Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-01-27 · Administracinė byla Nr. A-69-438/2015

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
A-69-438/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01150-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Administracinė byla Nr. A-69-438/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01150-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 1 265,64 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. kovo 4 d., apie 15 val., transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos prospekte, Kaune, ties pastatu Nr. 46, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (kasko). Tai patvirtina 2010 m. spalio 14 d. transporto priemonių draudimo liudijimas. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kaltės nenustatė bei konstatavo, kad transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobę ir ją apvažiuoti (2011 m. kovo 4 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną). Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei buvo padaryti sugadinimai. Sugadinimai buvo aprašyti Transporto priemonės techninės apžiūros–defektų akte, užfiksuoti nuotraukose, remonto sąmatoje. Įvertinęs pateiktus duomenis draudikas nustatė, kad remonto išlaidos, neįvertinus nusidėvėjimo, nes remontui buvo panaudotos neoriginalios detalės, o sugadinta padanga pakeista dėvėta, sudarė 1 265,64 Lt sumą, kuri buvo išmokėta draudėjui. Besąlyginė išskaita buvo įskaičiuota į išmoką, nes buvo žinomas kaltininkas – kelio savininkas. PVM buvo išskaičiuotas iš mokėtinos sumos, nes transporto priemonė nebuvo remontuota, o draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjui.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktų, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punkto nuostatos duoda pagrindą išvadai, kad Taikos prospektas nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiame prospekte privalo savininkas – atsakovas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis Taikos prospektas būtų tinkamos būklės eismui. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, atsirado turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Iš to seka išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 10 d. pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas jų neatlygino.

Pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.