Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei M. T., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

4.2. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį paliko nepakeistą; priteisė iš pareiškėjo atsakovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

12. Nesutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą).

15. Pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, Kauno apylinkės teisme pagal pareiškėjo prašymą iškeltos civilinės bylos Nr. e2-4502-1052/2024 procesas buvo baigtas (joje nebuvo nustatytas ieškinio pateikimo terminas, kuris pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį yra nustatomas tada, kai teismas pritaiko laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo), todėl atsakovei iš pareiškėjo pagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-77-940/2024, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1998-854/2023 ir kt.) formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

17. Vertindamas nurodytą argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

18. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą nepriėmus byloje baigiamojo teismo procesinio sprendimo, aiškinimo ir taikymo, t. y. buvo vertinama situacija dėl bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, kai šis teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese sprendė pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismas nebuvo baigtas. Šioje apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė baigiamąjį teismo procesinį sprendimą - nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Pareiškėjo nurodytomis Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-77-940/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1998-854/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis buvo panaikinta ir bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, ir šiose bylose bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo spręstinas, kadangi bylos iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir teismai dėl ginčo esmės nebuvo priėmę teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje. Taigi, nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nebuvo pagrindo vadovautis šių teismų išnagrinėtoje civilinėje byloje pateiktais išaiškinimais, kaip teismo precedentu nagrinėjamai bylai.

19. Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, kad papildomas sprendimas yra nemotyvuotas (CPK 263 straipsnio pažeidimas).

20. Iš skundžiamo papildomo sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl klausimui reikšmingų aplinkybių; be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismo sprendimo motyvų neišsamumas negali būti prilygintas motyvų nebuvimui, kaip absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Vien tik aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu.

21. Visgi sutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas iš jo atsakovei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

22. Atsakovės prašyme dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo nurodytos jos advokato atsakovei suteiktos paslaugos, t. y, konsultacija dėl prašymo (1 val. - 150 Eur) ir atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas (850 Eur).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

24. Remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo nurodytos konsultacijos išlaidos (150 Eur) atskirai neturėjo būti vertintos. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali suma už atsakovės pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pareiškimo šiuo atveju sudaro 807,28 Eur (2018,2 Eur x 0,4), todėl atsakovei iš pareiškėjo 1000 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme pirmosios instancijos teismo priteista nepagrįstai. Tokia suma laikytina pagrįsta už atsakovės atstovo parengtą atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Daugiau mažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

26. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kt., kadangi atsakovei buvo ir yra žinomos visos susiklosčiusios faktinės aplinkybės dėl pasikeitusios šalių sūnaus gyvenamosios vietos; apie 80 proc. atsiliepimo sudaro išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, procesinės aplinkybės, rezoliucinė dalis, teismų praktika ir pan. Procesinių dokumentų apimtis yra netinkamas rodiklis spręsti apie bylos sudėtingumą. Rengti koncentruotus ir į esmę fokusuotus prieštaravimus, atsikertant į visus pareiškėjo argumentus, nėra visiškai nesudėtinga – teikiant atsiliepimą buvo pasisakoma dėl klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko laikina gyvenamąja vieta, laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir laikinu vaiko išlaikymu.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

29. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti mažesnį Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvada, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau nepagrįstai sprendė, kad visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis pakeistina, iš pareiškėjo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 1 000 Eur iki 807,28 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Rekomendacijose.

32. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, abi šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintai ir atmestai apeliacinio skundo reikalavimų daliai (laikytina, jog pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai yra patenkinti 19 proc. (1000 – 807,28) x 100 / 1 000). Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 400 Eur dydžio išlaidas, pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio. Dėl to atsakovei iš pareiškėjo priteistina 324 Eur (400 Eur x 81 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. papildomą sprendimą pakeisti, sumažinant iš pareiškėjo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 807,28 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų 28 centų).

Priteisti atsakovei M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.