Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (DUOMENYS NESKELBTINI), atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės JUNIVER prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų J. S. P.ir UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo J. S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis.

13. 2024 m. sausio 30 d. J. S. P. pateikė prašymą Klaipėdos m. pirmajam notarų biurui pakeisti įkeitimo sandorio duomenis, įrašant kreditorių - J. S. P.. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) su J. S. P. neatsiskaitė ir liko skolinga 147 780,56 Eur.

14. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) su J. S. P. 2023 m. spalio 4 d. sudarė taikos sutartį, kuria, be kita ko, skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditoriui: 1 punktas) 147 780,56 Eur skolą lygiomis dalimis per aštuonis mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, mokėjimus atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos; pirmos įmokos mokėjimo terminas – iki 2023 m. spalio 31 d.; 2 punktas ) 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos; sumokamas su kiekvieno mėnesinio skolos dalies grąžinimu (mokėjimu); 3 punktas) 12 proc., metines palūkanas nuo vėluojamos sumokėti sumos (dalies) nuo mokėjimo pradelsimo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. spalio 18 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 patvirtino J. S. P. ir UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) sudarytą 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartį. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 18 d.

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 nutarė išduoti pareiškėjui J. S. P. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 patvirtintos taikos sutarties 1–3 punktus vykdomąjį raštą (įsiteisėjo 2024 m. sausio 4 d.). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. sausio 8 d. išduotas vykdomąjį raštą Nr. e2SP-10112-998/2023 dėl šalių taikos sutarties 1-3 punktų.

17. 2023 m. lapkričio 23 d. įvyko UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo (balsavo raštu) vienas kreditorius A. D. (A. D.), kurio reikalavimai sudarė 830 510 Eur (100 proc.), priėmė šiuos sprendimus (nutarimus): pirmuoju darbotvarkės klausimu – UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; antruoju darbotvarkės klausimu – UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) bankroto administratore paskirti UAB Juniver; trečiuoju darbotvarkės klausimu – nustatyti 30 dienų terminą (laikotarpį) nuo sprendimo vykdyti UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) bankroto procesą ne teismo tvarka paskelbimo interneto svetainėje www.avnt.lt dienos pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus bei jų pagrindimo dokumentus; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – nustatyti 10 dienų terminą nuo šio nutarimo priėmimo dienos, kuriuo UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) vadovas privalo perduoti administratorei bendrovės turtą ir visus dokumentus; penktuoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti iki pirmojo UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorių susirinkimo sulaukimo dienos 2 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą, suteikiant teisę administratoriui laisvai disponuoti paskirtos sąmatos lėšomis; šeštuoju darbotvarkės klausimu –pavesti nemokumo administratorei vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JAR) reikalavimus ir kitas šiuo įstatymu jam priskirtas funkcijas.

18. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. sausio 22 d. gautas (registruotas) pareiškėjo J. S. P. 2024 m. sausio 19 d. skundas dėl 2023 m. lapkričio 23 d. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorių susirinkimo sprendimų. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-371-538/2024 atmetė pareiškėjo J. S. P. skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 18 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-587-798/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

19. LITEKO registruotais duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama taip pat civilinė byla Nr. e2-397-513/2024 pagal ieškovės ne teismo tvarka bankrutuojančios UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) nemokumo administratorės UAB Juniver ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

20. Pareiškėja 2024 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu - naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

21. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.

22. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik taisant esmines klaidas, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

24. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

26. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 patvirtino J. S. P. ir UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) sudarytą 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartį. LITEKO registruotais duomenimis, nemokumo administratorius prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2024 m. balandžio 22 d.

27. Suinteresuoto asmens J. S. P. teigimu, 3 (triju?) mėnesiu? terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo suėjo 2024 m. vasario 23 d., nes nemokumo administratorius buvo paskirtas 2023 m. lapkričio 23 d., ir tuo metu jis jau galėjo bei turėjo žinoti apie visus teismų sprendimus bendrovės atžvilgiu.

28. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, ne tik atsižvelgiama į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

29. Teismo vertinimu, pareiškėja UAB (DUOMENYS NESKELBTINI), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB JUNIVER apie Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 sužinojo 2024 m. sausio 22 d. Šią prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas - Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo dokumento kortelė (gavimo data – 2024 m. sausio 22 d.), kuris neabejotinai patvirtina, kad UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) bankroto administratorius UAB Juniver 2024 m. sausio 22 d. gavo pareiškėjo J. S. P. skundą dėl 2023 m. lapkričio 23 d. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorių susirinkimo sprendimų Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-371-538/2024 ir nuo šio momento jam tapo žinoma apie 2023 m. spalio 18 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis).

30. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjai apie savo teisių pažeidimą objektyviai tapo žinoma 2024 m. sausio 22 d. Taigi pareiškėjos nurodyta data – 2024 m. sausio 22 d., laikytina CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino eigos pradžia.

31. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir jis nėra praleistas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

32. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėja, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

34. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

35. Nagrinėjamu atveju, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, turinčias reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėja nurodo tai, kad: 1) 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis yra neteisėta, kadangi ji buvo sudaryta UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) esant nemokiai, tokiu būdu vienam iš UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorių, t. y. suinteresuotam asmeniui J. S. P., suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius ir pažeidžiant kitų pareiškėjos UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorių interesus; 2) 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis sudaryta neturint UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) pagrindinio akcininko pritarimo, tokiu būdu buvo pažeidžiant LR Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo gavimo.

36. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šalių pateikta teismui tvirtinti 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartimi skolininkė UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) su kreditoriumi J. S. P. susitarė, jog skolininkė įsipareigoja sumokėti kreditoriui 147 780,56 Eur skolą lygiomis dalimis per aštuonis mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, mokėjimus atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos; pirmos įmokos mokėjimo terminas – iki 2023 m. spalio 31 d.; 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos skolos sumos nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos; sumokamas su kiekvieno mėnesinio skolos dalies grąžinimu (mokėjimu); 12 proc. metines palūkanas nuo vėluojamos sumokėti sumos (dalies) nuo mokėjimo pradelsimo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos.

37. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) turto vertė siekė 170 541 Eur, o pradelstos skolos kreditoriams – 186 422 Eur, nuosavas kapitalas buvo neigiamas – 15 811 Eur. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nuo 2020 metų UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) nemokumo būklė ir finansiniai rezultatai kasmet blogėjo. Iš išanalizuotų pareiškėjos finansinės atskaitomybės duomenų, darytina išvada, kad reikšmingas įmonės finansinės būklės pablogėjimas įvyko 2021 metais, kadangi 2021 metais pareiškėjos įsipareigojimai išaugo iki 596 600 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis taip pat matyti įmonės prastėjanti finansinė padėtis: 2022 m. gruodžio 31 d. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo apskaičiusi turto už 391 594 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė – 785 821 Eur. Taip pat nustatyta, jog pagal 2020 m. spalio 19 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytą su UAB „BK Investicija“, 2023 m. liepos 3 d. UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) skola nuomotojui UAB „BK Investicija“ siekė 31 587,33 Eur, tačiau, bylos duomenimis, ši skola grąžinta nebuvo; bendra skolos suma kitam kreditoriui – A. D. (A. D.) sudarė 597 044 Eur pagal 2020 m. spalio 21 d. – 2021 m. gruodžio 17 d. sudarytas paskolos sutartis; ši prievolė yra terminuota, t. y. paskolos grąžinimo terminas suėjo dar 2022 m. spalio 28 d. Bylos duomenimis, ši skola taip pat nebuvo grąžinta.

38. Nurodyti faktiniai duomenys apie pareiškėjos nemokumo būklę, turimus įsipareigojimus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 prieš tvirtinant ginčo taikos sutartį nebuvo atskleisti. Atitinkamai tokių duomenų teismas, kai nutarė patvirtinti taikos sutartį, nevertino. Taigi patvirtintos taikos sutarties sąlygos, teismo vertinimu, galėjo pažeisti kitų nemokios bendrovės kreditorių interesus, kadangi vienam iš įmonės kreditorių – suinteresuotam asmeniui J. S. P. buvo suteikta pirmenybė prieš kitus pareiškėjos UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorius.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia sutartis turi atitikti teisinių santykių, kuriuos siekia išspręsti šalys, reglamentavimą, pati sutartis turi būti aiški, išsami ir galima įvykdyti.

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų.

41. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis tarp skolininkės UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) ir kreditoriaus J. S. P. buvo sudaryta skolininkei UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) esant nemokiai, todėl spręstina, kad 2023 m. spalio 4 d. taikos sutarties sudarymas tokiu būdu pažeidė kitų nemokios bendrovės kreditorių interesus, kadangi vienam iš įmonės kreditorių – suinteresuotam asmeniui J. S. P. buvo suteikta pirmenybė prieš kitus pareiškėjos UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) kreditorius, kurių paskolos grąžinimo terminai jau buvo suėję 2022 m. spalio 10 d., 28 d. ir 2023 m. liepos 3 d.

42. Be to, teismas taip pat nustatė, kad UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) ir J. S. P., 2023 m. spalio 13 d. teismui teikdami tvirtinti 2023 m. spalio 4 d. sudarytą pareiškėjų taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, nei pačiame prašyme, nei taikos sutarties sąlygose nenurodė jokių duomenų apie tai, kad kreditorius UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) 2023 m. liepos 27 d. sutartiniu įkeitimu įkeitė bendrovei priklausančius įrengimus, jame nurodydamas, kad įkeitimu užtikrina sutartis, kuri bus sudaryta ateityje, prievolės dydis - 148 000 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos. Todėl teismas vertina, kad teismui pateiktos tvirtinti 2023 m. spalio 4 d. taikos sutarties sąlygos buvo nesąžiningos, kadangi bendrovei apie įkeitimą buvo žinoma nuo pat 2023 m. liepos 27 d., nes ji buvo tiesioginis santykių dalyvis (šalis); nepaisant to, šis faktas teismui buvo nutylėtas.

43. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, 2023 m. spalio 4 d. taikos sutarties sąlygos bei turinys neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų, kadangi pažeidžia kreditorių interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir tokiu būdu sąlygoja naujų ginčų atsiradimą ateityje. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, yra tos nuomonės, kad tokio turinio taikos sutartis nutartyje nurodytais motyvais negalėjo būti tvirtinama, kadangi ji prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir viešajam interesui. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė pripažintina esminė, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Papildomai pasakytina, kad teismas nesutinka su pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentu, jog 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis sudaryta neturint UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) pagrindinio akcininko pritarimo ir tokiu būdu buvo pažeistos LR Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo gavimo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 10 dalį, jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus ABĮ 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13 ir 14 dalyse. Pagal ABĮ 19 straipsnio 4 dalį, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas. Taigi visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas būtinas tik tuomet, kai tai numatyta įstatuose. Šiuo atveju iš teismui pateiktų UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) įstatų matyti, jog įmonės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (direktorius); bendrovėje stebėtojų taryba ir valdyba – nesudaromos. Dėl šios priežasties teismas pritaria suinteresuoto asmens atsiliepime į prašymą nurodytu argumentu, kad įmonės vadovui sudarant taikos nebuvo būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja šioje byloje neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

45. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

46. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 straipsniuose nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

47. Kadangi buvo prašyta taikos sutartį patvirtinti supaprastinto proceso tvarka, o tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, atnaujinęs procesą, neskiria dar vieno teismo posėdžio, ir siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka.

48. Todėl nustačius, kad 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis tarp skolininkės UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) ir kreditoriaus J. S. P. buvo sudaryta skolininkei UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) esant nemokiai, o taikos sutarties sąlygos bei turinys neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų, kadangi pažeidžia kreditorių interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, kuria prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo patenkintas ir patvirtinta 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp J. S. P. ir UAB (DUOMENYS NESKELBTINI), naikintina ir pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį – netenkintinas bei netvirtintina J. S. P. ir UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) 2023 m. spalio 4 d. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 (CPK 579 – 582 straipsniai).

Dėl vykdomojo rašto panaikinimo.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, taip pat reiškia reikalavimą panaikinti 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023.

50. Pagrindas pradėti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą yra vykdomasis raštas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad jokia speciali tokio prašymo pateikimo teismui ar jo nagrinėjimo tvarka CPK nėra numatyta, taigi tam, kad vykdomasis raštas būtų išduotas, pakanka sprendimo įsiteisėjimo fakto ir išieškotojo pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

51. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl vykdomųjų raštų panaikinimo yra pasisakyta, kad CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Neatsižvelgiant į tai, kad CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. Teismo sprendimo (teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2022). Šiuo atveju nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra tiesiogiai vykdytinas dokumentas, todėl vykdomųjų raštų, išduotų panaikintos nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu, naikinti nereikia, nes jie savaime netenka galios.

52. Tokia išvada grindžiama aiškinimu, kad tol, kol neįvykdytas panaikintas teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas priimtas vykdyti vykdomasis raštas, vykdomoji byla gali būti nutraukta, jeigu panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 587 straipsnio 1 punktas). Šios teisinės pasekmės, esant panaikintam teismo sprendimui, turi būti taikomos sistemiškai aiškinant teismo sprendimų vykdymą (CPK 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnis), vykdomosios bylos nutraukimą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas), sprendimų įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis) reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 2 straipsnio 8 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009).

53. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, taip pat į aplinkybę, kad teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, yra panaikintas, nustačius, kad vykdomojo rašto panaikinimo galimybės, kaip minėta, CPK nenumato, teismas remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendžia, kad prašymas panaikinti 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl yra pagrindas procesą (bylą) šioje dalyje nutraukti.

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Pareiškėja duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas, o pareiškėjos prašymą patenkinus, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 4 dalimi, 290, 291 straipsniais, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „JUNIVER“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 pagal pareiškėjų J. S. P. ir UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023, kuria prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo patenkintas ir patvirtinta 2023 m. spalio 4 d. taikos sutartis, sudaryta tarp J. S. P., ir UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“.

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir J. S. P. prašymo dėl 2023 m. spalio 4 d. taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

Netvirtinti pareiškėjų J. S. P. ir UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ 2023 m. spalio 4 d. sudarytos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023.

Bylą dalyje dėl prašymo panaikinti 2024 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-10112-998/2023 nutraukti.

Nutarties dalis dėl bylos nutraukimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.