- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2-671-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04065-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- N. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei N. S. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo sumažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovas M. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovei N. S., prašydamas: 1) pakeisti 2018 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi ir nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką; 2) priteisti iš vaiko tėvo M. S. išlaikymą sūnui U. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) vaiko tėvai turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po sprendimo įsiteisėjimo prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: a) vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; b) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; 2) tėvų bendravimas su vaiku švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaiku šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nebūtina pasirūpinti vaiko pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimą organizuoja kitą dieną nustatytu laiku. 2.1) Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.; b) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.; c) antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 2.2) Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; b) Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; c) pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 3) nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Šalys organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20.00 val.; 4) vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką su vaiku į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu; 5) vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai; 6) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 7) bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų; 8) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendradarbiavimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
3. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 (toliau – ir Sprendimas), panaikintas santuokos apskaitos įrašas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio šalių sūnaus U. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas 200 Eur išlaikymas sūnui iki jo pilnametystės. Sprendimu, be kita ko, nustatyta vaiko tėvo M. S. bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią: 1) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš šalių suderintos vietos nuo 10.00 val., išskyrus atvejus, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje – tokiu atveju vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki 20.00 val.; 2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 18.00 val.; 3) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t. y. sausio 1 d. 20.00 val., antrąją Šv. Velykų dieną – nuo 10.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.; 4) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną – nuo 10.00 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 5) vaiko tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną kiekvienais metais, vaiko motinos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina; 6) vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, t. y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Šalims abipusiu susitarimu geranoriškai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžia pirmąją atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina – likusią antrą atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas būna su tėvu, pastarasis, iki vaikui sueis 10 metų, neturi teisės išsivežti vaiką į užsienį be vaiko motinos leidimo; 7) vaiko gimtadienio šventėje dalyvauja abu tėvai; 8) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 9) bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų; 10) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
4. Pasak ieškovo, Sprendime teismas nurodė, kad „Teismas mano, kad abu mažamečio U. S. tėvai yra pakankamai brandūs ir supranta abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir vaiko asmenybės formavime svarbą. Todėl teismas laiko, kad dabartiniai šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku yra susiję su nagrinėjama byla ir yra laikini, kad abi šalys, veikdamos savo vaiko interesais, išspręs esamus tarpusavio nesutarimus“. Tačiau nepaisant minėto teismo manymo, šalims nesutarimų išspręsti nepavyko dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieškovo bendravimą su savo sūnumi. Sprendime nėra nei vieno motyvo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepaaiškinta, kodėl bendravimo tvarka buvo nustatyta tik pagal atsakovės siūlymą, itin griežtai apribojant ieškovo bendravimą su vaiku (nustatant bendravimo vos vieną dieną per savaitę) ir kas antrą savaitgalį. Tačiau net ir šie susitikimai tapo itin apsunkinti. Pagal Sprendimą ieškovas su sūnumi gali bendrauti trečiadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tačiau vaikas pradėjo lankyti mokyklą, taip pat ieškovės sprendimu lanko užklasinius būrelius, o nuo 17 val. iki 20 val. mieste susidaro eismo spūstys, dėl ko išnaudoti šį laiką bendravimui su vaiku tapo neįmanoma. Be to, atsakovė sąmoningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laiką į tokį, kuris sutaptų su ieškovo bendravimo laiku. Tą patvirtina ir informacija iš Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) apie vaiko lankomumą, pagal kurią matoma, kad sūnus į darželį būdavo vedamas būtent bendravimo su ieškovu dienomis, o bendravimo su atsakove dienomis sūnus į darželį iš viso nevedamas. Pridedamos telefoninių susirašinėjimų su atsakove išklotinės patvirtina, kad ji nuolat prigalvoja įvairiausių tikrovės neatitinkančių priežasčių dėl ko vaikas neva negali susitikti su ieškovu, tokiu būdu tyčia ribojant tėvo ir sūnaus bendravimą. Dėl viso to bent minimalus vaiko bendravimas su ieškovu tapo neįmanomas, ko pasėkoje aiškiai pažeidžiami vaiko interesai ir kenčia ne kas kitas, o šalių vaikas. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, būtina pakeisti bendravimo tvarką į tokią, kuri labiausiai užtikrintų vaiko teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju bendravimo tvarkos pakeitimo tikslai yra maksimalus bendravimas su abiem tėvais, užtikrinimas, kad vaikas jaustų kiekvieno tėvo meilę, dėmesį ir rūpestį. Ieškiniu prašoma pakeisti bendravimo tvarką į tokią, pagal kurią šalys bendrautų su vaiku po vieną savaitę, t. y. po 50 proc. laiko (bendravimo tvarka švenčių metu yra vykdoma atskira tvarka, nepriklausomai nuo to, į kieno bendravimo laiką patenka konkreti šventė). Šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam būtų stabilumo garantas, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaiko interesus, kadangi abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, ką patvirtino ir teismas Sprendimu, kad abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Vaiko teisių apsaugos įstaigos darbuotojų paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, vaikas yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ne mažiau nei atsakovė, gali užtikrinti tokios bendravimo tvarkos tinkamą vykdymą. Ieškovas turi net palankesnes sąlygas rūpintis vaiku, kadangi vaiko privalomojo ugdymo įstaiga yra daug arčiau ieškovo gyvenamosios vietos nei atsakovės – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija nuo ieškovo gyvenamosios vietos nutolusi vos per 300 m., tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta yra net už 3,4 km.
5. Ieškovas pažymi, kad dėl bendravimo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi net du kartus, vieną kartą kreipėsi ieškovas, o kitą kartą – Sprendimą vykdanti antstolė, kas patvirtina, jog bendravimo tvarka nėra aiški, ji nėra tinkamai vykdoma, kelia tarp šalių konfliktines situacijas, todėl ją būtina pakeisti. Tą patvirtina ir atsakovės kreipimaisi į antstolį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, taip pat antstolio 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymas „Dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį“. Akivaizdžius neaiškumus dėl bendravimo tvarkos vykdymo patvirtina ir telefoninių susirašinėjimų su atsakove išklotinės, iš kurių matyti, kad dėl bendravimo tvarkos vykdymo kyla nuolatiniai ginčai. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarkos neaiškumai buvo išaiškinti būtent jo nenaudai, dar labiau apribojant vaiko tėvo galimybes bendrauti su sūnumi. 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas išaiškino, kad Sprendime įtvirtinta ugdymosi sąvoka apima ir privalomąjį vaiko ugdymąsi formalųjį švietimą teikiančioje įstaigoje, ir vaiko ugdymąsi visose kitose ugdymosi įstaigose, kurios teikia neformalų švietimą. Sprendimu buvo nustatyta, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki 20.00 val., o atsižvelgiant į tai, kad vaikas po pamokų lanko papildomus užsiėmimus, kurie trunka net iki 17.00 val., o atsakovė vaiką į užsiėmimus užrašė būtent ieškovo ir sūnaus bendravimo laiku, todėl ieškovo ir vaiko bendravimui lieka dar mažiau laiko (mažiau nei 3 val. per savaitę). Įvertinus Sprendimą ir jo išaiškinimus, matyti, kad faktinis vaiko ir ieškovo bendravimas sudaro tik 12 valandų trečiadieniais (4 trečiadieniai x 3 valandos) + 98 valandos savaitgaliais (49 valandos x 2 savaitgaliai), t. y. viso vaikas per mėnesį gali maksimaliai matytis su ieškovu 110 valandų. Per mėnesį yra net 720 valandų (30 dienų x 24 valandos), tad faktinis vaiko ir ieškovo bendravimas (110 valandos) sudaro vos 11 proc. viso bendravimo su sūnumi laiko, kas akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia ieškovo bendravimo su vaiku teisę bei teismų praktikoje išaiškintą tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygybės principą (50/50) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019). Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant „50:50 procentų laiko“ modelį: 1) vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu tiek pat laiko, kiek ir su motina – atsakove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; 2) vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Tokia tvarka, atsižvelgiant į vaiko lytį (vyriška), kas suponuoja ir būtinybę augant ir bręstant kaip galima daugiau bendrauti būtent su savo lyties atstovu – tėvu, geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį ir norą bendrauti, ieškovo lankstų darbo grafiką, aplinkybę, kad tėvo bendravimas su sūnumi nepažeidžia jo interesų, tikslinga nustatyti platesnę, nei minimali, bendravimo tvarką, tuo pačiu įvertinant nepilnamečio vaiko poreikius. Bet koks nukrypimas nuo maksimalaus bendravimo su abiem tėvais (kaip yra šiuo metu) laikytinas visiškai nepagrįstu ir grubiai prieštarauja vaiko interesams.
6. Ieškovo teigimu, nustačius lygią bendravimo tvarką padidės vaiko bendravimo su ieškovu laikas ir atitinkamai sumažės atsakovės išlaidos vaiko išlaikymui, kadangi dalis tiesioginių išlaidų vaiko išlaikymui, nesusijusių su gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove, teks ieškovui, dėl ko yra pagrindas pakeisti Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo – išlaikymo sumą sumažinant iki 50 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės nuomone ieškovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad šiuo metu egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti šalių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Ieškovo teiginiai, kad šalims nepavyko nesutarimų išspręsti dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieškovo bendravimą su sūnumi ir neva atsakovė sąmoningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laiką į tokį, kuris sutampa su ieškovo bendravimo laiku, yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovė visada griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Sprendimo išaiškinimas, pagal kurį vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, negali būti vertinamas kaip išaiškinimas ne ieškovo naudai. Visų pirma, bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus – vaiko švietimas turi būti įvairiapusis, lavinant įvairius jo gebėjimus, todėl įvairių būrelių lankymas yra naudingas šalių vaikui. Antra, nors ieškovas ir teigia, kad vaiko užsiėmimai baigiasi 17.00 val., tačiau toks jo teiginys neatitinka tikrovės. Šalių vaikas šiuo metu mokosi mokykloje, ir jo pamokos trunka nuo 8.00 val. iki 12.50 val. Antradieniais U. S. nuo 13.00 val. iki 14.00 val. lavinamas Robotikos būrelyje, kuris vyksta mokykloje, trečiadieniais nuo 13.50 val. iki 15.40 val. dalyvauja užsiėmimuose (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, ketvirtadieniais nuo 14.40 val. iki 15.40 val. – choro užsiėmimai (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, o penktadieniais nuo 13.00 val. iki 14.00 val. lanko dramos būrelį, kuris vyksta mokykloje. Taigi priešingai, nei klaidingai ir melagingai nurodo ieškovas, vaiko užsiėmimai baigiasi gerokai anksčiau nei 17.00 val. Be to, vaiko užsiėmimai trečiadieniais baigiasi 15.40 val., tačiau pats ieškovas su vaiku anksčiausiai pasimato po 17.00 val., kai baigiasi jo darbas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad sūnų U. S. iš jo užsiėmimų pasiima ne pats ieškovas, o jo motina. Ieškovas būtinumą pakeisti Sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką grindžia ir tuo, kad du kartus dėl Sprendimo išaiškinimo buvo kreiptasi į teismą, t. y. vieną kartą kreipėsi ieškovas, o kitą – antstolė. Tačiau svarbu paminėti, kad pats ieškovas kreipdamasis dėl Sprendimo išaiškinimo, faktiškai bandė pakeisti patį Sprendimo turinį, o antstolė dėl Sprendimo išaiškinimo į teismą kreipėsi dėl to, kad minėta tvarka buvo neaiški pačiam ieškovui. Taigi tariamas Sprendimo neaiškumas ar nesąžiningumas yra itin subjektyvus ir priklauso nuo paties ieškovo vertinimo ir interpretacijų. Nesutiktina ir su ieškovo pateiktu skaičiavimu, kuriame jis nurodo, kad jo ir vaiko bendravimas (110 valandų per mėnesį) sudaro vos 11 proc. viso bendravimo su vaiku laiko, kas neva prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia ieškovo bendravimo su vaiku teisę bei teismų praktikoje išaiškintą tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygybės principu. Ieškovo nurodoma skaičiavimo tvarka yra ydinga ir itin supaprastinta, apskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad didelę mėnesio laiko dalį vaikas mokosi, taip pat į skaičiavimą neįtraukti ir kiti kintamieji (miegas, neformaliojo ugdymo trukmė ir pan.). Kasacinio teismo nutartyje, kuria vadovaujasi ir ieškovas (žr. šio sprendimo 5 punktą), nurodyta, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentą laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Taigi ieškovo nurodomi argumentai, kuriais jis grindžia pastarąjį savo reikalavimą, turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi. Kaip vieną iš maksimalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos argumentą ieškovas pateikė aplinkybę, kad jis gyvena arčiau savo vaiko ugdymo įstaigos. Tačiau aktuali aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad šalys atskirai gyvena jau nuo 2017 m. balandžio 20 d. ir nuo to momento šalių vaikas gyvena su atsakove, kuriai niekada nebuvo kilę jokių sunkumų su vaiko pristatymu į ugdymo įstaigas (tiek į darželį, tiek vėliau į mokyklą, bei į neformaliojo ugdymo užsiėmimus), todėl tai, kad ieškovas gyvena arčiau vaiko mokyklos nei atsakovė, nagrinėjamos bylos kontekste yra nereikšminga. Ieškovas taip pat nurodo, kad pačiam vaikui tokia bendravimo su tėvu tvarka būtų vaikui stabilumo garantas, eliminuotų vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką ir kitaip užtikrintų geriausius jo interesus. Tačiau tokiais ieškovo pareiškimais atsakovė abejoja. Atsakovės manymu, tėvų keitimasis mažamečiu vaiku kas antrą savaitę, kaip to prašo ieškovas, jam sukeltų daugiau įtampos, negu įneštų pastovumo. Vaikas jau 3 m. gyvena kartu su savo motina, todėl prie tokios tvarkos pripratęs. U. S. žinoma ir Sprendimu nustatyta bendravimo su jo tėvu tvarka, kuri jį visiškai tenkina. Tuo tarpu įvedus radikalius bendravimo pakeitimus šalių vaikas patirtų nereikalingą įtampą, stresą, jam tektų kiekvieną savaitę derintis prie visiškai naujų gyvenimo organizavimo sąlygų.
8. Pasak atsakovės, reikšminga aplinkybe byloje turi būti pripažinta ir tai, kad Sprendimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Teismas Sprendime pagrįstomis pripažino N. S. pretenzijas M. S. dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, dėl neleistino elgesio prieš sutuoktinę ir mažametį sūnų: vėlyvas grįžimas ir negrįžimas namo, nakvynės ne šeimos namuose, laisvalaikio praleidimas ne su šeima, nedalyvavimas šeimos reikaluose, buities, namų tvarkyme, akivaizdžiai nepakankamas ieškovo dėmesys sutuoktinei, netinkamas dalyvavimas sūnaus priežiūroje ir auklėjime. Teismas, spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina taip pat atsižvelgė ir į tokias esminę reikšmę turinčias aplinkybes: „šalių sūnus nuo gimimo gyvena su motina, kuri nuo gimimo akivaizdžiai tinkamai rūpinasi vaiku, jo priežiūra, sveikata, ugdymu, lavinimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė itin rūpestingai ir dėmesingai rūpinasi visais vaiko poreikiais. Ieškovas byloje išreiškė tik vieną, vaiką liečiančią pretenziją atsakovei, t. y., kad atsakovė siekia riboti ieškovo bendravimą su vaiku. <...> Jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovė, su ja nustačius vaiko gyvenamąją vietą, neleistinai apribos ieškovo bendravimą su vaiku, nėra. Atsakovė tinkamai rūpinasi vaiku, yra išsilavinusi, dirba pedagoginį darbą, iš nuolatinės darbinės veiklos turi nuolatines pajamas, turi gyvenamąją vietą, tinkamą atsakovei su vaiku gyventi. Nenustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių mažamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta ne su atsakove, o su ieškovu. Sutiktina su atsakove, kad ieškovui būtų sudėtinga rūpintis sūnumi dėl pamaininio darbo, dėl galimo vėlyvo grįžimo po darbo. <...> Atsakovė žino ir supranta visus vaiko poreikius, rūpinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo pareigas sūnui. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove“. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas, priešingai nei jis pats teigia, neigiamai veikia vaiko nuotaiką, dėl ieškovo veiksmų tiek vaikas, tiek atsakovė patiria nuolatinę įtampą. Tai pastebėjusi atsakovė vaiką vedė į užsiėmimus su darželio psichologe, kuriuos jis noriai lankė. Tačiau, apie tai atsitiktinai sužinojus ieškovui, vaiko elgesys staiga pasikeitė ir vaikas ėmė vengti psichologės, atsisakė eiti į užsiėmimus. Dėl šių priežasčių atsakovė nuo 2020 m. vasario mėn. ėmė vesti vaiką pas privačiai dirbančią psichologę Paramos vaikams centre, kur psichologai patvirtino, jog vaikas vis dar išgyvena traumą, kuri yra gilinama emociniu smurtu, kurį naudoja tėvas ir jo artimieji (nuteikinėja vaiką prieš savo mamą, vaikui kartoja, kad mama jo nemyli, jeigu jis klausys mamos, niekada neturės draugų, draugai jį atstums ir pan.). Ieškovas, bendraudamas su vaiku, akivaizdžiai deda visas pastangas stengdamas vaiko akivaizdoje diskredituoti jo motiną, taip keldamas vaikui visiškai nereikalingą emocinę įtampą. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimus ir nustačius jo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, būtų dar labiau traumuojama vaiko psichinė sveikata, diskredituojamas motinos įvaizdis vaiko akyse ir tokios pasekmės akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams. Tokia bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovas, vaiko interesų neatitiktų ir dėl to, kad pas atsakovę yra sudarytos nepalyginamai geresnės sąlygos vaiko ugdymui: 1) atsakovė yra pedagogė ir ji puikiai supranta vaiko poreikius; 2) jos namuose vaikui įrengtas atskiras kambarys, žaidimų ir darbo vieta; 3) atsakovė vaikui nupirkusi pianiną, kuriuo jis noriai groja; 4) atsakovė turi savo nuosavą automobilį, kuriuo vaiką vežioja į ugdymo įstaigas, įvairias pramogų vietas ir pan. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus U. S. netektų galimybės praktikuotis groti pianinu, užsiimti savo mėgstamais hobiais, netrukdomai mokytis, nukentėtų vaiko akademiniai rezultatai, jau nekalbant apie vaiko psichinę sveikatą.
9. Atsakovės teigimu, toliau vertinant ieškovo motyvus dėl maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išskirtini tokie argumentai kaip: mažesnis atstumas nuo ieškovo namą iki vaiko lankomos mokyklos; tėvų interesas maksimaliai intensyviai bendrauti su vaiku; vaiko lytis; lankstus ieškovo darbo grafikas. Kaip minėta, atstumas nuo ieškovo namų iki vaiko mokyklos yra nereikšmingas, kadangi atsakovė niekada neturėjo jokių problemų tiek nuvežti vaiką į mokyklą, tiek jį iš ten pasiimti. Pačių tėvų interesas maksimaliai bendrauti su vaiku yra reikšmingas, tačiau nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ne kartą minėta, kad pirmiausia turi būti atsižvelgiama į paties vaiko interesus, o ieškovas patikslintu ieškiniu nepateikė jokių aplinkybių, kaip pasikeitė aplinkybės, kad būtų galima spręsti dėl CK 3.175 straipsnio 3 dalies taikymo. Ieškovo argumentas dėl vaiko lyties apskritai pagrįstas tik jo asmeniniais įsitikinimais. Be to, ieškovas kaip argumentą jo prašomai bendravimo tvarkai nustatyti pateikia ir savo „lankstų darbo grafiką“, kuris iš esmės gali būti vertinamas dviprasmiškai, priklausomai nuo subjekto, kurį tas grafikas liečia. Nors ieškovo požiūriu pamaininis grafikas yra lankstus, tačiau vaikui tai reiškia neišvengiamą nepastovumą, nežinomybę kada jo tėvas grįš namo (ar apskritai grįš), kas jį pasiims iš mokyklos ar kitų užsiėmimų ir pan. Taigi nors ieškovas pamaininį darbą vertina kaip lankstų, tačiau toks ieškovo grafikas visą pirma ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintą pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Taigi teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) turi įvertinti ne tik konkretų faktą, bet jų visumą ir apskritai susiklosčiusią situaciją vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Atsakovės teigimu, vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (atsakove), nes gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams. Pasisakydama dėl išlaikymo sumažinimo nurodo, kad nėra visiškai jokio pagrindo keisti išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui dydį.
10. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad Tarnybos darbuotoja susisiekė telefonu (duomenys neskelbtini) su ieškovu gyvenančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, 3 kambarių apie 67 kv. m. butas priklauso jam, jo sūnui U. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Ieškovas teikia išlaikymą sūnui 200 Eur/ mėn., bendrauja su sūnumi trečiadieniais po pamokų ir kas antrą savaitgalį. Jis dirba pamaininį darbą, todėl būna, kad šeštadieniais turi dirbti, vaikas tada nuvežamas pas močiutę; kai nedirba, penktadieniais būna savo namuose su vaiku, daro valgyti, žaidžia, šeštadieniais važiuoja kartu aplankyti senelės, kuri gyvena nuosavame name ir kur berniukas susitinka su pusseserėmis, sekmadieniais lankosi įvairiuose renginiuose kartu su berniuko krikštatėviu. Ieškovas pažymėjo, kad buvo padovanojęs vaikui telefoną, tačiau dažnai negali jam prisiskambinti, dažnai atsakovė neatsakinėja į jo žinutes, kai jis rašo dėl vaiko, neteikia jam informacijos apie vaiko sveikatą, ugdymą, nederina su juo sprendimų, susijusių su vaiko ugdymu, neleidžia jam važiuoti atostogauti į užsienį kartu. Pasak ieškovo, jis nori, kad vaikas savaitę gyventų pas jį, savaitę pas mamą, nes taip atsakovė turės mažiau galimybių trukdyti jo ir sūnaus bendravimui, taip pat jis pats galės parodyti vaikui daugiau gyvenimo, sudarys sąlygas, jog berniukas turėtų pasirinkimą. Tarnybos darbuotoja telefonu (Nr. duomenys neskelbtini) susisiekė su atsakove N. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini) Pasak atsakovės, 3 kambarių apie 70 kv. m butas, kuriame gyvena su sūnumi, priklauso jai ir jos seseriai; berniukui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Atsakovė teigė, kad ieškovas teikia išlaikymą vaikui 215 Eur/ mėn., bendrauja trečiadieniais po mokyklos ir kas antrą savaitgalį, tačiau sūnus dažniausiai nuvežamas pas močiutę, pats ieškovas mažai laiko praleidžia su vaiku, praktiškai nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme, papildomai neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovės teigimu, sūnus jai pasakojo, kad močiutė jį nuteikinėjo prieš ją, kalbėjo negražius dalykus apie ją. Pasak jos, ji daugiausiai rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja ir ugdo, moka už būrelius, dalyvauja tėvų susirinkimuose, vaiko koncertuose ir renginiuose, nesutinka, kad keistųsi skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su sūnumi. Išvadoje taip pat nurodoma, kad U. S. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1 klasę. Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (moka už pusmetį 89 Eur), robotikos ir dramos būrelius mokykloje (nemokamai). Berniukas didelių sveikatos nusiskundimų neturi, tačiau dėl išgyventų tėvų skyrybų lanko psichologo konsultacijas (nemokamai). Su nepilnamečiu U. S. buvo bendrauta telefonu. Pasak jo, su tėčiu susitinka kas antrą savaitgalį ir trečiadieniais po pamokų; dažniausiai tėtis jį nuveža pas močiutę, palieka ir išvažiuoja savo reikalais. Jis pasakojo, kad pas močiutę bendrauja su pussesere, eina kartu pavedžioti šunį, o su tėčiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, kortomis, bet pas mamą turi daugiau veiklos, skaito, daro pratybas. Berniukas teigė, kad juo daugiausiai rūpinasi mama, ji gamina valgyti, perka rūbus, priemones mokyklai, duoda kišenpinigių, perka nuolatinį bilietą; tėtis nelabai ką jam perka, nesidomi, ko jam reikia. Vaikas apibūdino mamą kaip gerą, mėgstančią pokštus ir daug juokaujančią, būdamas su ja jis jaučiasi laimingas. Tėtį apibūdino kaip gerą, linksmą ir mėgstantį paklausti „O žinai ką?“, būdamas su juo jaučiasi taip pat laimingas. Berniukas teigė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra dabar, galbūt jis norėtų šiek tiek daugiau bendrauti su tėčiu, bet nenori visą savaitę būti pas jį. Pasak jo, jo namai yra pas mamą, jam svarbu žinoti, kur yra jo namai; bendraudamas su tėčiu norėtų būti jo namuose, pas močiutę dabar nenori važiuoti, nes bijo ją užkrėsti koronovirusu. Jis teigė, kad anksčiau močiutė dažnai negražiai kalbėdavo apie mamą, tačiau pastaruoju metu taip jau nekalba. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali, į kitas bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, mano, jog ieškovo ieškinio argumentai, kad dėl su jo darbu susijusių aplinkybių kartais negali bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką, yra reikšmingi, tačiau galimai nepakankami, jog sudarytų pagrindą keisti bendravimo tvarką su sūnumi iš esmės. Ieškovo prašymas kiekvienam iš tėvų bendrauti su vaiku po savaitę prieštarautų vaiko norams, neatitiktų vaiko interesų į saugią ir stabilią aplinką ir kt., būtent ieškovo darbo pobūdis pakeistų nusistovėjusį nepilnamečio U. S. gyvenimo būdą, dienos režimą ir pan.
11. 2020 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš jo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Teismas protokoline nutartimi priėmė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo.
12. 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovė susigalvoja papildomų kliūčių, trukdančių jam bendrauti su sūnumi. Atsakovė ignoruoja Sprendimo punktą, kad abu tėvai turi tarpusavyje bendradarbiauti. Atsakovės iniciatyva vaiko būreliai atsiranda ieškovo bendravimo laiku, tačiau (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojos pačios teigė, kad joms būtų patogiau antradieniais mokyti U. S., kaip ir praėjusiais metais, nei trečiadieniais, bet muzikos pamokų laikas buvo pakeistas atsakovės prašymu. Į antstolį dėl netinkamos bendravimo tvarkos ieškovas kreipėsi vieną kartą, tačiau vėliau suprato, kad antstolis šios situacijos neišspręs, tik galės kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo. Minimali bendravimo tvarka santuokos nutraukimo metu buvo nustatyta ne dėl ieškovo netinkamo elgesio, dirbdamas iki 23 val. ieškovas negali grįžti namo anksti. Ieškovas neprieštarauja, kad vaikas lankytų psichologo konsultacijas dėl jo tėvų skyrybų proceso. Sūnus yra uždaras, lėtas, gyvenantis savo pasaulyje, kaip ir jo tėvas vaikystėje. Tačiau šiuo metu sūnus turi draugų mokykloje, turi dviem metais vyresnę draugę. Bendravimo su ieškovu metu problemų nekyla, kartais berniukas nenori važiuoti namo (pas mamą), apsiašaroja, jam sunku išsiskirti su tėčiu. Būdamas pas ieškovą vaikas paruošia mokyklos pamokas, pas tėtį yra muzikos instrumentas, taigi vaikas gali ruošti ir muzikos pamokas. Ieškovas nemano, kad jo prašoma bendravimo tvarka kenktų pradinių klasių vaikui, priešingai, retesnis bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Karantino metu ieškovas nedirba, nepasirašytos taikos sutarties sąlygos buvo derinamos prie vaiko tėvo darbo grafiko. Ieškovui pasiteiravus psichologės dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, jos teigimu, sūnui specifinio bendravimo tvarkaraščio ir (ar) specifinės priežiūros nereikia.
Šalies argumentai
13. Ieškovo atstovas 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad nuo Sprendimo priėmimo vaikas tapo vyresnis, jam dabar jau 8 metai. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka augančio vaiko interesų. Ieškovo prašoma nustatyti detali bendravimo tvarka labiausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovė pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka neva pažeis vaiko interesus. Atsakovė atsiliepimą grindžia argumentais ir teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes ieškovas neprašo keisti vaiko gyvenamosios vietos, ieškinys pareikštas tik dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kad tėvas vaikui darytų neigiamą įtaką ar blogai atliktų savo pareigas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikas bendrauja su tėvu. Vaikas yra vyriškos lyties, todėl turėtų daugiau laiko leisti su tėvu. Tarp šalių vyksta konfliktai dėl nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovė yra nelanksti, todėl teismo detaliai prašoma pakeisti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
14. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos prioritetas yra vaiko gerovė, saugumo ir stabilumo jausmas. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra suprantama ir aiški vaikui, šalys tos tvarkos laikėsi. Atsakovė nesupranta kodėl tėtis nori ne tai kad per pusę, bet pažeidžiant vaiko interesus, keisti nusistovėjusią Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, dėl to ir kilo ginčas. Atsakovė visada akcentuoja ir sako, kad jai vaikas yra pats svarbiausias. Atsakovė išreiškė nuogąstavimą, ar kada nors vėliau, vaiko tėtis vėl neketins keisti nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovė laikosi specialistų rekomendacijų, kad vaikui yra svarbi aiški ir nusistovėjusi bendravimo tvarka, o ji tokia ir buvo. Atsakovė paaiškino, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iš pradžių su ieškovu buvo suderinta Vaikų teisėse, o tik po to ją teismas patvirtino. Bendro susitarimo su ieškovu dėl bendravimo tvarkos atsakovė neturi, tik tas, kuris nustatytas Sprendimu.
15. Atsakydama į teismo klausimą kuo ir kokiu būdu bendraujant su tėvu yra pažeidžiami vaiko interesai, atsakovė atsakė: „vaiko interesai yra pažeidžiami, aš taip įsivaizduoju, kad vaikas yra nuteikinėjamas, nes sakoma, jog muzikos mokykla yra neskirta berniukams. Tiek tėvas, tiek jo motina nuteikinėja prieš muzikos mokyklą. Vaikas 4 m. lanko muzikos mokyklą, vaikui patinka muzikos mokykla; vaikas nuotoliniu būdu tiek savo draugams, tiek psichologei, tiek ir kitiems, su kuriais bendrauja nuotoliniu būdu, vaikas nori ir pagroja kūrinį vieną kitą. Tėvas nuteikinėja. Tėvas dažniausiai, ką veikei pas tėtį, tai dažniausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kai 5 m. vaikas pasako, kad aš gėriau zombio kraują, aš gėriau tekilą, aš dabar valgiau zombio mėsą, tai žinokit, man kaip mamai, yra nepriimtina ir skaudu. Kitas dalykas, kai trečiadieniais 20 val. vaikas grįžta iš tėčio, dar paprašo „mama pasižiūrėk į Tamą (elektroninį dienyną)“, tai ne vienas kartas, būna, kad nepadaręs vieno ar kito dalyko namų darbų. Lygiai taip pat būdavo darželyje, kad trečiadieniais nepadarydavo savaitgaliams užduotų užduočių. Tai tiek“. Teismui pasitikslinus, ar dėl šių, atsakovės išvardintų priežasčių turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kaip ir atsakovės siūloma sąlyga, jog nuo 2022 m. kovo 7 d. (įskaitytinai) vaiko tėvas, tą savaitę, kai vaikas savaitgalį būna su tėvu, turi teisę bendrauti su vaiku pirmadienį <...>. Atsakovė atsakė „taip“. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus, atsakovė nurodė, kad sūnui U. S. šiuo metu yra 8 m., apie zombius ir žaidimus vaikas sako ne kiekvieną kartą grįžęs po apsilankymo pas tėvą. Kartais vaikas pasisako, bet dažniau girdžiu vaiką sakant „kad tai mūsų su tėčiu paslaptis“. Ieškovo atstovui paklausus, ar yra byloje nors vienas medicininis dokumentas, patvirtinantis atsakovės nurodytas aplinkybes apie vaiko perdėtą jautrumą ar kažkokias kitas, būtent šalių vaikui būdingas savybes, atsakovė nurodė, kad medicininių dokumentų nėra, lygiai taip pat kaip ir nėra tokio išrašo, nors psichologė sakė, kad jeigu pastebėsite tokius negerus dalykus, stebėkite vaiką ir tada eikite į „Užuovėją“ nes... (atsakovė nebaigė išsakyti savo teiginio), o tęsė, kad 2020 m. pavasarį išgirdo iš vaiko, o paskui vaikas ir patvirtino tiek psichologei, tiek atsakovei keletą kartų, jog tėtis nuogas su juo maudėsi vonioje; tai patvirtinančių dokumentų atsakovė neturi, tačiau ji kalbėjosi su psichologe, ar tai gali būti kažkas, ar taip stiprinamas tėvo ryšys, į tai psichologė atsakė, jog nežino, gali būti taip ir gali būti ne taip. Tai tokių medicininių dokumentų atsakovė neturi. Taip, kad vaikas yra jautresnis, atsakovė, kaip mama, pastebi; atsakovės teigimu, tai pastebi ir auklėtoja iš ugdymo įstaigos, iš muzikos mokyklos, auklėtoja iš mokyklos, tačiau atsakovė nežino, ar visą laiką reikia kažkokių medicininių dokumentų. Į ieškovo atstovo klausimą kaip vaiko ilgesnis bendravimas su tėvu galėtų pakenkti vaiko interesams, atsakovė atsakė „pirmiausia, aš manau, kad ši tvarka, kuri buvo 3 m., buvo gera ir aiški vaikui; vaikas žinodavo, kad trečiadieniais ir šeštadieniais, penktadieniais tėtis pasiims, važiuos pas senelę, tai vėlgi aš kalbu apie įvykius, įvykusius prieš 2-3 m., nes dabar vaikas dažniausiai, kol nebuvo įvestas karantinas, nakvodavo tai pas tėtį, tai pas senelę, tai pas tėčio sugyventinę namuose, vaikas po penkis namus važinėdavo ir nakvodavo. Tai nežinau, ar tai yra gerai ar ne. Aš manau, kad nelabai gerai, kai vaikas neturi ramios vietos“. Ieškovo atstovui paklausus, ar atsakovei žinoma, jog pas ieškovą vaikui nebūtų skirtos gyvenamosios vietos, atsakovė atsakė, kad ji nesako, jog nėra skiriama, bet jis pasiėmęs vaiką važiuoja, tai pas senelę vaikas nakvoja, tai pas jo sugyventinę nakvoja vaikas; vaikui keturi namai skirti – pas mamą, pas Marių, pas senelę ir dar kartais vaikas pas jo sugyventinę panakvoja ir dar pas ieškovo sesę – taip penki namai. Ieškovo atstovui paklausus, ar atsakovės manymu, svečiuotis pas artimus žmones yra blogai, atsakovė atsakė „nemanau, kad svečiuotis yra blogai; aš manau, tiktai tai, kad būtent jų bendravimo metu vaikas dažniausiai nuvežamas, čia metai-du, vėlgi tai yra jau praeitis, bet mes kalbame apie tai, kad vaikas būdavo visą laiką pas senelę nuvežamas“. Į ieškovo klausimą atsakovė nurodė, kad ji su vaiku bendrauja gyvai, o ne duodama telefoną į rankas, todėl vaikas jai pasipasakoja kur ir pas ką buvo. Į Tarnybos atstovės klausimą dėl pereinamojo laikotarpio prasmės, atsakovė atsakė „vaikas yra jautrus ir būtent, tas pereinamasis, aš manau, kuo gerai, kad jei būtų pereinamasis tai vaikas po truputį, ne iš karto taip: savaitę tu pas tėvą, savaitę – pas mamą, o po truputį, jam, aš manau, kad būtų, na, aiškesnė, jam būtų savijauta geresnė. Na dabar su tėčiu praleidžia... (atsakovė nebaigė savo sakinio); aš manau, kad pereinamasis laikotarpis tinkamas vaikui“. Ieškovo atstovas pateikė patikslintą klausimą, kad teismo posėdžio metu jūs sutarėte, kad nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. jau leisti vaiką pirmadieniais su nakvyne, kas pasikeistų nuo 2022 m. kovo 7 d., kam reikalingas papildomas pusės metų pereinamasis laikotarpis, į kurį atsakovė atsakė „aš manau, kad vaikas bus didesnis šiek tiek, pirmiausia vaiko prioritetai: jis bus didesnis, vaikui išlaikyti; pirmiausia, jis bus didesnis, o antras dalykas, aš manau, kad vaikui bus taip geriau“. Į ieškovo atstovo patikslintą klausimą, kad tiek 2021 m. rugsėjo 5 d., tiek 2022 m. kovo 7 d. vaikui bus 9 m., ar kelių mėnesių laikotarpis gali būti ant tiek svarbus, atsakovė atsakė „taip, kelių mėnesių laikotarpis taip pat yra svarbus; pirmiausia, aš manau, kad vaikui stabilumas yra svarbiausia“.
Žemesnės instancijos teismas
16. Tarnybos atstovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad šių metų gegužės mėn. teismui pateiktoje išvadoje pasisakė, jog su ieškiniu Tarnyba nelabai sutinka, nes bendravimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų neatitiktų vaiko interesų. Išnagrinėjus bylą po daugelio posėdžių, vis dėlto Tarnyba mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės vaiko interesų nepažeistų. Vaikas prie tėvo yra puikiai pripratęs, su tėvu gerai bendrauja, vaiko nuomonė teismui pateikta. Vaikas pasisakė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka kaip dabar, norėtų su tėvu bendrauti daugiau, bet nenori po visą savaitę. Iš tikrųjų galima būtų atsižvelgti į vaiko norą, tačiau kaip išvada sako, vaikui yra geriau žinoti konkrečią tvarką, taigi teismui niekas netrukdo ieškinį tenkinti, nustatyti bendravimo tvarką po savaitę, nes vaikas pakankamai didelis, prie tokios tvarkos priprastų ir būtų pakankamai stabilu. Atsakovė ir anksčiau, ir dabar pasisakė, kad vaikas, grįžęs iš susitikimų su tėvu trečiadieniais, apsižiūri, jog nepadaręs visų namų darbų, o kai vaikas bendrautų po savaitę, tai tėvas būtų atsakingas, privalėtų rūpintis namų darbų atlikimu, savalaikiu vaiko pristatymu į mokyklą ir pan. Vaiko stabilumui labai svarbūs jo lankomi būreliai, muzikos mokykla, kurią lanko 4 m. Tačiau negalima sutikti su motinos argumentais, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teismas geriausiai nustatys visas aplinkybes, bet priežasčių netenkinti ieškinio Tarnyba nemato.
Šalies argumentai
17. Pasisakydamas 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, ieškinyje bendravimo tvarka nurodyta labai išsamiai, aptartos visos galimos aplinkybės. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kuriuos patvirtino ir atsakovė, kad vaikui labai svarbus stabilumas, žinojimas, be to vaikui jau yra 8 m., berniukui būtinas bendravimas su tėvu, todėl ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka po savaitę su kiekvienu iš tėvų, atitiktų vaiko interesus, ką atsakovė besakytų. Atsakovė savo pasisakymų, savo nuomonės niekaip nepagrindė – byloje nėra medicininių dokumentų, taip pat nėra ieškinio tenkinimui prieštaraujančių duomenų, išskyrus atsakovės nuomonę „aš manau, kad tai neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas yra jautrus“. Tačiau vaiko jautrumas niekaip neįtakoja ir neturi reikšmės vaiko buvimui su tėvui. Taigi akivaizdu, kad byloje nėra jokių net prielaidų manyti, kad ieškovas netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo pareigas ar vaiko interesai nukenčia, jei jis bendrauja su tėvu. Išskyrus tas menamas sąlygas, kurias nurodo atsakovė (būrelių lankymas, pristatymas į mokyklą ir pan.), tačiau visas šias sąlygas atitinkamai ir išpildys tas tėvas, su kuriuo vaikas bus savaitę ir tuo nebus pažeisti vaiko interesai. Ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką teismų praktika įtvirtina. Įstatymai reglamentuoja, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl įgyvendinant tėvų lygybės principą ieškinys turėtų būti patenkintas. Atsakovės atstovas klaidina teismą, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog nustatyta bendravimo tvarka buvo netinkama, priešingai, ieškinio 20, 21, 22 punkte apie tai nurodoma, yra pateiktas priedas Nr. 4 – susirašinėjimas tarp šalių, 2 kartus buvo pasikreipta i teismą dėl Sprendimo išaiškinimo. Ieškinys negali būti tenkinamas neva dėl netinkamo ieškovo elgesio vaikui, kuris buvo nustatytas nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo procesas vyko prieš 3 m., ir atsakovės atstovo pacituoti Sprendimo argumentai nesusiję su šalių vaiku, o tik su buvusia sutuoktine. 3 m. senumo teismo konstatuotos aplinkybės nėra aktualios šiai bylai ir todėl tai negali būti pagrindu netenkinti ieškinio. Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais ieškinys taip pat atmestinas. Pastebėtina, kad atsiliepimo 19, 20, 21 punktuose kalbama ir cituojama teismų praktika apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, tačiau ieškovas neginčija vaiko gyvenamosios vietos, kuri nustatyta su atsakove, ieškovas tik prašo pakeisti bendravimo tvarką. Nurodyta teismų praktika visiškai nereguliuoja šios bylos klausimo, o gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimai nėra sinonimai ir nevertėtų jų painioti. Atsakovės atstovas prašė teismo atsižvelgti į vaiko interesus, taip, atsižvelgiant į vaiko interesus toks ieškinys ir pateiktas: vaikas lygiomis dalimis (po vieną savaitę) būna su kiekvienu iš tėvų.
18. Pasisakydamas 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Argumentai visiškai paprasti, nes būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Mes, dabar suaugusieji sprendžiam 8 m. vaiko likimą. Keičiant nustatytą bendravimo tvarką turi būti įrodyta, kad jau esamos bendravimo tvarkos vykdymas yra apsunkintas, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė, ar po Sprendimo priėmimo pasikeitė kažkokios svarbios aplinkybės. Nieks ieškovui bendravimo tvarkos neapsunkina, jis gali nevaržomai bendrauti su vaiku, ieškovas nesikreipė į antstolius dėl vykdymo tvarkos. Iš esmės ieškovas neįrodė bendravimo tvarkos pakeitimo pagrindų, nurodytų atsiliepime į patikslintą ieškinį. Ieškovo prašoma bendravimo tvarka galimai sutrikdytų vaiko raidą, nes yra pateikta ne viena psichologo pažyma, kad vaikui būtina pagalba, nes jis jautrus, uždaras ir vienoje pažymoje nurodyta, jog vaikas yra įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą. Konsultacijų su vaiku metu psichologė pastebėjo aukštą vaiko nerimą, ką bando įrodyti ir atsakovė, nesaugumą. Akivaizdu, kad ieškovas visais įmanomais būdais bando įtraukti atsakovę į konfliktines situacijas bendravimo su vaiku klausimais. Tokia padėtis valstybėje negali būti toleruotina. Ieškovas negali apsimesti šventu ir tinkamai vykdančiu tėvo pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendime, nutraukiant šalių santuoką, konstatuota ir tai prejudicinę galią turintys duomenys, dėl M. S. netinkamo elgesio šeimoje, neleistino elgesio sutuoktinės ir mažamečio sūnaus atžvilgiu, vėlyvas grįžimas, negrįžimas namo, nakvynės ne šeimos namuose, laisvalaikio praleidimas ne su šeima, nedalyvavimas šeimos reikaluose, buities, namų tvarkyme, t. y. nepakankamas ieškovo dėmesys sutuoktinei ir netinkamas dalyvavimas sūnaus priežiūroje ir auklėjime. Šiai dienai ieškovas nepateikė duomenų, kad jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, tinkamai pakeitė savo elgesį, jog jis tinkamai dalyvauja savo sūnaus priežiūroje. Taip pat atsakovės atstovas pateikė argumentus dėl ieškovo prašymo sumažinti sūnaus išlaikymui priteistą sumą, tačiau šie argumentai plaučiau nėra aprašomi, kadangi šio sprendimo 9 punkte minėta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. teismas protokoline nutartimi priėmė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Atsakovė netrukdo ir nekliudo ieškovui bendrauti su mažamečiu vaiku, pateikė šiandieną taikos sutarties projektą, ką buvo bandoma išgvildenti viso proceso metu, tačiau atsižvelgiant į atsakovės, kuri puikiai pažįsta savo vaiką, nes nuo gimimo jį prižiūri ir augina, į nusistovėjusią bendravimo tvarką, į ilgalaikes konsultacijas su psichologu, nežiūrint Tarnybos išvados, kuri visiškai neprisidėjo prie ginčo išsprendimo taikiu būdu, o teikiant tokius argumentus, kad neva ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka visiškai nepakenktų vaiko interesams, visiškai nepagrindė ir matyti kompetencijos stoka, neatsižvelgė į psichologų pateiktas pažymas ir rekomendacijas, kad būtent paties vaiko psichologinė savijauta pagerėjo po mamos pastangų, po vedimo pas psichologą ir teikiant pagalbą vaikui. Tai negi mes dabar suaugę, priešakyje su teismu, sugriausim tą vaiko pasitikėjimą, sugriausim sakykim, nusistovėjusią vertybių bendravimo sistemą ir kardinaliai vėl pakeisim bendravimo tvarką. Kas atsakys būtent už vaiko psichologinę būklę? Atsižvelgdama į atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovė sutinka, kad bendravimo tvarka kažkiek tai būtų koreguojama, tačiau kategoriškai nesutinka, jog būtų kardinaliai pakeista bendravimo tvarka tokio amžiaus vaikui, nustatant vaiko bendravimą po savaitę su kiekvienu tėvu. Neabejotinai turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, ką atsakovė ir bando paaiškinti, o ieškovo argumentai kuo tokia tvarka (ne)pakenks vaikui, prieštarauja vaiko interesams, nes mes žinom, kad vaikai yra jautrūs, jautriai reaguoja į vieną iš tėvų, ima pavyzdį ir elgesį, ir šiuo atveju akivaizdu, jog vaikas yra jau traumuotas, jis yra įtrauktas į suaugusiųjų konfliktą, ir atsakovės atstovas prašo teismo į tai atsižvelgti ir nekeisti kardinaliai bei drastiškai nusistovėjusios bendravimo tvarkos. Nieks nekvestionuoja, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau turi būti protingumo ribos, teisingumas ir vis dėlto turi būti atsižvelgiama išimtinai į šiuo atveju, mažamečio vaiko interesus. Maksimali bendravimo tvarka nustatoma, tik tuo atveju, jei įrodoma, kad ji kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju vaikas turi žinoti kur jo yra gyvenamoji vieta, kur jis ruošia pamokas, kur miega ir kokiu tiksliu laiku bendraus su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
19. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
19.1. ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų U. S., gim. (duomenys neskelbtini)
19.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei pagal atsakovės N. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, panaikintas ieškovo ir atsakovės bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Bernardinų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio U. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. S.. Sprendimu, be kita ko, nustatyta ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. S. tvarka, pagal kurią: 1) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš šalių suderintos vietos nuo 10.00 val., išskyrus atvejus, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje – tokiu atveju vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki 20.00 val.; 2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 18.00 val.; 3) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t. y. sausio 1 d. 20.00 val., antrąją Šv. Velykų dieną – nuo 10.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.; 4) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 18.00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną – nuo 10.00 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 5) vaiko tėvo gimimo dieną ir Tėvo dieną kiekvienais metais, vaiko motinos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina; 6) vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, t. y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Šalims abipusiu susitarimu geranoriškai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžia pirmąją atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina – likusią antrą atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas būna su tėvu, pastarasis, iki vaikui sueis 10 metų, neturi teisės išsivežti vaiką į užsienį be vaiko motinos leidimo; 7) vaiko gimtadienio šventėje dalyvauja abu tėvai; 8) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 9) bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų; 10) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
19.3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieškovo prašymas išaiškinti Sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, kurioje nustatyta , jog ieškovas „pasiima vaiką“, paaiškinant, ar tai apima atvejus, kada vietoje ieškovo bendravimo tvarkoje numatytiems pasimatymams sūnų gali paimti ir ieškovo artimieji giminaičiai (pvz. sesuo, mama), jei tai daroma ieškovo pavedimu ir informavus atsakovę, bendravimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis. Teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad Sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje visiškai aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog vaiką pasiima jo tėvas ieškovas M. S.
19.4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas ieškovo prašymas išaiškinti Sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. S. tvarkos 2 punkte nurodyta, jog nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 18.00 val. Ieškovas prašė išaiškinti nustatytos tvarkos prasmę, t. y. ar tėvo su vaiku bendravimas savaitgaliais gali būti suprantamas ir aiškinamas, kaip bendravimas Sprendime nustatytu laiku (konkrečiomis savaitės dienomis ir valandomis) kas antrą mėnesio savaitgalį. Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad prašydamas išaiškinti Sprendimą ieškovas faktiškai siekia pakeisti jo turinį; teismui suprantami ieškovo argumentai, kad jeigu Sprendimu būtų nustatytas jo bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį, jis turėtų galimybę bendrauti su vaiku dažniau, tačiau tokie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo aiškinti Sprendimą ieškovo prašomu būdu, nes tai reikštų ne jo išaiškinimą, bet Sprendimo pakeitimą.
19.5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. teisme gautas antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimas dėl Sprendimo išaiškinimo, kuriame antstolė prašė išaiškinti, ar „ugdymosi proceso“ sąvoka apima tik privalomąjį ugdymą, ar ir visas kitas ugdymo įstaigas. Teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymas tenkintas, išaiškinant antstolei Sprendime įtvirtinta ugdymosi sąvoka apima ir privalomąjį vaiko ugdymąsi formalųjį švietimą teikiančioje įstaigoje, ir vaiko ugdymąsi visose kitose ugdymosi įstaigose, kurios teikia neformalų švietimą.
2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo.
Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo
3. Lietuvos Respublikos konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).
4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pagal šios konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
5. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 31). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą minėtos konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių minėtos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
6. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.
7. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
8. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.
9. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
10. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais.
11. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
12. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
14. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).
15. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka (žr. šio sprendimo 3, 7, 8, 10, 19 punktus).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti Sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nustatant „50:50 procentų laiko“ modelį: 1) vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu tiek pat laiko, kiek ir su motina – atsakove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; 2) vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Ieškovo teigimu, būtinybė keisti nustatytą bendravimo tvarką iškilo dėl: 1) priimdamas Sprendimą teismas laikė, kad dabartiniai šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku susiję su nagrinėjama santuokos nutraukimo byla ir yra laikini, abi šalys, veikdamos savo vaiko interesais, išspręs esamus tarpusavio nesutarimus, tačiau nepaisant minėto teismo manymo, šalims nesutarimų išspręsti nepavyko dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieškovo bendravimą su savo sūnumi; 2) Sprendime nėra nei vieno motyvo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepaaiškinta, kodėl bendravimo tvarka buvo nustatyta tik pagal atsakovės siūlymą, itin griežtai apribojant ieškovo bendravimą su vaiku (nustatant bendravimo vos vieną dieną per savaitę) ir kas antrą savaitgalį. Tačiau net ir šie susitikimai tapo itin apsunkinti; 3) Sprendimu trečiadieniais ieškovas su sūnumi gali bendrauti nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tačiau vaikas pradėjo lankyti mokyklą, taip pat ieškovės sprendimu lanko užklasinius būrelius, o nuo 17 val. iki 20 val. mieste susidaro eismo spūstys, dėl ko išnaudoti šį laiką bendravimui su vaiku tapo neįmanoma; 4) atsakovė sąmoningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laiką į tokį, kuris sutaptų su ieškovo bendravimo laiku; 5) ieškovas, ne mažiau nei atsakovė, gali užtikrinti tokios („50:50 procentų laiko“) bendravimo tvarkos tinkamą vykdymą, nes turi net palankesnes sąlygas rūpintis vaiku, kadangi vaiko privalomojo ugdymo įstaiga yra daug arčiau ieškovo gyvenamosios vietos nei atsakovės – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija nuo ieškovo gyvenamosios vietos nutolusi vos per 300 m, tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta yra net už 3,4 km; 6) šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam būtų stabilumo garantas, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaiko interesus, kadangi abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, ką patvirtino ir teismas Sprendimu.
19. Atsakovė su ieškiniu nesutinka argumentuodama, kad: 1) atsakovė visada griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku; 2) vaiko užsiėmimai baigiasi anksčiau nei 17.00 val.; 3) nors ieškovas ir gyvena arčiau vaiko mokyklos, tačiau nuo šalių gyvenimo skyrium (2017 m. balandžio 20 d.) vaikas gyvena su atsakove, kuriai niekada nekilo jokių sunkumų vaiką pristatyti į ugdymo įstaigas; 4) tenkinus ieškinį būtų traumuojama vaiko psichinė sveikata, vaikas yra labai jautrus (tą patvirtina psichologų pažymos), diskredituojamas motinos įvaizdis vaiko akyse ir tokios pasekmės akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams; 5) Sprendime nustatytas netinkamas ieškovo elgesys; 6) Sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama (atsakove) ir vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su mama, nes gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams.
20. Siekiant atsakyti į šalių argumentus, pirmiausia būtina plačiau apžvelgti psichologinę doktriną, susijusią su tėvų skyrybomis, pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius tėvų ir vaikų santykius po skyrybų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šiomis aplinkybėmis itin svarbu nustatyti tėvo (motinos) tėvų valdžios (globos teisių) apimtį.
21. Teigiama, kad santuokos nutraukimas dažniausiai prieštarauja vaiko interesui augti geriausiai jo augimo ir vystymo sąlygas atitinkančioje aplinkoje – savo tėvų šeimoje. Ir nors įstatymai nustato, kad santuokos nutraukimo metu turi būti išspręsti vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo klausimai, tačiau tai veikiau valstybės pastangos užtikrinti minimalius vaiko egzistavimo poreikius – būsto ir lėšų pragyvenimui, bet neužtikrina ryšių tarp vaiko ir tėvo (motinos) išsaugojimo (Kairienė, B., Jekaitytė, L. (2010). Vaiko interesų įgyvendinimas santuokos nutraukimo proceso bylose//Socialinis darbas, Nr. 9(1). Pasitraukus vienam iš tėvų, jo arba jos įtaka sumažėja, ir tai vaikams sukelia emocinį perversmą (Laz, M. (2004). Gyvenimas po skyrybų. Praktiški patarimai, kaip pradėti gyvenimą iš naujo. Vilnius. Dialogo kultūros institutas).
22. Tėvų skyrybos visada yra be galo skausmingas ir sunkus išgyvenimas tiek patiems tėvams, tiek vaikams. Šį patyrimą lydi nerimas, sumaištis, kaltė, bejėgiškumas, neviltis, pyktis, apmaudas. Visgi labiausiai šioje situacijoje yra pažeidžiami vaikai – tėvų skyrybas jie priima labai asmeniškai ir dažnai yra linkę visą atsakomybę už jas prisiimti sau. Neretai vaikai mano, kad jei jie būtų geresni, daugiau klausytų tėvų, nesudarytų jiems tiek rūpesčių, šie tikrai nesiskirtų, todėl jaučiasi kalti. Taigi besiskiriantiems tėvams svarbiausia užduotis turėtų būti kuo labiau emociškai apsaugoti vaikus ir sugebėti iškelti vaikų interesus aukščiau už savo neigiamus jausmus. Santuokos nutraukimas – tiek stresinis, tiek trauminis įvykis šeimoje, kada šeimos nariai jaučiasi sutrikę, nesaugūs. J. Bikulčius teigia, kad tėvo ar motinos pasitraukimas iš šeimos turi daugiau neigiamos įtakos vaiko sveikatai, negu vieno iš tėvų mirtis (Bikulčius, J., (1996). Šeimyninio gyvenimo darna ir jos išsaugojimo paslaptys. Kaunas). Paramos vaikams centro psichologai taip pat nurodo, kad skyrybos vaikui – kaip didelė netektis (gedėjimo stadija) ir išskiria tokius etapus: skyrybų etapą, galintį trukti net iki 2 m., pasikeitimų laikotarpį ir stabilumo nusistovėjimą.
23. Dėl tėvų skyrybų nepilnamečiai vaikai neturi nukentėti. Išsituokę tėvai turi stengtis, kad vaiko/vaikų gyvenimo kokybė ir psichologinis fonas nepasikeistų. Gyvenant santuokoje rūpinimasis vaikais ir jų auklėjimas, bendravimas su jais yra savaime suprantama ir jokių didelių išankstinių susitarimų sutuoktiniams nereikia. Tačiau kai santuoka nutraukiama, iškyla nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Neabejojama, kad santuokos nutraukimo atveju reikalinga pagalba visiems toje situacijoje esantiems žmonėms. Manoma, kad nepaisant, kokios pagalbos reikia tėvams, pagalba turi remtis tėvystės įgūdžių gerinimu. Vadinasi, besiskiriantiems svarbu suteikti ne tik labiausiai reikalingą pagalbą skyrybų metu, bet ir stiprinti tėvystės įgūdžius. Lygiai taip pat ir vaikams reikalinga specialistų pagalba suvokiant, kad ne jie yra kalti dėl nutrūkusių tėvų santykių (Stark, R., Bamford, T., Mouravieff – Apostol, E., Envall, E., Jones, D. N., Willow, C. (2008). Socialinis darbas ir vaiko teisės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla).
24. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
25. Nagrinėjamu atveju vertinant tiek atsakovės, tiek ir jos atstovo viso teisminio nagrinėjimo metu akcentuotus teiginius, kad bendraujant su tėvu vaiko interesai pažeidžiami, vaikas yra jautrus, uždaras ir įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą, ieškovo prašoma bendravimo tvarka galimai sutrikdytų vaiko raidą, pažymėtina, jog nei vienoje byloje esančioje psichologo pažymoje nėra nurodyta, kad vaiko jautrumas, uždarumas atsirodo būtent tik dėl tėvo neteisėtų veiksmų ir (ar) netinkamo elgesio prieš vaiką. Priešingai, byloje esančios psichologų pažymos patvirtina, kad visai šeimai, t. y. vaikui, ieškovui ir atsakovei yra teikiamos individualios psichologo konsultacijos; pastaruoju metu yra stebima pagerėjusi vaiko psichologinė savijauta. Berniukas emocinio intelekto lavinimo užsiėmimų pradžioje (2019 m.) stokojo pasitikėjimo savimi, buvo uždaras, atsitraukęs nuo grupės mažai pasisakydavo. Iki šiol (2020 m. balandžio 1 d.) berniukas tapo labiau pasitikintis savimi, dažniau rodė iniciatyvą, daug lengviau priėmė iššūkius, pastebimai pagerėjo berniuko gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo ir kitų jausmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jog tėvas darytų neigiamą įtaką vaikui, kad ieškovo netinkamas elgesys būtų sugriovęs vaiko pasitikėjimą juo ir (ar) būtų sutrikdęs jo ir vaiko tarpusavio ryšį, vaiko ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs. Nors, kaip minėta, atsakovė ir jos atstovas didelę reikšmę skiria psichologų pažymoms, tačiau į bylą nėra pateikta psichologo ar psichoterapeuto rekomendacijų, nurodančių, kad pavyzdžiui, bendravimas turėtų vykti po kelias valandas, po to – ilgiau, o tik tuomet įvedant nakvynes tėvo namuose ir (ar) rekomenduotas pereinamasis laikotarpis tam tikromis sąlygomis.
26. Natūralu, kad vaikas gali pradėti pykti ant to tėvo, kuris palieka šeimą, nes pastarojo išėjimas vaikui sukelia nerimą, baimę, sutrikimą, jausmų sumaištį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo atstovo teigimu, kad vaiko jautrumas niekaip neįtakoja ir neturi reikšmės vaiko buvimui su tėvu. Priešingai, geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį pažymėti, kad svarbu nepamiršti šeimą paliekančiam tėvui ar motinai įgyvendinti vaiko teisių, susijusių su šeima – į bendravimą su abiem tėvais, į abiejų tėvų globojimą, auklėjimą, išlaikymą ir pan.
27. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė didelį dėmesį skiria vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui ir nurodo su šiuo klausimu kasacinio teismo praktiką (žr. šio sprendimo 8, 9 punktus). Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, bei nesivadovauja jos nurodyta kasacinio teismo praktika.
28. Atsakovė ir jos atstovas, grįsdami atsikirtimą į ieškinį, prašo teismo įvertinti Sprendimu nustatytas aplinkybes dėl netinkamo ieškovo elgesio (žr. šio sprendimo 8, 18 punktus). Teismas su šiais argumentais negali sutikti. Atsakovė remiasi tokiais pačiais argumentais, kuriuos naudojo santuokos nutraukimo byloje, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių santykių gyvenant kartu, tačiau niekaip neturint įtakos ieškovo ir vaiko santykiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu panaikintas ieškovo ir atsakovės bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Bernardinų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl vieno M. S. kaltės.
29. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; EŽTT 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08). Proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.
30. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimą atsakovė nurodė, kad ieškovas jo prašomai bendravimo tvarkai nustatyti pateikia ir savo „lankstų darbo grafiką“, kuris iš esmės gali būti vertinamas dviprasmiškai, priklausomai nuo subjekto, kurį tas grafikas liečia. Nors ieškovo požiūriu pamaininis grafikas yra lankstus, tačiau vaikui tai reiškia neišvengiamą nepastovumą, nežinomybę kada jo tėvas grįš namo (ar apskritai grįš), kas jį pasiims iš mokyklos ar kitą užsiėmimą ir pan. Taigi nors ieškovas pamaininį darbą vertina kaip lankstą, tačiau toks ieškovo grafikas visą pirma ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Ieškovas teigia priešingai, šiuo metu (paskelbus šalyje karantiną) ieškovas nedirba, o bandant šalis taikyti ir ginčą išspręsti taikiu būdu, ieškovas taikos sąlygas derino prie savo darbo grafiko, kurį, jo teigimu, jis galintis koreguoti, atsižvelgiant į bendravimo su vaiku laiką.
31. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 23 d. sprendimą Kajari prieš Suomiją, peticijos Nr. 65040/01; 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą Gluhakovič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 21188/09; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tai, kad dėl tėvų konfliktiškumo tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvos menkos, nustatytina bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais jo bendravimo su sūnumi galimybes.
32. Minėta, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste – Vilniuje, atitinkamai ieškovas – Pašilaičių seniūnijoje, atsakovė – Šeškinės seniūnijoje, atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų nėra didelis, socialinė ir kultūrinė aplinka ženkliai nepasikeis vaikui dažniau lankantis pas tėvą (su nakvyne) tėvo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad matymosi tvarkos su nepilnamečiu U. S. pakeitimas suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu dažniau (ir su nakvynėmis) atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o atsakovės nesutikimas, kad sūnus dažniau matytųsi su tėvu ir nakvotų jo namuose, be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu, ar kitais artimais giminaičiais, kiek tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėvu. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu, bandant teismui šalis sutaikyti ir ginčą išspręsti taikiai, šalys nurodė, kad vaikas nuo gimimo iki tėvų skyrybų gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten jam skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, ugdymosi priemonės, žaislai, muzikos instrumentas. Taigi būtent ieškovo gyvenamoji vieta buvo vaiko faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta iki kol atsakovė su vaiku 2017 m. balandžio 21 d. išsikraustė iš šalių bendrų namų. Bylos duomenys patvirtina, kad berniuko ir tėvo bendravimas apima ir nakvynes. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės teigimu, kad vaikui, tapusiam jautriu tėvų skyrybų proceso metu, dėl vaiko adaptacinio laikotarpio bendravimui su nakvynėmis reikia pereinamojo laikotarpio net iki 2022 m. kovo 7 d. Byloje nėra duomenų, kad tėvas neigiamai veiktų vaiko nuotaiką ir (ar), kad vaikas, bendraudamas su tėvu, patirtų nuolatinę įtampą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku berniukas netektų galimybės užsiimti savo mėgstamais hobiais, netrukdomai mokytis, nukentėtų vaiko akademiniai rezultatai, ar pablogėtų vaiko psichinė sveikata, kaip teigia atsakovė. Teismo vertinimu, ši atsakovės nurodoma rizika yra tik hipotetinė ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
33. Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryšiai su tėvu yra geri ir pastarasis gali sudaryti vaikui palankias sąlygas leisti laiką su tėvu, kas irgi turi įtakos vaiko socialinei raidai. Tačiau tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryšys gali sutrikti, kas vaikui gali padaryti ir nelengvą psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvo ryšiai dar yra labai artimi, ieškovas privalo pastoviai lankyti vaiką ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšį su tėvu. Teismo nuomone, tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisė turėti galimybę pastoviai bendrauti su sūnumi. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaiko nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas.
34. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal šios Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose. Vis dėlto EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog būtų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme išklausyti vaiką spręsdami bendravimo su vienu iš tėvų klausimą, nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (žr., pvz., 2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, ir kt.). CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.
36. Nagrinėjamu atveju Tarnybos išvadoje nurodoma, kad su nepilnamečiu bendrauta telefonu. Pasak jo, su tėčiu susitinka kas antrą savaitgalį ir trečiadieniais po pamokų; dažniausiai tėtis jį nuveža pas močiutę, palieka ir išvažiuoja savo reikalais. Jis pasakojo, kad pas močiutę bendrauja su pussesere, eina kartu pavedžioti šunį, o su tėčiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, kortomis, bet pas mamą turi daugiau veiklos, skaito, daro pratybas. Berniukas teigė, kad juo daugiausiai rūpinasi mama, ji gamina valgyti, perka rūbus, priemones mokyklai, duoda kišenpinigių, perka nuolatinį bilietą; tėtis nelabai ką jam perka, nesidomi, ko jam reikia. Vaikas apibūdino mamą kaip gerą, mėgstančią pokštus ir daug juokaujančią, būdamas su ja jis jaučiasi laimingas. Tėtį apibūdino kaip gerą, linksmą ir mėgstantį paklausti „O žinai ką?“, būdamas su juo jaučiasi taip pat laimingas. Berniukas teigė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra dabar, galbūt jis norėtų šiek tiek daugiau bendrauti su tėčiu, bet nenori visą savaitę būti pas jį. Pasak jo, jo namai yra pas mamą, jam svarbu žinoti, kur yra jo namai; bendraudamas su tėčiu norėtų būti jo namuose, pas močiutę dabar nenori važiuoti, nes bijo ją užkrėsti koronovirusu. Jis teigė, kad anksčiau močiutė dažnai negražiai kalbėdavo apie mamą, tačiau pastaruoju metu taip jau nekalba.
37. Nors atsakovės atstovas ir išreiškė prašymą dėl nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologu, tačiau tiek ieškovui, tiek ir Tarnybai su tokiu prašymu nesutikus, teismas, atsižvelgdamas visų pirma į vaiko emocinę būklę po tėvų skyrybų, bei į tai, jog visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nėra švelninama, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių (ypač nepilnamečio vaiko) sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, netenkino atsakovės atstovo prašymo ir spręsdamas ginčą vadovaujasi Tarnybos išvada.
38. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgia į atsakovės subjektyvią nuomonę, neva ieškovo prašoma bendravimo tvarka pažeis vaiko interesus. Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), ir taikytinomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad ieškovė savo nuomonės neįrodė (CPK 185 straipsnis).
39. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad akivaizdžiai matomas tėvų konfliktas ir ne sugebėjimas geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaiku. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje, 2017 m. gegužės mėnesį nepilnamečio tėvai kreipėsi į teismą su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, ir dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo. Iš teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties turinio nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko šalių susitikimas, kurio metu nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka, nurodant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 17.00 iki 19.30 val. ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 18.00 val. Kaip matyti nepilnamečio tėvai iki šiol negali taikiu būdu išspręsti susiklosčiusios konfliktinės situacijos, pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje negali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Juk abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė nurodo, jog griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (žr. šio sprendimo 7 punktą), tačiau teismo vertinimu, atsakovei, kaip mamai ir pedagogei, turėtų būti suprantamos jos vaiko prigimtinė teisė matytis su tėvu, todėl svarbus abiejų tėvų lankstumas ir geranoriškumas. Net ir Sprendime nurodyta, kad susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais; tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.
40. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą. Teismas pritaria Tarnybos atstovės nuomonei ir nelaiko jos nekompetentinga, kad atsakovė ir anksčiau, ir dabar pasisakė, jog vaikas, grįžęs iš susitikimų su tėvu trečiadieniais, apsižiūri, kad yra nepadaręs visų namų darbų, o kai vaikas bendrautų po savaitę, tai tėvas būtų atsakingas, privalėtų rūpintis namų darbų atlikimu, savalaikiu vaiko pristatymu į mokyklą ir pan. Vaiko stabilumui labai svarbūs jo lankomi būreliai, muzikos mokykla, kurią lanko 4 m. Tačiau negalima sutikti su motinos argumentais, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teismo vertinimu, tėvui daugiau bendraujant su vaiku, jam taip pat tektų ir didesnė buitinių rūpesčių ir sūnaus priežiūros našta, nuo kurios atsakovė galėtų pailsėti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nevertina nepilnamečio teiginio išsakyto Tarnybos darbuotojams, kad „ jo namai yra pas mamą, jam svarbu žinoti, kur yra jo namai“, nes kaip minėta, byloje nėra sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
42. Iš nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų išplaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė.
43. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
44. Nagrinėju atveju ieškovo prašoma bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, tėvas bus atsakingas ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą. Tokiu būdu rodydamas sūnui tinkamą pavyzdį, kad jo gyvenime dalyvauja ne tik mama, bet ir tėtis, kuris, anot berniuko, nelabai ką jam perka, nesidomi, ko vaikui reikia (žr. šio sprendimo 10 punktą). Atsakant į atsakovės atstovo skambią frazę, kad valstybėje tokia padėtis netoleruotina, pažymėtina, jog netoleruotina tokia padėtis, kai po santuokos nutraukimo visą kasdienių buitinių rūpesčių ir didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą prisiima būtent vaiko mama, o tėtis „nustumiamas“ į antraeilį planą. Nepilnamečio U. S., kuriam jau yra 8,5 m., gyvenime tėtis neturėtų būti vien tik pasyvus vaiko auklėjimo, globos ir priežiūros proceso dalyvis.
45. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką bei nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, jog nepilnametis vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu, į tai, kad nėra duomenų, jog tėvo ir vaiko bendravimas kenktų nepilnamečio interesams, ar kad ieškovo elgesys kenktų vaikui, ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko kasdienius poreikius bendraujant su vaiku, sprendžia, kad Sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka keistina, suteikiant ieškovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, tenkinant ieškinį visiškai.
46. Kaip jau minėta, šalių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime esant nustatytai tvarkai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį visiškai ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumažinimo.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018, nustatytą ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią žemiau nurodytą ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. vaiko tėvai bendrauja su vaiku nepertraukiamai po vieną savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prasidėjus naujai savaitei pirmąją savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu būdu: a) vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį, o pasibaigia kitą pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraštį. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra; b) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitą pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimą ir pristatymą organizuoja tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra.
2. tėvų bendravimas su vaiku švenčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės laikas. Tačiau jei vieno iš tėvų bendravimas su vaiku šventinę dieną patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nereikia pasirūpinti vaiko pristatymu pas kitą iš tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimą organizuoja kitą dieną nustatytu laiku.
2.1. Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.; b) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.; c) antrąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;
2.2. Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: a) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; b) Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; c) pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.
3. nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Šalys organizuoja vaiko paėmimą iš kitos šalies gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuoja iki 20.00 val.
4. vienai iš šalių organizuojant trumpalaikę išvyką su vaiku į užsienį, kita šalis privalo perduoti šiai šaliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu.
5. vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai.
6. abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.
7. bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaiką išlaiko iš asmeninių lėšų.
8. įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais.
Priteisti iš atsakovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 (septyniasdešimt penki) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.