Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-18109-375/2015

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-30
Bylos Nr.: e2-18109-375/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12879-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Poderienė
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: T. J., UAB „Hegelmann Transporte“
Advokatai: Ingrida Varanavičė

Civilinė byla Nr. e2-18109-375/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12879-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.8; 2.5.39.2.5.5; 3.2.6.1; 3.2.6.11.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, trečiajam asmeniui T. J., trečiojo asmens UAB „Hegelmann Transporte“ atstovui T. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Hegelmann Transporte“, T. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 710,88 Eur turtinę žalą, 84,62 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2012-07-27 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu P. L. g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę . Vairuotojas duobės išvengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Ieškovas atliko vidinį vertinimą, skirtą draudimo išmokos apskaičiavimui, o ne išorinį vertinimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: nepataisomai sugadintos (reikia keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Pagal UAB „Juta“ ir UAB „Krasta Auto Kaunas“, bei G. D. IĮ „Ratai visiems“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad per eismo įvykį apgadintai transporto priemonei suremontuoti reikėjo 710,88 Eur, atskaičius PVM, padangų nusidėvėjimą, remontą slenksčiui. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad frančizė nebuvo išskaityta, kadangi administruojant žalą buvo nustatytas kaltininkas, atsakingas už žalą- savivaldybė. Atsakovas buvo ragintas atlyginti žalą, tačiau žalos neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nesutikimas grindžiamas tuo, kad draudimo sutartis sudaryta 2012-10-30 jau po eismo įvykio, jokio dokumento, kad įvykio dienai automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ nėra pateikta. Nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, duomenų, kad automobilis buvo apgadintas būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nėra įtrauktas į turto ar verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl negalėjo vertinti apgadintos transporto priemonės ir nustatyti žalos dydžio. Vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas. Be to, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių, vairuotojai apie tai informuojami per įvairias viešojo informavimo priemones. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, dėl to neišvengė duobės, todėl yra ir jo kaltės dėl transporto priemonės pagadinimo. Atsakovas pažymėjo, kad duobės (įgriuvos, nelygumai) gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga, o tokių reiškinių atsakovas negali kontroliuoti. Dėl šių aplinkybių reikalinga atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl paties vairuotojo neatidumo ir dėl nenugalimos jėgos poveikio duobės atsiradimui. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan., priklauso ir nuo Vyriausybės skiriamų lėšų. Atsakovas pagal turimas lėšas kelių priežiūros darbus atlieka tinkamai, tačiau nėra įmanoma iš karto sutvarkyti visas miesto gatvėse esančias duobes. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi žala kildinama iš viešosios teisės normos. Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad visos keistos detalės yra susijusios su nurodytu eismo įvykiu, kelia abejoniu Krasto auto 2015-08-01 sąskaita dėl detalės keistos, kad ji susijusi su eismo įvykiu, foto nuotraukų nėra, techninės apžiūros akte aiškiai nurodyta, kad visos keičiamos detalės turi būti derinamos su Lietuvos draudimu, nėra raštu pranešta LT draudimui apie keistinas detales, nėra jokio papildomo techninės apžiūros akto, kad veržlė susijusi su eismo įvykiu. Ieškovas už traukę 208 Lt neatlygino, o už kitas detales atlygino. Dėl kompensuojamų palūkanų atsakovas nurodė, kad ieškovas neturi teisės prašyti kompensuojamų palūkanų, kadangi ieškovas kreipėsi į savivaldybės administraciją, o ne į pačią savivaldybę, nes tai du skirtingi juridiniai asmenys. Pačiai savivaldybei apie žalą tapo žinoma nuo ieškinio pateikimo dienos.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu T. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Sutikimas grindžiamas tuo, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, duobės matomumą apsunkino įmestas bakelis, duobės išmatavimai maždaug 40-50 cm, priešais važiavo kita mašina, duobės matyti nebuvo įmanoma. Servisas keitė tą ką reikėjo, veržlė dedama vieną kartą, keičiant traukę veržlę keisti irgi reikia. Jis atidavė mašiną į servisą ir detalių keitimo su juo servisas nederino, nes servisas už detalių keitimą ir jų naudojimą neša atsakomybę, o jis tik apmokėjo serviso duotą sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Hegelmann Transporte“ apdraudė transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (draudikas AB „Lietuvos draudimas“, transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 95906439, draudimo galiojimo laikotarpis 2011-11-01 iki 2012-10-31). 2012-07-27 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens T. J. ir priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann Transporte“ Lukšio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. UAB „Hegelmann Transporte“ 2012-07-27 kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką už nurodyto eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Ieškovo transporto žalų vertintojo R. K. 2012-07-27 atliktos transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: dešinės pusės slenksčio apdaila, priekinis dešinės pusės lietas diskas, galinis dešinės pusės lietas diskas, ratų suvedimo patikra. Papildomos transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Transporto priemonės remontą ieškovo pasirinkimu (kaip numatyta transporto priemonės draudimo liudijime) atliko Jiezno UAB „Juta“, Krasta Auto Kaunas, G. D. IĮ ratai visiems, S. M. įmonė. Ieškovas 2012-09-12 mokėjimo nurodymu Nr.5774553 pervedė už remontą sumokėjusiam UAB „Hegelmann Transporte“ 3566,20 Lt draudimo išmoką. 2013-0127 pretenzija ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl 2454,54 Lt žalos atlyginimo.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Atsakovas neneigė, kad gatvė – Lukšio g., Kaune – jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Duobė atsiranda per ilgą laiką, todėl turėjo būti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Lukšio g., Kaune, būklę ar kad kelio duobė buvo paženklinta, nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos Lukšio g. Kaune, būklei pataisyti ir suremontuoti ar tinkamai pažymėti saugiam eismui kliudančius darinius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl to atsirado būtinybė atlikti transporto priemonės dešinės pusės slenksčio apdailą, buvo sugadinti priekinis dešinės pusės lietas diskas, galinis dešinės pusės lietas diskas, reikalinga ratų suvedimo patikra, reikalingos keisti priekinė ir galinė dešinės padangos. Nors atsakovas tvirtina, kad nėra patikimų pakankamų įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, pranešimas apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, sąskaitos faktūros, aktai prie žalos bylos, neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, kad 2012-07-27 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu P. L. g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, dėl to buvo apgadintas minėtas automobilis. Atsakovas, neigdamas šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, be to, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių, apie tai vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė ir jos dydis, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikšmingi atstumai. Ieškovo teigimu, vairuotojas duobės išvengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais. Be to, nors eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, tačiau duobės matomumą apsunkino numestas plastmasinis bakelis. Šios aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, trečiasis asmuo negalėjo imtis jokių kitokių veiksmų ar kitaip elgtis, kad žalos būtų išvengta ar kad ji būtų mažesnė. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Dėl šių aplinkybių konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad duobės atsiradimas sąlygotas ekstremalių gamtos sąlygų, todėl turėtų būti taikoma nenugalimos jėgos sąlyga ir atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės. Gamtos reiškinys, kaip pvz. staiga atsiradusi smegduobė gatvėje, būtų užfiksuota tiek policijos, tiek atsakovo dokumentuose ir tik tokių duomenų pagrindu būtų galima konstatuoti force majore sąlygą. Šiuo atveju atsakovo teiginiai apie gamtos poveikį kelių būklei yra tik deklaratyvūs ir įrodymais neparemti pasisakymai, kuriais siekiama sumažinti savo atsakomybės mastą.

Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl ieškovo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2011-09-28 redakcija) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytą draudimo sąlygų variantą, pasirinktą draudėjo. Nurodytų taisyklių II dalies 9.5 punkte numatyta, jog nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar ) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t. y. ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį nustatydamas, jog dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėtina 1032,84 Eur draudimo išmoka. Subrogacijos tvarka ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 710,88 Eur išmokėtos draudimo išmokos, kadangi yra išminusuojamas PVM mokestis, neįtraukiama žala transporto priemonės slenksčiui, išskaičiuojama naujų padangų nusidėvėjimo suma. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kaip numatyta sutartyje. Pažymėtina, kad nors Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiūros aktuose nurodyti transporto priemonės sugadinimai skiriasi, tai nepatvirtina, jog kiti techninės apžiūros metu nustatyti automobilio sugadinimai atsirado ne ieškovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis: tiek policijos pareigūnas, surašydamas nutarimą ir aprašydamas eismo įvykį, tiek ieškovo įgaliotas asmuo, atlikęs pirminę automobilio apžiūrą, nurodė tik akivaizdžiai matomus sugadinimus, tuo tarpu išsami ir profesionali apžiūra atlikta autoservise. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieškiniu ir ginčydamas ieškovo nustatytos ir pašomos priteisti žalos dydį, abejodamas Krasta Auto Kaunas PVM sąskaita faktūra, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t. y. kad atsiradę apgadinimai yra nebūdingi trečiojo asmens nurodytoms įvykio aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, susiję su autoservise atliktu remontu ir jo metu paaiškėjusiais būtinais remonto, dalių keitimo darbais laikytini pagrįstais, nepaneigtais atsakovo (CPK 178 str.).

Atsakovo argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.). Minėta, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013). Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės techninės apžiūros aktai, PVM sąskaitos faktūros neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Nurodytos išlaidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių žalos dydį, atsakovas į bylą nepateikė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, įvertinus, kad žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent atsakovui teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, nenustačius CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 710,88 Eur turtinė žala.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 84,62 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-11) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-06-29). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2013-01-27 pretenziją Nr. R0001301002, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 2454,54 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos pašto siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie pašto siuntos įteikimą, atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog ši pretenzija buvo įteikta atsakovui. Pažymėtina, kad ieškovas yra savo srities profesionalas ir jam turi būti žinoma kuriam juridiniam asmeniui turi būti teikiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas yra gavęs ieškovo reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Nenustačius vienos iš trijų būtinųjų sąlygų, CK 6.210 straipsnis negali būti taikomas ir 84,62 Eur kompensuojamosios palūkanos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos (CK 6.53 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi žala kildinama iš viešosios teisės normos, o Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Pažymėtina, kad jokia išimtis viešosios teisės subjektui – šiuo atveju atsakovui – priteisiant procesines palūkanas pagal Civilinio kodekso normas netaikoma. Ginčas teisme kilo todėl, kad atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, žalos gera valia neatlygino, t. y. prievolės, kylančios iš delikto neįvykdė, todėl turi pareigą mokėti įstatymo numatytas procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas yra grindžiamas CK 6.1015 straipsniu, pagal kurio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinės atsakomybės santykiai taip pat reguliuojami ne viešosios teisės, o civilinės teisės normomis. Be to, 5 procentų dydžio metinės palūkanos bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra priteisiamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010-12-02 sprendimas a. byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis a. byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis a. byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis a. byloje Nr. A146-1265/2013; 2014-07-31 nutartis a. byloje Nr. A858-1423/2014; 2014-12-11 nutartis a. byloje Nr. A-624-1181-14, 2015-01-27 nutartis a. byloje Nr. eA-69-438/2015; 2015-01-19 nutartis a. byloje Nr. A-602-1718-14), ir bendrosios kompetencijos teismų (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-01-14 nutartis c. byloje Nr. e2A-255-343/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-134-436/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-168-173/2015 2015-01-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-254-601/2015, 2015-02-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-154-230/2015). Atsižvelgiant į išdėstytas teisės norams ir teismų praktiką, atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateiktas 2015-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 75215 patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies (710,88 Eur X 100 proc./795,50 Eur = 89 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 16,02 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. B. g. 12, Vilnius, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, 710,88 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 88 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,02 Eur (šešiolika eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė