- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-2-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00263-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RRT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASTIG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RRT“ pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASTIG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RRT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA „Velve“ ir A. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė UAB „RRT“ teikė pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, kuriame prašė išspręsti panaikinto Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2777-656/2019 įvykdymo atgręžimo klausimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo nagrinėjęs civilinę bylą, 2021 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-773-330/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – BUAB „ASTIG“ ieškinį atsakovei UAB „RRT“ atmetė.
3. Iki buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas buvo įvykdytas – buvo sumokėta ne tik priteista teismo sprendimu suma, tačiau ir padengtos ir vykdymo išlaidos. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovės atstovą su prašymu neskubėti priverstinai vykdyti teismo sprendimo, palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje, tačiau ieškovės atstovas priverstinį vykdymą pradėjo, dėl ko atsakovė patyrė papildomų – vykdymo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovės UAB „RRT“ pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkino – įpareigojo ieškovę BUAB „ASTIG“ grąžinti atsakovei UAB „RRT“ jos sumokėtą 55 346,96 Eur sumą.
5. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu (bylos Nr. e2A-773-330/2021) panaikino atsakovės jau įvykdytą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – BUAB „ASTIG“ ieškinį atsakovei UAB „RRT“ atmesti, todėl yra įstatyminis pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą.
6. Atsakovės teiktais duomenimis, ji yra sumokėjusi ne tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu priteistą 48 960,66 Eur sumą, bet ir vykdymo išlaidas, viso: 55 346,96 Eur. Atsakovė teikė duomenis, kad kreipėsi į ieškovę su prašymu nepradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo dėl ruošiamo kasacinio skundo, tačiau ieškovei pradėjus priverstinį vykdymą, atsakovė patyrė papildomų, t. y. vykdymo išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė BUAB „ASTIG“ įpareigota grąžinti atsakovei UAB „RRT“ visą jos sumokėtą 55 346,96 Eur sumą, kurią sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu priteista 48 960,66 Eur suma bei vykdymo išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė BUAB „ASTIG“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį; pripažinti neteisėtais skundžiamos nutarties motyvus, kad skolininko pareiškimas apie ketinimą pateikti kasacinį skundą laikytinas pagrindu BUAB „ASTIG“ nemokumo administratoriui delsti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo inicijavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nutartimi BUAB „ASTIG“ įpareigojama grąžinti didesnę sumą nei gauta išieškant iš UAB „RRT“. BUAB „ASTIG“ vykdymo iš UAB „RRT“ procese šioje byloje gavo 53 296,26 Eur sumą, t. y. mažesnę nei nutartimi įpareigota grąžinti 55 346,96 Eur suma. Tai patvirtina pridedamas BUAB „ASTIG“ sąskaitos išrašas apie 53 296,26 Eur sumos gavimą iš išieškojimą vykdančio antstolio D. Š. 2020 m. liepos 31 d.
7.2. BUAB „ASTIG“ įpareigojama didesnę nei gauta sumą sumokėti UAB „RRT“, kaip UAB „RRT“ sumokėtų lėšų grąžinimą, kai BUAB „ASTIG“ iš pačios UAB „RRT“ lėšų negavo. Mažesnę nei nurodoma nutartyje 53 296,26 Eur sumą BUAB „ASTIG“ gavo ne iš UAB „RRT“, o pavedimu iš išieškojimą iš UAB „RRT“ vykdžiusio antstolio D. Š..
7.3. Byloje nebuvo panaikintas nei BUAB „ASTIG“ naudai išduotas teismo vykdomasis raštas, nei vykdymo procese priimti antstolio patvarkymai, kurių pagrindu antstolis išieškojo ir paskirstė vykdymo procese išieškotas lėšas, kurių 53 296,26 Eur dalį sumokėjo į BUAB „ASTIG“ sąskaitą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio jau įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo į tokio klausimo sprendimą turėjo būti įtrauktas lėšas BUAB „ASTIG“ sumokėjęs antstolis D. Š.. To neatlikus, negauta antstolio, vykdžiusio išieškojimą pagal jo įvykdymo metu buvusį teisėtą, įsiteisėjusį teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą, nuomonė.
7.4. Nutartį skundžia ir dėl joje nurodytų motyvų, kurie gali sudaryti pagrindą teiginiams, kad BUAB „ASTIG“ nemokumo administratorius netinkamai vykdė savo profesines pareigas. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje galima daryti išvadą, kad nutartimi teismas pripažino neteisėtais BUAB „ASTIG“ nemokumo administratoriaus veiksmus atliekant lėšų išieškojimo jo administruojamo subjekto naudai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Operatyvus kreipimasis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimas vykdyti antstoliui yra nemokumo administratoriaus pareiga, nustatyta ne tik bankroto procesą reglamentuojančių įstatymų normų, bet ir ne kartą nurodyta teisminėje praktikoje. Iš nutarties motyvuojamosios dalies yra pagrindas daryti išvadą, kad kaip neteisėti nutartimi yra įvertinti BUAB „ASTIG“ nemokumo administratoriaus veiksmai inicijuojant vykdymo procesą, neatsižvelgiant į tai, kad tuometinis skolininkas UAB „RRT“ nemokumo administratoriui nurodė, kad ketina teikti kasacinį skundą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „RRT“ prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą; paskirti ieškovės BUAB „ASTIG“ nemokumo administratorei UAB „Divingas“ CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio baudą, 50 procentų baudos skirti atsakovei UAB „RRT“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios.
8.2. Aplinkybė, kad ieškovė teismo sprendimu priteistas pinigines lėšas gavo iš antstolio, o ne iš atsakovės, nesudaro pagrindo kvestionuoti skundžiamą nutartį. Ieškovės iniciatyva pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas užkirto kelią atsakovei tiesiogiai pervesti ieškovei pinigus. Tą patvirtina byloje esantis 2020 m. birželio 25 d. antstolio raginimas Nr. S-20-178-8558, kuriame nurodyta, kad atsakovė teismo sprendimu priteistą sumą privalo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovei pervedus raginime nustatyta tvarka ir terminais pinigines lėšas, antstolis paskirstė lėšas kaip tai numatyta CPK. Todėl atskirojo skundo motyvas, kad ieškovei lėšas pervedė ne atsakovė, o antstolis, yra nereikšmingas sprendžiant dėl priimtos nutarties pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas nutartimi motyvavo, dėl kokių priežasčių priteistina ne tik atsakovės sumokėta pagal teismo sprendimą suma, tačiau ir patirtos vykdymo išlaidos.
8.4. Nemokumo administratorius nenurodo, kokiu pagrindu turėjo būti įtrauktas antstolis, taip pat nenurodo, kokias teisines pasekmes antstoliui gali sukelti priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Antstolis nebuvo nagrinėtos bylos dalyvis (proceso šalis), antstolis atliko vykdymo veiksmus. Į bylą įtraukiami asmenys tik turintys suinteresuotumą. Priimta teismo nutartis nesukėlė ir nesukels antstoliui nei teisių, nei pareigų, todėl antstolio įtraukimas į bylą yra nepagrįstas. Nemokumo administratorius turėjo galimybę pateikti prašymą dėl antstolio įtraukimo į bylą per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui į atsakovės pateiktą pareiškimą dėl vykdymo atgręžimo, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo.
8.5. Argumentas, kad teismas pasisakė dėl nemokumo administratoriaus pažeidimų, nesusijęs su pareiškimo dėl vykdymo atgręžimu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar Vilniaus apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nutartimi nebuvo sprendžiama dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, o tai, kad motyvuojamoje dalyje pasisakyta dėl administratoriaus veiksmų – tai teismo teisė ir pareiga motyvuoti nutartį. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nesuprantama, koks konkretus teismo motyvas turi būti vertintinas kaip konstatuojantis nemokumo administratoriaus pažeidimus.
Šalies argumentai
8.6. Nemokumo administratorius per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl vykdymo atgręžimo, nepateikė prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo, nenurodė argumentų, nepateikė prašymo dėl antstolio įtraukimo į procesą. Tokie veiksmai vertintini kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl nurodytų argumentų yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovę atstovaujančiam nemokumo administratoriui paskirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio baudą, priimant sprendimą, kad 50 procentų paskirtos baudos būtų skirta atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (teismas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindo pasisakys plačiau žemiau).
Dėl naujo įrodymo prijungimo
10. Nors apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo dėl naujo įrodymo prijungimo, tačiau prie atskirojo skundo teikė mokėjimo išrašą, pagal kurį antstolis D. Š. atliko 53 296,26 Eur mokėjimą.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
12. Nurodytas mokėjimo nurodymas yra nedidelės apimties, siejamas su atskirajame skunde dėstomomis aplinkybėmis, dėl kurių turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, todėl prijungtinas į bylą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).
14. Nors atskirajame skunde teigiama, kad nutartimi BUAB „ASTIG“ įpareigojama grąžinti didesnę sumą nei gauta išieškant iš UAB „RRT“ (BUAB „ASTIG“ vykdymo iš UAB „RRT“ procese šioje byloje gavo 53 296,26 Eur sumą, t. y. mažesnę nei nutartimi įpareigota grąžinti 55 346,96 Eur suma), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad <...> neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimo principą, šalys, įvykdžiusios tokį sprendimą, grąžinamos į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką ieškovė gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir kasatoriaus patirtų bylinėjimosi (sprendimo vykdymo) išlaidų atlyginimas. Toks aiškinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2007; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2006). Dėl to konstatuotina, kad, vykdant sprendimo atgręžimą, turi būti grąžinta ne tik tai, kas gauta pagal panaikintą teismo sprendimą, bet ir atlyginamos išlaidas, kurios patirtos dėl vykdyto pagal panaikintą teismo sprendimą išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).
15. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atitinkamą sumą BUAB „ASTIG“ gavo ne iš UAB „RRT“, o pavedimu iš išieškojimą iš UAB „RRT“ vykdžiusio antstolio D. Š., t. y. nei nutartyje nurodomos 55 346,96 Eur sumos, nei 53 296,26 Eur sumos pati UAB „RRT“ nemokėjo BUAB „ASTIG“, taip pat teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl antstolio jau įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo į tokio klausimo sprendimą turėjo būti įtrauktas lėšas BUAB „ASTIG“ sumokėjęs antstolis D. Š.. Pasisakant dėl šio argumento pažymėtina, kad:
15.1. Kaip jau minėta aukščiau, sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, t. y. aptariamas klausimas sprendžiamas iš esmės tarp šalių.
15.2. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad <...> taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtent išieškotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigą grąžinti viską, kas buvo gauta teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022).
15.3. Apeliantas nepagrindė, kokiu pagrindu spendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo į tokio klausimo sprendimą turėjo būti įtrauktas antstolis D. Š.. Vien ta aplinkybė, kad šis antstolis atliko lėšų pervedimą, savaime nesudaro pagrindo jo įtraukti į bylą, be to, skundžiama nutartimi nebuvo pasisakyta dėl šio subjekto materialiųjų teisių ir pareigų.
16. Dėl išdėstytų aplinkybių argumentai, kad sprendžiant klausimą dėl antstolio jau įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo į tokio klausimo sprendimą turėjo būti įtrauktas lėšas BUAB „ASTIG“ sumokėjęs antstolis D. Š., laikytini nepagrįsti, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
17. CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, neatsižvelgiant į tai, kad CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-146/2010 ir kt.). Teismo sprendimo (teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-146/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, darytina išvada, kad norint atlikti sprendimo įvykdymo atgręžimą nėra pagrindo naikinti išduoto vykdomojo rašto ir(ar) atitinkamų antstolio patvarkymų.
Dėl aplinkybių, atsiradusių po skundžiamos nutarties priėmimo
18. Kaip nurodyta aukščiau: i) skundžiama nutartis priimta 2021 m. rugpjūčio 17 d.; ii) jos priėmimas susietas su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimu (bylos Nr. e2A-773-330/2021), kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – BUAB „ASTIG“ ieškinys atsakovei UAB „RRT“ atmestas.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1116-370/2021 (e2-2-933/2022) buvo sustabdęs civilinės bylos pagal ieškovės BUAB „ASTIG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-XX/2021. Toje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus ieškovės kasacinį skundą tenkinti, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis negalėtų būti vykdoma, todėl pripažintina, kad nagrinėti atskirojo skundo negalima tol, kol nepaaiškės kitos bylos, nagrinėjamos kasacine tvarka, teisinis rezultatas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi išnykus bylos sustabdymo pagrindui bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Esant tokiai situacijai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2777-656/2019 dar nėra panaikintas.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017 27 punktą).
22. Šiuo atveju išnykus pagrindui (panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą), remiantis kuriuo buvo priimta skundžiama nutartis dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, atsiranda pagrindas skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „RRT“ pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo netenkinti.
23. Kasaciniam teismui nutarus panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priėmus atitinkamą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo galės būti sprendžiamas pagal CPK 762 straipsnio nuostatas.
Dėl motyvų apskundimo
24. Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo pripažinti neteisėtais skundžiamos nutarties motyvus, kad skolininko pareiškimas apie ketinimą pateikti kasacinį skundą laikytinas pagrindu BUAB „ASTIG“ nemokumo administratoriui delsti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo inicijavimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio reikalavimo, pažymi, kad: i) tokio motyvo, kurį mini apeliantas skundžiamoje nutartyje, nėra; ii) vertinant skundžiamos nutarties turinį sutiktina su atsakovės teiginiais, kad teismas nutartimi motyvavo, dėl kokių priežasčių priteistina ne tik atsakovės sumokėta pagal teismo sprendimą suma, tačiau ir patirtos vykdymo išlaidos; iii) aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas nutarė apskritai panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „RRT“ pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo netenkinti.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
26. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
27. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 ir kt.). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).
28. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja išvados dėl apeliantės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat teikia įvairius prašymus, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnykus pagrindui (panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą), remiantis kuriuo buvo priimta skundžiama nutartis dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, egzistuoja pagrindas skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „RRT“ pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo netenkinti.
31. Tuo pačiu išaiškintina, kad kasaciniam teismui nutarus panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priėmus atitinkamą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo galės būti sprendžiamas pagal CPK 762 straipsnio nuostatas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RRT“ pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo netenkinti.