Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-69-951/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-05
Bylos Nr.: 1A-69-951/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04475-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: R. P.
Advokatai: Dalius Vaičiulis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-951/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04475-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Zakarauskei,nuteistajam R. P. ir jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2023-02-06.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. vasario 4 d. apie 08.55 val. (duomenys neskelbtini) mieste vairuodamas automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus atsitrenkė į kelio ženklą „Duoti kelią“ Nr. 203, esantį prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini), pasišalinęs iš įvykio vietos, 2023 m. vasario 4 d. laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 09.30 val. nuvyko į alaus barą, priklausantį J. Ž., esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten išgėrė apie 400 gramų degtinės, tai yra, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas, arba atsisakyta tai atlikti, ir jam 2023 m. vasario 4 d. 9.32 val. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių – 2,15 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - R. P. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, arba, netenkinus prašymo išteisinti, sumažinti R. P. skirtą baudą iki 10 MGL dydžio ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatyti 1 metams, bei spręsti klausimą dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo R. P. inkriminuotos veikos atžvilgiu.

2.1. Teigia, kad R. P. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog R. P. paaiškino, kad įvykis buvo žiemos metu, padarytas su neseniai įgyta transporto priemone, su kuria dar nebuvo daug važiavimo įgūdžių, jog atsirėmęs į ženklą, jį apžiūrėjęs, defektų nematė, todėl nuėjo į parduotuvę, o apsipirkęs nuvažiavo, tik pamatęs savo paties apgadintą transporto priemonę ir dėl to, kad su sutuoktine turėjo konfliktą, nuėjo į vietinį barą, ten pavartojo stipraus alkoholio. Teigia, jog jo ginamasis įvykio vietoje klaidingai neliko, nes nevertino, kad tokia pareiga jam kilo, nes nebuvo akivaizdžios žalos, t. y. subjektyviai nenustatė, jog jis būtų padaręs žalos kelio ženklui, nevertino, kad pagal KET reikalavimus būtų turėjęs informuoti policijos įstaigą ir likti įvykio vietoje. Kadangi jo ginamasis apgadino tik savo turtą, tai nėra laikoma eismo įvykiu. Gynėjas skunde teigia, jog jo ginamojo elgesys iliustravo, kad jis nemanė padaręs žalą ar turėjęs pareigą likti vietoje, todėl vien faktas, jog R. P., iš esmės atvykęs į prekybos centrą, po kontakto su kelio ženklu iškart nepasišalino iš įvykio vietos, o, kaip planuota, nuėjo į prekybos centrą ir tik iš po jo vyko namo, nėra būdingas subjektinei pusei, kuomet suvokiama, kad padaryta žala, ir sąmoningai siekiama pasišalinti iš įvykio vietos, taip pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus nevartoti alkoholio. Pažymi, jog kelio ženklas pareigūnų apžiūros metu tik buvo palinkęs iš vietos, bet matomų fizinių defektų neturėjo. Taip pat pažymi, kad nebuvo atlikta analizė, ar iki įvykio kelio ženklas nebuvo pasviręs ar neturėjo defektų, o iš vaizdo įrašo matyti, jog kelio ženklas subanguoja, bet nevirsta ar akivaizdžiai nepakeičia savo stovėjimo kampo, todėl neteisinga vertinti, kad visos nustatytos aplinkybės kilo tik dėl R. P. veiksmų, ir, kad jis privalėjo ir galėjo matyti poveikį ženklui, bei suvokti, jog jis turi defektų, dėl kurių būtų privaloma likti įvykio vietoje. Kadangi įvykis įvyko žiemos metu, todėl jo ginamasis negalėjo matyti, ar po ženklu esantis pagrindas buvo pažeistas, ar ne, ir net šiuo aspektu suklysti dėl žalos buvimo ar nebuvimo. Nepaisant fakto, jog administracinio nusižengimo byloje R. P. buvo taikyta poveikio priemonė, tačiau baudžiamojoje byloje privalu vertinti visą įrodymų ir įvykių seką, vertinant asmens elgesį baudžiamuoju aspektu.

2.2. Gynėjas skunde teigia, kad R. P. nebuvo pagrindų ir motyvų šalintis iš įvykio vietos, to jis ir nedarė, kadangi pastatė transporto priemonę prie parduotuvės, net esant įvykio liudytojui, neskubėjo šalintis, ėjo prie parduotuvės ir tik po to išvyko. Pažymi, jog byloje netirti ir transporto priemonės nustatyti apgadinimai, ar jie atitiko kontakto su kelio ženklu pobūdį, ar kokia nors jų dalis buvo iš seniau, kas pagrįstų faktą dėl incidento neakivaizdumo. Pažymi, kad R. P., įvykio dieną bendraudamas su pareigūnais, nurodė, jog nežino avarijos ir incidento, o tai įrodo jo nesuvokimą apie buvusį įvykį, dėl kurio jis neturėjo teisės išvykti iš įvykio vietos.

2.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad, analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, matyti, jog buvo nulenktas kelio ženklą laikantis metalinis stovas, jis buvo pakeistas nauju. R. P. kreipėsi į minėtą įmonę, kuri patvirtino, kad buvo tvarkomas ne tas stulpas, su kuriuo buvo kontaktas. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys apie šalia buvusio kelio ženklo tvarkymo darbus bei duomenys, kad kelio ženklo, su kuriuo buvo kontaktas, tvarkymo darbai nematomi. Atkreipia dėmesį į tai, jog net paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta žala nebuvo didelė, kas taip pat liudija apie žalos neakivaizdumą, net ir tuo atveju, jeigu ji buvo padaryta.

2.4. Gynėjas skunde teigia, kad jo ginamasis per visą procesą kaltės nepripažino, nes transporto priemonę vairavo blaivus, incidentas įvyko dėl „žioplumo“ - transporto priemonei atsirėmus į kelio ženklą, tačiau jo ginamasis, nenustatęs žalos akivaizdumo - kelio ženklui padarytos žalos ar kokių nors matomų defektų, vyko namo. Alkoholio vartojimo faktas po įvykio nustatytas liudytojų I. M. ir J. Ž. parodymais, šio fakto neneigė ir pats R. P.. Gynėjas teigia, kad teismas nevertino pareigūnų parodymų netikslumų dėl aptariamos kelio ženklui padarytos žalos. Pareigūnė S. M. nurodė, jog stulpas buvo palenktas, bet įlenkimo ar kitų fizinio pažeidimo požymių nebuvo, o pareigūnas D. Č. nurodė, jog kelio ženklo stulpas buvo palinkęs į dešinę pusę, t. y. buvo išjudintas iš vietos, prie stulpo apačios matėsi įlenkimas, nes, kai linko metalas, tai ta vieta buvo deformuota. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, administracinio nusižengimo medžiagos duomenimis, minėtas pareigūnas savo tarnybiniame pranešime buvo nurodęs, jog stulpas išjudintas iš vietos, palinkęs į dešinę pusę, prie stulpo ant sniego matomos neryškios padangų žymės, t. y. neminimi papildomi defektai, kurie minimi baudžiamojo proceso metu. Gynėjas teigia, kad byloje netirta ir tai, jog tinkamai nebuvo fiksuota ženklui padaryta galima žala ir tikrasis vaizdas ar minimi defektai, kurie inkriminuoti R. P.. Net UAB „(duomenys neskelbtini)“ nefiksavo tvarkymo darbų, jei tokie buvo, neaprašė pradinės ženklo situacijos ir sugadinimų pobūdžio, neatliko fotofiksacijos, todėl liko nepašalintos R. P. abejonės dėl matomų sugadinimų akivaizdumo. Dėl to gynėjas mano, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami R. P. naudai. T. y. negalima patikimai tvirtinti, jog padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl prašo jo ginamąjį išteisinti.

2.5. Gynėjas skunde teigia, kad net įvertinus, jog R. P. padarė įstatymo uždraustą veiką, mano, kad teismas netinkamai individualizavo atsakomybės sąlygas ir parinko teisingumo principų neatitinkančią bausmę. Pažymi, kad teismas vertino, jog R. P. neginčijo pačių veikos faktinių aplinkybių, dėl jų gailėjosi, tačiau, nepripažinus kaltės, nelaikė, kad buvo pripažinta kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo. Gynėjas nurodo, jog R. P. ir negalėjo pripažinti kaltės, nustatytos faktinės aplinkybės ir patvirtina nusikalstamos veikos nebuvimą. Teismo išvada, jog R. P. nėra pagrindo skirti minimalios bausmės ar mažesnės nei minimali bausmė, nes nebus pasiekti bausmės tikslai, yra nepagrįsta, nes jo ginamojo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis buvo teisiamas pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturėjo, socialiai atsakingas, dirbantis, vedęs. Gynėjas mano, kad šios jo nurodytos aplinkybės sudaro sąlygas teismui, net pripažinus asmens kaltę, taikyti švelnesnę atsakomybę, nei yra įprasta šios kategorijos bylose.

2.6. Gynėjas skunde teigia, jog nepagrįstai jo ginamajam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta 3 metams, nes teismas visiškai neatsižvelgė į bausmės tikslus ir asmenį individualizuojančias bei teigiamai charakterizuojančias savybes. Mano, kad net esant asmens kaltei, asmeniui, pirmą kartą patrauktam atsakomybėn, esant tik jį teigiamai charakterizuojantiems duomenims, specialioji teisė negalėjo būti atimta ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui, nes tokios griežtos poveikio priemonės taikymas 3 metams turi būti itin motyvuotas ir pagrįstas, ko pirmosios instancijos teismas neatliko. Taip pat teigia, kad, nenustačius aplinkybių, jog R. P. įvykį būtų padaręs neblaivus, nebuvo pagrindo taikyti transporto priemonės „Kia Sportage“ konfiskacijos, kuri kartu yra ir šeimos turtas, ir turėjo būti palikta R. P. sutuoktinei.

2.7. Gynėjas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, nes jei ir buvo formalios priežastys R. P. atsakomybei, tačiau, individualizavus įvykio situaciją – kliudytas kelio ženklas, įvertinus abejones dėl įvykio akivaizdumo, žalos menkumo, neapdairų alkoholio pavartojimą po įvykio situacijos, kuomet pats R. P. nesitikėjo pareigūnų ir nemanė, kad buvo sukėlęs eismo įvykį, galima daryti išvadą, jog veikos pavojingumas nebuvo toks didelis ir tokio lygio, dėl kurio R. P. būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl R. P. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

5.2. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

5.3. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai teismui gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

5.4. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo, nurodė, kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl R. P. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

7. R. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2023 m. vasario 4 d. apie 08.55 val. vairuodamas automobilį „Kia Sportage“, du kartus atsitrenkė į kelio ženklą „Duoti kelią“ Nr. 203, pasišalinęs iš įvykio vietos, nuvyko į alaus barą, ten išgėrė apie 400 gramų degtinės, tai yra, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeidė KET 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas, arba atsisakyta tai atlikti, ir jam 2023 m. vasario 4 d. 9.32 val. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

7.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad jo ginamojo R. P. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, nes R. P., atsitrenkęs į kelio ženklą, įsitikinęs, jog žalos patyrė tik jis pats (jo automobilis), neturėjo pareigos pasilikti įvykio vietoje ar pranešti policijai, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad R. P. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinamas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis, kaip vairuotojas, yra susijęs, vietos, baudžiamojon atsakomybėn jis patrauktas už tai, jog po įvykio jis vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių girtumas.

7.2. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023-02-04 apie 9 val., kai jis apsipyko su žmona ir išvažiavo į garažą, pakeliui sugalvojo užvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, kadangi važiavo su neseniai įsigytu džipu, buvo sniego, posūkyje nepamatė ženklo, norėjo sustabdyti, kad jį prasuktų, tačiau paspaudė ne tą pedalą, t. y. paspaudė greičio pedalą, ir atsirėmė į ženklą, be to, naujajame jo džipe, jungiant atbulinę pavarą, reikia pakelti svirtelę, bet jis jos nepakėlė ir į tą ženklą atsirėmė antrą kartą, pasižiūrėjo, jog ženklas stovi, jam nieko neatsitiko, tai pagalvojo, kad čia jo bėdos, grįžo namo, pastatė automobilį ir nuėjo į barą, ten išgėrė 3 taureles, buvo labai išsigandęs, po to grįžo namo, kalbėjosi su žmona, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Nuteistasis taip pat tvirtino, jog po to jis dar kelias dienas ėjo į parduotuvę pro tą vietą, kur įvyko įvykis, matė, kad ženklas sveikas, todėl nejautė jokios kaltės, jis neatsitrenkė į žmogų, nenulaužė ženklo, tą ženklą yra nufotografavęs, niekas to ženklo iki šiol neremontavo, jame nėra net įbrėžimo, todėl jis ir išvažiavo iš įvykio vietos, tvirtino, kad nei iš vakaro, nei ryte alkoholio nevartojo. R. P. pirmosios instancijos teismui pripažino, kad įvažiavo į kelio ženklą, bet išlipęs pažiūrėjo, jog ženklas stovi, jam nieko neatsitiko, todėl pagalvojo, kad tai yra jo asmeninė problema, nes apgadintas tik jo automobilis, todėl apie įvykį ir nepranešė policijai, taip pat pripažino, jog alkoholį vartojo po įvykio, kai kieme pastatė automobilį, nuėjo į barą. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2023-02-04 jis važiavo iš savo garažo automobiliu „Kia Sportage“ (duomenys neskelbtini) gatve, slystelėjo ir atsitrenkė į ženklą, apžiūrėjęs ženklą ir automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo, grįžęs į kiemą, pastatė automobilį ir nuėjo tiesiai į barą, ten išgėrė alkoholio - 400 g degtinės, po to grįžo į namus, o po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog jis pabėgo iš įvykio vietos. R. P. pripažino, kad jis atsirėmė į ženklą, neneigė, jog gėrė po to, kai vairavo, jam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas (1 t., b. l. 106-109). Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. P. pripažino, kad vairuodamas automobilį jis atsirėmė į kelio ženklą, apgadino savo automobilį ir alkoholį vartojo po to, kai automobilį pastatė kieme ir pėsčiomis nuėjo į barą, tačiau, aiškinantis šio įvykio aplinkybes, R. P. pas jį į namus atvykusiems policijos pareigūnams neigė iš viso vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Tokie duomenys užfiksuoti policijos pareigūnės S. M. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 32-33), be to, tokius duomenis patvirtina kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės S. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (1 t., b. l. 64-65, 173-174), kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno D. Č. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (2 t., b. l. 6-7) bei šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 4-5). Taip pat tai, kad R. P. atvykusiems policijos pareigūnams neigė iš viso vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, užfiksuota ir paties nuteistojo R. P. 2023-02-04 iš karto po įvykio rašytame paaiškinime (ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 9). Pažymėtina, kad net tiriant įvykio aplinkybes administracinio nusižengimo byloje nuteistasis R. P. skirtingai nurodė įvykio aplinkybes – iš karto po įvykio 2023-02-04 rašytame paaiškinime R. P. teigė, jog automobilį parsivarė į kiemą ir pastatė tvarkingai be pažeidimų, nuėjo į namus, namo grįžo blaivus, iš namų niekur nebuvo išėjęs ir jokio automobilio nevairavo, tada atvyko policijos pareigūnai ir jį pradėjo kamantinėti dėl padaryto eismo įvykio ir pasišalinimo (ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 9), o 2023-03-10 paaiškinime R. P. jau teigė, kad, būdamas blaivus, važiavo automobiliu į parduotuvę nusipirkti cigarečių, sukdamas į dešinę, sumaišė pedalus, vietoj stabdžio paspaudė greičio pedalą, susimėtė ir stabdydamas priekiu atsirėmė į kelio ženklą, norėdamas važiuoti atbuline eiga, sumaišė pavaras, vietoj atbulinės pavaros įjungė priekinę pavarą, nes buvo labai išsigandęs, ir vėl pavažiavo į priekį, vėl atsirėmė į kelio ženklą, išlipęs pasižiūrėjo į kelio ženklą, pamatė, jog jis yra labai minimaliai pakrypęs, tačiau jokios žalos nematė, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo namo (ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 10). Taigi, iš šių R. P. paaiškinimų matyti, kad iš pradžių jis iš viso neigė vairavęs automobilį, jį apgadinęs bei gėręs alkoholį, vėliau pripažino, jog automobilį vairavo ir kelis kartus atsirėmė į kelio ženklą. Taip pat byloje esančių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. P., atsakydamas į policijos pareigūnų klausimus apie įvykį, neigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tvirtino, kad jis niekur nebuvo išvažiavęs, alkoholį gėrė tik bare, į kurį nuėjo pėsčiomis, taip pat nurodė, jog jis ryte parvarė ir kieme pastatė automobilį, nežino, kur tą avariją padarė. Taip pat policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad R. P. teigė, jog alkoholį vartojo jau parėjęs į namus, tą tvirtino ir jo žmona, dalyvavusi pokalbyje su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 47-49). Pažymėtina, jog atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis R. P. skirtingai nurodė aplinkybes dėl automobilio vairavimo – iš pradžių teigė automobilio iš viso nevairavęs, vėliau aiškino, kad automobilį parvarė ir pastatė kieme, taip pat skirtingai aiškino, kur vartojo alkoholį – namuose ar bare. Įvertinusi nuteistojo R. P. duotus paaiškinimus dėl įvykio, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nes iš pradžių R. P. iš viso neigė vairavęs automobilį ir atsitrenkęs į kelio ženklą, o vėliau pripažino vairavęs automobilį, atsirėmęs į kelio ženklą bei prisipažino vartojęs alkoholį. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. P. parodymai yra nenuoseklūs ir jais tikima tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

7.3. Be to, R. P. parodymus, jog jis nesukėlė eismo įvykio, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog automobilio „Kia Sportage“ priekyje matomos automobilio priekinės grotelės, kurių pilkos spalvos metalinė apdaila yra apgadinta – susilanksčiusi, apdailos kairė pusė atsikabinusi nuo automobilio, atidarius automobilio variklio dangtį, dešinėje pusėje, šalia dešiniojo žibinto matomas plastikinės apdailos įskilimas (1 t., b. l. 8-25); policijos suvestinė, kurioje nurodyta, jog pranešėjas matė, kaip automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą ir nuvažiavo link miesto, taip pat nurodyta, kad R. P., vairuodamas automobilį „Kia Sportage“, apgadino kelio ženklą ir pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 27-30); policijos pareigūnės 2023-02-04 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog susisiekus su pranešėju G. D., jis teigė, kad matė, kaip jo pranešime minimas automobilis keletą kartų atsitrenkė į prie parduotuvės esantį stulpą, vėliau nuvažiavo prie parduotuvės, išlipo iš automobilio, apsižvalgė, kažką pasakė ir įsėdęs į mašiną nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) miesto pusės, taip pat nurodyta, jog, nuvykus prie pranešėjo minėtos parduotuvės, pastebėta, kad apgadintas prie įvažiavimo į parduotuvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę esantis kelio ženklas „Duoti kelią“ Nr. 203, stulpas išjudintas iš vietos, palinkęs į dešinę pusę, taip pat prie stulpo ant sniego matomos neryškios padangų žymės, peržiūrėjus vaizdo įrašus, juose matoma, kaip apie 8.55 val. automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į kelio ženklą, pavažiuoja atgal, tada įvažiuoja į parduotuvės aikštelę, iš automobilio išlipa stambaus kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, vyras apsižvalgo, nueina prie parduotuvės pastato, vėliau grįžta, įsėda į automobilį ir išvažiuoja (duomenys neskelbtini) esančio namo link; apžiūrėjus automobilį „Kia“, pastebėta, jog apgadintos automobilio priekinės grotelės, jų apdaila, lūžusi priekinio bamperio apdaila po automobilio variklio dangčiu (1 t., b. l. 32-33); priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, transporto priemonės aprašyme nurodyti automobilio „Kia Sportage“ apgadinimai (1 t., b. l. 39, 40). Policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pareigūnai, peržiūrėdami parduotuvės vaizdo įrašus, užfiksavo ieškomą automobilį, kuris galimai sukėlė eismo įvykį, o jo vairuotojas neblaivus, kad automobilis, kurį prieš tai pareigūnai apžiūrinėjo, atsitrenkė į kelio ženklą (1 t., b. l. 47-49). 2023-02-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog pažodžiui buvo užfiksuotas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad automobilis kelis kartus vartė stulpą ir po to nuvažiavo; be to, buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės, šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į parduotuvės aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustoja, iš automobilio vairuotojo pusės priekio išlipa tamsiais rūbais apsirengęs vyresnio amžiaus vyriškis su kepure ant galvos, vyriškis užeina už automobilio galo, prieina prie kelio ženklo, stovinčio ties išvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir kelias sekundes į jį žiūri, tuo metu šaligatviu priešais ateina vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais, su kuriuo vyresnio amžiaus vyriškis greičiausiai kalbasi, nes skėsčioja rankomis taip, lyg kažko nežinotų, po to vyresnio amžiaus vyriškis nueina link parduotuvės durų, parduotuvėje vyriškis pabūna apie 30 sekundžių, grįžta atgal, sėda į automobilį ir išvažiuoja; apžiūros protokole taip pat užfiksuoti duomenys, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja automobilis „Kia“, kuris, įsukęs į įvažiavimą, staiga pristabdo ir važiuoja pamažu, automobilis „Kia“ priekiu atsitrenkia į kelio ženklą, parieda atgal ir dar kartą priekiu trenkiasi į kelio ženklą, po ko dar kartą parieda atgal (1 t., b. l. 52-54). Šiame vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis patvirtino ir kaip liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklausta policijos pareigūnė S. M. (1 t., b. l. 64-65, 173-174) bei pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. Č. (2 t., b. l. 6-7), kuris parodė, jog prie tos parduotuvės stovėjo pavirtęs ženklas, peržiūrėjus parduotuvės kameros vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad pranešime nurodytas automobilis įvažiavo į ženklą, po to atsistūmė atgal, po to vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Kaip teismui teigė liudytojas, ant stulpo matėsi deformacijos, stulpas buvo pavirtęs į priekį, smūgis nebuvo stiprus, nes stulpas buvo tik pavirtęs, išjudintas iš žemės, dar prie apačios matėsi įlinkimas, nes, kai linko metalas, tai ta vieta buvo deformuota, prie ženklo buvo automobilio vėžės, o protektoriaus raštas sutapo su automobilio padangos raštu, iš automobilio išlipęs vairuotojas apžiūrėjo, atsistūmė atgal, įvažiavo į parduotuvės aikštelę, nuėjo į parduotuvę ir galimai išvažiavo į namus. Netikėti liudytojų S. M. ir D. Č. parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šių liudytojų suinteresuotumą šia baudžiamąja byla, nagrinėjama R. P. atžvilgiu, taip pat nenustatyta, jog liudytojai būtų pažįstami su nuteistuoju, su juo turėję nesutarimų ar piktumų, be to, liudytojai S. M. ir D. Č. parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų S. M. ir D. Č. parodymai atitinka byloje surinktus įrodymus. Dėl to liudytojų parodymais, jog jie matė, kad stulpas buvo pasviręs, stovėjo kreivai, nuo smūgio buvo išjudintas iš žemės, žemė buvo pasikėlusi, matėsi deformacijos, netikėti nėra pagrindo. Taip pat liudytojų S. M. ir D. Č. parodymus, jog, nuteistojo vairuotam automobiliui atsitrenkus į kelio ženklą, buvo apgadintas minėtas kelio ženklas, patvirtina ir paties R. P. administracinio nusižengimo byloje 2023-03-10 pateiktas paaiškinimas, kuriame nuteistasis prisipažino ne tik du kartus automobilio priekiu atsirėmęs į kelio ženklą, bet ir tai, kad, išlipęs iš automobilio ir pasižiūrėjęs į kelio ženklą, pamatė, kad jis yra labai minimaliai pakrypęs (ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 10). Taip pat minėto kelio ženklo apgadinimo ir padarytos žalos faktą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2023-02-06 buvo gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų žodinis pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nulenkto kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“, tą pačią dieną nuvykus į įvykio vietą, minėtas kelio ženklas buvo atstatytas (nulenktas kelio ženklą laikantis metalinis stovas buvo pakeistas nauju), kelio ženklo atstatymą sudarė: kelio ženklo, vieno skydelio ant vieno metalinio stovo demontavimas (27,23 Eur be PVM), kelio ženklo, vieno skydelio ant vieno metalinio stovo sumontavimas (30,97 Eur be PVM), cinkuotas vamzdis 3,5 m (46,62 Eur be PVM). Iš viso kelio ženklo atstatymo vertė be PVM – 104,82 Eur, PVM sudaro 22,01 Eur, kelio ženklo atstatymo vertė su PVM – 126,83 Eur. AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl draudiminio įvykio 2023 m. gegužės 24 d. išmokėjo 99,23 Eur be PVM draudimo išmoką (2 t., b. l. 1, 11, 73). Kaip liudytojas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas minėto kelio ženklo atstatymo darbus atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvis A. L. patvirtino, kad jis daug kartų ten yra keitęs kelio ženklo atramą ir patį ženklą, nors konkretaus įvykio neprisiminė, tačiau parodė, kadangi buvo žiema, tai galimai pamato nepažeidė, o nulenkė vamzdį, jeigu pats ženklas nepažeistas, greičiausiai jis atsisuko varžtus, ištiesino ir užveržė, žiemą jo darbo valandos yra nuo 7.30 val., kelio ženklo atramos keitimas užtrunka nuo 15 iki 20 minučių, kartais būna, kad reikalinga ir valanda laiko, priklausomai nuo aplinkybių (2 t., b. l. 80-81). Nors kaip liudytojas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas parduotuvės, prie kurios įvažiavimo įvyko eismo įvykis, direktorius V. U. nurodė, jog jis per kamerą matė, kaip privažiavo automobilis ir vos prisilietė prie stulpo, kad tas kelio ženklas visą laiką yra nulinkęs, nes visi į jį remiasi, riša šunis, po įvykio ženklas atrodė taip pat kaip ir pirma, jis, priėjęs prie kelio ženklo, jokių apgadinimų ar įlenkimų nepamatė, kelio ženklas yra pasviręs ir šiai dienai, jis nematė, jog kas nors būtų tvarkęs ženklą (2 t., b. l. 79-80), tačiau šio liudytojo parodymai nepaneigia nei iš karto po įvykio į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų S. M. ir D. Č., nei liudytojo A. L. parodymų, jog minėtas kelio ženklas buvo apgadintas ir buvo tvarkomas. Pažymėtina, kad liudytojas A. L. nurodė, jog jo darbo laikas žiemos metu prasideda 7.30 val., ženklo sutvarkymo darbai (atramos keitimas) trunka 15-20 min, kartais ir valandą laiko, jis važiuoja keisti ženklų iš ryto, nuo 7.30 val., o liudytojas V. U. nurodė, kad jis parduotuvėje būna nuo 9 val., kas rodo, kad liudytojas V. U. galėjo ir nematyti, kada buvo tvarkomas kelio ženklas, įvertinant ir liudytojo A. L. parodymus, jog tik nulenkus ženklą, užtenka atsukti varžtus, ištiesinti ženklo stovą ir vėl užveržti varžtus. Dėl to liudytojo V. U. parodymai nepatvirtina nuteistojo R. P. parodymų, jog kelio ženklas nebuvo deformuotas ir nebuvo tvarkomas. Be to, apie tai, kad nuteistojo R. P. įvykio metu vairuotas automobilis „Kia Sportage“ kelis kartus atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ ir, kad nuo šio smūgio kelio ženklas ne tik susvyravo, bet ir buvo palenktas, deformuotas, patvirtina ir R. P. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys bei jo atžvilgiu priimtas 2023-04-19 nutarimas, kuriuo R. P. 600 Eur bauda buvo nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 177-178, ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 2-3, 4-5, 7-8, 10, 11-13). Šis nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsigaliojęs, nuteistasis R. P. šio nutarimo neskundė, paskirtą 600 Eur baudą sumokėjo 2023-05-22. Be to, eismo įvykio metu padarytos žalos faktą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-07 pranešimas, kuriame nurodyta, jog dėl 2023-02-04 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) apgadinto kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ bendrovė patyrė 126,83 Eur turtinę žalą su PVM (ROIK: (duomenys neskelbtini), l. 23).

8. Įvertinus visumą šių paminėtų duomenų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis buvo, nuteistasis suprato sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pasišalino nepranešęs policijai, taip pažeisdamas KET 222 punkte numatytą reikalavimą.

9. Nuteistojo į bylą pateiktos fotonuotraukos apie tai, kad buvo tvarkomas kitas kelio ženklas, esantis kitoje vietoje (1 t., b. l. 164; 2 t., b. l. 65-67), nepaneigia anksčiau paminėtų įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis, vairuodamas automobilį, du kartus trenkėsi į kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“, tą kelio ženklą apgadino, dėl to būtent kaltinime minimas kelio ženklas buvo tvarkomas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 126,83 Eur turtinę žalą, t. y. paminėti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis sukėlė eismo įvykį.

10. Nors nuteistojo R. P. parodymus, jog jis įvykio dienos ryte buvo bare ir ten gėrė alkoholį, patvirtina liudytojų I. M. ir J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (1 t., b. l. 58-59, 70-71, 172-173, 194), tačiau šie liudytojai paties eismo įvykio nematė, tik paliudijo, jog R. P. bare išgėrė kelias taureles degtinės, buvo susijaudinęs, sakė, kad „prisidirbo“, tačiau daugiau nieko jiems nepaaiškino. Taigi, liudytojų I. M. ir J. Ž. parodymai patvirtina nuteistojo R. P. parodymus, jog jis po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, ką pripažino ir pats nuteistasis R. P.. Nuteistojo R. P. neblaivumą iš karto po įvykio patvirtina ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys – nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba) bei alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6820 ARHM 0384“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. 2023-02-04 9.32 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas (1 t., b. l. 42).

11. Įvertinus tai, kad nuteistojo R. P. parodymai yra nenuoseklūs, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. P., vairuodamas automobilį, du kartus atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino, o, pasišalinęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir nepranešęs policijai, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, daroma išvada, kad nuteistojo R. P. veiksmuose yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Dėl to tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir R. P. išteisinti nepadarius jam inkriminuotos veikos nėra pagrindo.

12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, nes, individualizavus įvykio situaciją – kliudytas kelio ženklas, įvertinus abejones dėl įvykio akivaizdumo, žalos menkumo, neapdairų alkoholio pavartojimą po įvykio situacijos, kuomet pats R. P. nesitikėjo pareigūnų ir nevertino, kad buvo sukėlęs eismo įvykį, galima daryti išvadą, jog veikos pavojingumas nebuvo toks didelis ir tokio lygio, dėl kurio R. P. būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų.

12.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

12.2. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis.

12.3. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į transporto eismo saugumą, t. y. tokį transporto priemonių eismo teisinį sureguliavimą, kuris užkerta kelią fizinei ar turtinei žalai padaryti. BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis požymis, atskiriantis šią veiką nuo administracinio nusižengimo, yra asmens apsvaigimo laipsnis. Kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, numatyta administracinė atsakomybė (ANK 423 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad BK buvo papildytas BK 281¹ straipsniu, siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, jog alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu.

12.4. Iš bylos matyti, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, kurios sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti jokių pasekmių, baudžiamąją atsakomybę užtraukia vien tai, jog kaltininkas automobilį vairuoja būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau girtumas, taip pat tai, kad asmuo alkoholį vartoja po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas. Pats nuteistasis pripažino, kad jis transporto priemones vairuoja jau daug metų, akivaizdu, jog KET reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas po eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, iki įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nuteistajam R. P. buvo puikiai žinomas, tačiau jis šio reikalavimo nesilaikė, t. y. nuteistasis suvokė, kad, vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį, dėl kurio ne tik buvo apgadintas jo automobilis, bet ir kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, nepaisydamas to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai (KET 222 punktas), ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taip pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokie R. P. veiksmai buvo tyčiniai. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. P. nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. jam buvo nustatytas net 2,15 promilių neblaivumas. Taip pat byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala – kelio ženklo atstatymas kainavo 126,83 Eur su PVM. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad buvo padaryta turtinė žala, daroma išvada, jog nuteistojo padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras inkriminuotos veikos rūšinis pavojingumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų visumos nuteistojo R. P. veiką pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis), nes, priešingu atveju, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo leistų formuotis nebaudžiamumo nuostatoms. Be to, pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., teismas sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos paminėtos aplinkybės neleidžia nuteistojo R. P. padarytą veiką vertinti kaip mažareikšmę, todėl nėra pagrindo R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnyje įtvirtintą institutą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. P. atžvilgiu netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

14. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas taip pat nesutinka su jo ginamajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiu, draudimo vairuoti transporto priemones terminu bei taikyta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu.

14.1. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14.2. Nuteistasis R. P. nuteistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamo nusikaltimo padarymą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino vairavęs transporto priemonę ir po vairavimo vartojęs alkoholį, tačiau neigė sukėlęs eismo įvykį. Be to, pažymėtina, kad faktines veikos aplinkybes nuteistasis pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, o ne savo noru. Dėl to, nesant visumos aplinkybių, dėl kurių pripažįstama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo formalaus prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką.

14.3. R. P. vedęs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 20, 64). Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 21-22), nors per paskutinius penkerius metus penkis kartus buvo baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus už KET pažeidimus (nustatyto leistino greičio viršijimą), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 23-28).

14.4. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. P. už jo padarytą tyčinę nusikalstamą veiką parinko BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

14.5. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL (bausmės vidurkis būtų lygus 1 025 MGL dydžio bauda). Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė (80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda), kuri yra artima minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir yra adekvati nuteistojo asmenybei. Skirti nuteistajam mažesnio dydžio baudą - 10 MGL dydžio baudą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurių visuma leistų manyti, jog sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui) ar BK 62 straipsnio nuostatas (nenustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės). Be to, priešingu atveju, nuteistajam paskyrus jo pageidaujamą baudos dydį (10 MGL (500 Eur)), jis būtų nubaustas švelniau nei baudžiama padarius tokio pobūdžio administracinį nusižengimą (pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skiriama bauda nuo 1 200 iki 1 500 Eur).

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nuteistajam R. P. paskirta bausmė – 80 MGL dydžio bauda yra teisinga, keisti ją ir mažinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

16. Taip pat nuteistojo gynėjas nesutinka su jo ginamajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, teigia, jog R. P. nepagrįstai tokiam ilgam 3 metų terminui uždrausta vairuoti transporto priemones ir nepagrįstai nuspręsta konfiskuoti bendrą šeimos turtą – automobilį.

16.1. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai).

16.2. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju, kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Pastebėtina, jog atsakomybė už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką iki 2019-01-01 buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

16.3. Taip pat pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.

16.4. R. P. anksčiau nebuvo teistas, pripažino faktines veikos aplinkybes, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šiuo metu nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nors galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, tačiau per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas penkis kartus, iš jų tris kartus už KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą), šie duomenys apie ankstesnius nuteistojo baustumus jį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją. Nagrinėjamu atveju R. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, po įvykio jam buvo nustatytas pakankamai žymiai minimalią ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, viršijantis girtumo laipsnis – jam buvo nustatytas net 2,15 promilių girtumas. Pažymėtina ir tai, jog iš pradžių atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis R. P. iš viso neigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Vėliau savo parodymus keitė, bandydamas švelninti savo teisinę padėtį, siekdamas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, savo elgesio kritiškai nevertino. Taip pat byloje nustatyta, kad R. P. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Kia Sportage“, du kartus atsitrenkęs į kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“, esantį prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini), supratęs, jog sukėlė eismo įvykį (kelio ženklas nuo smūgio net sulingavo, nulinko; policijos pareigūnai, apžiūrėdami įvykio vietą, rado ir kelio ženklo deformacijos požymių), nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir iki įvykio aplinkybių nustatymo, nuvykęs į alaus barą, vartojo alkoholį. Taigi, nusikalstamą veiką R. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. R. P. nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (žiemos metas, ankstyvas rytas, sankryža prie įvažiavimo į parduotuvės aikštelę, tai, jog į kelio ženklą atsitrenkė net du kartus) rodo, kad R. P. padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie R. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors didelė žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo (žala buvo padaryta dėl kelio ženklo atstatymo), tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo - sukelia didelį pavojų aplinkiniams.

17. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - pataisyti nusikalstamą veiką padariusį R. P., baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai R. P. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

18. Skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes už analogišką veiką, tačiau tik už mažesnį nustatytą girtumą (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog vairuotojui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, už tyčinę nusikalstamą veiką negali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam terminui nei už administracinį nusižengimą, nes priešingu atveju būtų formuojamos nebaudžiamumo nuostatos. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neprieštarauja teisingumo principui.

19. Įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, jam nustatytą apsvaigimo laipsnį, apelianto asmenybę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 metams.

20. Nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę – automobilį.

20.1. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. P. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Kia Sportage“. Apelianto teigimu, teismui nenustačius aplinkybių, jog R. P. įvykį būtų padaręs neblaivus, nebuvo pagrindo taikyti transporto priemonės „Kia Sportage“ konfiskacijos, kuri kartu yra ir šeimos turtas, ir transporto priemonė turėjo būti palikta R. P. sutuoktinei.

20.2. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas arba palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

20.3. BK 281¹ straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmoje dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

20.4. Nagrinėjamu atveju yra aktuali trečioji (alternatyvi) aptariamame baudžiamajame įstatyme nurodyta nusikalstama veika – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kartu aktualus ir KET 221 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas.

20.5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. 2023-02-04 apie 8.55 val. sukėlė eismo įvykį (vairuodamas automobilį „Kia Sportage“, kliudė kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“, į jį atsitrenkdamas net du kartus, po įvykio pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nepranešdamas apie įvykį policijai (KET 222 punktas)), po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus, ir tą pačią dieną 9.32 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu R. P. nustatė 2,15 promilių neblaivumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „Kia Sportage“ panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

20.6. Be to, BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Kia Sportage“ priklauso R. P., pats nuteistasis pripažino, jog šį automobilį įsigijo už savo asmenines lėšas, šis automobilis nuosavybės teise įregistruotas nuteistojo vardu. Nuteistasis nurodė, kad šį automobilį jis įsigijo prieš pusmetį, o jo sutuoktinė atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad automobilis buvo pirktas prieš porą mėnesių, t. y. santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Kia Sportage“ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis). Dėl to preziumuojama, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek R. P., tiek ir jo žmonai. Tačiau pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ ar „trečiuoju asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 ar 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019, 2K-168-511/2020, 2K-283-942/2020 ir kt., Šiaulių apygardos teismo 2017-05-29 nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09013-17, Šiaulių apygardos teismo 2021-03-09 nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02672-21), todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar sutuoktinis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi, vien tai, jog automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. P. ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas automobilio konfiskavimas ir automobilis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, turėjo būti perduotas nuteistojo sutuoktinei.

21. Įvertinus nuteistojo padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, tai, kad nuteistasis, veikdamas tyčia, padarė nusikalstamą veiką, siekė išvengti atsakomybės, neigė vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, įvertinus nuteistajam nustatytą didelį girtumą (2,15 promilės), tai, jog įvykio metu nuteistasis vairavo jam nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę, kuria betarpiškai naudojasi tik jis vienas, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, daroma išvada, kad siekdamas užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio – konfiskavimą (BK 72 straipsnis). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir kaltininkui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Dėl to nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neturėjo konfiskuoti automobilio, o jį turėjo perduoti nuteistojo sutuoktinei, yra nepagrįsti.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. P. paskirtos bausmės – baudos dydžio bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Kia Sportage“ konfiskavimo yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisNijolė Matuzevičienė