Kauno apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. G., gynėjui advokatui Vytautui Tučkui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. G. ir jo atstovės pagal įstatymą – motinos S. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės teikimas ir R. G. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Aukščiau nurodytos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo partęstas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. spalio 2 d., 2016 m. kovo 23 d. nutartimis. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis panaikinta ir R. G. taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskutinį kartą ši priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi.

4. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. G. ir jo atstovės pagal įstatymą – motinos S. G. skundas tenkinamas.

6. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta (pratęsta) priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą. Psichikos sutrikimo pobūdis bei pokytis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas turi būti pateikiamas ekspertams.

7. Nagrinėjamu atveju R. G. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F 70.1, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas F 10.1. Psichikos sutrikimai jam diagnozuoti nuo pat vaikystės. R. G. gimdymo metu patyrė galvos smegenų traumą, jam nustatytas 30 procentų darbingumas. Skundo autoriui nustatytas lengvas protinis atsilikimas nėra pagydomas, šis intelekto defektas liks visam gyvenimui. Taigi, turimus psichikos sutrikimus galima tik kažkiek kontroliuoti, taikant atitinkamą medicininį gydymą, tačiau tai nereiškia, kad R. G. visą gyvenimą privalo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės teikimą, vadovavosi išimtinai tik Priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo komisijos aktu (b. l. 130), kuriame nurodyta, kad stebėjimo metu R. G., palydimas mamos, Pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi reguliariai, skiriamą gydymą naudojo, prižiūrint artimiesiems, jo psichikos būklė yra stabili, kritika ligos ir gydymo atžvilgiu išlieka dalinė. Komisija rekomendavo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti, todėl apylinkės teismas, konstatavęs, jog R. G. sveikatos būklė ženkliai nepasikeitė, šią rekomendaciją įgyvendino. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teismas privalo kruopščiai ištirti pateiktą išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir įvertinti jos pagrįstumą. Ši išvada vertinama visų bylos duomenų kontekste ir jai negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė.

9. BPK 405 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Nagrinėjamu atveju VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl sveikatos priežiūros centrui buvo įgaliota atstovauti socialinė darbuotoja E. J. (b. l. 143), kuri posėdžio metu tik formaliai nurodė, kad tvirtina Komisijos išvadoje nurodytus duomenis ir išsamiau R. G. sveikatos būklės neaptarė. Ar socialinės darbuotojos turimos kompetencijos pakanka asmens psichinės sveikatos vertinimui, apylinkės teismas nesiaiškino.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu R. G. įstatyminė atstovė S. G. pateikė prašymą leisti jai pasirinkti norimą atstovą byloje (b. l. 144), tačiau apylinkės teismas nurodė, jog įstatymas nenumato įstatyminiam atstovui turėti gynėją. Šiuo aspektu apygardos teismas išaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. G. nevisiškai tiksliai suformuluotą prašymą. BPK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Taigi, įstatyminis atstovas iš tiesų neturi teisės turėti gynėją, tačiau jis gali spręsti, ar advokato paslaugų reikia atstovaujamam asmeniui. Kaip galima suprasti, šiuo atveju S. G. pageidavo, kad jos sūnų R. G. gintų ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė, tačiau advokatas, su kuriuo ji yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį. Nors, jau minėta, šis prašymas ir nebuvo tiksliai išreikštas, tačiau apylinkės teismo teisėja privalėjo elgtis ne formaliai, tačiau atsižvelgti, jog S. G. padeda savo sūnui R. G. kuo efektyviau pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, kad advokatas, su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, reikalingas ne įstatyminei atstovei, o asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

11. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte teigiama, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. BPK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Šios nuostatos taikytinos ir asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Su teise į gynybą yra tiesiogiai susijęs ir rungimosi principas, įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, reiškiantis kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu. Teismas neprivalo tenkinti nepagrįstų ar reikšmės bylos išnagrinėjimui neturinčių proceso dalyvių prašymų, o proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis. Tačiau šiuo atveju S. G. prašymas leisti, kad jos sūnų gintų jos parinktas advokatas, su kuriuo yra sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis ir kuriuo ji visiškai pasitiki, buvo nepagrįstai atmestas, tuo pažeista R. G. teisė į gynybą, teisė, kad ir S. G. teisė tinkamai atstovauti sūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas teismo posėdžio metu gali pateikti sveikatos priežiūros įstaigos atstovui klausimus apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą ir rezultatus, siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų asmuo yra nebepavojingas visuomenei, ar jo psichinė būsena yra pagerėjusi ir pan. Kadangi advokatui Vytautui Tučkui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės R. G. pratęsimo tikslingumo, todėl visi norimi užduoti klausimai bei iškelti ginčytini aspektai liko neišspręsti.

12. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė R. G. teisę į gynybą, nevertino jo socialinio pavojingumo bei esamos psichinės būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimu aukštesniojo teismo sprendimu, priimamu išnagrinėjus skundą, teismų praktikoje atskirais atvejais laikomas ir sprendimas perduoti skundžiamą klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1N-27/2011; 1S-252-197/2018; 1S-13-453/2019). Todėl esant šiems pažeidimams, skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų pareiškėjų skundo argumentų nepasisako. Skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės teikimas grąžinamas nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. G. ir jo atstovės pagal įstatymą – motinos S. G. skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės teikimą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo R. G. pratęsimo grąžinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.