- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-13-453/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. R. turtą – 9 052,36 Eur draudimo išmoką už bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko SNORAS neįsigaliojusias akcijas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.
2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gauta duomenų, kad kaltinamajam A. R. priklauso 9 052,36 Eur draudimo išmoka už BAB banko SNORAS neįsigaliojusias akcijas, dėl kurios išmokėjimo kaltinamasis 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi trims mėnesiams buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas A. R. priklausančias lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis A. R. galimai iš nusikalstamos veikos gavo lėšų, už kurias galėjo įsigyti AB banko SNORAS akcijų. Draudimo išmokos už neįsigaliojusias banko akcijas apygardos teismo vertinimu laikytinos nusikalstamos veikos rezultatu ir gali būti konfiskuotos, todėl teismas nutarė laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teisę į aptariamą turtą.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis A. R. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti, taip pat prašo ir šią nutartį pakeisti bei leisti jam kas mėnesį disponuoti draudimo išmokos, kuriai nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, dalimi, t. y. 750 Eur.
4.1. Skunde nurodoma, kad 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje bankui SNORAS buvo iškelta bankroto byla, ir ši data laikytina draudžiamojo įvykio diena, nuo kurios A. R. įgijo teisę į draudimo išmoką, kuri jam buvo išmokėta. Todėl, kaltinamojo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad jam priklausanti draudimo išmoka yra nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė, nes draudiminis įvykis įvyko po kaltinamajam inkriminuojamo nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio, o teisė į draudimo išmoką nebuvo apribota. Skunde nurodoma, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimo pateikti raštai Nr. 05-461 ir Nr. 05-256, jog draudimo išmoka buvo išmokėta ir atsiimta, taip pat rodo, kad teismas negalėjo apriboti nuosavybės teisės į draudimo išmoką. Kaltinamasis pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas 214 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 05-256 patvirtina, kad teismo nustatyti apribojimai yra taikomi ne jo (A. R.), bet kito asmens turtui.
4.2. Kaltinamasis nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintą proporcingumo principą, taip pat protingumo ir teisėtumo kriterijus. A. R. teigimu, apriboti asmens nuosavybės teises galima tik ta apimtimi, kuria gali būti realiai taikomas turto konfiskavimas ar pareikštas civilinis ieškinys, tačiau tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.
4.3. Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas negalėjo dar trims mėnesiams pratęsti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo vadovaudamasis tuo, kad byla dar neišnagrinėta, o jos nagrinėjimas užsitęsė dėl teismo nepagrįstų procesinių delsimų (kitas teismo posėdis numatytas 2019 m. sauso 16 d.).
4.4. Kaltinamojo teigimu, per ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir taikomą nuosavybės teisės apribojimą tęsti vadovaudamasis faktais, o ne prielaidomis. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo kaltinamojo teisęs disponuoti 9052,36 Eur suma, palikdamas teisę jam šia pinigų suma naudotis bei ją valdyti.
4.5. Skunde taip pat keliami klausimai dėl BPK ir BK nuostatų pažeidimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: dėl kaltinamojo akto keitimo bei jo neatitikimo įstatymo reikalavimams, įrodymų tyrimo, teismo šališkumo ir objektyvumo, senaties instituto taikymo, įstatymo galiojimo laike ir kitų pažeidimų. Be to, skunde pateikiami ir įvairių institucijų, įstaigų bei įmonių raštai ir išaiškinimai (t. 22-30, b. l. 100).
Šalies argumentai
4.6. Kaltinamasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepranešė apie posėdžio vietą ir laiką, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, o proceso dalyviams nesudarė galimybės pasisakyti dėl teisėjo A. Budrio nušalinimo, kuris niekada nenagrinėjo bylos Nr. 1-10-497/2018, tačiau priėmė skundžiamą nutartį, kuri yra nepagrįsta. A. R. pažymi, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, jam niekada nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo A. R. skundas tenkinamas iš dalies.
7. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
8. Iš bylos medžiagos, taip pat iš informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad ši byla nagrinėti paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėjui Audriui Cininui. Taigi, būtent šis teisėjas turi teisę spręsti dėl procesinių prievartos priemonių taikymo kaltinamajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartyje byloje Nr. 2K-560/2005, pasisakydama apie konkretaus teisėjo įgalinimus priimti procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, yra nurodžiusi, kad „byla yra jo žinioje ir kitas teisėjas toje byloje negali priimti procesinių sprendimų“. Toks išaiškinimas yra ir vėlesnėje, 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K–392/2011. Taigi, procesinius sprendimus byloje gali priimti tik tam įgalinimus turintis teisėjas. Suprantama, kad gali kilti situacijų, kai dėl netikėto nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių teisėjas, turintis savo žinioje bylą, gali negalėti spręsti byloje kilusių procesinės prievartos priemonių taikymo ar kitų neatidėliotinų klausimų. Tokiu atveju, analogiškai kaip ir Lietuvos Respublikos CPK 62 straipsnio 8 dalies nuostatai, nustatančiai, kad : „Jeigu tuo metu, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos” ir baudžiamąsias bylas skirstyti įgalinimus turintis asmuo turi teisę, laikantis BPK 40 straipsnio 2 dalies nuostatų, paskirti kitą teisėją ar kolegiją neatidėliotinų klausimų sprendimui. Tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje tokio sprendimo (patvarkymo) nėra įdėta ir ar jis iš viso buvo priimtas, nesimato. Be to, iš bylos nesimato, kad proceso šalys būtų informuotos apie tai, kad ruošiamasi spręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą – 9 052,36 Eur draudimo išmoką už BAB banko SNORAS neįsigaliojusias akcijas, kad jos būtų informuotos apie tai nagrinėsiančio teisėjo vardą ir pavardę, apie teisę pareikšti nušalinimą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis panaikintina dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir šis klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimu aukštesniojo teismo sprendimu, priimamu išnagrinėjus skundą, teismų praktikoje atskirais atvejais laikomas ir sprendimas perduoti skundžiamą klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. Nr. 1S-252-197/2018; 1N-27/2011). Atsižvelgiant į šioje byloje padaryto pirmosios instancijos procesinio pažeidimo pobūdį ir būtinumą jį ištaisyti, dėl šio skundo priimamas būtent toks sprendimas.
9. Tik įgalinimus spręsti pavestą klausimą turintis pirmosios instancijos teismas gali spręsti, ar yra pagrindas toliau taikyti nuosavybės teisės apribojimą bei pasisakyti dėl jo apimties, kuri ginčijama skunde nurodytuose argumentuose. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą – 9 052,36 Eur draudimo išmoką už BAB banko SNORAS neįsigaliojusias akcijas perduotinas spręsti iš naujo, o dėl kitų skundo argumentų dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuri nėra teisėta, nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą – 9 052,36 Eur draudimo išmoką už bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS neįsigaliojusias akcijas perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.