Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas

nerengiant teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. – asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įstatyminės atstovės S. G. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria R. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) taikymo terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi R. G., riboto pakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios priemonės taikymas buvo pratęstas, vėliau ši priemonė pakeista į kitą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) . Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl R. G. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo buvo patenkintas ir jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės terminas pratęstas. R. G. įstatyminė atstovė S. G. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Ji mano, kad priverstinis gydymu R. G. nereikalingas, nes jis gydosi savanoriškai ir vyksta pas gydytojus. Skunde nesutinkama su nutarties teiginiu, kad R. G., be kitų susirgimų, yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, šis faktas rodo, kad R. G. stebėjimas ir gydymas duoda rezultatų, tačiau šiuo metu jo sveikatos būklė dar nepasikeitė tiek, kad jo nereiktų stebėti ambulatoriškai, nes niekas nėra nustatęs jos sūnaus psichinės būsenos iki tariamo alkoholio nevartojimo ir jo psichinės būsenos tariamai pradėjus vartoti alkoholį. Be to, pareiškėja teigia, kad alkoholio R. G. nevartoja jau labai seniai. Gydymo instituciją atstovavusi gydytoja teisme nenurodė, kokie be jo įgimto susirgimo, yra jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholi. Negalint palyginti, negalima konstatuoti psichikos būsenos defektų dėl alkoholio vartojimo. Skunde nurodoma, kad neigiamai sūnų veikia privalomi vizitai pas socialinę darbuotoją, nes jie ne padeda, o tik pakenkia sūnui, nes būdamas neįgalus, jis nesuvokia, kodėl turi pas ją lankytis, po vizito pas ją, jis būna irzlus, išbalansuojama jo psichika, todėl mano, kad tokie vizitai yra nereikalingi, užtektų lankytis tik pas gydančius gydytojus. Pareiškėja neprieštarauja, kad jos sūnui būtų paliktas priverstinis gydymas, tačiau prašo panaikinti priverstinį stebėjimą – lankymąsi pas socialinę darbuotoją. Be to, taikant jam priverstinį ambulatorinį gydymą, nėra galimybės gydyti jį kitose ligoninėse. Skunde pareiškėja nurodo, kad gydymas sūnui nustatytas Rokiškio psichiatrinės ligoninės, skiriamas vaistas diazepamas, kurį vartojant ilgą laiką, prie jo priprantama ir gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę.S. G. skundas atmestinas.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta teismo psichiatrijos ekspertų komisijos išvada dėl rekomenduojamų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pobūdžio R. G. ir šių priemonių taikymo terminą pratęsė pagrįstai ir teisėtai. Skunde pareiškėja teigia, kad nebuvo būtinumo taikyti R. G. priverstinį gydymą – ambulatorinį jo stebėjimą, nes jis pasiryžęs pats geranoriškai gydytis. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad pagal duomenis iš ligos anamnezės ir medicininių dokumentų pacientui R. G. nustatyta diagnozė: Lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti - F 70.1, Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas- F 10.2, Organinis asmenybės sutrikimas.F07.0. Tris kartus buvę suicidiniai bandymai alkoholį maišant su psichotropiniais vaistais. Stacionarinis gydymas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2008 metų jam taikytas daugiau nei 10 kartų. 2014 m. sausio 18 d. keletą kartų melagingai pranešė apie parduotuvėje padėtą sprogmenį dėl ko buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Teismo nutartimi jam buvo paskirtas stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ambulatoriškai gydymui rekomenduota vartoti diazepamą 5 mg nakčiai. Nuo 2016 04 22 lankosi Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre, tęsiama, rekomenduotas gydymas diazepamu 5-10 mg nakčiai. Pacientas išreiškia nepasitenkinimą priverstiniu gydymu ir stebėjimu. Per pastarąjį pusmetį laiko pirmą kartą neužfiksuota alkoholio vartojimo fakto. Vaistų vartojimą prižiūri paciento mama. Kritiškumas savo būklės atžvilgiu neatsistatęs, išlieka dažnos disforinės, pykčio reakcijos. Teismo posėdyje išvadą patvirtinęs teismo psichiatras-ekspertas pripažino reikalinga R. G. stebėti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, paaiškinęs, kad pacientas emocionalus, neturi kritikos, impulsyvus, kol stebimas, gydosi tvarkingai, bet be kontrolės nėra garantijų dėl tinkamo gydymo, nurodė, kad viena iš jam nustatytų diagnozių yra priklausomybės sindromas, pradžioje jam buvo nustatomas neblaivumas, o paskutinį kartą girtumas nebuvo nustatytas, todėl laiko, kad stebėjimas yra efektyvus. Pareiškėja skunde nurodo, kad priverstinio jos sūnaus stebėjimo sąlygos, t. y. lankymasis pas socialinę darbuotoją, jam taikomų medikamentų pobūdis ir dozavimas kenkia R. G. sveikatai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų, apart subjektyvios nuomonės, ji nepateikė. Pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad R. G. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas kaip nors pakenktų jo sveikatos būklei. Be kita ko pažymima, kad priverčiamoji medicinos priemonė asmeniui buvo pakirta ne be pagrindo, o dėl jo padarytų neteisėtų veikų, todėl tokios priemonės yra skiriamos atsižvelgus ne tik į paties asmens interesus, bet, įvertinus jo padarytų veiksmų pavojingumą, apsaugoti ir visuomenės interesus.Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, pareiškėja tvirtina, kad R. G. alkoholio nevartoja ir todėl nėra pagrindo teigti, kad psichikos sutrikimai atsirado dėl alkoholio vartojimo, nes jie diagnozuoti nuo gimimo, tačiau tai paneigia Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akto duomenys, kur jam diagnozuotas priklausomybės sindromas, tai patvirtino ir teisme apklausta gydytoja. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių medicininių duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad dėl R. G. nustatyto psichikos sutrikimo ir šio sutrikimo įtakos jo elgesiui, jį dar reikia stebėti ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl darytina išvada, kad jam šios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės terminas buvo pratęstas pagrįstai. BK 98 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog išnykus būtinumui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, teismas gali asmenį perduoti kitų asmenų globai ar rūpybai ir jam nustatyti medicininį stebėjimą. Įvertinus aptartą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismui nebuvo jokių objektyvių priežasčių nesivadovauti VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija pratęsti R. G. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, todėl laikoma, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai ir teisingai nutarė R. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) centre. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, todėl keisti ją R. G. įstatyminės atstovės S. G. skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. (asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės) įstatyminės atstovės S. G. skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.