Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-54-737/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-23
Bylos Nr.: 1A-54-737/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00527-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: M. A.
Advokatai: Ričardas Lilas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00527-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Zuzevičiui,nuteistajam M. A. ir jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir M. A. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį atliktą bausmę.

D. Č. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir iš M. A. priteista 25 860 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės D. Č. naudai.

Iš M. A. D. Č. naudai priteistos jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 1 725 Eur.

M. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta pakeisti į suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šias kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 10 d., savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą traktorių „John Deere“ ir iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, sudaręs patikimo asmens įvaizdį, bei įgavęs nukentėjusiojo D. Č. pasitikėjimą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. bendraudamas per susirašinėjimų ir pokalbių programas „Messenger“ ir „Viber“ programas su D. Č., susitarė, kad jis (M. A.) parduos D. Č. už 17 700 eurų keturis traktorius „John Deere“ ir vieną traktorių „International“, bei apie 2022 m. liepos 15 d. susitarė už 7 300 eurų parduoti dar vieną traktorių „John Deere“, 2021 m. rugpjūčio 13 d. jis (M. A.) apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, susitikęs su D. Č., paėmė iš jo rašytiniu susitarimu 12 000 eurų kaip avansinį mokėjimą už traktorius, taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. D. Č. nurodė kitų asmenų sąskaitas, į kurias D. Č. pervestų pinigus neva už traktorių pirkimą, po ko D. Č. 2021 m. gegužės 11 d. atliko 500 eurų pavedimą M. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Už traktorių“, 2021 m. gegužės 19 d. atliko 500 eurų pavedimą M. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Už traktorių“, 2021 m. gegužės 15 d. atliko 2 500 eurų pavedimą A. Ž. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Už traktorių“, 2021 m. rugpjūčio 21 d. atliko 650 eurų pavedimą N. V.-P. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m. rugsėjo 25 d. atliko 350 eurų pavedimą R. S. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m. rugsėjo 30 d. atliko 130 eurų pavedimą A. J. į AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m. spalio 1 d. atliko 400 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m. spalio 14 d. atliko 800 eurų pavedimą J. N. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m. lapkričio 3 d. atliko 500 eurų pavedimą E. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m. lapkričio 23 d. atliko 320 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2021 m gruodžio 31 d. atliko 300 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. sausio 12 d. atliko 500 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. sausio 20 d. atliko 230 eurų pavedimą U. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. sausio 24 d. atliko 170 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. vasario 11 d. atliko 100 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. kovo 2 d. atliko 310 eurų pavedimą U. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. kovo 16 d. atliko 350 eurų pavedimą U. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. balandžio 6 d. atliko 400 eurų pavedimą U. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. balandžio 28 d. atliko 100 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 M. gegužės 9 d. atliko 350 eurų pavedimą U. G. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. gegužės 20 d. atliko 500 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. liepos 19 d. atliko 1 300 eurų pavedimą J. K. į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. rugpjūčio 4 d. atliko 350 eurų pavedimą E. P. į AB „Luminor bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, 2022 m. rugpjūčio 18 d. atliko 250 eurų pavedimą E. P. į AB „Luminor bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „M.“, kurie, nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, pinigus perdavė jam (M. A.) tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis, taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. jo prašymu, neva už traktorių pirkimą, per UAB „Kautra“ autobusų siuntas, D. Č. perdavė jam viso 2 000 eurų, tačiau jis (M. A.) D. Č. traktorių nepardavė, pinigų ir avansinio mokesčio negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. Č. priklausantį turtą – 25 860 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo bylą nagrinėti iš naujo ir atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą.

3. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, vertindamas įrodymus, nesigilino į veikos pobūdį, nemotyvuodamas atmetė nuteistojo iškeltą versiją, kad nukentėjusiajam buvo perduota įvairi žemės ūkio technika ir nesudarė galimybės surasti asmenis, galinčius ją patvirtinti.

3.2. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis buvo įkalinimo įstaigoje ir neturėjo galimybės savarankiškai ieškoti nukentėjusiojo melagingus paaiškinimus paneigiančių įrodymų.

3.3. Nukentėjusiojo parodymai bylos nagrinėjimo metu kito: iš pradžių jis nurodė, kad neprekiauja traktorių dalimis, vėliau nurodė, kad iš nuteistojo nėra gavęs jokių traktorių dalių. Šiuos teiginius paneigia J. M. raštelis, kuriame nurodyta, kad jis perduoda M. A. traktoriaus dalis, kurias vėliau D. Č. pardavinėja per savo „Facebook“ paskyrą.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, taip pat papildė, kad prašo paskirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Iš nuteistojo M. A. apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023).

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas, pripažindamas M. A. kaltu, dėl apgaule savo naudai įgyto svetimo turto, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltinamojo kaltės, o taip pat ir jam skiriamos bausmės individualizavimo.

Dėl nuteistojo kaltės

8. Šioje baudžiamojoje byloje M. A. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas apgaulę, savo naudai įgijo svetimą D. Č. priklausantį turtą – 25 860 Eur (tikslesnės aplinkybės nurodytos šios nutarties 1 punkte), kas, apylinkės teismo vertinimu, atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. A. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl M. A. kaltės. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, įtikinami bei pagrįsti, kad dėl nuteistojo M. A. padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Žemesnės instancijos teismas

1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Taigi, objektyviai sukčiavimas reiškiasi svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas didelės vertės turtu laikytinas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

9. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu nukentėjusiojo D. Č. parodymų vertinimu. Apelianto nuomone, nukentėjusysis melagingai jį apkalba. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog vertinant priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių proceso dalyvių parodymų patikimumą ir objektyvumą, nėra vadovaujamasi vien tik bylos baigtimi suinteresuotų proceso dalyvių parodymais. Tokiais atvejais ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kiti ištirti įrodymai, vienu ar kitu aspektu patvirtinantys ar paneigiantys asmens kaltę.

10. Nuteistasis M. A. neginčija, kad jis per trečiuosius asmenis gavo pinigus, kuriuos D. Č. nuteistojo nurodymu pervedė su nusikalstama veika nesusijusiems asmenims, taip pat neginčija, kad jis gavo autobusų siuntomis siųstus pinigus, tačiau jis nesutinka, su jam inkriminuojama užvaldyta pinigų suma bei, kad nukentėjusįjį D. Č. apgavo. Nors apeliantas nesutinka, kad D. Č. perdavė jam skolos raštelyje (1 t., b. l. 33) nurodytus 12 000 Eur, teigdamas, kad buvo perduoti tik 1 200 Eur, vis tik nuteistojo parodymai, kad jo surašytas paskolos raštelis yra suklastotas, argumentuotai paneigti pirmos instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais. Lietuvos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sutarties įrašai, tarp jų ir skaičius „12 000“ buvo skysčių poveikyje ir dėl tiriamojoje dalyje nurodytų aplinkybių nėra įmanoma nustatyti, ar šis skaičius yra pirminis, tačiau akto tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad skaičiaus „12 000“ skaitmenys, kaip ir kiti dokumente esantys įrašai, parašyti nevienodu atstumu arba yra nevienodo aukščio. Be to, visi skaičiaus „12000“ skaitmenys ir sutarties įrašai parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta ir tikėtina tuo pačiu rašikliu (7 t., b. l. 42-44). Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad šį raštelį surašė nuteistasis savo ranka ir jis nieko jame neprirašinėjo. Taigi, nors ekspertizės aktas nepateikė kategoriškos išvados, tačiau nustatytos aplinkybės, kad raštelis surašytas vienodu stiliumi (visi skaitmenys, kaip ir kiti dokumente esantys įrašai, parašyti nevienodu atstumu arba yra nevienodo aukščio, visų tiriamojo skaičiaus (12000) skaitmenų įspaudimai į popierių vienodi ir atitinka šalia esančių kitų įrašų įspaudimus) ir tikėtina tuo pačiu rašikliu, įvertinus ir tai, kad raštelį surašė pats kaltinamasis, nurodydamas ir žinomai neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą, duoda pagrindą teisėjų kolegijai spręsti, kad atmesdamas nuteistojo M. A. versiją, kad D. Č. jam perdavė ne 12 000 Eur, o 1 200 Eur sumą, pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus įvertino melagingus nukentėjusiojo D. Č. parodymus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo atliktam nukentėjusiojo D. Č. parodymų vertinimui. Nukentėjusysis D. Č. davė nuoseklius parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, analogiškai aplinkybes aiškino ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis D. Č. nurodė, kad 2021 m. birželio mėnesį „facebook“ paskyroje radęs pranešimą apie parduodamą traktorių, parašė kaltinamajam, kad nori jį įsigyti. Su kaltinamuoju susirašinėjant, pastarasis nurodė, kad gali parvežti daugiau traktorių. Jis susirašinėjant siuntė traktorių nuotraukas ir sakė, kad jie stovi Prancūzijoje. Nukentėjusysis nurodė, kad pradžioje nuteistajam pervedė du kartus po 500 Eur kaip avansą už 5 traktorių parvežimą iš Prancūzijos, kurių bendra kaina turėjo būti 17 700 eurų. Pirmą kartą su nuteistuoju susitiko prie „Megos“ rugpjūčio 15 d., ten padavė jam 12 000 Eur ir pasirašė sutartį. Vėliau nuteistasis traktorių pirkimui paprašė daugiau pinigų, prašė juos pervesti į jo draugų sąskaitą, nes neva jo sąskaita užšaldyta. Nukentėjusysis nurodė, kad bendroj sumoj nuteistajam perdavė 25 860 eurų, tačiau jokių traktorių iš jo negavo. Paprašius parodyti traktorius, jis atidėliodavo, sakydavo, kad užimtas, kad teritorija, kur laikomi traktoriai, užrakinta. Be to, vieną kartą M. A. pasiūlė pasirašyti notarinę sutartį, kad jis nukentėjusiajam traktorius yra perdavęs, tačiau D. Č. tokią sutartį pasirašyti atsisakė. Paprašius perduoti traktorius arba grąžinti pinigus, sakydavo, kad traktoriai yra parvežti, bet vengdavo juos parodyti, o pinigų sakė grąžinti neturi. Nukentėjusysis patvirtino, kad už perduotus pinigus iš M. A. nieko nėra gavęs. D. Č. nurodė, kad jis nuteistuoju tikėjo, nes pastarasis sudarė patikimo žmogaus įvaizdį.

12. Nukentėjusiojo D. Č. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina kiti ištirti įrodymai. Gausi elektroninio susirašinėjimo medžiaga tarp D. Č. ir „Messenger“ programos abonento pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo kaip nurodo nukentėjusysis ir neneigia nuteistasis, buvo pasivadinęs M. A., taip pat susirašinėjimai programoje „Viber“, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, apie kad M. A. pažadėjo nukentėjusiajam parduoti šešis traktorius: už 17 700 eurų keturis traktorius „John Deere” ir traktorių „International” bei už 7 300 eurų – dar vieną traktorių “John Deere”. Nuteistasis D. Č. pateikė konkrečių traktorių nuotraukas ir kainas. Be to, susirašinėjimas patvirtina ir tai, kad nuteistasis D. Č. persiuntė ir kaltinime nurodytų asmenų sąskaitų duomenis, prašydamas pervesti į šias sąskaitas pinigus, neva reikalingus technikos pirkimui.

13. Aptariama susirašinėjimo medžiaga patvirtina ir nuteistojo apgaulę. M. A. nuolatiniai pažadai, iliustruoti konkrečiomis fotonuotraukomis, gauti pigiai nukentėjusiajam reikalingą žemės ūkio techniką, taip pat nuolatinės pagyros, demonstruojančios M. A. versliškumą, sudarė nukentėjusiajam klaidingą įspūdį tiek apie sutartus sandorius, tiek apie jį apgavusį nuteistąjį M. A.. Būtent šios apgaulės įtakotas nukentėjusysis D. Č., nuolat skatinamas nuteistojo, pastarajam per eilę kartų perdavė 25860 eurų.

14. Nuteistasis M. A. tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad su D. Č. buvo sudarę verslo planą. Nuteistasis nurodė, kad perduodavo nukentėjusiajam traktorius, kuriuos pastarasis išardydavo ir parduodavo dalimis. Vis tik šią nuteistojo versiją paneigia jau aptarti nukentėjusiojo parodymai, bei susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, kad jokia technika D. Č. perduota nebuvo, nepaisant to, kad nukentėjusysis ne kartą to prašė. Nuteistasis M. A. nuolat žadėdavo „įgytą“ techniką netrukus parodyti nukentėjusiajam, tačiau taip to ir nepadarė. Taigi, akivaizdu, kad jokios technikos už D. Č. perduotus pinigus M. A. įgijęs, o juo labiau ir perdavęs nukentėjusiajam, nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo pateikti garso įrašai, apžiūrėti 2022 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolu. D. Č. įrašė jo ir M. A. vykusius pokalbius 2022 m. spalio 11 – 18 dienomis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis prašo nuteistojo grąžinti jam pinigus, nurodo, kad pastarasis jį apgavo „aš tavim nebetikiu. Tu pastoviai meluoji“, o M. A. teigia „aš pripažįstu viską. Aš esu skolininkas“. (...) D. Č. sako „...kam tu darai tokius cirkus, kad su manim tiek laiko negali susivest galų? Atiduok...“ M. A.: „neatiduos jie. Aš tau turiu atiduoti“, „...galvoji aš savo gyvenimą susigadinsiu... dėl penkiolikos ar kiek ten tų tūkstančių eurų?“ D. Č. sako „...ten daugiau negu penkiolika...“. M. A.: „nu ten grubiai dvidešimt...dėl dvidešimt tūkstančių aš gadinsiu savo gyvenimą?“ D. Č.: „Daugiau biški negu dvidešimt (...)“(3 t., b. l. 84-93).

15. Nuteistojo pateiktą versiją, kad jis su D. Č. ketino užsiimti verslu, kuomet vienas nuperka traktorius, o kitas juos parduoda dalimis, paneigia ir liudytojų, kuriems D. Č., įtakotas nuteistojo M. A. apgaulės, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. pervedė pinigus neva už traktorių pirkimą, parodymai. Liudytoja M. G. nurodė, kad į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos ji tą pačią dieną išgrynino ir padavė M. A.. Matė, kad mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „už traktorių“, tačiau jos žiniomis M. A. užsiėmė statybomis. Liudytoja E. P. nurodė, kad M. A. per D. Č. kelis kartus pervedė jai pinigus asmeninėms išlaidoms, taigi, šiai liudytojai pervesti pinigai nebuvo naudojami nuteistojo nurodomam verslo modeliui. Liudytoja, manydama, kad pinigai yra nuo M. A., išleido juos savo reikmėms. Liudytoja J. K. parodė, kad M. A. buvo jos kaimynas. D. Č. kelis kartus pervedė jai pinigus, kuriuos ji perdavė nuteistajam. M. A. nurodė liudytojai, kad pinigai yra skirti nuomai. Liudytoja E. K. parodė, kad M. A. nurodė jai, kad jo kortelė yra užblokuota, jis neturi pinigų nuomai ir automobilio tvarkymui. D. Č. jai pervedė 500 Eur, o ji nuvažiavo į bankomatą, nuėmė pinigus ir juos atidavė M. A.. Liudytojas A. J. bylos nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, kad 2021 metais turėjo internetinę drabužių parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama moteriška avalyne ir drabužiais. Į jo parduotuvę kreipėsi asmuo, kuris, kaip suprato liudytojas, norėjo įsigyti prekių ne sau, nurodė, kad pavedimą padarys iš draugo sąskaitos. Pinigai buvo gauti iš D. Č.. Iš liudytojo parodymų matyti, kad D. Č. atliktu pavedimu buvo sumokėta ne už traktorius ar jų dalis, o už moteriškus drabužius ar batus, kuriuos pardavinėjo liudytojas. Liudytoja U. G. parodė, kad M. A. paprašė paslaugos, kad jo draugui pervedus pinigus, ji juos perduotų kažkam, nes nuteistasis yra skoloje. Pavedimo paskirtyje buvo nurodyta „M.“. Taigi, ir šiai liudytojai pervesti pinigai. Liudytojų parodymai patvirtina, kad pinigus, kuriuos D. Č. pervedė kitiems asmenims, kad šie pinigus perduotų M. A., nuteistasis iš esmės naudojo savo reikmėms: dalis pinigų buvo panaudota jo tuometinės merginos išlaidoms, buities daiktų pirkimui, nuomos sumokėjimui, skolų padengimui, o ne nuteistojo nurodomam verslo modeliui.

16. Aptariamą versiją nuteistasis grindžia ir viešojoje internetinėje erdvėje esančiais traktorių dalių skelbimais, kuriuos įdėjo nukentėjusysis bei rašteliu, kuriame nurodyta, kad J. M. perduoda M. A. traktorių dalis. Apelianto teigimu būtent šias dalis jis perdavė D. Č.. Šie apelianto argumentai atmetami, kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, pagrindžiantys aplinkybę, kad už D. Č. nuteistajam per eilę kartų perduotus 25 860 eurų, pastarasis būtų D. Č. perdavęs žadėtus parduoti traktorius. Priešingai, nukentėjusysis D. Č., susirašinėjimo medžiaga, pateikti garso įrašai bei kita bylos medžiaga pagrindžia, kad jokia technika D. Č. perduota nebuvo. To ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir pat nuteistasis, o versiją, kad vis tik technika buvo nukentėjusiajam perduota M. A. išsakė tik teisiamojo posėdžio metu. Antra, aplinkybė, kad D. Č. prekiavo traktorių dalimis, niekaip nepagrindžia to, kad šios dalys buvo gautos būtent iš M. A.. Iš byloje esančių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad D. Č. tėvai turi ūkį, o pats nukentėjusysis niekuomet neginčijo, kad parduodavo nenaudojamų traktorių dalis. Trečia, nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateiktas J. M. raštelis apie tai, kad pastarasis ketino nuteistajam parduoti traktoriaus T40 dalis, niekaip nesusijęs su M. A. inkriminuojama nusikalstama veika ir nepagrindžia, nuteistojo nurodomų aplinkybių, kad jis nukentėjusiajam perdavė kokią nors techniką. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistasis pažadėjo nukentėjusiajam parduoti ne kokias nors traktoriaus detales apskritai, o šešias konkrečius traktorius: penkis - „John Deere“ ir vieną - „International“. Taigi, byloje ištirti įrodymai, aptarti ir šioje nutartyje, pagrindžia aplinkybę, kad šie traktoriai D. Č. perduoti nebuvo.

17. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su paties nuteistojo M. A. parodymų vertinimu, be jau nurodytų argumentų, atsižvelgia ir į tai, kad nuteistojo M. A. parodymai proceso metu nuolat kito, be to jie taip pat prieštarauja kitiems pirmos instancijos teismo ištirtiems įrodymams. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo parodymai patikimais laikytini tik toje dalyje, kiek juos patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

18. Apeliaciniame skunde M. A. teigia, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo suimtas, todėl neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, negalėjo surasti asmenų, kurie jam perdavė traktorių dalis bei paneigti melagingų nukentėjusiojo parodymų, todėl apeliacinės instancijos teisme prašo pernagrinėti bylą iš naujo. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Bylos medžiaga patvirtina, kad nepaisant to, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jis aktyviai realizavo savo teisę į gynybą tiek pats, tiek per procese dalyvavusią savo gynėją – D. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gynėja ne tik dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, bet ir aktyviai teikė prašymus dėl papildomų įrodymų ištyrimo. Be to, gynėja bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu teikė ir papildomus įrodymus. Nuteistojo ir gynėjos pozicijos buvo suderintos, M. A. turėjo visas galimybes tiek pats, tiek per gynėją teisiamųjų posėdžių metu teikti prašymus dėl įrodymų tyrimo papildymo. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės negalėjo tinkamai realizuoti teisės į gynybą, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Nepagrįstu laikytinas ir prašymas iš naujo byloje atlikti įrodymų tyrimą. Visų pirma, nenustačius, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ar neobjektyviai ištyrė įrodymus, nėra pagrindo šių įrodymų pakartotinai tirti apeliacinės instancijos teisme. Antra, nuteistojo pateikti prašymai apeliacinės instancijos teisme dėl konkrečių įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo, tai yra dėl nukentėjusiojo veiklos parduodant žemės ūkio technikos dalis ištyrimo ir liudytojų, tame tarpe ir J. M., kuris neva D. Č. vežė traktorių dalis pardavimui, iškvietimo, kaip jau aptarta šios nutarties 17 punkte, atmetami, kaip nesusiję su nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-211-628/2022).

20. Įvertinusi M. A. apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. A. veiksmai atitiko visus objektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistasis M. A. nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu panaudojo apgaulę ir tokiu būdu įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą (25 860 Eur). Aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad tarp D. Č. ir M. A. nebuvo jokio verslo susitarimo, o nuteistasis gavęs pinigus neperdavė nukentėjusiajam traktorių, ir neketino jų perduoti.

21. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015, 2K-27-697/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-132-942/2021). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. A. veikos aukščiau aprašytos objektyviosios nusikalstamos veikos aplinkybės atspindi ir subjektyviąją jo padaryto nusikaltimo pusę – tiesioginę tyčią, t. y., kad M. A. suvokė, jog įkalbėdamas D. Č. įsigyti traktorius, kurių iš tiesų neketina perduoti nukentėjusiajam, suprato kad apgaulės būdu užvaldo svetimą turtą – nukentėjusiojo pinigus ir siekė taip veikti. M. A. nukentėjusiajam nurodė, kad traktoriai yra Prancūzijoje ir gavęs apmokėjimą už jų pervežimą, perveš juos į Lietuvą, tačiau iš anksto žinojo, kad gavęs pinigus nukentėjusiajam neketina perduoti jokių traktorių.

23. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, susiejo juos į visumą ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad M. A. panaudodamas apgaulę D. Č. atžvilgiu įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą. Baudžiamasis įstatymas, M. A. veikoje nustačius visus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino ne taip, kaip juos vertina nukentėjusysis ir priėmė jo lūkesčių netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl M. A. paskirtos bausmės

24. M. A. apeliaciniu skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, tai pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

26. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

27. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo ir jo gynėjo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. A., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

28. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad nėra nustatyta M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau teisingai nurodė, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą be kitų bausmių rūšių, gali būti skiriama laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, nusikaltimas yra apysunkis, jeigu už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos nurodyta neteisinga M. A. padaryto nusikaltimo kategorija laikytina rašymo apsirikimu, neįtakojusiu neteisingo bausmės paskyrimo nuteistajam.

29. Skirdamas nuteistajam M. A. bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad M. A. anksčiau teistas (5 t., b. l. 93-98), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 85-92), pakaltinamas. Teismas taip pat įvertino tai, kad M. A. nusikalto būdamas teistas, neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, neišnykus teistumui, vėlesnės jo padarytos veikos buvo turtinio pobūdžio. Be to, jis nemoka jam paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad švelnesnės bausmės nedaro įtakos M. A. elgesiui, todėl jam parinko laisvės atėmimo bausmę. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas. Pakartotinis nusikalstamas elgesys, turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas rodo, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo buvo ne kartą nuteistas, jam taip pat buvo paskirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad švelnesnio pobūdžio bausmės nebuvo efektyvios ir neužkirto kelio naujų nusikaltimų padarymui, duoda pagrindą teisėjų kolegijai pritarti pirmos instancijos teismo parinktai bausmės rūšiai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

30. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. A. paskirtu bausmės dydžiu. Pirmos instancijos teismas bausmės dydį parinko švelnesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 metus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą bei jos padarymo aplinkybes, net ir įvertinęs apeliacinės instancijos teisme išsakytus nuteistojo pažadus ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, neturi pagrindo pripažinti, kad paskirta bausmė yra per griežta ir dar labiau švelninti paskirtos bausmės.

31. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, M. A. paskyręs galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, priešingai nei nurodyta BK 75 straipsnio 8 dalyje, nesvarstė galimybės dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. A. yra nuteistas už vieno apysunkio tyčinių nusikaltimo padarymą ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, M. A. atitinka formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimo svarstymui.

33. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esant įstatyme numatytiems formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). M. A. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta vien jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iki nusikalstamos veikos padarymo M. A. turėjo neišnykusi teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Po nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. A. buvo nuteistas dar 4 kartus, taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. A. atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Praeityje M. A. buvo taikyta ir švelnesnė baudos bausmė, tačiau jis paskirtos baudos nesumokėjo ir pakartotinai nusikalto. Vien nuteistojo nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmę, nesuponuoja išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

34. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus M. A. paskirtos bausmės vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl M. A. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

35. Teisėjų kolegija įvertinus inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį (2021 m. gegužės 10 d. – 2022 m. rugpjūčio 18 d.) atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį privalėjo spręsti klausimą dėl nuteistojo veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavimo pagal švelnesnės redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir tai aptarti nuosprendyje, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, tik iš to, kad nuteistajam M. A. parinkdamas bausmę, pirmos instancijos teismas nurodė BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nurodytas bausmes, kurios iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nebuvo numatytos, sprendžia, kad vis tik, nors pirmos instancijos teismas ir neaptarė kaltinamojo veikos perkvalifikavimo, tačiau, pripažindamas apeliantą kaltu ir skirdamas bausmę, tinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, lengvinančią nuteistojo asmens teisinę padėtį. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio surašymas nenurodant baudžiamojo įstatymo redakcijos, pagal kurią kaltininkas nuteisiamas ir veikos perkvalifikavimo pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, neaptariant to nuosprendžio motyvuose, yra ydingas. Nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės, kuriose nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį asmuo pripažintas kaltu, turi būti aiškios ir tikslios. Todėl išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija patikslina, nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad M. A. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant šio straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmos instancijos teismas, bendrindamas bausmę nuteistajam su Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nors kaip nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje parinko švelnesnį, dalinį, bausmių sudėjimo būdą, tačiau nurodė įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą visiško sudėjimo būdu. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirinkimu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės ir ištaisytinas, vietoje skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytų įstatymo normų „BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies“, nurodant dalinį bausmių sudėjimą reglamentuojančias normas, tai yra „BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 9 dalį“.

Dėl proceso išlaidų

37. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

38. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant M. A. sudaro 231,25 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei (7 t., b. l. 124).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam M. A. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. A. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad M. A. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant šio straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies nuostatomis.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėJūratė PetraškienėVaidas Vasiliauskas