- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-134-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00258-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10922-285/2014 pagal ieškovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančio per COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group naudai 1 725,07 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2012-02-26, tamsiu paros metu apie 22:00 val. Kauno mieste, Linkuvos gatvėje (ties Apuolės g.), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas apdraustas automobilis AUDI A6, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės, kuri buvo 0,7 m pločio, 2,4 m ilgio, 0,15 m gylio ir ją apvažiuoti. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 1 725,07 Lt draudimo išmoką draudėjui. 2012-08-01 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. 453177-1 dėl žalos atlyginimo. Atsakovė ieškovą informavo, kad pretenziją tenkinti atsisako. Paminėtas eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėtas, važiuojant tamsiu paros metu jo nebuvo galima pastebėti, taip pat nebuvo imtasi priemonių jį savalaikiai suremontuoti, todėl konstatuotina, kad šį eismo įvykį bei dėl jo atsiradusią žalą sąlygojo neteisėtas atsakovės neveikimas. Atsakovė šiuo atveju neužtikrino tinkamų saugaus eismo sąlygų, t. y., Linkuvos gatvėje Kaune, priežiūros ir remonto, dėl ko važiuojamojoje dalyje atsirado pakankamai didelė, neaptverta ir kitaip nepažymėta duobė. Todėl darytina išvada, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl dėl automobilio apgadinimų yra atsakinga atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančio per COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą naudai 1 725,07 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 725,07 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 850,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 54,00Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad eismo įvykį nulėmė tai, jog kelio nelygumų nebuvo įmanoma laiku pastebėti, vairuotojas nenurodė matęs kelio nelygumus ir nesėkmingai bandęs jų išvengti, duomenų, kad įtakos eismo įvykiui galėjo turėti slidi kelio danga, byloje nėra. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog mažesnio greičio pasirinkimas būtų turėjęs įtakos eismo įvykiui. Be abejonės, važiavimas minimaliu greičiu galėtų turėti reikšmingos įtakos eismo įvykio pasekmėms, tačiau reikalauti iš vairuotojo, kuris turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog visi kelio nelygumai bus už juos atsakingų subjektų tinkamai pažymėti, kad lauktų kelyje duobių ir tam, kad jas pastebėtų, rinktųsi minimalų važiavimo greitį, tai neatitiktų protingumo principo, iškreiptų teisinio santykio subjektų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl konstatuoti, kad automobilio vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, kad Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Ši atsakovės nurodyta aplinkybė negali pašalinti atsakovės atsakomybės už nagrinėjamoje byloje buvusio eismo įvykio metu atsiradusią žalą, atsakovė, neturėdama pakankamo finansavimo gatvių taisymui, atsakovė, kaip kelio savininkė (valdytoja), turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu duobės pažymėjimu ar aptvėrimu.
PVM sąskaita faktūra už remonto darbus (36-39, 92 b. l.), neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Atsakovė nurodo, kad policija užfiksavo vieną apgadintą ratą, tačiau teismas vadovaujasi Jiezno UAB „Juta“ nustatytais automobilio apgadinimais, kadangi įmonės veiklos sritis yra automobilių remontas, kadangi byloje nėra duomenų, kad eismo įvykį užfiksavęs policijos pareigūnas yra profesionalus automobilių techninės būklės specialistas, be to buvo tamsus paros metas, todėl eismo įvykio vietoje galėjo nepastebėti apgadinto ir dešinės pusės galinio rato.
Atsiliepimas
Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
Teismo sprendimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti savivaldybių pareiga prižiūrėti kelius, kadangi žalai prisiteisti pakanka turėti apgadintą automobilį, pastatyti jį netoli bet kokios įdaužos kelyje ir išsikvietus policijos pareigūnus teigti, kad sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į ją. Skundžiamas teismo sprendimas suponuoja neteisėtą išvadą, kad tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už visų automobilių, esančių Kauno mieste, važiuoklių sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip tie sugadinimai atsirado, neatsižvelgiant į tai, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai.Turėjo būti nustatyta iki pažeidimo buvusi padėtis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Šioje byloje vienareikšmiškos išvados, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, negalima daryti, o pagal teismų praktiką tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtinės žalos dydis įrodytas, todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Šioje byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, pateiktas techninės apžiūros aktas, kuriuo remiamasi teismo sprendime, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios, išskyrus ginčo transporto priemonės vairuotojo paaiškinimus, byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad įvykis tikrai buvo.Teismas nieko nepasisakė apie tai, kodėl, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo kitais galiojančių teisės aktų reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2000 m. balandžio 22 d. įsigaliojo (šiai dienai vis dar galioja) Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau -Tvarka), šios tvarkos 2 p., 14.2 p., 26 p., 28-29 p. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, kurio redakcija galiojo iki 2012 m. balandžio 30 d., 23 ir 24 straipsniuose numatyta, kokia turto vertinimo ataskaita turi būti pateikiama ir kad turto vertinimo ataskaita turi juridine galią tik tada, jeigu ji atitinka 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Nei viename iš byloje pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta teismo sprendime nurodyta priteisti žala. Pažymėtina, kad byloje pateiktos sąmatos sudarytos JUAB „Juta", kuri, remiantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis (prieiga per internetą: www.atvi.lt), nėra įtraukta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai nepagrįstai neatsižvelgė.Byloje pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-26 nutarime (toliau - Nutarimas) nurodytas automobilio sugadinimas – priekinis dešinės pusės ratas. Kodėl tenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir už kitus ginčo automobilio gedimus ir kodėl iš esmės nesivadovauta Nutarimu šioje dalyje, iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kaip ir nėra aišku, kodėl nesivadovauta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau - Instrukcija), patvirtintos kartu su aukščiau nurodyta Tvarka, nuostatomis dėl automobilio dalių nusidėvėjimo įvertinimo.Pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje pateikto SEB 2012-07-27 mokėjimo nurodymo, ieškovas 1725,07 Lt sumą pervedė JUAB „Juta“. Iš to seka, kad ieškovas neišmokėjo jokios draudimo išmokos draudėjui (fiziniam asmeniui), o atsiskaitė už prekes ir paslaugas su JUAB „Juta“. Tiek ieškovas, tiek JUAB „Juta“ yra juridiniai asmenys, kurie yra PVM mokėtojai, o teismų praktikoje yra konstatuota, kad, „kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos nesalima laikyti šio asmens nuostoliu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pilnai tenkino pareiškėjo reikalavimą, į kurį įtrauktas PVM.Apelianto manymu, šioje byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėjo būti tenkinamas. Mano, kad vien tai, jog policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti visą ieškovo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje pateikta nėra, kaip ir nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio. Taigi, priimtas teismo sprendimas, kaip ieškinys, nepagrįstas, kadangi nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų prašomą priteisti žalos dydį ir jos ryšį su ginčo duobe (tik su ja).Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose, tačiau, mano, kad ji negali būti suabsoliutinta. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Kauno miesto gatvių įdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą. Būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos turi kontroliuoti ar tinkamai panaudojamos lėšos ir ji yra už tai atsakinga. Pažymėtina, kad ji, būdama atsakinga už kontrolę, nėra nustačiusi, jog Kauno miesto gatvių tvarkymas būtų atliekamas netinkamai, kad neatitiktų Lietuvos standartų ir normų. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į visa tai nepagrįstai neatsižvelgė. Dėl nepakankamo lėšų skyrimo gatvių tvarkymui (netinkamas lėšų panaudojimas neužfiksuotas; be atlygio niekas nesutinka tvarkyti) atsakomybę taikė tik Kauno miesto savivaldybei, nors už lėšų skyrimą ir jų tinkamą panaudojimą yra atsakinga ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.Teismas neatsižvelgė į Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 42 punktą, 30 punktą. Mano, kad teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų būti netaikytinos. LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo. Taigi, tokios palūkanos neturėtų būti priteisiamos ir ieškinys šioje dalyje taip pat turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad „ieškovės atstovas į teismo posėdį vyko iš Vilniaus“, tačiau visiškai nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad šioje byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato / advokato padėjėjo teismo vietoje, t. y. Kauno mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato / advokato padėjėjo šiuo atveju iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią administracinę bylą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., LR kelių priežiūros ir plėtros programos Finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str., motyvuodamas tuo, kad šie teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiškėjo regresinį reikalavimą, kylantį iš draudimo teisinių santykių. Kaip ir nurodėme atsiliepime, žala kildinama iš miesto gatvėse esančių kelio įdaužų, t. y. iš nesutvarkytų vietinių kelių. Prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą aiškiai nurodyta, kad yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir nurodyto norminio teisės akto atitikimo LR Konstitucijai, kadangi būtent dėl nepagrįstai, antikonstituciškai sumažinto finansavimo, reglamentuoto minėtais teisės aktais, vietinės reikšmės keliams nėra finansinių galimybių užtikrinti jų tinkamos būklės. Atitinkamai, dėl netinkamos jų būklės ir kilo skundžiamu sprendimu priteista žala. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo atsisakymas netenkinti šio Kauno miesto savivaldybės prašymo yra nepagrįstas ir turėtų būti peržiūrėtas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančio per COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:
Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliantas tinkamai nepagrindė ne tik to, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, tačiau ir to, kad dėl tokio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamame sprendime, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė pateikti duomenų, patvirtinančią nepriekaištingą Linkuvos g. būklę 2012-02-26 negali. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog 2012 m. tinkamai vykdė Linkuvos gatvės priežiūrą, taisymą, ir saugaus eismo organizavimą, kad kelio duobė Linkuvos g. buvo paženklinta ar aptverta. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog ginčo automobilis galėjo būti apgadintas kito eismo įvykio metu. Be to, byloje esanti automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad eismo įvykio dieną automobilis buvo techniškai tvarkingas. Visi šie įrodymai, leidžia teigti, jog teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo priežastinio ryšio buvimą.Kaip matyti iš 2012-02-28 Remonto sąmatos Nr. 737 ir 2012-02-29 PVM sąskaitos faktūros Serija JUT Nr. 30014957, už dešinės pusės važiuoklės remontą ir padangų keitimą mokėtina suma yra 1725,07 Lt. Remonto sąmatos suvestinėje nurodyta, kad atlikta remonto darbų už 330,00 Lt, pakeista dalių už 1921,68 Lt, iš viso remonto kaina 2 251,68 Lt (be PVM). Išmokos suma buvo sumažinta 826,00 Lt (be PVM), t. y. už dalių būklės pagerinimą, iki 1 425,68 Lt (be PVM). Dėl šios priežasties išmokos, o kartu ir šioje byloje reiškiamo reikalavimo suma buvo sumažinta nuo 2724,53 Lt (su PVM) iki 1725,07 Lt (su PVM).Kadangi draudėjas nagrinėjamoje byloje yra fizinis asmuo, t. y. ne PVM mokėtojas, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad į žalos dydį buvo pagristai įtraukta mokėtino PVM suma, kadangi susigrąžinti šią sumą nei draudėjas, nei jam draudimo išmoką išmokėjusi atsakovė neturi galimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m, liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-992/2014). Šiuo atveju pažymėtina, kad automobilio remonto paslaugos buvo suteiktos ne ieškovui, o jo draudėjui. Ieškovas šias paslaugas tik apmokėjo, kadangi tokia pareiga ieškovui kilo iš draudimo sutarties, sudarytos su draudėju. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir ieškovas nėra PVM mokėtojas. Dėl šios priežasties apelianto argumentai dėl neva nepagrįstai į žalos dydi įtraukto PVM yra visiškai atmestini.Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Apelianto nurodyta Vertės nustatymo tvarka, ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1265/2013; 2014 m. liepos 31 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443-14 ir kt.). Kadangi tarp ieškovo ir draudėjo ginčo dėl žalos dydžio nebuvo, o ieškovas įvertino automobilio remontą atlikusios įmonės parengtą sąmatą bei suderino darbų apimtis ir kainas, nebuvo jokio reikalo kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus dėl ekspertizės atlikimo. Savo ruožtu apeliantė, ginčydama žalos dydį, nepateikė jokių žalos dydžio netinkamą paskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų bei neprašė byloje skirti ekspertizės.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją tokio pobūdžio bylose yra priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Dėl šios priežasties apelianto argumentai yra nepagrįsti.Atsakovė turėjo visas galimybes išvengti bylinėjimosi išlaidų, patenkindama ieškovo pretenziją iki ieškinio teismui pateikimo, tačiau to nepadarė. Be to, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos 850 Lt yra ženkliai mažesnės už galimą maksimalų priteistiną dydį, todėl priteista suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios, kad metinėse sąmatose turi būti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, bei šią įstatymo normą įgyvendinančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477, 3 punkto, 5.3 punkto (5.3.1 ir 5.3.2 papunkčių) atitikties Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsnių nuostatoms.
Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktus, kurie šioje byloje netaikytini. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo, kadangi prašymas nėra susijęs su nagrinėjama konkrečia byla.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų, nustatančių žalos nustatymo ir jos atlyginimo sąlygas ir principus aiškinimo ir taikymo (LR CK 6.246 str.-6.249 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruota L. J. vardu. Transporto priemonė nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo apdrausta COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group kasko draudimu. 2012-02-26 pranešime apie transporto priemonės žalą, L. J. priklausantį automobilį vairavęs Ž. J. nurodė, kad važiuojant Kaune, Linkuvos gatve nuo kalno žemyn, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią neaptvertą didelę duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo vakaras, 20.00 val., snigo, gatvė nevalyta, pilna vandens, sugadino važiuoklę, įvykis užfiksuotas policijoje. Taip pat nurodė automobilio sugadinimus: dešinės priekinės ir galinės padangos, vairo traukė ir svirtis.
Transporto priemonės techninės apžiūros 2012-02-26 protokole nurodyti transporto priemonės sugadinimai: dešinio galinio rato patikra, važiuoklės patikra, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinio dešinio rato traukė ir svirtis, priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Išmokos akte apskaičiuota 1 725,07 Lt draudimo išmokos suma. Ž. J. COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group pateikė prašymą jam priklausančią draudimo išmoką dėl autoįvykyje sugadinto automobilio išmokėti pavedimu transporto priemonę remontavusiai įmonei UAB „Juta“. 2012-02-28 Jiezno UAB „Juta“ Remonto sąmatoje nustatė automobilio AUDI A6 sugadinimus, t. y. buvo atliktas dešinės pusės važiuoklės (skersinės svirties, vairo traukės) remontas, padangų keitimas bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 725,07 Lt sumai. COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Jiezno 2012-03-31 UAB „Juta“ išmokėjo 1 725,07 Lt sumą.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-02-26 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kuriame nurodė, kad policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobė yra 0,9 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 2,4 m ilgio, 0,7 m pločio ir 0,15 m gylio, surašė papildomus duomenis apie eismo įvykį. Kadangi duobė neaptverta ir kelio ženklais nepažymėta, automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta. Policijos nutarime nurodyta, kad automobilio sugadinimai: priekinis dešinės pusės ratas.
2012-08-01 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-09-27 rašte nurodė, kad netenkina pretenzijos ir neišmokės 1 725,07 Lt žalos, nes pateiktuose dokumentuose matomas su eismo įvykiu nesusijęs remontas. Policija užfiksavo apgadintą vieną ratą, o taisomi buvo du.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos, t.y. nėra įrodyta, jog neaišku kada atsiradę užfiksuoti automobilio apgadinimai padaryta būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Teismo vertinimu, priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga: 2012-02-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė, pažymėtas apgadintas automobilis; pareigūno Ž. M. pateikti duomenys draudimo bendrovėje, kurioje aiškiai nurodyta transporto priemonės apgadinimo priežastis – kelio duobė; paties vairuotojo Ž. J. eismo įvykio dieną surašytas pranešimas. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo duobė nebuvo paženklinta. Transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros protokole Nr. 2012/13565, kuriame nurodyta dešinio galinio rato patikra, važiuoklės patikra, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinio dešinio rato traukė ir svirtis, priekinė ir galinė dešinės pusės padangos. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Apeliantės teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur bei kitomis aplinkybėmis, grindžiami prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Apeliantės argumentai, esą ginčo transporto priemonei dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ginčo transporto priemonei padarytos žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos. Nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta.
Apeliantės argumentai dėl nepakankamo finansavimo ir dėl to, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą yra atsakingas ir trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo dalyką ir ribas, nenagrinėtini. Pažymėtina, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl procesinių penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieškovės skolininke. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62-1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556-992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti šį sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimo išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ją atstovavusiam advokato padėjėjui sumokėjo 450 Lt. Ši suma 50 Lt viršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.15 punkte nurodyto 0,5 MMA dydį, kadangi pagal šių rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojamas 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 str. 2 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistina 400 Lt (kas atitinka 115,85 Eur) išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) ieškovui COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančio per COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą (j. a. k. 302495752) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.