3. Kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie šaukiamą 2024 m. rugsėjo 23 d. bendrovės kreditorių susirinkimą, jis negalėjo paaiškinti ar patikslinti savo finansinį reikalavimą. Kita vertus, visi jo finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai buvo nemokumo administratorės dispozicijoje, taip pat yra pateikti į šią civilinę bylą.

26.4. 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartimi neatsirado naujas pareiškėjo skolos reikalavimo pagrindas, o tik buvo sudarytas paskolos grąžinimo grafikas. Ir nors teismas panaikino taikos sutartį, tačiau paskolos sutartis, jos priedas, 148 000 Eur dydžio mokėjimo pavedimai nėra panaikinti ar nuginčyti. Be to, net ir tuo atveju, jei nebūtų paskolos sutarties ir (ar) priedo prie paskolos sutarties, tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas suteikė bendrovei 148 000 Eur paskolą dviem mokėjimo pavedimais: 2022 m. gruodžio 21 d. pervedė 120 000 Eur, o 2023 m. sausio 5 d. – 28 000 Eur.

26.5. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024, kuria nepatvirtinta šalių taikos sutartis, nepaneigia pareiškėjo bendrovei turimo finansinio reikalavimo, kadangi šia nutartimi teismas: 1) nekonstatavo paskolos sutarties, priedo prie paskolos sutarties, pareikštinio įkeitimo ar 2024 m. sausio 30 d. notarinio veiksmo neteisėtumo; 2) nepripažino, kad pareiškėjas neturi reikalavimo bendrovei; 3) taikos sutartimi nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės turto įkeitimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo.

26.6. Nemokumo administratorė ginčija priedą prie paskolos sutarties, pareikštinį įkeitimą ir 2024 m. sausio 30 d. notarinį veiksmą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 489-889/2024, tačiau: 1) tai nepaneigia paskolos suteikimo fakto ir pareiškėjo teisės atgauti suteiktą paskolą ir susijusius mokėjimus; 2) nors teismas nurodo, kad palūkanos nenumatytos paskolos sutartyje ir numatytos tik priede prie paskolos sutarties, tačiau tai nesuteikia teisės nepripažinti kreditoriaus finansinio reikalavimo visa apimtimi; 3) vien ginčo buvimas nesuteikia teisės netvirtinti kreditoriaus reikalavimo; jeigu vėliau teismas minėtus dokumentus pripažintų negaliojančiais ar panaikintų, tokiu atveju galėtų būti sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo dydžio ar eilės klausimas; 4) net jeigu teismas pripažintų priedą prie paskolos sutarties ir pareikštinį įkeitimą negaliojančiais ir panaikintų notarinį veiksmą, tai nepaneigtų pareiškėjo bendrovei suteiktos paskolos, pervestų pinigų fakto ir pareiškėjo teisės atgauti pinigus, o tik būtų išspręstas paskolos grąžinimo užtikrinimo – įkeitimo – klausimas; įkeitimas yra tik prievolės užtikrinimo priemonė ir jis savaime nei paneigia, nei patvirtina finansinį reikalavimą ar jo dydį.

27. LUAB CYBERX LT, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Stinkoma“, atsiliepime į atskirąjį skundo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjas kreditorių susirinkime negalėjo būti patvirtintas kreditoriumi, nes nebuvo aiški jo finansinio reikalavimo tenkinimo eilė, reikalavimo dydis, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog šis reikalavimas yra neginčijamas.

27.2. Apeliantas 2024 m. vasario 6 d. prašyme prašė patvirtinti 151 278,71 Eur finansinį reikalavimą, kartu pateikdamas 12 proc. palūkanų apskaičiavimą, tačiau atskirajame skunde jau nurodo, kad bendrovė jam yra skolinga 150 817,14 Eur, apskaičiuodamas 6 ir 9 proc. palūkanas, numatytas priede prie paskolos, kuris yra ginčijamas teisme. Tokiu būdu apeliantas pripažįsta, kad jo 2024 m. vasario 6 d. pateiktas finansinis reikalavimas yra netikslus ir negalėjo būti patvirtintas.

27.3. Nors apeliantas nurodo, kad jis paskolino bendrovei 148 000 Eur, tačiau nei nemokumo administratorei, nei pirmosios instancijos teismui apeliantas neteikė prašymo būtent dėl 148 000 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo. Be to, apeliantas kartu su 2024 m. vasario 6 d. prašymu nepateikė mokėjimą patvirtinančių dokumentų, paskolos sutarties ir priedo prie paskolos sutarties. Šiuos dokumentus apeliantas pateikė tik su skundu, tačiau reikalavimo nepatikslino.

27.4. Pareiškėjas pagrindė savo finansinį reikalavimą negaliojančiais dokumentais. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eA2-5643-1071/2024 panaikino 2023 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, kuria buvo patvirtinta 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp J. S. P. ir UAB CYBERX LT. O būtent šia nutartimi apeliantas ir grindė savo finansinį reikalavimą.

27.5. Nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, todėl ji neturėjo objektyvios galimybės patikrinti pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas nebuvo informuotas apie šaukiamą 2024 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimą, nes pagal JANĮ 45 straipsnio nuostatas apie šaukiamus bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimus informuojami tik patvirtinti kreditoriai.

27.6. Nemokumo administratorė teisme ginčija priedą prie paskolos sutarties ir pareikštinį įkeitimą. Apeliantas šiu metu negali būti patvirtintas kreditoriumi, nes nėra aiški jo finansinio reikalavimo tenkinimo eilė. Akivaizdu, kad patvirtinus apeliantą hipotekos kreditoriumi, kurio reikalavimas pagal JANĮ 94 straipsnį tenkinamas be eilės, o vėliau Klaipėdos apygardos teismui pripažinus įkeitimo sandorį negaliojančiu, bendrovei ir jos kreditoriams būtų padaryta didelė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. S. P. skundas dėl 2024 m. rugsėjo 23 d. LUAB CYBERX LT kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepatvirtinti pareiškėjo 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo bendrovės bankroto procese ne teismo tvarka, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

32. Tarp pareiškėjo ir bendrovės 2023 m. sausio 20 d. pasirašytas priedas prie paskolos sutarties (priedo pavadinime nurodyta, kad paskolos sutartis sudaryta 2022 m. gruodžio 21 d.), kurio 2.1 papunkčiu šalys susitarė, jog suteiktai paskolai nustatomis 6 proc. metinės palūkanos. Priedo 3.1 papunktyje numatytas paskolos grąžinimo grafikas: iki 2023 m. liepos 31 d. paskolos gavėja paskolos davėjai įsipareigojo grąžinti 49 333,33 Eur, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 49 333,33 Eur, iki 2024 m. gegužės 21 d. – 49 333,33 Eur; taip pat įtvirtinta, kad jei pagal grafiką laiku nemokama paskola, pradedamos skaičiuoti netesybos, kurios sudaro 9 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos paskolos sumos.

35. Tarp pareiškėjo ir bendrovės 2023 m. spalio 4 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, bendrovė įsipareigojo sumokėti pareiškėjui: 147 780,56 Eur skolą lygiomis dalimis per 8 mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, mokėjimus atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos (1 punktas); pirmos įmokos mokėjimo terminas – iki 2023 m. spalio 31 d.; 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos; sumokamas su kiekvieno mėnesinio skolos dalies grąžinimu (mokėjimu) (2 punktas); 12 proc. metines palūkanas nuo vėluojamos sumokėti sumos (dalies) nuo mokėjimo pradelsimo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos (3 punktas).

36. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. spalio 18 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 patvirtino J. S. P. ir UAB CYBERX LT 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartį; nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 18 d. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 nutarė išduoti pareiškėjui J. S. P. pagal teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 patvirtintos taikos sutarties 1–3 punktus vykdomąjį raštą (nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 4 d.); 2024 m. sausio 8 d. vykdomasis raštas Nr. e2SP-10112-998/2023 išduotas.

37. Bendrovei 2023 m. lapkričio 23 d. inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB Juniver; 2024 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkime nauja nemokumo administratore paskirta UAB „Stinkoma“.

38. Pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens T. P., 2024 m. sausio 30 d. pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui prašymą pakeisti įkeitimo sandorio duomenis: „įrašyti kreditorių: „J. S. P., <...>“; pakeisti užtikrintą prievolę: „Paskolos sutartis, sudaryta 2022-12-21 tarp UAB CYBERX LT ir J. S. P., priedas prie paskolos sutarties, sudarytas 2023-01-20 tarp UAB CYBERX LT ir J. S. P.“.

39. Pareiškėjas nemokumo administratorei pateikė 2024 m. vasario 6 d. prašymą įtraukti jį į bendrovės kreditorių sąrašą su 151 278,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kuris užtikrintas įkeitimu. Prašyme nurodė kartu pateikiantis priedus: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023; 2023 m. liepos 27 d. įkeitimo sandorį; prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023; vykdomąjį dokumentą; 2024 m. sausio 11 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; atstovavimą patvirtinantį dokumentą.

40. LUAB CYBERX LT 2024 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti tarp J. S. P. ir UAB CYBERX LT 2023 m. sausio 20 d. sudarytą priedą prie 2022 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties negaliojančiu; 2) pripažinti UAB CYBERX LT 2023 m. liepos 27 d. vienašalį sandorį – pareikštinį įkeitimą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančiu; 3) panaikinti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės 2024 m. sausio 30 d. notarinį veiksmą – vienašalio sandorio, kurį pasirašė T. P., atstovaujantis J. S. P., patvirtinimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šio ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-186-889/2025 (teisminio proceso Nr. 2-57-00110-2024-7), kuri šiuo metu dar neišnagrinėta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

41. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 ir netvirtino tarp J. S. P. ir UAB CYBERX LT 2023 m. spalio 4 d. sudarytos taikos sutarties; bylos dalį dėl prašymo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 nutraukė.

42. 2024 m. rugsėjo 23 d. UAB CYBERX LT kreditorių susirinkimas nutarimu, priimtu 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nutarė nepatvirtinti J. S. P. 151 278,71 Eur finansinio reikalavimo, kadangi: 1) Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, kuria prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo patenkintas ir patvirtinta 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp J. S. P. ir UAB CYBERX LT „(minėtos taikos sutarties pagrindu ir kildinamas J. S. P. finansinis reikalavimas)“; 2) Klaipėdos apygardos teisme nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-489-889/2024 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; 3) nemokumo administratorė ketina inicijuoti bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu.

43. Pareiškėjas su tuo nesutikdamas pateikė teismui skundą, prašydamas šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti ir patvirtinti jo 151 278,71 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto procese. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas kreditorių susirinkime negalėjo būti patvirtintas, kadangi nebuvo aiški šio reikalavimo tenkinimo eilė, dydis, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog reikalavimas yra neginčijamas, skundžiama 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

44. JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų. Nagrinėjamu atveju LUAB CYBERX LT bankroto procesas yra vykdomas ne teismo tvarka, todėl ginčui išspręsti taikomos JANĮ nuostatos.

45. Bankrutuojančios bendrovės finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto procese būtinų spręsti klausimų. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

46. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, šiuo atveju pareiškėjo reikalavimo tvirtinimo klausimas pagrįstai buvo perduotas spręsti LUAB CYBERX LT kreditorių susirinkimui (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis).

47. Remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 6 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).

48. Tiek pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, tiek atskirojo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas nesutikimo su 2024 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nesieja su procedūriniais pažeidimais, o jo neteisėtumą išimtinai grindžia materialiaisiais (turinio) aspektais, t. y. motyvuodamas tuo, jog bendrovės kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino jo pareikšto finansinio reikalavimo, nors tam egzistavo pagrindas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, turėjo panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir ginčą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą bendrovei, kurį pagrindžia ir nemokumo administratorei, ir teismui pateikti duomenys. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl kitų teisme išnagrinėtų ir (ar) nagrinėjamų civilinių bylų nėra kliūtis ginčo klausimui išspręsti. Be to, net ir teismui vertinant, kad šioje stadijoje pareiškėjo reikalavimas bendrovei negali būti tvirtinamas visa apimtimi, teismas turėjo patvirtinti bent tą reikalavimo dalį, kurios atsiradimo pagrindas (šalių sudaryta paskolos sutartis (pareiškėjo bendrovei atlikti mokėjimo pavedimai)) teisme nėra ginčijamas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija toliau pasisako šiais aspektais.

49. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

50. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

51. Taigi esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas, ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).

52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendrovės kreditorių susirinkimui nesutinkant su pareiškėjo 151 278,71 Eur finansiniu reikalavimu (jį ginčijant), šis reikalavimas kreditorių susirinkimo pagrįstai nebuvo patvirtintas. Teismas skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą laikė teisėtu ir pareiškėjo skundo netenkino, išaiškindamas, kad pasikeitus situacijai, pareiškėjas turi teisę kreditorių susirinkimui ir (ar) nemokumo administratorei pateikti pakartotinį prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir vertina, kad jis yra priimtas netinkamai identifikavus tikrąjį šioje byloje kilusio ginčo pobūdį bei teismo vaidmenį jame.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kuomet bendrovės, kurios bankrotas vykdomas ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimas nusprendžia nepatvirtinti kreditoriaus finansinio reikalavimo, savo esme reiškia tai, jog tarp šalių kilo ginčas dėl šio reikalavimo tvirtinimo. Todėl kreditoriui, siekiančiam apginti galimai jo pažeistas teises ir kreipusis į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti šiuo klausimu priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, teismas visais atvejais turi pareigą išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. patikrinti kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, įvertindamas visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, ir nuspręsti, ar toks reikalavimas gali būti tvirtinamas (visiškai ar iš dalies), ar ne, taip pat ir dėl jo tenkinimo eilės (JANĮ 94 straipsnis; CPK 5 straipsnis). Kadangi JANĮ nėra nustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023), vadovaujantis civilinio proceso įstatyme įtvirtintinomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai).

54. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir citavo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, vis dėlto, apsiribodamas tik kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo patikrinimu (skundo, pateikto pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas, išnagrinėjimu), šios bylos, kurios esmę sudaro ginčijamo pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, iš esmės neišnagrinėjo, t. y. nepriėmė procesinio sprendimo tvirtinti pareiškėjo pareikštą finansinį reikalavimą ar jo netvirtinti (JANĮ 42 straipsnis).

55. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis vien tik tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5643-1071/2024, atnaujinus bylos procesą, nuspręsta netvirtinti pareiškėjo ir bendrovės 2023 m. spalio 4 d. sudarytos taikos sutarties (joje šalys buvo išsprendusios pareiškėjo bendrovei suteikos paskolos ir su tuo susijusių mokėjimų klausimą), taip pat tuo, jog 2024 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties yra negaliojantis, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas bendrovės bankroto procese negali būti tvirtinamas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad aplinkybė, jog teismas nepatvirtina taikos sutarties, savo esme reiškia tik tai, kad tokia taikos sutartis ją sudariusioms šalims neturi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galios ir negali būti priverstinai vykdoma (CK 6.985 straipsnis), tačiau savaime nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių, jų atsiradimo pagrindo ir juolab nedaro jų negaliojančiais.

56. Remiantis CK 6.2 straipsniu, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo finansinį reikalavimą bendrovei grindė ne tik nurodydamas aplinkybes, susijusias su minėta taikos sutartimi, tačiau ir šalių sudaryta paskolos sutartimi bei mokėjimo pavedimais (kurie nėra ginčijami), priedu prie paskolos sutarties, pareikštinio įkeitimo sandoriu. Vis dėlto teismas skundžiamoje nutartyje nors ir paminėjo šiuos dokumentus, plačiau jų neanalizavo, nevertino jų tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių kontekste, nesprendė dėl jų įrodomosios reikšmės pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumui, jo dydžiui. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas minėtų įrodymų nebuvo pateikęs nemokumo administratorei ir (ar) kreditorių susirinkimui neatleidžia teismo, sprendžiančio šalių ginčą iš esmės, nuo pareigos šiuos įrodymus įvertinti, pareiškėjui vėliau juos kartu su skundu pateikus teismui. Pažymėtina, kad viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

57. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018).

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo šioje byloje nespręsti pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo vien tik todėl, jog kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas, atnaujinęs bylos procesą, kurioje anksčiau buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nusprendė šios taikos sutarties nebetvirtinti, o dėl jos išduotas vykdomasis raštas neteko galios. Pareiškėjui šioje byloje dėstant aplinkybes, susijusias su šalių paskolos teisiniais santykiais ir pateikus, pareiškėjo manymu, jo reikalavimo bendrovei atsiradimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą dėl to pasisakyti ir pateikti motyvuotas išvadas, grindžiamas visapusišku ir išsamiu bylos aplinkybių bei įrodymų teisiniu vertinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.

59. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje yra ginčijami sandoriai, kurie turi įtakos nusprendžiant dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio ir (ar) šio reikalavimo tenkinimo eilės, konkrečiai – 2023 m. sausio 20 d. priedas prie paskolos sutarties, kuriame šalys numatė paskolos grąžinimo grafiką, įtvirtino mokėjimo palūkanas, netesybas už prievolės vykdymo termino praleidimą, 2023 m. liepos 27 d. pareikštinio įkeitimo sandoris bei notaro veiksmai, susiję su vienašalio sandorio patvirtinimu – leidžia teismui nenagrinėti byloje kilusio ginčo iš esmės.

60. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad nurodytų sandorių ginčijimo teismine tvarka faktas gali sudaryti pagrindą teismui spręsti egzistuojant objektyvias kliūtis išnagrinėti pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Kita vertus, pažymi, kad susiklosčius tokiai teisinei situacijai, teismas negali priimti bylą užbaigiančio procesinio sprendimo, kuriuo faktiškai konstatuojamas ginčo klausimo sprendimo nagrinėjamoje byloje negalimumas, kartu nurodant, jog pasikeitus aplinkybėms šis klausimas galės būti sprendžiamas ateityje, pareiškėjui pakartotinai kreipusis į nemokumo administratorę ir (ar) kreditorių susirinkimą, o turi spręsti dėl procesinės būtinybės sustabdyti nagrinėjamą bylą (CPK 163 straipsnis). Tokiu atveju byla sustabdoma laikotarpiui, kuriam egzistuoja objektyvios kliūtys, o išnykus jos sustabdymo pagrindui, bylos nagrinėjimas atnaujinamas ir ji nagrinėjama toliau, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandorių nuginčijimo, turinti įtakos pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžiui ir tenkinimo eilei, klausimo dėl pagrindo sustabdyti šią nagrinėjamą bylą buvimo nesvarstė, o tai nulėmė ir nepagrįsto teismo procesinio sprendimo, kuriuo ginčas iš esmės išspręstas nebuvo, priėmimą.

61. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nespręsti ginčo iš esmės, tačiau nepritaria tam, jog esamoje situacijoje teismas turėjo išspręsti bent dalį ginčo – dėl 148 000 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro šalių neginčijama pareiškėjo bendrovei suteikta paskola, tvirtinimo, o vėliau,pasikeitus aplinkybėms (kitoje civilinėje byloje išsprendus šalių ginčą dėl paskolos užtikrinimo (įkeitimo), kitų susijusių mokėjimų), pareiškėjo finansinis reikalavimas teismo galėtų būti tikslinamas (keičiama jo suma, tenkinimo eilė).

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatytas jo tvirtinimo stadijoje. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti neribotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetas turi būti suteiktas būtent kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo nustatymui jau jo pirmo pateikimo tvirtinti metu, o ne reikalavimo tikslinimo institutui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-241/2020).

63. Nors nagrinėjamu atveju 148 000 Eur paskolos suteikimo faktas ir nėra ginčijamas, vis dėlto yra ginčijamas šios paskolos užtikrinimo būdas – įkeitimas, turintis įtakos pareiškėjo finansinio reikalavimo tenkinimo eilei, taip pat kitos su paskola susijusios bendrovės pareiškėjui mokėtinos sumos (palūkanos, netesybos), kurios reikšmingos nustatant bendrą pareiškėjo finansinio reikalavimo sumą. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad atitinkamo reikalavimo patvirtinimas turi įtakos visų patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, be kita ko, aplinkybę, jog kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir dydį turi būti siekiama nustatyti jau jo tvirtinimo stadijoje, pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas šiame proceso etape turėjo išspręsti bent dalies pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bankroto proceso tikslui, bankrutavusios bendrovės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju kompleksiškai neįvertinus pareiškėjo reikalavimo pagrindo, visų su tuo susijusių aplinkybių (taigi ir dėl įkeitimo), negali būti suteiktas prioritetas galimo kreditoriaus dalyvavimui bankroto procese lygiais pagrindais su patvirtintais kreditoriais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs proceso ir materialinės teisės normas, neišnagrinėjo byloje kilusio ginčo iš esmės – nepatikrino pareiškėjo finansinio reikalavimo bei jo dydžio pagrįstumo, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant perduotą klausimą iš naujo, be kitų aplinkybių, įvertintinas ir poreikis sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-186-889/2025.

65. Ginčo klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos baigčiai.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Todėl, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

67. Kadangi apeliantas už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, nors įstatymo pagrindu yra atleistas nuo jo mokėjimo – žyminio mokesčio nemoka kreditorius ginčuose dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, o šis klausimas sudaro šios bylos esmę (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020), sumokėtas žyminis mokestis apeliantui grąžinamas, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl 2024 m. rugsėjo 23 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės CYBERX LT kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepatvirtinti pareiškėjo J. S. P. finansinio reikalavimo, panaikinimo bei pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjui J. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX” 2024 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 137, „Swedbank“, AB, žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN94353, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.