- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-255-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00374-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. Č., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 10265-775/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. Č., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 117,40 Lt turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. transporto priemonė Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens G. Č., Juozapavičiaus pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, apsemtą vandens, nepažymėtą jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, draudėjas pateikė ieškovei transporto priemonės sugadinimų remontą (atkūrimą) patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė, apskaičiavusi įvykio metu padarytus nuostolius – 2 117,40 Lt – juos atlygino. Ieškovė reiškia regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, atsakingai už Kauno gatvių priežiūrą ir remontą. Ieškovės nuomone yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovė valdė kelią, ieškovės draudėjui atsirado žala, nes, važiuojant keliu, buvo sugadintas jo turtas – tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra pateikta ginčo laikotarpiu galiojusi draudimo sutartis, transporto priemonės draudimo liudijimas, turto vertinimo ataskaitos, o be jų kiti dokumentai nepagrindžia tariamai padarytos žalos, vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, dėl to už žalą turi atsakyti pats, nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, nei viename pateiktame dokumente nėra išvados, jog automobilio apgadinimai atsirado dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tariamo įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais; nėra įrodymų, kurie patvirtintų priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų buvimą – duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto, o nežinia kada užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Nurodė, kad atsakovės turimos lėšos yra ribotos ir nepakankamos Kauno miesto gatvėms reguliariai tvarkyti. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, o Vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė patirtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 117,40 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 117,40 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 254 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 12 d. 10.00 val. A. Juozapavičiaus pr., Kaune, trečiojo asmens G. Č. vairuojamas automobilis Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į 1,80 m ilgio, 1,10 m pločio ir 20 cm gylio jokiais kelio ženklais nepažymėtą apie 1,10 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio esančią duobę, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės dešinės pusės padangos bei ratlankiai. Apgadintas automobilis buvo apdraustas ieškovės. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio M. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog duobė buvo pilna vandens, nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. Č. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2014 m. balandžio 14 d. buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra, surašytas techninės apžiūros aktas, nustatyta, jog keičiamos dalys – priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, priekinis dešinės pusės lietas diskas, remontuojamos dalys – galinis dešinės pusės lietas diskas, reikalinga atlikti ratų suvedimą. Už atliktą remontą UAB „Kauno perdanga“ G. D. IĮ „Ratai visiems“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 3 725,99 Lt su PVM sumai. Vyresnysis transporto žalų ekspertas V. P. apskaičiavo nusidėvėjimą (961,93 Lt), surašė aktą prie žalos bylos, iš kurio nustatyta, jog draudimo išmokos suma atskaičius nusidėvėjimą – 2 117,40 Lt. 2011 m. gegužės 16 d. ieškovė priėmė sprendimą išmokėti 2 117,40 Lt žalą UAB „Kauno perdanga“, A. B. (draudėjui) ir 2011 m. gegužės 17 d. draudimo išmoka pervesta. 2011 m. liepos 12 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka.
Teismas nurodė, kada ieškovė (draudikas), išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad automobilis įvykio metu buvo apgadintas dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. dėl neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamojoje kelio dalyje. Nurodė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo yra įrodytas byloje esamais duomenimis: 2011m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė, pažymėtas apgadintas automobilis, pareigūno M. J. tarybiniu pranešimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas pažymėjo, kad negali būti laikomi pagrįstais atsakovės argumentai, jog pareigos nevykdymas sąlygotas nepakankamu finansavimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2011 m. tinkamai vykdė A. Juozapavičiaus prospekto priežiūrą, jog kelio duobė buvo tinkamai paženklinta ir aptverta. Teismas atsakovės argumentus, kad pats automobilio vairuotojas nebuvo rūpestingas, atmetė kaip nepagrįstus, grindžiamus vien prielaidomis, kadangi vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta, jo atžvilgiu administracinė teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Teismas laikė, kad aplinkybę, jog automobilis įvykio metu buvo apdraustas patvirtino ieškovo pridėtas transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. 94643138. Draudimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog transporto priemonė turėtų sugadinimų ir defektų, o atsakovė įrodymų, pagrindžiančių išsakytus argumentus, jog transporto priemonė buvo apgadinta ne eismo įvykio metu, nepateikė. Teismas rašytinių įrodymų pagrindu sprendė, kad remonto darbai, jų lokalizacija atitiko 2011 m. balandžio 14 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1165873 nurodytus sugadinimus, darbų apimtį, kas paneigė atsakovės argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo su minėtais nuostoliais. Teismas atmetė atsakovės teiginį kaip nepagrįstą, jog žalos nustatymą privalėjo atlikti atestuotas kilnojamojo turto vertintojas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101. Teismas nurodė, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms, todėl atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti A. Juozapavičiaus prospektą Kaune bei užtikrinti saugų eismą jame, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta G. Č. vairuota transporto priemonė Audi A8. Teismas sprendė, kad tarp neteisėtų savivaldybės neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteisė 2 117,40 Lt turtinės žalos atlyginimą. Teismas, vadovaujantis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį patenkinus, jos iš atsakovės priteistinos ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; prašė tenkinti atsakovės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams. Prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė analogišką atsakovės prašymą. Žala nagrinėjamoje byloje yra kildinama dėl nesutvarkytų vietinių kelių, todėl tarp bylos ir nurodytų norminių teisės aktų atitikimo Konstitucijai yra ryšys. Dėl nepagrįstai ir antikonstituciškai sumažinto finansavimo, reglamentuoto minėtais aktais, vietinės reikšmės keliams nėra finansinių galimybių užtikrinti jų tinkamos būklės. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes, tinkamai neištyrė įrodymų;
2. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai nereiškia, kad jie atsirado dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Nė viename iš byloje pateiktų dokumentų nenurodyta, kad ginčo duobė galėjo sukelti nurodytus automobilio sugadinimus;
3. Nustatant transporto priemonės vertę, teismas turėjo vadovautis privaloma Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101.;
4. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Policijos užfiksuoti faktai, duobės buvimo faktas savaime nereiškia, kad transporto priemonės sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę;
5. Teismas be pagrindo taikė atsakomybę atsakovei. Už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakinga ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;
6. Teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas ieškovei, nes bylos nagrinėjimas dėl atsakovės kaltės neužsitęsė. Ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų taikomos viešosios teisės normos, o ne CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas advokatas T. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė tokius argumentus:
1. Priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo automobiliui padarytos žalos yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais, dauguma iš kurių turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančiais įrodymais užfiksuotas aplinkybes;
2. Apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka nagrinėjamu atveju netaikytina. Turto vertinimą ieškovės darbuotojai atliko įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Tokios teisės aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013;
Šalies argumentai
3. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo automobilio vairuotojas nebuvo atsargus ar atidus;
Motyvuojamoji dalis
4. Procesinės palūkanos iš atsakovės priteistos pagrįstai, nes ieškovo reikalavimas buvo kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio;
5. Apeliantės argumentai, kad valstybė neskiria lėšų kelių priežiūrai nėra susiję su byla.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, prašė priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo ir dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo teismo nuožiūra, nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 punktų (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams.
Trečiasis asmuo G. Č. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK6.1015 str.)
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios, kad metinėse sąmatose turi būti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, bei šią įstatymo normą įgyvendinančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477, 3 punkto, 5.3 punkto (5.3.1 ir 5.3.2 papunkčių) atitikties Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsnių nuostatoms. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktus, kurie šioje byloje netaikytini. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo, kadangi prašymas nėra susijęs su nagrinėjama konkrečia byla.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga: 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė, pažymėtas apgadintas automobilis; pareigūno M. J. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo duobė nebuvo paženklinta. Transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota 2011 m. balandžio 14 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1165873 – sugadinti dešinės pusės ratlankiai ir padangos bei minėtame policijos nutarime. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Transporto priemonės sugadinimų lokalizacija atitiko 2011 m. balandžio 14 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1165873 nurodytus sugadinimus, darbų apimtį. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Apeliantės teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur bei kitomis aplinkybėmis, grindžiami prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Apeliantės argumentai, esą ginčo transporto priemonei dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ginčo transporto priemonei padarytos žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos. Nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta.
Apeliantės argumentai dėl nepakankamo finansavimo ir dėl to, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakingas ir trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo dalyką ir ribas, nenagrinėtini. Pažymėtina, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl procesinių penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieškovės skolininke. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62-1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556-992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimo išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 100 Lt. Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.15 punkte nurodyto 0,5 MMA dydžio (517,50 Lt) (CPK 98 str. 2 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Lt (kas atitinka 28,96 Eur) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 100 Lt (vieną šimtą litų) (kas atitinka 28,96 Eur) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.