- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-168-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07810-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11657-944/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 2172,97 Lt turtinės žalos, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-04-26 transporto priemonė BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį ieškovės draudėjas informavo policijos pareigūnus. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai. Draudėjui išmokėta 2172,97 Lt draudimo išmoka. Atsakovė yra kelio savininkė, todėl atsakovė atsakinga dėl kelio trūkumo ieškovės draudėjui padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimą ir ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisė 2172,97 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-29) iki teismo sprendimo įvykdymo, 272,00 Lt teisinių išlaidų.
Teismas nustatė, jog draudėjas D. V. apdraudė transporto priemonę – automobilį BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 25-26). 2011-04-26 D. V. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydamas, kad 2011-04-26 važiuojant (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklais nepaženklintą duobę, kurios nebuvo galima išvengti, dėl to buvo sugadinta priekinės dešinės pusės važiuoklė (b. l. 11). Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis dešinės pusės lietas diskas, priekinė dešinės pusės padanga, remontuojamos dalys – ratų suvedimas (b. l. 18). 2011-04-27 UAB „Kauno Melga“ atliko automobilio BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) ratų patikrą ir nustatė, kad priekinis dešinės pusės ratlankis yra deformuotas, išmuštas iš centrinės tvirtinimo vietos ir neremontuojamas (b. l. 19). UAB „Krasta Auto Kaunas“ pateikė detalių pardavimo pasiūlymą, kuriame ratlankio ir padangos kainos sumažintos dėl nusidėvėjimo (b. l. 20), aktu prie žalos bylos Lietuvos draudimas nustatė nuostolio sumą su PVM – 2172,97 Lt (b. l. 21). AB „Lietuvos draudimas“ atlygino D. V. 2011-04-26 įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 2172,97 Lt sumą (b. l. 22-23). 2011-07-12 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo (b. l. 24).
Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą, D. V. parašė paaiškinimą. Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, todėl 2011-04-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 12-17).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CPK 6.271).
Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė (duomenys neskelbtini) buvo paženklinta ar aptverta, nurodė, jog negali pateikti duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini) g. būklę 2011-04-26. D. V., vairuodamas automobilį BMW 730D, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog vairuotojas turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.
Draudimo išmokos išmokėjimo faktas nepanaikina žalos atlyginimo prievolės.
Teismas sprendė, jog transporto priemonės techninės apžiūros aktas, defektinis aktas, detalių pardavimo pasiūlymas, aktas prie žalos bylos (b. l. 18-21) patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas vadovavosi UAB „Kauno Melga“ nustatytais automobilio apgadinimais, kadangi įmonės veiklos sritis yra automobilių remontas. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykį užfiksavęs policijos pareigūnas yra profesionalus automobilių techninės būklės specialistas, todėl eismo įvykio vietoje negalėjo būti įvertintas automobilio apgadinimų mastas. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytas išlaidas automobilio remontui laikė realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytas išlaidas automobilio remontui laikė realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atmetė atsakovės argumentus dėl žalos dydžio, nes jie pagrįsti prielaidomis.
Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101. Nurodė, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų.
Nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Yra visos būtinosios viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; tenkinti Kauno miesto savivaldybės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str.
1) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką.
2) Teismo sprendimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti savivaldybių pareiga prižiūrėti kelius, kadangi žalai prisiteisti pakanka turėti apgadintą automobilį, pastatyti jį netoli bet kokios išdaužos kelyje ir išsikvietus policijos pareigūnus teigti, kad sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į ją. Skundžiamas teismo sprendimas, suponuoja neteisėtą išvadą, kad tik Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už visų automobilių, esančių Kauno mieste, važiuoklių sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip tie sugadinimai atsirado, neatsižvelgiant į tai, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai labai svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikšmės ginčo dėl tariamo eismo įvykio kilimui ir eigai, tinkamai neištyrė įrodymų tinkamumo, kuriais vadovaujasi skundžiamame sprendime.
4) Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.
5) Negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, todėl laikytina, jog byloje neįrodytas priežastinis ryšys.
6) Byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, techninės apžiūros aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios.
7) Teismas nesirėmė galiojančiais teisės aktų reikalavimais- Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
8) AB „Lietuvos draudimas“, prieš išmokėdama draudimo išmoką kaip tariamos žalos atlyginimą, nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (Tvarkos 26.1 punktas), nesudarė atkūrimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2, 29.3 punktai), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4, 29.2 punktai), neparengė vertinimo išvadų (Tvarkos 26.5, 29.3 punktai) ir pan.
9) Teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Kauno melga“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą.
10) Byloje pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011.04.26 nutarime nurodytas automobilio sugadinimas -priekinis dešinės pusės ratas. Todėl nėra aišku kodėl tenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir už kitus ginčo automobilio gedimus ir kodėl iš esmės nesivadovauta minėtu nutarimu,
11) Transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, o LR civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
12) Byloje pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nepateikta. Nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio.
13) Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose, tačiau ši pareiga negali būti suabsoliutinta. Kauno miesto gatvės tvarkomos reguliariai, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Be to, teismo sprendime nurodomame Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12 punkte ir nėra numatyta šią funkciją atlikti nepriekaištingai, o nurodyta ją atlikti taip, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas.
14) Kauno miesto gatvių užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė.
15) Nepagrįstai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos; tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų būti netaikytinos. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo.
16) Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią civilinę bylą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. Žala yra kildinama iš miesto gatvėse esančių kelio išdaužų, t. y. iš nesutvarkytų vietinių kelių. Yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir nurodyto norminio teisės akto atitikimo LR Konstitucijai, kadangi būtent dėl nepagrįstai sumažinto finansavimo, reglamentuoto minėtais teisės aktais, vietinės reikšmės keliams nėra finansinių galimybių užtikrinti jų tinkamos būklės. Atitinkamai, dėl netinkamos jų būklės ir kilo skundžiamu sprendimu priteista žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pagrindo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą nėra. Kelių direkcijos teisės ir pareigos su šia byla nėra susijusios. Kelių įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, apibrėžiančioje Kelių direkcijos kompetenciją, nustatyta, kad Kelių direkcija - Vyriausybės įsteigta institucija, organizuojanti bei koordinuojanti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiška funkcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsniu, nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką, tvirtina metines Programos finansavimo sąmatas. Programos lėšos yra tik vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Kelių direkcijos funkcijos, susijusios su Programos lėšų skyrimu vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), yra įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti Programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą (Kelių direkcijos nuostatų 10.4 punktas). Kelių direkcija kontroliuoja šių lėšų naudojimo tikslingumą, tačiau konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybės. Nėra aišku, kaip Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo aprašo 3, 5.3 punktai (5.3.1, 5.3.2 p.) gali prieštarauti Konstitucijos 21 straipsniui, kuris išimtinai susijęs su teise į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą, 29 straipsniui, kuris išimtinai susijęs ne su juridinio asmens, o su žmogaus (individo) teisėmis ir laisvėmis. Vyriausybė, nustatydama programos lėšų naudojimo tvarką bei programos lėšų skirstymo kriterijus, vadovavosi Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, t. y. neviršydama jai Konstitucijos ir įstatymų sutektų įgaliojimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga. Be to, ieškovės atstovas Transporto žalų vertintojas R. K. transporto priemonės apžiūros metu surašydamas Transporto priemonės techninės apžiūros aktą nustatė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę. (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio kelio trūkumas eismo įvykio metu buvo užfiksuotas Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešime bei nubraižytoje eismo įvykio schemoje. Įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Policijos pareigūnų surinkta medžiaga yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis eismo įvykio priežastį bei aplinkybes. Kauno apskrities VPK policijos pareigūnams ištyrus eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., Kaune, esančiame kelyje buvusią duobę. Transporto priemonės techninę apžiūrą atliko ieškovės atstovas Turto žalų vertintojas R. K., kuris nustatė, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta (reikalinga keisti) priekinis dešinės pusės lietas diskas ir priekinė dešinės pusės padanga bei reikalingi ratų suvedimo darbai. Tokie vertintojo užfiksuoti apgadinimai iš esmės atitinka Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuotą apgadinimą – priekinį dešinės pusės ratą. Teismas UAB „Kauno melga“ pateiktu 2011-04-27 Defektiniu aktu, kuriuo pripažinta, jog eismo įvykio metu sugadintas ratlankis yra nepataisomas, vadovavosi ne kaip turto vertinimo ataskaita, o kaip autoserviso, t. y. juridinio asmens, kuris verčiasi automobilių remontu, vadovo, specialių žinių turinčio asmens, išvada. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog UAB „Kauno melga“ pateiktas defektinis aktas neatitinka turto vertinimo keliamų reikalavimų. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieškovės skolininke, todėl teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 5% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Argumentas, jog Automobilių kelių direkcija bei valstybė neskiria pakankamai lėšų kelių priežiūros bei tvarkymo darbams atlikti, nėra susijęs su byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog 2011-04-26 automobilis BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepaženklintą duobę (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Automobilį vairavo D. V.. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 2011-04-26 įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo 2172,97 Lt sumą.
Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, sudaryta eismo įvykio vietos schema, surašytas tarnybinis pranešimas. 2011-04-26 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatyta, jog automobilio BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini) D. V. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. 2011-04-27 surašytas defektinis aktas UAB „Kauno melga“, kuriuo nustatyta, kad UAB „Kauno melga“ atliko automobilio BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini) ratų patikrą ir nustatė, kad priekinis dešinės pusės ratlankis yra defektuotas ir neremontuojamas. Sugadinimai, keistinos dalys nustatytos Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Krasta auto Kaunas“ detalių pardavimo pasiūlymu.
Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir išsamiai išanalizavo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka (6 p., 12 p.) nustatė, kad už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą yra atsakingos savivaldybės. Šios pareigos atsakovė neneigia, nurodo, kad turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakomybės sąlygos. Atsakovo teigimu, byloje neįrodytas priežastinis ryšys. T.y. neįrodyta, jog ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Taip pat teigiama, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-04-26 eismo įvykio schema, 2011-04-26 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo paaiškinimai, 2011-04-26 tarnybinis pranešimas patvirtina, jog automobilis BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančią duobę, dėl ko buvo apgadintas. Duobė nebuvo paženklinta. Dėl šio fakto byloje ginčo nėra. Byloje nėra pagrįstų duomenų, jog minėto automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas. 2011-04-26 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog automobilio BMW 7 730D, v/n (duomenys neskelbtini) D. V. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, jog transporto priemonės techninės apžiūros aktas, defektinis aktas, detalių pardavimo pasiūlymas, aktas prie žalos bylos neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie automobilio būklę iki ginčo eismo įvykio, nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių.
Pažymėtina, kad dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 5 proc. dydžio metinės palūkanų priteisimo, privalomo ginčo transporto priemonės vertinimo, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsakomybės detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka, todėl šių argumentų nekartoja.
CPK 3 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Apeliaciniu skundu prašoma tenkinti Kauno miesto savivaldybės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 str. Pažymėtina, kad šie aktai nagrinėjamu atveju netaikomi, todėl nėra pagrindo tenkini šį apeliacinio skundo argumentą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikta šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.