Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo BUAB „Astig“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, atstovui advokatui V. R., atsakovo UAB „RRT“ vadovui D. U. ir atstovui advokatui J. S., trečiojo asmens SIA “Velve” atstovui advokatui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Astig“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, ieškinį atsakovei UAB „RRT“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų SIA “Velve” ir A. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo argumentai

1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2018-01-03 mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Astig” sumokėjo atsakovui UAB „RRT” 48960,65 EUR, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „RRT“ ieškovo BUAB „Astig“ naudai 48960,65 EUR, priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad iš UAB “Astig” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2018-01-03 mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo atsakovui 48960,65 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Nr. RRT0005137 - 10598,70 EUR (2017.12.11), Nr. RRT0005151 - 24973,42 EUR (17.12.18), Nr. RRT0005169 - 13388,53 EUR (17.12.22)”.

3. Tarp šalių 2017-12-05 sudaryta sutartis, sutarties objektas: Transporto paslaugos pervežant krovinius su inertinėmis medžiagomis. Pagal Sutarties 3 punktą Užsakovas (Ieškovas) įsipareigojo apmokėti per 20 dienų už paslaugas bei medžiagas pagal pateiktus krovinio važtaraščius jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitas faktūras, kurios ir buvo apmokėtos ginčijamu mokėjimu.

4. Tik vienos (2017-12-11 atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RRT5137 - 10598,70 EUR sumai) apmokėjimo terminas (2018-01-02) buvo pradelstas tik vieną dieną. Kitų 2-jų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai ginčijamo 2018-01-03 mokėjimo metu net nebuvo suėję. T.y., 2017-12-18 PVM sąskaitos faktūros Nr. RRT5151 apmokėjimo terminas suėjo 2018-01-08, o 2017-12-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. RRT5169 apmokėjimo terminas suėjo tik 2018-01-12.

5. Ginčijamu mokėjimu pažeistas CK 6.930¹ str. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas bei mokėjimo metu ieškovui jau buvus faktiškai nemokiam, su atsakovu buvo atsiskaityta Atsakovo reikalavimui į apmokėjimą faktiškai net nesant pradelstam.

6. Egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami CK 6.930¹ straipsnyje, palyginti su kreditoriumi atsakovu, kurio reikalavimai buvo patenkinti ginčijamu mokėjimu.

7. Ginčijamas sandoris priepžintinas negaliojančiu ir CK 6.66 str. pagrindu, nes ieškovui esančiam nemokiam, tačiau atsiskaičius su vienu iš kreditorių, sumažėjo bendra turot masė ir visų kreditorių galimybės atgauti skolas. Ginčijamas mokėjimas Atsakovo naudai atliktas Ieškovui jau buvus faktiškai nemokiam. Faktinį UAB „Astig” nemokumą patvirtina 2017-12-31 UAB „Astig” balansas.

8. Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, numatyta CK 566 straipsnio 2 dalyje yra ta, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Tuo tarpu bylos atveju ginčijamas vienašalis, ieškovo mokėjimo atsakovui sandoris. Be to, nuo 2017 m. lapkričio mėnesio kiti kreditoriai raštu reiškė pretenzijas ieškovui dėl pradeslstų skolų. Teismai 2017 m. gruodžio mėnesį priimdavo sprendimus dėl skolų priteismio iš ieškovo.

9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes nėra visų CK 6.66 str. įtvirtinto actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, todėl pripažinti tarp Ieškovo - BUAB „Astig“ ir Atsakovo – UAB „RRT“ atliko mokėjimo pavedimo (toliau tekste - Mokėjimo pavedimas) negaliojančiu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tarp generalinio rangovo - Šia Velve ir subrangovo - UAB „Astig” bei UAB „RRT“ 2017-12-05 d. sudarytų (dvišaliais ar trišaliais) sandorių ir sutarčių vykdymo procese (pavedimu pervedant lėšas) pasėkoje teisės ir interesai nei Kreditorių, nei Ieškovo - BUAB „Astig“ nebuvo pažeisti. Faktiškai pagal 2017-12-05 sutartis su Atsakovu UAB „RRT“ atsiskaitė, tam tikslui skirdamas tikslinės lėšas, statybos objekto generalinis rangovas - Sia Velve, jas pervesdamas per subrangovo - UAB „Astig“ banko sąskaitą, kuri dirbo ir vedė statybos objekte darbų priežiūrą. ginčijamu Mokėjimo pavedimu ieškovas apmokėjo paslaugų sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo keliama prielaida, jog mokėjimo pavedimas turėtų būti ginčijamas dėl to, jog buvo apmokėtos sąskaitos, kurios net nebuvo pradelstos (išskyrus vieną- pradelsta viena diena) yra nelogiška, kadangi apmokant jau pradelstas sąskaitas ieškovui kiltų prievolė mokėti delspinigius, kas reikštų, jog Ieškovas

sąmoningais veiksmais blogina įmonės būklę. Be to, ieškovas – BUAB „Astig“atsiskaitymą su UAB „RRT“ atliko ne iš savo lėšų, o iš generalinio rangovo Latvijos įmonės SIA Velve lėšų, kurios buvo pervestos subrangovui – UAB „Astig“ atsiskaitymui su UAB “RRT“ atlikti. Šios lėšos turėjo tiksline paskirti, todėl subrangovas UAB “Astig“ šių lėšų panaudoti kitur negalėjo, nes būtų nutrūkęs medžiagų tiekimas, todėl sustotu objekto statybos darbai. Sustojus statybos darbams objekte, nebetektu darbo ir subrangovas UAB “Astig“.

10. Mokėjimo pavedimo, tikslai ir iš jo kylančios teisinės pasekmės iš esmės niekuo nesiskyrė nuo anksčiau tarp ieškovo ir atsakovo atliktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimų. Taigi akivaizdu, kad apmokant pateiktas PVM sąskaitas faktūras šalys jokiu būdu neturėjo tikslo išvengti mokėjimų kitiems BUAB „Astig“ kreditoriams, bet tiesiog atliko veiksmus, kurie tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose buvo įprasti.

11. 2017-12-05 d. pasirašytos Sutartys yra UAB „RRT“ derybų su generaliniu rangovų -Sia Velve pasekmė. Kaip ir minėjau, kad šiomis 2017-12-05 d. sutartimis subrangovo – UAB „Astig“, kaip įmonės, interesai nebuvo pažeisti, nes šių sutarčių įvykdymo procese UAB „Astig“, kaip įmonės, lėšos nedalyvavo. Priešingai, subrangovas - UAB ,Astig“, kaip įmonė, šių 2017-12-05 d. pasirašytų (trišalės ir dvišalės) sutarčių pasėkoje, turėjo galimybę išlaikyti darbuotojus ir gauti pelną.

12. Nepaisant to, jog ieškovas turi ir kitų kreditorių, įstatymas nedraudžia skolininkui iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandorius su vienu iš kreditorių ir tenkinti vieno iš kreditoriaus reikalavimą, jeigu tai atitinka įprastą verslo praktiką, tokio sandorio būtinumą padiktuoja verslo logika arba jeigu toks sandoris sumažina įmonės finansinius įsipareigojimus ir sudaro prielaidas atsiskaityti su kitais kreditoriais. Šiuo atveju ginčijamas Mokėjimo pavedimas atitiko įprastą verslo praktiką.

13. BUAB „Astig“ veiksmai sudarant ginčijamą Mokėjimo pavedimą atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Manytina, jog kiekvienas rūpestingas ir protingas asmuo esant tokioms aplinkybėms būtų pasielgęs analogiškai. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad skolininkas BUAB „Astig“ šio sandorio sudaryti neprivalėjo.

14. Atsakovas sąžiningai atliko prisiimtus įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutartį, todėl reikalavimas apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra įprastinė procedūra suteikus užsakytas paslaugas. Kita vertus, net jeigu atsakovui ir būtų buvusi žinoma tam tikra informacija apie sunkią BUAB „Astig“ finansinę būklę ar kitus BUAB „Astig“ kreditorius, tai savaime nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas būtinai turėjo suvokti, jog toks sandoris pažeis jų teises. Ieškovo interesai nebuvo pažeisti. Be to, kasacimis teismas pripažino, jog įstatymas nedraudžia skolininkui tenkinti vieno iš kreditorių reikalavimo, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai. Tol, kol įmonei nėra iškelta bankroto byla, įstatymas nenustato kreditorių lygybės principo, todėl negalima teigti, kad BUAB „Astig“ neturėjo atlikti ginčijamo mokėjimo UAB „RRT“, o privalėjo atsiskaityti su visais kitais kreditoriais proporcingai. Dėl šios priežasties juo labiau negalima teigti, kad BUAB “ Astig“ atlikdama Mokėjimo pavedimą turėjo tai suvokti, nes įmonių finansiniai sunkumai ir skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra įprastas reiškinys verslo praktikoje.

15. Trečiasis asmuo SIA “Velve” nurodė, kad pagal trišalį susitarimą atsiskaitė tiesiogiai su ieškovu. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

16. Trečiasis asmuo A. U. prašė iešknį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismo nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir teismo sprendimo argumentai

17. 2017 m. spalio 24 d. SIA Velve (pagrindinis rangovas) ir UAB “Astig” (subrangovas) sudarė Sutartį Nr.17-3/DEPO LT 4/197 dėl statybos rangos darbų vykdymo statant parduotuvę Ukmergės g.373, Vilnius.

18. 2017 m. gruodžio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 2017-12-05. Sutarties objektas: Transporto paslaugos pervežant krovinius su inertinėmis medžiagomis. Pagal Sutarties 3 punktą Užsakovas (Ieškovas) įsipareigojo apmokėti atsakovui (Tiekėjui) per 20 dienų už paslaugas bei medžiagas pagal pateiktus krovinio važtaraščius jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Atsakovas Ieškovui išrašė sąskaitas faktūras, kurios ir buvo apmokėtos ginčijamu mokėjimu.

19. 2017 m. gruodžio 5 d. taip pat pasirašytas susitarimas tarp ieškovo, atsakovo ir Latvijos įmonės SIA Velve (vadinama Pagrindiniu generaliniu rangovu), aptariantis, kad ieškovo vėlavimo atsiskaityti su atsakovu už pateiktas medžiagas atveju, kai Pagrindinis generalinis rangovas nėra apmokėjęs ieškovui už medžiagas, Pagrindinis generalinis rangovas tiesiogiai apmoka atsakovui už pateiktas medžiagas.

20. Ieškovo bankroto admiministratorius nurodė, kad iš UAB “Astig” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2018-01-03 mokėjimo pavedimu Ieškovas sumokėjo Atsakovui 48960,65 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Nr. RRT0005137 - 10598,70 EUR (2017.12.11), Nr. RRT0005151 - 24973,42 EUR (17.12.18), Nr. RRT0005169 - 13388,53 EUR (17.12.22)” (ieškinio priedas Nr.8).

21. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje UAB „Astig” Apskaitos duomenys. Prievolės, delspinigiai“ nurodoma, kad ieškovo skolos VMI užskaitų atlikimo metu, atitinkamai sudarė: 2018-01-03 atliekant ginčijamą mokėjimą ieškovas buvo skolingas VMI 19 789,04 EUR sumą. VMI pažymos duomenys fiksuoja nuolatinį Ieškovo įsiskolinimo VMI didėjimą iki pat Ieškovo bankroto. Skola trečiosios eilės kreditoriams sudarė 187,810.70 Eur. Skolų mokėjimo terminai buvo suėję iki ginčo mokėjimo pavedimo atlikimo ir įsiskolinimai trečiosios eilės kreditoriams atsirado nuo 2017 m. liepos mėnesio (ieškinio priedas Nr.12).

22. Atliekant ginčijamą mokėjimą UAB „Astig“ neturėjo lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Patvirtinti aukščiau išdėstytas aplinkybes teikiame pinigų likučius ginčijamo sandorio sudarymo metu, t.y. bankų sąskaitų išrašu ir kasos knyga. Kasoje lėšų nebuvo. 2018-01-03 atliekant ginčijamų mokėjimą banko sąskaitose buvo 75175,11 EUR (AB Seb banke sąskaitose 2,46 EUR Luminor banko sąskaitose 75172,65 EUR).

23. Tik vienos (2017-12-11 Atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RRT5137 - 10598,70 EUR sumai) apmokėjimo terminas (2018-01-02) buvo pradelstas tik vieną dieną. Kitų 2-jų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai ginčijamo 2018-01-03 mokėjimo metu net nebuvo suėję. T.y., 2017-12-18 PVM sąskaitos faktūros Nr. RRT5151 apmokėjimo terminas suėjo 2018-01-08, o 2017-12-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. RRT5169 apmokėjimo terminas suėjo tik 2018-01-12.

24. Ginčijamas mokėjimas atsakovo naudai atliktas ieškovui jau buvus faktiškai nemokiam. Faktinį UAB „Astig” nemokumą patvirtina 2017-12-31 UAB „Astig” balansas. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtą sudaro viso 279292 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudaro 567537 EUR. įsipareigojimų ir turto santykis parodo, kad 2017-12-31 UAB „Astig” buvo nemoki. UAB „Astig” pelno (nuostolių) ataskaita už 2017 m. parodė, kad UAB „Astig” nuostolis 2017 m. sudarė 301 634 EUR.

25. Praėjus mėnesiui nuo ginčijamo Mokėjimo pavedimo, 2018 m. vasario 7 d. teisme priimtas UAB „Astig” vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui. Teismas nuatrtyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatavo, kad Iš įmonės vadovo pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turtą sudaro viso 279292 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudaro 567537 EUR. Iš UAB „ASTIG“ balanso už einamąjį ataskaitinių finansinių 2018 m. laikotarpį matyti, kad įmonės turtą viso sudaro 167854 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra 411388 EUR. Įsipareigojimų ir turto santykis rodo, kad įmonė yra nemoki. UAB „ASTIG“ pelno (nuostolių) ataskaita už 2017 m. parodė, kad UAB „ASTIG“ nuostolis 2017 m. sudarė 301634 EUR ir buvo didesnis nei 2016 m. 274181 EUR nuostolis. Iš UAB „ASTIG“ pelno (nuostolių) ataskaitos už einamąjį ataskaitinių finansinių 2018 m. laikotarpį matyti, kad UAB „ASTIG“ pardavimo pajamos dėl vykdomų ir naujų užsakymo stokos sudarė tik 5771 EUR.

Dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo

26. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

27. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų nuostatų, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 p.).

28. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atliekant ginčijamą pevedimą neužteko pinginių lėšų visiems mokėjimams vykdyti ir ieškovas privalėjo prioriteto tvarka vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą bei mokėjimus pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Trečiojo asmens todėl atsiskaityti su atsakovu pažeisdamas įstatyme nustatytą eiliškumą ieškovė neturėjo teisės.

29. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 str. 1 d.) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 str. 1 d. ir 3 d.). Todėl ieškovo atliktas Mokėjimas atsakovui atitinka vienašalio sandorio sampratą.

31. Pripažinęs ginčo pavedimus negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją visa apimtimi. Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis, t. y. jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir negali sukurti teisinių padarinių nepriklausomai nuo to, ar jis yra vienašalis, ar dvišalis, ar daugiašalis (CK 1.78 str. 1 d.). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtintos tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės – kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, o ši taisyklė galioja ir vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu atveju. Ieškovo vienašalio sandorio teisinis įvertinimas, pripažinus jį niekiniu, negali sukurti atsakovei teisinių pasekmių, nes teisei bei jos tikslams prieštaraujančio rezultato siekimas negali sukurti teisėtų lūkesčių, kad tokie siekiai bus ginami įstatymo.

32. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 p.).e3K-3-351-611/2017, 22–24 p.).

33. Atsakovo sąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes byloje ginčijami vienašaliai sandoriai. Be to, pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises paneigia skolininko sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

34. Atsakovo argumentas, kad ginčijamu mokėjimo pavedimu buvo pervestos iš generalinio rangovo SIA Velve piniginės lėšos skirtos atsiskaityti su ieškovo tiekėju – atsakovu, atmetamas. Teismo vertinimu, šalis siejo tiesioginiai rangos ir paslaugų santykiai, todėl ieškovo įsipareigojimai apmokėti atsakovui apskaitytini kaip ieškovo mokėtinos sumos, o iš genaralinio rangovo SIA “Velve” gautos pinigų sumos buvo ieškovo pajamos, kurios pateko į ieškovo turto masę.

Dėl actio Pauliano instituto taikymo

35. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013; kt.).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovas ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo metu buvo nemokus ir sutiekė primenybę atsakovui, tačiau atsakovė nurodo, jog ieškovas privalėjo atsiskaityti su ja pagal 2017 m. gruodžio 5 d. šalių sudarytą sutartį.

38. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

39. Šio sprendimo 18-22 punktuose nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2017 metų pabaigos iš esmės nustraukė atsiskaitymus su kreditoriais ir suderinti šalių veiksmai sudarant 2017 m. gruodžio 5 d. susitarimą, pagal kurį generalinis rangovas Latvijos įmonė SIA “Velve” įsipareigojo tiesiogiai atsiskaityti su atsakovu pagal ieškovo prievoles, leidžia teismui spręsti, kad atsakovas žinojo apie ieškovo netsiskaitymą su kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad atsakovas taip pat buvo nesąžiningas, nes nevykdė verslo subjektams kylančios didesnio atidumo pareigos pasidomėti, ar ginčo Susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai. Nustatytų aplinkybių pakanka pripažinti, kad atsakovas nesilaikė apdairaus ir rūpestingo verslininko elgesio standarto.

40. Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašytas susitarimas tarp ieškovo, atsakovo ir Latvijos įmonės SIA Velve (vadinama Pagrindiniu generaliniu rangovu), aptariantis, kad ieškovo vėlavimo atsiskaityti su atsakovu už pateiktas medžiagas atveju, kai Pagrindinis generalinis rangovas nėra apmokėjęs ieškovui už medžiagas, Pagrindinis generalinis rangovas tiesiogiai apmoka atsakovui už pateiktas medžiagas. Teismo vertinimu, minimas susitarimas patvirtina, kad atsakovas suvokė ieškovo nemokumo ir negebėjimo atsiskaityti su kreditoriais aplinkybes.

41. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, taip pat tvirtina, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017). Šiuo konkrečiu atveju atsakovo nusrodyta kasacinio teismo išvada padaryta kitokių bylos faktinių aplinkybių, nei yra nagrinėjamoje byloje, kontekste, be to, apeliantė nutarties citatą pateikia be kitų ją papildančių kasacinio teismo išaiškinimų.

42. Nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, kai atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kai susidariusią skolą atsakovui ieškovas padengė santechnikos prekėmis ir nebuvo nustatyta, kad kiti kreditoriai būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį. Nagrinėjamoje byloje faktinė situacija yra kitokia, nes ieškovė atsiskaitė su apeliante piniginėmis lėšomis po to, kai buvo suėję piniginių lėšų mokėjimo terminai kitiems kreditoriams (CK 6.930¹ str. 2 d.). Todėl atsakovo nurodyta kasacinio teismo išvada nelemia kitokio ginčo sandorio atitikimo CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms vertinimo. Be to, aptariamoje nutartyje buvo akcentuojama ir tai, kad toks ankstesnis kasacinio teismo išaiškinimas (t. y. kad įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo kol nėra bankroto bylos) gali būti taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus, sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, kad yra svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie taip pat būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje susiklostė priešinga situacija, kuomet atsakovas atsidūrė nelyginamai palankesnėje padėtyje, nei kiti kreditoriai, kurie neabejotinai buvo suinteresuoti gauti iš ieškovo atsiskaitymą, ir tokią aplinkybę liudija jau vien kreditorių kreipimasis į teismus 2017 metų pabaigoje dėl skolų išieškojimo.

43. Ieškinį patenkinus visšikai, taikant restituciją pinigais ir ieškovui iš atsakovo priteisus piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteisiamos procesinės palūkanos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2018-01-03 mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Astig” sumokėjo atsakovui UAB „RRT” 48960,65 EUR, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „RRT“ ieškovo BUAB „Astig“ naudai 48960,65 EUR, priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apugardos teismą.