Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-30-894/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-06
Bylos Nr.: e2A-30-894/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01155-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: K. G.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elvitransa“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-30-894/2025Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01155-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.21. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. G. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elvitransa“ ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elvitransa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elvitransa“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. G. (toliau – atsakovas) 4 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, veikiantis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 1137310, 2023 m. balandžio 3 d. žodžiu sutarė, jog atsakovas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), per vieną mėnesį, t. y. iki 2023 m. gegužės 3 d., už 5 000 Eur įrengs pamatus. Ieškovė sumokėjo atsakovui 5 000 Eur už pamatų įrengimą. Atsakovas sutartų darbų neatliko – pamatų neįrengė, ieškovei sumokėtų pinigų už neatliktus darbus negrąžino. Ieškovei pamatus įrengė kitas rangovas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė leidimo gyvenamojo namo statybai, todėl darbai, jų neužbaigus, buvo sustabdyti ir pamatų betonavimo darbai objekte liko neatlikti. Ieškovė nėra pilnai sumokėjusi atsakovui už faktiškai atliktus darbus, kuriuos atsisakė priimti, todėl atsakovas skolą už likusius ieškovės neapmokėtus darbus reikalavimo perleidimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Mokumo projektai“.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais VšĮ „Mokumo projektai“ ieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 4 231,29 Eur skolą, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė trečiajam asmeniui turi pareigą sumokėti skolą už atsakovo atliktus statybos rangos darbus. Reikalavimo teisę atsakovas perleido reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovo vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai buvo išsiųsti ieškovei, ieškovė patvirtino, kad aktus gavo, jokių pretenzijų dėl aktuose nurodytų darbų kokybės ir apimčių nepareiškė, todėl byloje esantys atliktų darbų aktai yra laikomi pasirašyti vienašališkai, t. y. turi tokią pat teisinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį prašė trečiojo asmens reikalavimus atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas sutartimi suderėtų statybos rangos darbų ieškovei neatliko ir darbų rezultato neperdavė. Atsakovas trečiajam asmeniui perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Atsakovo parengtos lokalinės sąmatos (jose nurodyti darbai bei įkainiai) neatitinka šalių susitarimo, sąmatose nurodyti darbai bei jų įkainiai su ieškove suderinti nebuvo. Atsakovo atliktų darbų aktai sudaryti ir vienašališkai atsakovo pasirašyti bylos nagrinėjimo eigoje, jie neatitinka statybos rangos sutarties šalių susitarimo (dėl dalyko ir kainos). Nesąžiningai siekiama nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Nurodė, kad tik dalį aktuose nurodytų darbų atsakovas faktiškai atliko. Atliko paruošiamuosius žemės darbus pamatų įrengimui, kabelių apsaugos plastikinių vamzdžių klojimo darbus, tačiau šiuos darbus atliko su esminiais trūkumais. Šiuos darbus turėjo iš naujo atlikti kitas ieškovės pasamdytas rangovas mažoji bendrija (toliau – MB) „Sanforas“. Atsakovo faktiškai atliktų darbų kaina sudarė ne daugiau nei 1 000 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 261,54 Eur darbų kainos permoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 261,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 318,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais VšĮ „Mokumo projektai“ ieškinį atmetė; priteisė iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, VšĮ „Mokumo projektai“ 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. balandžio 3 d. sudarė žodinį susitarimą dėl pamatų įrengimo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovė atsakovui už pamatų įrengimą sumokėjo iš viso 5 000 Eur. Darbų eigoje šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovei atsakovas 2023 m. liepos 5 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Serija NR Nr. 2023-02 5 610,69 Eur sumai (3 053,27 Eur atlikti darbai pagal aktą + 2 557,42 Eur papildomi darbai pagal aktą), 2024 m. vasario 7 d. atsakovas išrašė kreditinę sąskaitą–faktūrą Nr. 2024-1, tikslinančią 2023 m. liepos 5 d. sąskaitą-faktūrą 1 379,40 Eur sumai už ieškovės pristatytą skaldą ir žvyrą. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovas ir trečiasis asmuo VšĮ „Mokumo projektai“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2023/11-27, pagal kurią atsakovas perleido trečiajam asmeniui reikalavimo teisę į ieškovės skolą, kuri be palūkanų/delspinigių sudaro 5 610,69 Eur, atsiradusią ieškovei nepilnai atsiskaičius už statybos darbus, atliktus ieškovės žemės sklype. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo permokėtą sumą už neatliktus darbus ir trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas priteisti skolą už faktiškai atsakovo atliktus darbus. Teismas nurodė, kad ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra, todėl sprendžiant tarp trečiojo asmens ir ieškovės dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, turi būti nustatyta, kokius atsikirtimus užsakovė (ieškovė) galėjo pareikšti rangovui (atsakovui) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

8. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo faktiškai atliktų darbų apimties, statybos darbų kainos bei atsakovo turimų piniginių lėšų ieškovei grąžinimo ar ieškovės prievolės naujajam kreditoriui (trečiajam asmeniui) atsiskaityti už neapmokėtus darbus. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas faktiškai atliko darbų už 1 000 Eur, todėl turi grąžinti 4 000 Eur permoką, o trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ieškovė už pagrindinius darbus iki galo neatsiskaitė. Atsakovas į bylą yra pateikęs du vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus: pirmą dėl pagrindinių pagrindo pamatams įrengimo darbų 8 053,27 Eur sumai, ir antrą dėl papildomų darbų 2 113,57 Eur sumai.

9. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atliktų darbų aktai buvo parengti po bylos iškėlimo teisme, patvirtina šios nustatytos aplinkybės: atliktų darbų aktų atsakovas ieškovei nei per mobiliąją programėlę „Viber“, kuria naudojantis siuntė įvairius dokumentus, nei registruotu paštu nesiuntė. Atsakovas 2023 m. liepos 5 d. sąskaitą-faktūrą Serija NR Nr. 2023-02 5 610,69 Eur sumai išrašė po bemaž mėnesio nuo nurodomo vienašalio aktų pasirašymo (2023 m. birželio 10 d.). Šios sąskaitos-faktūros atsakovas ieškovei iki bylos iškėlimo apmokėjimui nepateikė ir ją pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį. Atliktų darbų aktų pateikimo ieškovei nepatvirtino ir liudytoju apklaustas N. R.. Teismas nurodė, kad rangovo nesilaikymas pareigos perduoti atliktų darbų rezultatą nepašalina užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, todėl turi būti sprendžiama dėl atsakovo faktiškai atliktų darbų apimties ir kainos. Kadangi šalių statybos rangos sutartis sudaryta žodžiu, nėra rašytinio dokumento, nustatančio darbų kainą, todėl reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodytos kainos negali būti laikomos pagrįstomis. Teismas nustatė, kad atsakovas jokių sąmatų į bylą nepateikė, o pateikta lokalinė sąmata, parengta naudojant statybos darbų sąmatų programą „Sistela“, darbų eigoje parengta negalėjo būti (jokių duomenų kada ji ieškovei pateikta, jei iš viso pateikta, atsakovas nepateikė), nes atsakovas tuo metu, kai atliko ginčo statybos rangos darbus (2023 m. balandžio – gegužės mėnesiais), darbo santykių pagal darbo sutartį statybos įmonėje, kurioje kaip nurodė susipažino su bendradarbiu, kuris padėjo parengti dokumentus, naudojant programą „Sistela“, neturėjo (tokių duomenų byloje nepateikta). Pasirinkti statybos darbų sąmatų programoje „Sistela“ darbų kodai neatitinka faktinės situacijos: dalis darbų kodų naudojami melioracijos darbams žemės ūkio paskirties žemėje, dalis darbų kodų naudojama kelių, tiltų statybos darbams, kai tokių darbų neatlikta.

10. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitoje-faktūroje Serija NR Nr. 2023-1 nurodyta 5 000 Eur suma apima visus pamatų įrengimo darbus patvirtina ir kitų rinkos dalyvių siūlomos kainos atlikti tokius statybos rangos darbus. Teismas laikė, kad labiausiai realią rinkos kainą paruošiamiesiems pagrindo pamatams įrengti darbams atlikti atitinka UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta 1 040 Eur suma (suma be PVM, nes atsakovas nėra PVM mokėtojas) (CK 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ši įmonė specializuojasi visų tipų pamatų įrengimo darbų atlikime, todėl jai turi būti žinomos analogiškų darbų rinkos kainos, be to, pamatų betonavimo darbus ši bendrovė atliko už tokią kainą, kurią nurodė savo komerciniame pasiūlyme, kas taip pat leidžia neabejoti šios bendrovės teikiamų komercinių pasiūlymų realumu galutinei kainai. Teismas nustatė, kad atsakovas dar atliko geotekstilės paklojimo darbus, dėl kurių tinkamo atlikimo ginčo nėra, ir kurie neatspindėti UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme, todėl atsakovui taip pat turi būti kompensuojama 47,61 Eur suma už geotekstilės paklojimą bei už visas panaudotas medžiagas (pagal sąskaitą-faktūrą ir kasos kvitą, skaičiuojant pusę už geotekstilę sumokėtos 177,14 Eur sumos, nes faktiškai panaudota pusė nupirktos geotekstilės, už geodezinę bazę (atsakovas samdė geodezininką) ir kuolų sukalimą, kas taip pat neįeina į komercinį pasiūlymą, tačiau faktiškai atlikta. Teismas nurodė, kad nors ieškovė nurodė, jog atsakovas netinkamai atliko kabelių apsaugos plastikinių lygių vamzdžių klojimo tranšėjose darbus, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nesant duomenų, atsakovui turi būti kompensuota 67,42 Eur. Kadangi ieškovė pripažino, kad atsakovas sukasė gruntą tranšėjoms, vandentiekiui, nuotekoms, elektrai, atsakovui turi būti kompensuota 525,95 Eur. Nors ši suma sudaro pusę pagrindo pamatams įrengti darbų kainos, tačiau teismas įvertino aplinkybę, kad nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių buvo keičiamas (keliamas) pamatų aukštis, dėl ko atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl Bobcat papildomo transportavimo ir jo darbo, kas taip pat turi būti įvertinta pinigine išraiška.

11. Teismas nustatė, kad atsakovo atliktus vamzdžių klojimo darbus perdarė MB „Sanforas“. Teismo vertinimu, atsakovas neturi teisės į vamzdyno klojimo darbų apmokėjimą, nes šitą darbą atliko netinkamai, jo nebuvo galima naudoti pagal projektinius sprendinius ir jis turėjo būti iš naujo daromas visa apimtimi. Tačiau teismas, atsižvelgęs į liudytojo V. Š. parodymus, kad perdarant darbus buvo panaudotos atsakovo naudotos medžiagos (vamzdžiai ir kt.), sprendė, jog atsakovui turi būti kompensuota jo išleista suma medžiagoms įsigyti (pagal sąskaitą-faktūrą ir kasos kvitą). Be to, ieškovei atsiliepime į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus pripažinus, kad atsakovas atliko papildomų darbų akto 5 ir 6 pozicijose nurodytus darbus, atsakovui turi būti kompensuotinos ir nurodytos sumos.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovas atliko darbų ir panaudojo medžiagų už 2 738,46 Eur sumą (1 040 Eur už pagrindo pamatams įrengimą, 6,36 Eur už kuolų sukalimą, 146,62 Eur už geodezijos bazės paruošimą,525,95 Eur už grunto tranšėjoms kasimą, 67,42 Eur už kabelių apsaugos vamzdžių klojimą, 47,61 Eur už geotekstilės paklojimą, 474,56 Eur už panaudotų medžiagų (vamzdžių ir geotekstilės) pirkimą (pagal sąskaitas-faktūras ir kasos kvitus, skaičiuojant pusę geotekstilei išleistos sumos) ir 429,94 Eur už kinetės įrengimą). Kadangi ieškovė darbų atlikimui yra sumokėjusi 5 000 Eur sumą, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 2 261,54 Eur darbų kainos permoka. Kadangi byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko tokios apimties ir tokios vertės darbus, kurie nurodyti jo vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose, teismas sprendė, kad trečiasis asmuo perėmė neegzistuojančią reikalavimo teisę, todėl neįgijo reikalavimo teisės į ieškovę dėl nesumokėtos darbų kainos, dėl to trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmetami.

13. Procesines palūkanas ieškovei iš atsakovo teismas priteisė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 1 857 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo - 128 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad patenkinta 45 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 318,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens ieškinio reikalavimai buvo atmesti, teismas iš trečiojo asmens ieškovei priteisė 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais VšĮ „Mokumo projektai“ prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, o trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti visa apimtimi, priteisti atsakovui ir trečiajam asmeniui VšĮ „Mokumo projektai“ iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimdamas teismas nenustatė būtinų tokio pobūdžio ginče nustatyti ir atsakovo įrodytų aplinkybių, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Sprendimą teismas iš dalies priėmė ne byloje surinktų objektyvių ir ieškovės nenuginčytų įrodymų, o paties teismo padarytų prielaidų pagrindu, priimdamas sprendimą netinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir ignoravo pačiame sprendime cituotą teismų praktiką, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

1.2. Sprendime nepasisakyta dėl to, kad ieškovė atsakovui (rangovui) pavedė atlikti statybos rangos darbus neturėdama projekto gyvenamojo namo statybai ir neturėdama statybą leidžiančio dokumento, dėl ko ne atsakovui, o ieškovei turi būti taikomos neigiamos su tuo susijusios teisinės pasekmės. Ieškovė statybos darbus vykdė savavališkai ir atsakovo atliktų darbų rezultato nepriėmė.

1.3. Teismo sprendime nepasisakyta dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad visi atsakovo atlikti statybos rangos darbai ieškovės buvo priimti, ieškovei organizavus ir atlikus šių darbų kokybės išbandymą. Ieškovė, patikrinusi atsakovo pastatyto gyvenamojo namo pamato pagrindo sutankinimo stiprumą, pripažino, kad sutankinta yra tinkamai. Nustačius, kad prieš priimant darbų rezultatą buvo atlikti pamato pagrindo stiprumo bandymai, pats šis faktas įrodo, jog ne atsakovas neperdavė, o pati ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo objekte atliktus darbus.

1.4. Teismas nevertino, kad ieškovė, nors ir nepasirašė atsakovo atliktų darbų aktų, yra priėmusi atsakovo atliktų darbų rezultatus konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdama jais naudotis. Ant atsakovo įrengtų pagrindų UAB „Pajūrio pamatai“ papildomai uždengė plėvelę ir įrengė betoninį pagrindą.

1.5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas).

1.6. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Išimtys iš šios taisyklės nustatytos CK 6.652 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.694 straipsnio 5 ir 6 dalyse, tačiau nė viena iš nurodytų sąlygų ieškovė nesirėmė.

1.7. Teismas turėjo nustatyti, kad ieškovė darbus objekte vykdė be projekto, be statybą leidžiančio dokumento, be techninio prižiūrėtojo ir neturi jokių objektyvių įrodymų, kad kokie nors atsakovo objekte atlikti darbai buvo padaryti nesilaikant normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Ieškovei neįrodžius, kad kokie nors darbai objekte atsakovo buvo atlikti nekokybiškai, ieškovė privalo apmokėti už visus objekte atliktus atsakovo darbus.

1.8. Ieškovei nenuginčijus kokių nors atsakovo darbų objekte apimčių, visi atsakovo atliktų darbų aktuose nurodyti darbai turi būti laikomi atlikti ir atlikti tinkamai, o ieškovė privalo už juos sumokėti.

1.9. VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ vykdydama 2006 m. spalio 26 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-492 savo tinklapyje skelbia statybų dalyviams privalomas Rekomendacijos dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, kurias rengia ir skelbia UAB „Sistela“. Ieškovei dvi sąmatos parengtos vadovaujantis teisės aktais nustatytais reikalavimais ir remiantis oficialiai skelbiamomis skaičiuojamosiomis kainomis, todėl teismo išvada, kad šalys dėl tokių kainų nesitarė yra neteisėta ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi dėl šių kainų taikymo sąmatoms skaičiuoti statybos rangos santykiuose dalyvaujantiems subjektams tartis nereikia, jos yra skaičiuojamos taikant normatyvinį kainos nustatymo metodą.

1.10. Teismas konkrečiai nenurodė, kokios pozicijos atsakovo pateiktose sąmatose yra skirtos melioracijos darbams žemės ūkio paskirties žemėje, kokie kodai naudojami kelių, tiltų statybos darbams, kas ir kada patvirtino šias teismo tariamai nustatytas aplinkybes, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tokiai išvadai padaryti yra reikalingos specialios žinios.

1.11. Ieškovei neįrodžius, kad dalis atsakovo sąmatose nurodytų darbų kodų naudojami melioracijos darbams žemės ūkio paskirties žemėje, dalis darbų kodų naudojama kelių, tiltų statybos darbams, sprendimas šioje dalyje paremtas prielaidomis.

Atsiliepimas

1.12. Atsakovo pateiktoje sąmatoje UAB „Pajūrio pamatai“ objekte atlikti darbai nurodyti 13 ir 14 pozicijose. Atsakovas šiuos darbus būtų atlikęs atitinkamai už 1 996,29 Eur ir 941,54 Eur, iš viso už 2 937,83 Eur, o ne už 4 840,48 Eur (su PVM), kaip nurodyta UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme.

1.13. Atsakovas vykdė ir kitus darbus, nurodytus atsakovo ieškovei pateiktuose atliktų darbų aktuose. Sprendime neįvertinta, kiek atsakovui faktiškai reikėjo įdėti darbo ir kiek realiai objekte dirbo technika, nukasant objekte augalinį sluoksnį iki projektinio gylio, neįvertintos faktiškai atlikto darbo apimtys sutankinant smėlio ir skaldos sluoksnius pamato pagrindo įrengimui, nevertinti A. K. parodymai, kurie patvirtina atsakovo atliktų darbų akte nurodytų atliktų darbų apimtį.

1.14. Teismas nepagrįstai neišskyrė skirtinguose aktuose nurodytų darbų, kurie nesusiję su pagrindo pamatui įrengimu. Į atliktų darbų aktą 8 053,27 Eur sumai surašyti visi darbai gyvenamojo namo ribose, o į papildomai atliktų darbų aktą 2 113,57 Eur sumai surašyti visi atsakovo atlikti darbai ieškovės žemės sklype už gyvenamojo namo pamato pagrindo perimetro ribų. Trečiajam asmeniui iš ieškovės turėjo būti priteista visa papildomų darbų atlikimo akte nurodyta 2 113,57 Eur suma, nes nėra jokių įrodymų, kad už gyvenamojo namo pamato pagrindo ribų kokie nors darbai buvo atlikti netinkamai.

1.15. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovas negali reikalauti apmokėjimo už namo ribose atliktus vandens ir nuotekų vamzdyno išvedžiojimo darbus, nes MB „Sanforas“ pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, kad MB „Sanforas“ objekte vykdė atsakovo atliktų darbų defektų šalinimo darbus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tokie defektai buvo. Ieškovė pirmiausia turėjo pareikalauti iš atsakovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, o atsakovas tada būtų galėjęs pasinaudoti savo teise neatlygintinai atlikti darbą iš naujo.

1.16. Kadangi tarp šalių sutartis buvo sudaryta žodžiu, ieškovė negali reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl jai lieka tik galimybė atitinkamai sumažinti darbų kainą, o darbų kaina galėtų būti sumažinta tik tiek, kiek ieškovei kainavo pašalinti atsakovo darbų defektus (jeigu jie iš tikrųjų buvo ir ieškovė defektų faktą būtų įrodžiusi leistinais rašytiniais įrodymais). Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek iš 500 Eur, kuriuos sumokėjo MB „Sanforas“ buvo skirta MB „Sanforas“ už naujai padarytus įvadus, o kiek už tariamai atsakovo netinkamai sumontuotų vamzdžių vietos pakeitimą. Teismo išvada, kad atsakovas neturi teisės į vamzdyno klojimo darbų apmokėjimą, nes šitą darbą atliko netinkamai, jo nebuvo galima naudoti pagal projektinius sprendinius ir jis turėjo būti iš naujo daromas visa apimtimi, yra nepagrįsta ir sprendimas šioje dalyje neteisėtas.

1.17. Teismo padarytos išvados apie atsakovo atliktus darbus ir panaudotas medžiagas už 2 738,46 Eur sumą prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir bylos eigoje nustatytoms aplinkybėms. Teismas, pripažindamas atsakovui teisę į atlyginimą už atitinkamus darbus, pripažino visus atsakovo sąmatose ir atliktų darbų aktuose nurodytus įkainius tinkamais, todėl ieškovė turi pareigą sumokėti už visus atsakovo jai atliktus darbus pagal abu į bylą pateiktus atliktų darbų aktus.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Dėl savavališkos statybos įtakos byloje sprendžiamam ginčui

2.1. Atsakovas statybos rangos darbus atliko pagal jam pateiktus brėžinius. Atsakovui buvo pateikta statinio projektinė dokumentacija.

2.2. Byloje nėra atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų ir atsakovas tokių pagrindų esant byloje neįrodinėjo.

2.3. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas neatleidžia šalių nuo sutartinių prievolių įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004).

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Teismas neturėjo pareigos vertinti ieškovės vykdytų statybų teisėtumo, nes teismas negali peržengti nagrinėjamos civilinės bylos ribų. Bylos esmę sudarė tarp šalių kilęs ginčas dėl rangovo prievolių nevykdymo, o ne vykdytų statybų teisėtumo. Be to, aplinkybė dėl vykdytų statybų teisėtumo yra teisiškai nereikšminga ir neatleido rangovo (atsakovo) nuo tinkamo sutartinių prievolių įvykdymo.

2.5. Statybą leidžiančio dokumento ieškovei išdavimas/neišdavimas nekliudė atsakovui atlikti sutartus statybos rangos darbus. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neįvykdytų prievolių ir statybą leidžiančio dokumento ieškovei išdavimo/neišdavimo.

2.6. Atsakovas, gavęs iš ieškovės avansu pilną apmokėjimą už neatliktus darbus ir juos pradėjęs vykdyti, sutartinius įsipareigojimus nustojo vykdyti vienašališkai be jokios pateisinamos priežasties, pasisavindamas ieškovės jam sumokėtas pinigines lėšas.

2.7. Ieškovei priklausantis statinys yra statomas teisėtai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų ieškovės savavališkai vykdytų statybų teisiškai yra nereikšmingi. Atsakovas kaip verslininkas, sudarydamas su ieškove sutartį, turėjo pareigą pasidomėti, ar toks dokumentas yra išduotas.

Dėl atsakovo tariamai atliktų darbų perdavimo

2.8. Teismo sprendimu teisėtai konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog jis tinkamai atliko sutartimi sutartus pamatų įrengimo darbus bei atliko papildomus darbus, už kuriuos trečiasis asmuo nepagrįstai reikalavo papildomo apmokėjimo.

2.9. Atsakovo pateikti du vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai: pirmas dėl pagrindinių (pagrindo pamatams įrengimo) darbų 8 053,27 Eur sumai, ir antras dėl papildomų darbų 2 113,57 Eur sumai, buvo parengti ir ieškovei pateikti tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl permokos grąžinimo, nors sutartis dėl rangos darbų atlikimo tarp bylos šalių buvo sudaryta dar 2023 m. balandžio mėn. Atsakovas tik vykstant teisminiam procesui pateikė ieškovei apmokėti 2023 m. liepos 5 d. sąskaitą-faktūrą 5 610,69 Eur sumai. Atsakovo pateikti vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai, sąmatos buvo netikslūs, juose nurodytos pozicijos buvo pasikartojančios, sąmatose dalis darbų kodų naudojami melioracijos darbams žemės ūkio paskirties žemėje, dalis darbų kodų naudojama kelių, tiltų statybos darbams, kai tokių darbų atsakovas neatliko. Atsakovas melagingai įrodinėjo, jog jis atliko ieškovės naudai statybos rangos darbų už 10 991,11 Eur sumą. Sąmatose ir atliktų darbų aktuose atsakovo vienašališkai nurodyti darbų kiekiai buvo dirbtinai užaukštinti.

2.10. Ieškovė naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, kuris buvo atliktas ne atsakovo, o kitų subjektų. Pamatų įrengimo darbus atliko UAB „Pajūrio pamatai“, o ne atsakovas. Byloje pagrįstai konstatuota, kad dalis atsakovo darbų buvo atlikta nekokybiškai, su trūkumais. 2023 m. balandžio 3 d. sąskaita-faktūra Serija NR Nr. 2023-1 5 000 Eur sumai apėmė visus pamatų įrengimo darbus.

2.11. Apeliacinio skundo argumentai, esą atsakovo vienašališkai parengtų ir byloje pateiktų sąskaitų ir sąmatų teisėtumas galėjo būti nuginčytas tik paskyrus ekspertizę, yra neteisingi, nes ekspertizė yra tik viena iš įrodymų rūšių. Kaip konkrečiai ekspertizės skyrimas galėjo nuginčyti sąskaitų ir sąmatų už atsakovo neatliktus darbus teisėtumą, apeliantai nedetalizavo. Sąmatų teisingumas nėra preziumuojamas, todėl apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, jog sąmatos ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos už atsakovo neatliktus rangos darbus galėjo būti nuginčytos tik paskyrus ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

2.12. Byloje nėra įrodymų, esą atsakovas 2023 m. gegužės 30 d. 16.40 val. žinute „Viber“ programėlėje ieškovei pateikė sąmatas. Atsakovas niekada neteikė ieškovei jokių sąmatų, jas pateikė teismui tik bylos nagrinėjimo eigoje.

2.13. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog sąmatos parengtos, naudojant Sistela įkainius, rangos sutarties šalims turėjo privalomąją galią, kad dėl sąmatose nurodytų kainų tartis nereikia, nes jos yra apskaičiuotos taikant normatyvinį kainos nustatymo metodą (Sistela). Sutarties kaina yra šalių derybų ir susitarimo rezultatas.

Šalies argumentai

2.14. Apeliantų teiginiai, kad statybos rangos darbų kaina gali būti nustatoma vienašališkai rangovo, yra neteisingi bei nesuderinami su teisiniu reguliavimu bei sutarties šalių laisvės principu. Šalys nesitarė dėl to, kad atlyginimas atsakovui už darbus bus apskaičiuojamas naudojant programą „Sistela“. Atsakovo ieškovei pateiktoje 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitoje-faktūroje Serija NR Nr. 2023-1 buvo įvardinta konkreti 5 000 Eur suma.

2.15. Sistela internetiniame tinklapyje nurodoma, jog Sistelos įkainiai gali būti taikomi rangos darbų sutartyse tik šalių susitarimu. Pats atsakovas pripažino, kad pats šios programos (Sistela) jis neturi, ja nesinaudoja, o byloje pateiktas sąmatas parengti jam padėjo šia programa besinaudojantis bendradarbis.

Dėl darbų trūkumų

2.16. CK 6.665 straipsnis ginčo situacijai netaikytinas, nes atsakovas sutartinių statybos rangos darbų neatliko bei jų ieškovei tinkamai neperdavė, o vienašališkai nusprendė atliktų darbų neužbaigti, dėl to prisiėmė visas iš to sekančias pasekmes.

2.17. Rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisinės pasekmės yra reglamentuotos CK 6.671 straipsnyje, pagal kurį jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šiuo atveju ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atsakovu tik už jo faktiškai bei tinkamai atliktus rangos darbus, nes atsakovas vienašališkai nutraukė sutartinius šalių teisinius santykius. Teismas pagrįstai vertino atsakovo faktiškai bei tinkamai atliktų darbų ir patirtų išlaidų vertę. Šią vertę teismas nustatė tinkamai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą.

Žemesnės instancijos teismas

2.18. Teismo sprendimas atitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu byloje pateiktų įrodymų išnagrinėjimu. Sprendimas formaliais apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinamas negali būti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal statybos rangos sutartį permokėtą sumą ir netenkintas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas priteisti skolą už faktiškai atsakovo atliktus darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl pamatų įrengimo.

20. Apeliaciniu skundu atsakovas bei trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodami teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 pastraipa). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

22. Apeliantų teigimu, sprendime nepasisakyta dėl to, kad ieškovė atsakovui (rangovui) pavedė atlikti statybos rangos darbus neturėdama projekto gyvenamojo namo statybai ir neturėdama statybą leidžiančio dokumento, dėl ko ne atsakovui, o ieškovei turi būti taikomos neigiamos su tuo susijusios teisinės pasekmės. Ieškovė statybos darbus vykdė savavališkai ir atsakovo atliktų darbų rezultato nepriėmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.

23. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra susijęs su sutartinės civilinės atsakomybės klausimais. Todėl ginčo darbų (ne)pripažinimas savavališkais nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangovas privalo pradėti statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles, statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 7 dalies 2-3 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčo darbus vykdė iš užsakovo negavęs statybą leidžiančio dokumento bei statinio projekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl jam iš to kilsiančių neigiamų pasekmių.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad visi atsakovo atlikti statybos rangos darbai ieškovės buvo priimti, ieškovei organizavus ir atlikus šių darbų kokybės išbandymą. Nustačius, kad prieš priimant darbų rezultatą buvo atlikti pamato pagrindo stiprumo bandymai, pats šis faktas įrodo, jog ne atsakovas neperdavė, o pati ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo objekte atliktus darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.

25. Civilinio kodekso 6.694 straipsnis reglamentuoja darbų perdavimą ir priėmimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Teisėjų kolegija vertina, kad aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, jog atliktų darbų bandymai ir kontroliniai matavimai yra atliekami dar iki darbų rezultato priėmimo. Todėl, priešingai, nei nurodo apeliantai, atliktų darbų bandymai ir kontroliniai matavimai nereiškia atliktų darbų rezultato priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atliktų darbų bandymai ir kontroliniai matavimai neatleidžia rangovo (atsakovas byloje) nuo pareigos pateikti užsakovui (ieškovė byloje) pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tokio pranešimo pateikimą. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija apeliantų teiginius dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo priimti atsakovo objekte atliktus darbus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

26. Apeliantų teigimu, teismas nevertino, kad ieškovė, nors ir nepasirašė atsakovo atliktų darbų aktų, yra priėmusi atsakovo atliktų darbų rezultatus konkliudentiniais veiksmais, t. y. pradėdama jais naudotis. Ant atsakovo įrengtų pagrindų UAB „Pajūrio pamatai“ papildomai uždengė plėvelę ir įrengė betoninį pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė pradėjo naudoti pagal paskirtį atsakovo atliktus darbus didesne apimtimi, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovei nenuginčijus kokių nors atsakovo darbų objekte apimčių, visi atsakovo atliktų darbų aktuose nurodyti darbai turi būti laikomi atlikti ir atlikti tinkamai, o ieškovė privalo už juos sumokėti. Tokie apeliantų argumentai teisėjų kolegijos laikomi nepagrįstais.

28. Į bylą pateikti atsakovo vienašališkai pasirašyti Lokalinės sąmatos, 2023 m. birželio atliktų darbų aktai, 2023 m. liepos 5 d. sąkaita faktūra (1 t., b. l. 98-103). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių dokumentų įteikimą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitarę dėl konkrečių darbų etapų ir jų įkainių, kartu su atsakovo atsiliepimu į bylą pateikti atsakovo vienašališkai parengti dokumentai negali būti pagrindu apskaičiuojant atsakovo kokybiškai atliktų darbų kiekius ir (ar) jų kainą.

29. Apeliantai nurodo, kad viešoji įstaiga „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ vykdydama 2006 m. spalio 26 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-492 savo tinklapyje skelbia statybų dalyviams privalomas Rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, kurias rengia ir skelbia uždaroji akcinė bendrovė „Sistela“. Ieškovei dvi sąmatos parengtos vadovaujantis teisės aktais nustatytais reikalavimais ir remiantis oficialiai skelbiamomis skaičiuojamosiomis kainomis, todėl teismo išvada, kad šalys dėl tokių kainų nesitarė yra neteisėta ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi dėl šių kainų taikymo sąmatoms skaičiuoti statybos rangos santykiuose dalyvaujantiems subjektams tartis nereikia, jos yra skaičiuojamos taikant normatyvinį kainos nustatymo metodą. Tokius apeliantų argumentus teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus.

30. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.

31. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Šiuos klausimus šalys gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad šalys buvo susitarę dėl atsakovo parengtose sąmatose nurodytų darbų kainų.

32. Kaip minėta anksčiau, šalys gali ne tik savo nuožiūra susitarti dėl rangos sutarties kainos ir jos nustatymo būdų ar apskaičiavimo metodų, tačiau gali rangos sutartyje nenurodyti darbų kainos. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius joje kainos, o darbų kaina tokiu atveju nustatoma CK 6.198 straipsnyje apibrėžta tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenustačiusios sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą, įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis.

33. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovo atliktų darbų kainų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas vykdė ir kitus darbus, nurodytus atsakovo ieškovei pateiktuose atliktų darbų aktuose. Sprendime neįvertinta, kiek atsakovui faktiškai reikėjo įdėti darbo ir kiek realiai objekte dirbo technika, nukasant objekte augalinį sluoksnį iki projektinio gylio, neįvertintos faktiškai atlikto darbo apimtys sutankinant smėlio ir skaldos sluoksnius pamato pagrindo įrengimui, nevertinti A. K. parodymai, kurie patvirtina atsakovo atliktų darbų akte nurodytų atliktų darbų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais apeliantų argumentais pažymi, kad aplinkybė, jog sprendime nėra pasisakyta dėl kiekvieno byloje surinkto įrodymo atskirai nereiškia, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šių įrodymų tinkamai neįvertino visų įrodymų kontekste.

35. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas negali reikalauti apmokėjimo už namo ribose atliktus vandens ir nuotekų vamzdyno išvedžiojimo darbus, nes į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad mažoji bendrija „Sanforas“ objekte šalino atsakovo atliktų darbų defektus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tokie defektai buvo. Ieškovė pirmiausia turėjo pareikalauti iš atsakovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, o atsakovas tada būtų galėjęs pasinaudoti savo teise neatlygintinai atlikti darbą iš naujo. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

36. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

37. Specialūs užsakovo pagal rangos sutartį teisių gynimo būdai yra pateikti CK 6.665 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad ieškovė, priešingai, nei teigia apeliantai, neturėjo pareigos pasirinkti būtent CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

38. Apeliantų teigimu, tarp šalių sutarčiai buvus sudarytai žodžiu, ieškovė negali reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl jai lieka tik galimybė atitinkamai sumažinti darbų kainą, o darbų kaina galėtų būti sumažinta tik tiek, kiek ieškovei kainavo pašalinti atsakovo darbų defektus (jeigu jie iš tikrųjų buvo ir ieškovė defektų faktą būtų įrodžiusi leistinais rašytiniais įrodymais). Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek iš 500 Eur, kuriuos sumokėjo mažajai bendrijai „Sanforas“ buvo skirta už naujai padarytus įvadus, o kiek už tariamai atsakovo netinkamai sumontuotų vamzdžių vietos pakeitimą. Teismo išvada, kad atsakovas neturi teisės į vamzdyno klojimo darbų apmokėjimą, nes šitą darbą atliko netinkamai, jo nebuvo galima naudoti pagal projektinius sprendinius ir jis turėjo būti iš naujo daromas visa apimtimi, yra nepagrįsta ir sprendimas šioje dalyje neteisėtas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrido sutikti.

39. Teisėjų kolegija vertina, jog teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas netinkamai (nesilaikydamas projekto) atliko vamzdynų klojimo darbus, nenukrypo nuo įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų. Savo išvadą pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, susijusiais su mažosios bendrijos „Sanforas“ atliktais darbais, bei liudytojų (architekto M. Ž. bei vamzdžių perklojimo darbus atlikusio V. Š.) parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nėra pateikę objektyvių minėtas teismo išvadas paneigiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nereiškė reikalavimo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įrodymus, susijusius su mažosios bendrijos „Sanforas“ atliktais atsakovo klotų vamzdžių perklojimo darbais, vertino spręsdamas trečiojo asmens savarankiško reikalavimo priteisti skolą už atsakovo atliktus darbus pagrįstumą.

40. Teismas nepagrįstai neišskyrė skirtinguose aktuose nurodytų darbų, kurie nesusiję su pagrindo pamatui įrengimu. Į atliktų darbų aktą 8 053,27 Eur sumai surašyti visi darbai gyvenamojo namo ribose, o į papildomai atliktų darbų aktą 2 113,57 Eur sumai surašyti visi atsakovo atlikti darbai ieškovės žemės sklype už gyvenamojo namo pamato pagrindo perimetro ribų. Trečiajam asmeniui iš ieškovės turėjo būti priteista visa papildomų darbų atlikimo akte nurodyta 2 113,57 Eur suma, nes nėra jokių įrodymų, kad už gyvenamojo namo pamato pagrindo ribų kokie nors darbai buvo atlikti netinkamai. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantų teiginiais, juos atmeta vadovaudamasi šios nutarties 26 ir 28 punktuose nurodytais argumentais.

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo padarytos išvados apie atsakovo atliktus darbus ir panaudotas medžiagas už 2 738,46 Eur sumą prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir bylos eigoje nustatytoms aplinkybėms. Apeliantams neįvardinus, kuriems konkrečiai įrodymams ir(ar) byloje nustatytoms aplinkybėms prieštarauja minėtos teismo išvados, aptariamas apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

42. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų) tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

43. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantai, teikdami argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo, teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

44. Nagrinėdamas ieškinio bei savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

45. Vadovaujantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo faktinius ir teisinius aspektus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

47. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

49. Ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje patvirtinančių įrodymų, šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė