Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. G. atstovės pagal įstatymą S. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria R. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi R. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 2 dalyje riboto pakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios priemonės taikymas buvo pratęstas, vėliau ši priemonė pakeista į kitą – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre taikymas pratęstas.Asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. G. atstovė pagal įstatymą S. G. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.Skunde apeliantė teigia, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė nenurodė, kodėl R. G. būklė nepagerėjo ir kiek ji dar gali pagerėti, tai nenurodyta ir psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akte. Psichiatrams yra žinoma, kad R. G. psichikos sveikatos būklė tokia yra nuo gimimo ir nėra pagydoma. Apžiūros akte teigiama, kad apie atvykimą į Psichikos sveikatos centrą R. G. reikia pakartotinai pranešti, paraginti atvykti, tačiau tai nėra tiesa. Apeliantė nurodo sūnų visą laiką lydinti jam vykstant į Psichikos sveikatos centrą, apie atvykimus gydytoja visada pranešdavo išrašydama priėmimo pas gydytoją taloną ir pagal šiuos talonus būdavo atvykstama. Apeliantės teigimu, nei gydytoja, nei socialinė darbuotoja niekada neskambindavo R. G. paraginti atvykti, nes jis visą laiką pas gydytojus atvykdavo. Apeliantė nurodo, kad teiginiai apie tai, kad R. G. yra nesuinteresuotas gydytis, melagingi, kadangi jis gydosi pats, be jokio privertimo. Apžiūros akte pateikiami duomenys apie jo gydymą anksčiau, kai jis savo noru nuvykdavo į Marių ligoninę. Pasak apeliantės, neatitinka tikrovės ir teiginiai, susiję su R. G. atvykimu į Psichikos sveikatos centrą, esant neblaiviam. R. G. alkoholio nevartoja, todėl negalėjo atvykti neblaivus, tačiau socialinė darbuotoja, tuo abejodama tikrindavo blaivumą alkotesteriu, nepakeitusi kandiklio. Gydytojai psichiatrai net nepasidomėjo tuo, kad priverstinis gydymas R. G. būklę labai blogai veikia, jis gyvena nuolatinėje įtampoje.Asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. G. atstovės pagal įstatymą S. G. skundas atmestinas.BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą sprendžia ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo to, ar asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar ne, teismas priima sprendimą pratęsti priverčiamosios priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinė gydytojų komisija medicininės apžiūros akte, įvertinusi ligos anamnezę ir eigą paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu, paciento būseną apžiūros metu, rekomenduoja R. G. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti. Akte nurodoma, kad pacientas yra visiškai nesuinteresuotas gydytis, neneigia alkoholio vartojimo, į psichikos sveikatos centrą yra atvykęs neblaivus. Teismo posėdyje VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro atstovė patvirtino akte nurodytas aplinkybes.Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, esą psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akte nurodyti melagingi teiginiai, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nepasitikėti trijų gydytojų ir socialinės darbuotojos pateikta išvada, kurią apylinkės teismo posėdyje patvirtino Psichikos sveikatos centro atstovė. Jos teigimu, R. G. priežiūra yra būtina, nes jis pats nesugeba kontroliuoti savo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi R. G. priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas pagrįstai, todėl ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. G. atstovės pagal įstatymą S. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.