Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ atstovui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, viešoji įstaiga „Mokumo projektai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

20. Taigi bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo permokėtą sumą už neatliktus darbus ir trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus.

Dėl reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms

21. Reikalavimo perleidimas (cesija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, t. y. skolininko teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, dėl to skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). CK 6.107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

22. Nagrinėjamu atveju Reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo (atsakovo) reikalavimas užsakovei (ieškovei) sumokėti už atliktus statybos rangos darbus. Ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra. Todėl remiantis kasacinio teismo praktika, spręsdamas tarp trečiojo asmens ir ieškovės dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, teismas turi nustatyti, kokius atsikirtimus užsakovė galėjo pareikšti rangovui (atsakovui) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, pagal tai apibrėžęs nagrinėjimo dalyką byloje, tirti faktines aplinkybes dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo. Taigi teisingam ginčo išsprendimui būtina išanalizuoti, kokius atsikirtimus į rangovo reikalavimą apmokėti už atliktus darbus gali reikšti užsakovė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Dėl skolos už pagrindinius darbus

23. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių žodinės sutarties pagrindu buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo faktiškai atliktų darbų apimties, statybos darbų kainos bei atsakovo turimų piniginių lėšų ieškovei grąžinimo ar ieškovės prievolės naujajam kreditoriui (trečiajam asmeniui) atsiskaityti už neapmokėtus darbus. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas faktiškai atliko darbų už 1 000 Eur, todėl turi grąžinti 4 000 Eur permoką, tuo tarpu trečiasis asmuo įrodinėja, kad ieškovė už pagrindinius darbus iki galo neatsiskaitė.

24. Bendrosios rangos santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644 – 6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (vartojimo ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

25. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.

26. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, bei priešingai.

27. Užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus įgyvendinimo tvarka yra aptarta CK 6.694 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kita esminė užsakovo pareiga, t. y. pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, yra aptariama CK 6.687 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Aptariamos įstatyme nustatytos užsakovo pareigos yra tarpusavyje susijusios – užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu atsiradimas paprastai yra siejamas su visų atliktų darbų ar tam tikros jų dalies priėmimu, užsakovui prieš tai atlikus jų apžiūrą, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad, užsakovui atsisakant nustatyta tvarka formaliai patvirtinti darbų priėmimą, yra eliminuojama jo pareiga atsiskaityti už faktiškai rangos sutarties pagrindu tinkamai atliktus darbus.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atlikto sutartyje nurodytus darbus ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą yra pateikęs 2 vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus: 1-ą dėl pagrindinių pagrindo pamatams įrengimo darbų 8 053,27 Eur sumai, ir 2-ą dėl papildomų darbų 2 113,57 Eur sumai. Atsakovas nurodo, kad apie 2023 m. birželio 10 d. šiuos aktus vežė į ieškovės buveinę, tačiau įmonės vadovas juos pasirašyti atsisakė, todėl aktus pasirašė vienašališkai. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad darbų atsakovas neperdavė, atliktų darbų aktų pasirašymui nepateikė, o į bylą pateikti atliktų darbų aktai parengti jau šios bylos nagrinėjimo metu. Nepagrįsta atsakovo, trečiojo asmens pozicija, kad ieškovė nepareiškė savarankiško materialinio reikalavimo dėl atsakovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl ieškovei kyla pareiga atsiskaityti už aktuose nurodytus darbus pagal nurodytas darbų apimtis ir įkainius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėti vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų nepagrįstumą galima atsikirtimais į reikalavimą dėl priešpriešinės prievolės vykdymo. Teismas toliau nurodytų argumentų pagrindu daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad atliktų darbų aktai buvo parengti po bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Bylos medžiaga matyti, kad komunikavimui tarpusavyje šalys naudojo mobiliąją programėlę „Viber“, naudojantis ja siuntė įvairius dokumentus. Atsakovui tvirtinant, kad ieškovės atstovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti aktus, jis vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų ieškovei nei per paminėtą mobiliąją programėlę, nei registruotu paštu nesiuntė. Be to, po bemaž mėnesio nuo nurodomo vienašalio aktų pasirašymo (2023 m. birželio 10 d.) atsakovas išrašė 2023 m. liepos 5 d. sąskaitą-faktūrą Serija NR Nr. (duomenys neskelbtini) 5 610,69 Eur. Šios sąskaitos-faktūros atsakovas ieškovei iki bylos iškėlimo apmokėjimui taip pat nepateikė (tokių duomenų atsakovas nepateikė), šią sąskaitą-faktūrą pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį. Atliktų darbų aktų pateikimo ieškovei nepatvirtina ir liudytoju apklausto N. R. parodymai. Pastarasis teismo posėdžio metu parodė, kad eidamas kartu su atsakovu pas ieškovės vadovą matė atsakovą nešantis dokumentus, atsakovas buvo pasiskaičiavęs darbus, lyg parengęs sąmatas, tačiau dokumentų turinio pats nematė, dokumentų skaičiaus taip pat nežino. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas įvykdė pareigą perduoti atliktų darbų rezultatą, darbų perdavimą ir priėmimą įforminant aktu (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Tačiau, kaip minėta, rangovo nesilaikymas pareigos perduoti atliktų darbų rezultatą nepašalina užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Todėl byloje spręstinas klausimas dėl atsakovo faktiškai atliktų darbų apimties ir kainos.

31. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Kadangi nagrinėjamoje byloje šalys ginčija aplinkybes dėl žodžiu susitartos kainos, todėl faktiškai susiklostė situacija, kad nesant rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta darbų kaina, ar nustatyti jos apskaičiavimo būdai ar kriterijai, šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos.

32. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą.

33. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

34. Rangovo ir užsakovo santykiams taip pat taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovo parengtame atliktų darbų akte ir jo pagrindu išrašytoje sąskaitoje-faktūroje darbų kaina nurodyta naudojant statybos darbų sąmatų programą „Sistela“. Atsakovas pripažino, kad pats šios programos neturi, ja nesinaudoja, šį dokumentą parengti jam padėjo šia programa besinaudojantis bendradarbis. Pažymėtina, kad sutarties kaina yra šalių derybų ir susitarimo rezultatas, šiuo atveju šalys nesitarė dėl to, kad atlyginimas už darbus pagal žodinę sutartį bus apskaičiuojamas naudojant programą „Sistela“, o akivaizdu ir negalėjo tartis, nes nė viena iš šalių šia programa nesinaudoja. Taip pat atmestina kaip neįrodyta atsakovo pozicija, kad susitarimo dėl kainos turinys buvo toks, kad kaina paaiškės darbų eigoje, pagal atsakovo pateiktą sąmatą (CPK 178 straipsnis). Neįtikima, kad juridiniam asmeniui, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, būtų priimtinas neapibrėžtumas dėl galimų išlaidų, kurios galėtų viršyti kitų rinkos subjektų siūlomas kainas už analogiškus darbus, ką iš esmės neigė ir bendrovės vadovas. Dar daugiau, atsakovas davė paaiškinimus, kad darbų eigoje rengė sąmatas, jas teikė ieškovės vadovui, tačiau pastarasis jų neėmė. Jokių sąmatų (pastebėtina, kad duodant paaiškinimus, buvo paminėta daugiskaita, taigi jų turėjo būti ne viena) atsakovas į bylą nepateikė, o pateikta lokalinė sąmata, parengta naudojant statybos darbų sąmatų programą „Sistela“, akivaizdu, darbų eigoje parengta negalėjo būti (jokių duomenų kada ji ieškovei pateikta, jei iš viso pateikta, atsakovas nepateikė), nes atsakovas tuo metu, kai atliko ginčo statybos rangos darbus (2023 m. balandžio – gegužės mėnesiais), darbo santykių pagal darbo sutartį statybos įmonėje, kurioje kaip nurodė susipažino su bendradarbiu, kuris padėjo parengti dokumentus, naudojant programą „Sistela“, neturėjo (tokių duomenų byloje nepateikta). Be to, kaip buvo minėta, komunikavimas ir projektinės dokumentacijos pateikimas vyko naudojant mobiliąją programėlę „Viber“. Labiausiai tikėtina, kad jei atsakovas darbų eigoje būtų rengęs sąmatas, jos būtų teiktos būtent per šią susirašinėjimo programėlę. Juo labiau, kad ieškovė 2023 m. gegužės 30 d. 16.40 val. žinute „Viber“ programėlėje pati prašė atsakovo pateikti sąmatą, kas yra atlikta už pervestas pinigines lėšas, tačiau atsakovas jokio atsakymo į šį prašymą neteikė, sąmatų nesiuntė, kas tik pagrindžia, kad iki to laiko atsakovas jokių sąmatų nerengė ir jų ieškovei neteikė. Lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodytos kainos negali būti laikomos pagrįstomis dar ir tuo aspektu, kad pasirinkti statybos darbų sąmatų programoje „Sistela“ naudojimai darbų kodai neatitinka faktinės situacijos: dalis darbų kodų naudojami melioracijos darbams žemės ūkio paskirties žemėje, dalis darbų kodų naudojama kelių, tiltų statybos darbams, kai tokių darbų neatlikta.

36. Atsakovas po sutarties sudarymo ieškovei apmokėjimui pateikė 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitą-faktūrą Serija NR Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur sumai, kurioje nurodytas apmokamos paslaugos pavadinimas: „už pamatų įrengimą“. Sąskaitos-faktūros rūšis ir joje nurodytas paslaugos pavadinimas savo lingvistine išraiška bei turiniu apima viso darbo atlikimą, šioje sąskaitoje-faktūroje nenurodyta, kad tai dalinis mokėjimas. Pažymėtina, kad atsakovas yra profesionalus statybos darbų vykdytojas, todėl jam turėjo būti žinomos sąskaitų-faktūrų rūšys, jų pateikimo tvarka. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad sąskaitų-faktūrų rūšys atsakovui žinomos, nes 2024 m. vasario 7 d. atsakovas išrašė kreditinę sąskaitą–faktūrą. Tai reiškia, kad jei 2023 m. balandžio 3 d. sąskaita-faktūra Serija NR Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išankstinė sąskaita, neatspindinti paslaugos suteikimo kainos, o skirta tik avansiniam mokėjimui gauti, tai turėjo būti nurodyta prie sąskaitos-faktūros rūšies.

37. Spręstina, kad aplinkybę, jog 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitoje-faktūroje Serija NR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 5 000 Eur suma apima visus pamatų įrengimo darbus patvirtina ir kitų rinkos dalyvių siūlomos kainos atlikti tokius statybos rangos darbus. Iš UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad smėlio ir skaldos (sluoksnių sutankinimas) pagrindų įrengimo (160 kv. m), augalinio sluoksnio nukasimo (4 val. ekskavatoriaus darbas), kartu su ekskavatoriaus transportavimu darbus siūloma atlikti už 1 040 Eur (be PVM) (su PVM 1 258,40 Eur). Iš UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad betonavimo darbus siūloma atlikti už 4 840,48 Eur (su PVM) sumą. Taigi pamatų įrengimo darbus, t. y. tiek paruošiamuosius žemės darbus, tiek betonavimo darbus UAB „Pajūrio pamatai“ siūlo atlikti už 5 040 Eur (be PVM). Iš UAB „Urbkasa“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad grunto nukasimo ekskavatoriumi (160 kv. m), pagrindo įrengimo (smėlis, skalda, tankinimas) (160 kv. m), kinetės montavimo, kartu su technikos transportavimu darbus siūloma atlikti už 910 Eur (su PVM). Taigi dvi statybos įmonės paruošiamuosius darbus pamatų įrengimui siūlo atlikti už apytikriai 1 000 Eur sumą. Aplinkybę, kad šiuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytos darbų atlikimo kainos gali būti laikomos realiomis patvirtina tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė su UAB „Pajūrio pamatai“ sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Pajūrio pamatai“ įsipareigojo savo medžiagomis ir reikalinga technika atlikti pamatų, pamatų plokštės betonavimo darbus pagal pateiktą darbo projektą ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. komercinį pasiūlymą, kuris yra sutarties priedas Nr. 1 (nurodoma darbų kaina 4 840,48 Eur (su PVM)), adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugsėjo 7 d. apmokėjimui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija PP Nr. 1678 4 840,48 Eur (su PVM) sumai už esamų pagrindų paruošimo betonavimui, betoninio pagrindo, gręžtinių polių įrengimo darbus. Nurodytą sąskaitą-faktūrą ieškovė apmokėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu. Taigi UAB „Pajūrio pamatai“ betonavimo darbus atliko už komerciniame pasiūlyme pateiktą kainą, kas leidžia spręsti, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta paruošiamųjų žemės darbų kaina atitinka realias rinkos kainas.

38. Teismas laiko, kad labiausiai realią rinkos kainą paruošiamiesiems pagrindo pamatams įrengti darbams atlikti atitinka UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta 1 040 Eur suma (suma be PVM, nes atsakovas nėra PVM mokėtojas) (CK 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad ši įmonė specializuojasi visų tipo pamatų įrengimo darbų atlikime, todėl jai turi būti žinomos analogiškų darbų rinkos kainos, be to, pamatų betonavimo darbus ši bendrovė atliko už tokią kainą, kurią nurodė savo komerciniame pasiūlyme, kas taip pat leidžia neabejoti šios bendrovės teikiamų komercinių pasiūlymų realumu galutinei kainai. Taip pat kadangi atsakovas dar atliko geotekstilės paklojimo darbus, dėl kurių tinkamo atlikimo ginčo nėra, ir kurie neatspindėti UAB „Pajūrio pamatai“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme, atsakovui taip pat kompensuotina 47,61 Eur suma už geotekstilės paklojimą bei už visas panaudotas medžiagas (pagal sąskaitą-faktūrą ir kasos kvitą, skaičiuojant pusę už geotekstilę sumokėtos 177,14 Eur sumos, nes faktiškai panaudota pusė nupirktos geotekstilės (nurodė, kad kitokio kiekio nepardavė)), už geodezinę bazę (atsakovas samdė geodezininką) ir kuolų sukalimą, kas taip pat neįeina į komercinį pasiūlymą, tačiau faktiškai atlikta. Be to, nors ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus nurodė, kad atsakovas netinkamai atliko kabelių apsaugos plastikinių lygių vamzdžių klojimo tranšėjose darbus, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nesant duomenų (tiek liudytoju apklaustas V. Š., tiek M. Ž. parodymus davė apie vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių netinkamą klojimą namo viduje, o ne apie kabelių apsaugos vamzdžių klojimą), atsakovui kompensuotina 67,42 Eur. Taip pat ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus pripažino, kad atsakovas sukasė gruntą tranšėjoms, vandentiekiui, nuotekoms, elektrai (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad netinkamai tranšėjos įrengtos namo ribose, o nuo magistralės iki namo trūkumų neįvardinta), todėl atsakovui kompensuotina 525,95 Eur. Nors ši suma sudaro pusę pagrindo pamatams įrengti darbų kainos, tačiau šioje byloje taip pat įvertintina aplinkybe, kad nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių buvo keičiamas (keliamas) pamatų aukštis, dėl ko atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl Bobcat papildomo transportavimo ir jo darbo, kas taip pat turi būti įvertinta pinigine išraiška.

Dėl skolos už papildomus darbus

39. Tarp ieškovės ir atsakovo nekilo ginčo, kad darbų eigoje šalys susitarė dėl papildomų inžinerinių tinklų išvedžiojimo darbų atlikimo. Iš byloje esančio susirašinėjimo „Viber“ programėle matyti, kad 2023 m. balandžio 3 d. 19.55 val. ieškovės vadovo žinutėje atsakovui nurodoma: „už vamzdžius ir darbą papildomai sumokėsiu. Pasakyk kiek darbas kainuos. Vamzdžiai 240 Eur“, į ką atsakovas 20.21 val. siųsta žinute atsakė: „dar negaliu pasakyti kiek dirbs Bobcatas“. Ieškovė nurodo, kad šiuos papildomus darbus atsakovas atliko netinkamai, visus šiuos darbus perdarė kitas rangovas MB „S.“, todėl neturi pareigos už juos sumokėti. Pažymėtina, kad remiantis cesijos sutartį reglamentuojančiomis įstatyminėmis normomis, kasacinio teismo praktika bei aukščiau nustatytomis aplinkybėmis (sprendimo 21 punktas), nagrinėjamu atveju užsakovė ginče su naująja kreditore (VšĮ „Mokumo projektai“), perėmusia reikalavimo teisę iš rangovo į užsakovę atsiskaityti už papildomus rangos darbus, turi teisę reikšti pastarajai analogiškus atsikirtimus dėl rangovo atliktų darbų trūkumų bei tuo pagrindu įrodinėti pagrindo sumokėti už tokius darbus nebuvimą.

40. Remiantis sprendimo 29 punkte padarytomis išvadomis atsakovas papildomai atliktų darbų ieškovei neperdavė. Dėl papildomų darbų atlikimo kainos šalys vėlgi nesusitarė. Atsakovas naudojant statybos darbų sąmatų programą „Sistela“, minėta, yra parengęs atliktų darbų aktą, kuriame papildomų darbų ir medžiagų kaina nurodyta 2 113,57 Eur. Kaip minėta, šalys nesitarė, kad darbai bus atliekami už tokias kainas, kurios nurodomas paminėtoje programoje, aukščiau paminėtu atsakymu į ieškovės paklausimą dėl darbų kainos atsakovas taip pat nenurodė, kad kaina bus tokia, kokią pateiks sąmatų programa „Sistela“, nurodė, kad kaina priklausys nuo mini traktoriaus Bobcat darbo. Teismas nekartoja argumentų dėl darbų kainos pagrįstumo, atliktų darbų akto parengimo naudojant paminėtą programą, naudojamų darbų kodų neatitikimo faktinei situacijai, vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika ir argumentais, išdėstytais aukščiau, vertinant pagrindinių darbų kainos pagrįstumą.

41. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

42. CK 6.658 straipsnio 5 dalis įtvirtina užsakovo teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. CK 6.694 straipsnio 6 dalis numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti. Taigi užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais.

43. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo teikiami brėžiniai, kuriuose buvo pažymėtas vamzdžių išdėstymas. Byloje nėra ginčo, kad brėžinių sprendiniai darbų eigoje keitėsi, tačiau nustatyta, kad keitėsi tik aukštingumas, vamzdžių vieta nesikeitė, tik vėliau buvo pažymėti dar 2 papildomi vamzdžiai, tačiau buvusių vamzdžių išdėstymo vietos tai taip pat nepakeitė. Liudytoju apklaustas architektas M. Ž. parodė, kad vamzdžiai turi būti atvesti tiksliai toje vietoje, kaip nurodyta brėžinyje, tai yra esminė vamzdžių klojimo sąlyga, netiksliai išvestų vamzdžių nėra galimybės naudoti pagal projektinius sprendinius. Tiek liudytoju apklaustas architektas M. Ž., tiek vamzdžių perklojimo darbus atlikęs V. Š. parodė, kad atsakovas vamzdžius suklojo ne pagal brėžinius, atstumas tarp faktiškai buvusio ir turėjusio būti skyrėsi ir 1,5 m, nors turėjo būti „centimetras į centimetrą“. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytoju apklausto V. Š. parodymus atsakovo atliktus vamzdžių klojimo darbus perdarė MB „S.“, t. y. reikėjo perkasti tranšėjas, išsikasti naujas tranšėjas, perstumdyti vamzdžius, taip pat papildomai iškloti naujus vamzdžius dėl architekto pakeistų sprendinių dėl 2 naujų vamzdžių atsiradimo. Kaip parodė V. Š. perdarant darbus buvo panaudoti tik atsakovo naudoti vamzdžiai, tačiau atsakovo atliktas vamzdžių klojimo darbas turėjo būti daromas iš naujo (kasamos naujos tranšėjos ir t. t.). Byloje pateikti duomenys, kad MB „S.“ 2023 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei pateikė sąmatą 500 Eur sumai, kurioje 400 Eur už kanalizacijos įvedimą į namo plotą pagal brėžinius ir kanalizacijos išvadų atvedimą namo viduje, 100 Eur už vandentiekio atvedimą ir smėlio sutrombavimą. 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė su MB „S.“ sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „S.“ įsipareigojo suteikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), katilinės, vandentiekio ir šildymo sistemos montavimo paslaugas. MB „S.“ apmokėjimui 2023 m. rugpjūčio 29 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (su PVM) sumai (nurodoma, kad taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas, suma apmokėjimui 400 Eur) bei 2023 m. rugsėjo 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) 121 Eur (su PVM) sumai (nurodoma, kad taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas, suma apmokėjimui 100 Eur). Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 484 Eur, 2023 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 100 Eur.

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas neturi teisės į vamzdyno klojimo darbų apmokėjimą, nes šitą darbą atliko netinkamai, jo nebuvo galima naudoti pagal projektinius sprendinius ir jis turėjo būti iš naujo daromas visa apimtimi. Tačiau atsižvelgiant į liudytoju apklausto V. Š. parodytas aplinkybes, jog perdarant darbus buvo panaudotos atsakovo naudotos medžiagos (vamzdžiai ir kt.), atsakovui kompensuotina jo išleista suma medžiagoms įsigyti (pagal sąskaitą-faktūrą ir kasos kvitą). Be to, ieškovei atsiliepime į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus pripažinus, kad atsakovas atliko papildomų darbų akto 5 ir 6 pozicijose nurodytus darbus, atsakovui kompensuotinos ir nurodytos sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu spręstina, kad byloje nustatytos aplinkybės ir esantys duomenys pagrindžia, kad atsakovas atliko darbų ir panaudojo medžiagų už 2 738,46 Eur sumą (1 040 Eur už pagrindo pamatams įrengimą, + 6,36 Eur už kuolų sukalimą + 146,62 Eur už geodezijos bazės paruošimą + 525,95 Eur už grunto tranšėjoms kasimą + 67,42 Eur už kabelių apsaugos vamzdžių klojimą + 47,61 Eur už geotekstilės paklojimą + 474,56 Eur už panaudotų medžiagų (vamzdžių ir geotekstilės) pirkimą (pagal sąskaitas-faktūras ir kasos kvitus, skaičiuojant pusę geotekstilei išleistos sumos) + 429,94 Eur už kinetės įrengimą). Kadangi ieškovė darbų atlikimui yra sumokėjusi 5 000 Eur sumą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 261,54 Eur darbų kainos permoka. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko tokios apimties ir tokios vertės darbus, kurie nurodyti jo vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose, spręstina, kad trečiasis asmuo perėmė neegzistuojančią reikalavimo teisę, todėl neįgijo reikalavimo teisės į ieškovę dėl nesumokėtos darbų kainos. Dėl to trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.). Kadangi atsakovas nevykdė piniginės prievolės, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo 2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 113 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 694 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 128 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

49. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 45 proc. ieškinio reikalavimų (skaičiuojant nuo pradinės 5 000 Eur sumos, nes ieškinio reikalavimų sumažinimą iki 4 000 Eur sumos nulėmė ne atsakovo geranoriškas dalies ieškinio reikalavimų patenkinimas), ieškovei iš atsakovo priteistina 318,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ((113 Eur žyminis mokestis + 50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą + 544,50 Eur už atstovavimą teisme (bendrą 1 089 Eur atstovavimo išlaidų sumą dalijant pusiau, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo tiek įrodinėti savo ieškinio reikalavimus, tiek atsikirtinėti į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus)) x 45 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

50. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmesti, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tuo tarpu ieškovei iš trečiojo asmens priteistinos 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (605 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus parengimą + 544,50 Eur už atstovavimą teisme) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. G. 2 261,54 Eur darbų kainos permoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 261,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 318,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „E.“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, VšĮ „Mokumo projektai“ 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „E.“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.