Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 3 376,81 Lt turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 376,81 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 276 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, jog 2011-06-07, 9.15 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, trečiojo asmens T. M. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į 0,4 gylio jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės dešinės pusės priekinė padanga bei ratlankis, sugadinta automobilio važiuoklė. Teismas nustatė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ir jos turi taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius ir <...>. Ginčo duobė atsirado dėl to, kad savivaldybė neatliko jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves. Nepagrįstais laikė argumentus, kad pareigos nevykdymas sąlygotas nepakankamu finansavimu. Ginčo duobė nebuvo paženklinta ar aptverta, o tai lėmė žalos atsiradimą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2011 metais tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Kelių policijos nutarime buvo fiksuotas tik dešinės priekinės padangos ir ratlankio apgadinimas negali suponuoti išvados, jog tik tokio pobūdžio nuostoliai ir buvo padaryti. Remonto darbai, jų lokalizacija atitiko 2011-06-07 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytus sugadinimus, darbų apimtį, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo su minėtais nuostoliais yra paneigti. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus bei vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatomis, atsakovo argumentą dėl nepagrįstos žalos sumos reikalavimo dėl neišskaičiuoto nusidėvėjimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad draudimo įmonės už trečiojo asmens automobilio remonto paslaugas sumokėtas pirkimo PVM (586,06 Lt) negalės būti susigrąžintas iš biudžeto, todėl ieškovės sumokėtas PVM pripažintinas jos patirtu nuostoliu ir turi būti priteistas iš atsakovės. Teismas laikė, kad bylos duomenys patvirtina įvykio faktą, atsakovės argumentus dėl vairuotojų neatsargumo, neatidumo ir kt. laikė nepagrįstais, grindžiamais vien prielaidomis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką. Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio remonto darbai ir keistinos detalės nebuvo būtini. Teismui nekilo abejonių, jog tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nustatė esant visas būtinas viešosios atsakomybės sąlygoms. Vadovaudamasis teismų praktika priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

teismas nenustatė iki pažeidimo buvusios transporto priemonės padėties. Byloje neįrodytas priežastinis ryšys, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtinės žalos dydis įrodytas. Duobės buvimo faktas savaime nereiškia, kad pažeidimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę. Nei viename iš byloje pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir tik ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad būtent tik to pasekoje buvo patirta teismo sprendime nurodyta priteisti žala. Policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti visą ieškovo reikalaujamą žalą. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama tik nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Nėra pateiktas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, pateiktas techninės apžiūros aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios;AB „Lietuvos draudimas“, prieš išmokėdama draudimo išmoką, nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą, nesudarė atkūrimo (remonto) kalkuliacijos, nenustatė transporto priemonės likutinės vertės, neparengė vertinimo išvadų ir pan., tačiau teismas į tai visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir atsakomybę dėl tariamo eismo įvykio tariamų pasekmių priskyrė savivaldybei; nepagrįstai teismas nesivadovavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-06-07 nutarimu, kuriame nurodyta, kad buvo sugadintas automobilio priekinis dešinys ratas ir padanga. Jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui;teismas nepagrįstai dėl nepakankamo lėšų skyrimo gatvių tvarkymui atsakomybę taikė tik Kauno miesto savivaldybei, nors už lėšų skyrimą ir jų tinkamą panaudojimą yra atsakinga ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka pagal turimas finansines galimybes. Kauno miesto gatvių išlaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos;teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tai, kad atsakovas yra vietinės reikšmės (kelių) gatvių savininkas nekeičia teisinių santykių prigimties, kuri yra administracinio pobūdžio. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui valstybės ar vietos savivaldos institucijos, nustato viešosios teisės normos, todėl CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos netaikytinos. Vietos savivaldos įstatymas nenustato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo; teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.

Žemesnės instancijos teismas

atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame būtų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto. Visiškai nepagrįstai akcentuojama, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakinga ir Kelių direkcija. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiška funkcija, o ne valstybės perduotoji. Savivaldybių lėšos naudojamos savivaldybių funkcijoms atlikti. Papildomas finansavimo šaltinis pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Vyriausybė, o ne Kelių direkcija nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką, tvirtina metines Programos finansavimo sąmatas. Susisiekimo ministerija sąmatos projektą derina su suinteresuotomis institucijomis, tačiau sprendimą dėl sąmatos turinio priima Vyriausybė. Kelių direkcija kontroliuoja lėšų naudojimo tikslingumą, tačiau konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybės. Programos lėšos yra tik vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių, jos yra ribotos ir nepatenkina visų savivaldybių poreikių, situacija pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių. Kelių direkcijos direktorius 2010 m. atsakovei skyrė 10 779,2 tūkstančių Lt, tačiau atsakovė 2010 m. nepanaudojo 109 443,77 Lt. 2011 m. atsakovei buvo skirta 12 025,6 tūkstančiai Lt; neaišku, kaip Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo aprašo 3, 5.3 punktai (5.3.1, 5.3.2 p.) gali prieštarauti Konstitucijos 21 straipsniui, kuris išimtinai susijęs su teise į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą, taip pat Konstitucijos 29 straipsniui, kuris išimtinai susijęs ne su juridinio asmens, o su žmogaus (individo) teisėmis ir laisvėmis.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios, kad metinėse sąmatose turi būti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, bei šią įstatymo normą įgyvendinančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477, 3 punkto, 5.3 punkto (5.3.1 ir 5.3.2 papunkčių) atitikties Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsnių nuostatoms.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų, nustatančių žalos nustatymo ir jos atlyginimo sąlygas ir principus aiškinimo ir taikymo (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra T. M.. Nurodyta transporto priemonė nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“. 2011-06-07 paaiškinime dėl eismo įvykio automobilį (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs T. M. nurodė, kad 2011-06-07 važiuojant apie 30 km/h greičiu (duomenys neskelbtini), pastebėjęs kelio ženklais nepažymėtą duobę negalėjo jos išvengti, kadangi iki duobės buvo likę vos 4-5 m, o priešpriešine eismo juosta važiavo krovininis automobilis. Įvykio metu buvo giedra, kelio danga stipriai duobėta, įvykis užfiksuotas policijoje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2011-06-07 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kuriame nurodė, kad policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nepaženklintas, duobė atsiradusi sankryžoje, kur vyksta intensyvus eismas, to iš anksto vairuotojas numatyti negalėjo, dėl to neturėjo galimybės manevruoti bei apvažiuoti kelio duobės. Pažymėjo, kad automobilio vairuotojo T. M. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas to iš anksto numatyti neturėjo galimybės. Policijos nutarime nurodyta, kad automobilio sugadinimai: priekinis dešinys ratas ir padanga. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinė dešinės pusės padanga ir ratlankis, dešinės pusės svirtis, priekinės ašies rėmas, agregatų apsauga, remontuojamos dalys – priekinis bamperis. UAB „Juta“ atliko automobilio remonto darbus už 3 396,65 Lt sumą. 2011-10-20 trečiasis asmuo T. M. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuri sudaro 3 396,65 Lt su PVM sumą už apgadinto automobilio remontą. Ekspertas K. V. apskaičiavo priekinės dešinės padangos nusidėvėjimą (19,84 Lt) ir surašė aktą prie žalos bylos, iš kurio nustatyta, jog draudimo išmokos suma atskaičius nusidėvėjimą yra 3 376,81 Lt. Nurodytą sumą AB ,,Lietuvos draudimas” 2011-12-08 išmokėjo UAB „Juta“.