- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-716-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00735-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- M. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei M. T., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas, tėvas) teismo prašė iki ieškinio padavimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti vykdymą civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo dalies, kuria šalių nepilnamečio vaiko D. T. (toliau – ir nepilnametis, vaikas, sūnus) gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina M. T., ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą (iki teismo sprendimo priėmimo) su tėvu (pareiškėju), nutartį pavedant vykdyti skubiai; 2) sustabdyti vykdymą civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovė su sūnumi bendrauja taip: a) kiekvienais kalendoriniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio, pasiimdama vaiką nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. iš jo gyvenamosios vietos, ir grįždama to paties savaitgalio sekmadienį nuo 19 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. į jo gyvenamąją vietą; 3) sustabdyti vykdymą civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo dalies, kuria iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 250 Eur ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiam vaikui po 250 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant pareiškėją, išlaikymo lėšų sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas tėvui (pareiškėjui) pasakoja apie jo gyvenimo sąlygas ir bendravimą su mama (atsakove). Vaiko teigimu, mama juo nesirūpina, sūnus turi prižiūrėti ne tik savo seserį I. T., gim. (duomenys neskelbtini), bet ir mamos sugyventinio jaunesnio amžiaus vaikus. Vaikai sūnaus priežiūrai yra paliekami ilgai, dažnai net po 3-4 valandas, jo mama neatsiklausia, ar jis sutinka prižiūrėti kitus mažamečius vaikus. Dėl to sūnus negali ruošti pamokų. 2023 m. gruodžio mėnesį tuo metu (duomenys neskelbtini) metų buvęs D. T. buvo paliktas vienas namuose per visą naktį visiškai be suaugusiųjų priežiūros, dėl ko patyrė stresą. Toks motinos elgesys yra labai neapdairus ir nerūpestingas vaiko atžvilgiu, kadangi taip sūnui sukeliamas stresas ir vaikui nėra užtikrinamas tinkamas saugumas. Šalių sūnus buvo patyręs fizinę traumą, dėl to gavo draudimo išmoką, tačiau draudiminio įvykio pinigai nebuvo panaudoti sūnaus tenkinti, tikėtina, jog jie buvo išleisti asmeninėms atsakovės reikmėms. Atsakovės sugyventinis gyvena kartu su ja ir jos vaikais, jis nesutaria su vaiku, jį engia, vaikas jaučia antipatiją iš mamos sugyventinio jo atžvilgiu, vyras nelabai nori su juo bendrauti ar sutarti, nededa pastangų juo rūpindamasis ar kitaip prisidėdamas prie sklandaus bendravimo užtikrinimo. D. T. ne kartą yra sakęs, kad jam geriau būtų gyventi pas ieškovą, kuris rūpinasi juo, kadangi mama ir jos sugyventinis to nedaro. D. T. yra pakankamo amžiaus ir brandos, kad galėtų išreikšti savo nuomonę dėl to, kur ir su kuo jis nori gyventi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių anksčiau niekuomet nebuvo jokio ginčo dėl bendravimo tarp ieškovo ir vaikų. Tik dėl vienam ieškovui žinomų aplinkybių ieškovas neišleido vaiko grįžti namo į jo gyvenamąją vietą, kuri teismo sprendimu yra nustatyta su motina. Ieškovas aiškino, kad vaikas serga ir todėl geriau jam neiti per lauką namo, o pabūti kol jis pasveiks pas ieškovą namuose, po to pateikė išgalvotas istorijas, neva sūnui yra labai blogos sąlygos gyventi su motina. Ieškovas be jokio pagrindo neatiduota ir negrąžina vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl ko buvo kreiptasi į policiją ir dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjas veikia priešingai vaiko interesams, jau atskyrė ir bando atskirti sūnų nuo jo sesers, vaikai yra traumuojami, tarp brolio ir sesers yra labai glaudus ryšys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog šiuo metu pateikti ieškinio negali, kadangi nėra įvykęs privalomosios mediacijos procesas, tačiau nenurodė priežasčių, dėl ko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsirado jau dabar, šalims dar nepasinaudojus mediacijos procesu, kurios metu gali būti pasiektas taikus ginčo sprendimo būdas. Iš ieškovo nurodomų aplinkybių matyti, kad nepilnametis šalių sūnus iki tol, kol nustota laikytis teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, gyveno kartu su atsakove, ji rūpinosi sūnaus kasdienine priežiūra, laisvalaikiu, stengėsi, kad sūnui nieko netrūktų. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad iki 2023 m. gruodžio tarp šalių ginčo dėl sūnaus bendravimo ir gyvenamosios vietos nebuvo. Iš šalių rašytinių paaiškinimų ir išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados matyti, kad duomenų apie atsakovės netinkamą elgesį ar netinkamą gyvenimo būdą, kuris keltų grėsmę esminiams vaiko interesams arba kad atsakovė pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis nėra pateikta. Teismas sprendė, kad nėra aplinkybių viseto, būtino spręsti dėl laikinos, esamos ir nusistovėjusios vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Pareiškėjas (ieškovas) neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ar kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko interesams ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė jo interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir ieškovo pateiktą prašymą tenkinti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad apsilankymo metu išklausyta šalių nepilnamečio nuomonė; berniuko teigimu, jis su tėčiu gyvena apie mėnesį. Pas tėvą apsisprendė gyventi, nes pagalvojo, kad čia jam bus ramiau. Jis jau tėvų skyrybų metu norėjo likti gyventi su tėvu, tačiau mama pasakė, kad tokiu atveju labai užsitęs skyrybos, todėl berniukas liko gyventi su mama. Vaiko teigimu, jis su tėvu sutaria geriau nei su mama, su tėvu praleidžia laisvalaikį, su mamos sugyventiniu ir jo vaikais jis sutardavo vidutiniškai, kartais susipykdavo dėl šuns pavedžiojimo ar kai nenorėdavo kur nors su mama važiuoti; jis tvirtai apsisprendęs ir norėtų gyventi su tėčiu, o su mama bendrauti tokia pačia tvarka, kaip jis bendravo su tėčiu, tai yra pas mamą svečiuotis kas antrą mėnesio savaitgalį. Pasidomėjus, ar nepasiilgs sesers, berniukas paaiškino, kad su seserimi matysis kiekvieną savaitgalį pas mamą arba pas tėtį. Institucija padarė išvadą, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vieta nustatyti su ieškovu neprieštarauja vaiko interesams. Skundžiama nutartis nėra grįsta išsamiu ir visapusiškų įrodymų bei faktinių aplinkybių ištyrimu, neparemta vaiko nuomone.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-273/2021, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S- 301-524/2021).
1.3. Teismas nesirėmė bei nesivadovavo vaiko nuomone. Šalių sūnus yra pakankamai brandus ją reikšti, jam greitai sueis (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini). Sūnus aiškiai ir argumentuotai nurodė, kad nori gyventi su tėvu, ne su mama, nurodė išvykimo gyventi pas tėvą priežastis: noras ramiai mokytis, nesutarimai su mamos draugo 4 paaugliais vaikais, kurie dienomis būna su juo, mama, mamos sugyventiniu ir sese 2 kambarių bute.
1.4. Nepilnamečio vaiko teigimu, 2023 m. gruodžio mėnesį, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis buvo paliktas vienas namuose per naktį be suaugusiųjų priežiūros, dėl ko patyrė stresą. Toks motinos elgesys yra labai neapdairus ir nerūpestingas vaiko atžvilgiu, kadangi taip sūnui yra sukeliamas stresas ir neužtikrinamas tinkamas saugumas. Vaikas taip pat yra teigęs, jog dažniausiai jis valgo tik sumuštinius, kuriuos dažniausiai pasigamina pats, mama nesistengia gaminti jam maisto. Paliekant vaikus vienus namie, grįžę iš mokyklos jie dažniausiai valgo tai, ką randa namie arba pasidaro patys iš turimų maisto produktų, tačiau nesunku suvokti, kad mažametis vaikas dar nemokės pasigaminti maisto arba negalės jo įsigyti, jei mama, kaip mažamečių vaikų lėšų tvarkytoja, neduos vaikams pinigų tam, kad jie nusipirktų pietus. Tėvas rūpinasi vaiku ir jo interesais, sūnus nuolat prašo tėvo pabūti pas jį ilgiau, su juo gyventi, jis nenori vykti į teismo nustatytą gyvenamąją vietą, t. y. pas mamą, kadangi, vaiko teigimu, jam yra suteikiama daugiau priežiūros pas tėvą, jis jaučiasi laimingesnis, tėvas praleidžia daugiau laiko su vaiku, rūpinasi jo ugdymu.
1.5. Nepilnamečio sūnaus teigimu, mamos sugyventinis su juo nesutaria ir jį engia, vaikas jaučia antipatiją iš mamos sugyventinio jo atžvilgiu. Mamos sugyventinis nelabai nori su juo bendrauti ar sutarti, nededa pastangų juo rūpindamasis ar kitaip prisidėdamas prie sklandaus bendravimo užtikrinimo. Berniuko teigimu, mamos sugyventinio šeimoje ne kartą yra lankiusios vaiko teisių atstovės dėl vieno iš vaikų nederamo elgesio.
1.6. Teismas nepagrįstai taikė ypač aukštą, baudžiamajame procese taikomą įrodinėjimo standartą, nevertino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių (tiek dėl motinos netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, tiek dėl vaiko išreikšto noro gyventi su tėvu).
Atsiliepimas
1.7. Kritiškai vertintini atsakovės atsiliepime į prašymą nurodomi motyvai, kad tarp ieškovo ir atsakovės niekuomet nebuvo jokio ginčo dėl bendravimo tarp ieškovo ir vaikų ir tik dėl vienam ieškovui žinomų aplinkybių ieškovas neišleido sūnaus grįžti namo į jo gyvenamąją vietą, kuri teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, kad ieškovas atskyrė vaiką nuo mamos - byloje pateikta vaiko nuomonė, vaikas patvirtino, kad savo noru atsisako vykti gyventi pas mamą, kad nori gyventi su tėvu.
1.8. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1175-603/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 157-91612021).
1.9. Teismas netinkamai taikė tarptautinės teisės normas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Teismas neteisingai ir formaliai vertino pateikto prašymo pagrįstumą ir prioriteto šioje ginčo situacijoje neteikė būtent vaiko interesams.
6. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tik ieškovas neišleido vaiko D. T. grįžti namo į jo gyvenamąją vietą, kuri teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove. Ieškovas iš pradžių bandė aiškinti, kad vaikas serga ir todėl geriau jam neiti per lauką namo, o pabūti pas jį, kol pasveiks. Ieškovas, galimai darydamas psichologinį poveikį vaikui, įkalbinėja jį likti gyventi su juo. Ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad šalių sūnui yra labai blogos sąlygos gyventi su atsakove. Po to kai ieškovas neišleido vaiko namo, vaikas nelankė mokyklos. Ieškovas niekada nesidomėjo vaiko ugdymu ir lavinimu, nei karto nebuvo vaiko mokykloje.
2.2. Ieškovas nepagrįstai negrąžina vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo kreiptasi į policiją ir gautas vykdomasis raštas dėl pagalbos susigrąžinant vaiką į nusistovėjusią ir vaikui įprastą gyvenamąją aplinką. Ieškovas veikia priešiškai vaiko interesams, atskyrė sūnų nuo jo sesers, vaikai yra traumuojami. Tarp brolio ir sesers yra labai glaudus ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovės ir laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir nustatyti laikiną skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
12. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
14. Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, be kita ko, panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjų V. T. ir M. T. apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų V. T. ir M. T. (duomenys neskelbtini) Sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečių vaikų D. T., I. T. gyvenamoji vieta iki vaikų pilnametystės nustatoma su pareiškėja M. T. (Sutarties 1.1 punktas); kad pareiškėjas V. T. nepilnamečiams vaikams teiks periodinėmis išmokomis po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją M. T. (Sutarties 2.1-2.2 punktai). Sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.
16. Apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę, kad jis norėtų gyventi su tėčiu, o su mama bendrauti tokia pačia tvarka, kaip jis bendravo su tėčiu; tai, kad nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove vaikui yra nesaugi, nes, vaiko teigimu, mama juo nesirūpina, vaikas turi prižiūrėti ne tik savo seserį, bet ir mamos sugyventinio jaunesnio amžiaus vaikus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
17. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus su atsakove gyveno iki 2024 m. sausio vidurio, kartu su jais gyvena ir šalių nepilnametė dukra, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Nuo 2024 m. sausio vidurio iki skundžiamos nutarties priėmimo nepilnametis vaikas gyveno su pareiškėju.
21. Sutiktina su apeliantu, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje akcentuojama vaiko nuomonės išklausymo svarba, visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant vaiko norus turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (šiuo atveju laikinosios) nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta gyvenamoji vieta ir kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Taip pat ir bylą nagrinėjant iš esmės bus įvertintas vaiko noras, kaip ir tai, ar vaiko noras neprieštarauja paties vaiko interesams. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nėra aplinkybių viseto, būtino spręsti dėl esamos ir nusistovėjusios vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove jam būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Be to, byloje šiuo metu nėra patikimų įrodymų (išskyrus pareiškėjo teiginius), patvirtinančių, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nepilnametis vaikas. Jis tik pažymėjo, kad pas tėvą apsisprendė gyventi, nes pagalvojo, kad čia jam bus ramiau; su tėvu sutaria geriau, negu su mama, su tėvu praleidžia laisvalaikį; su mamos sugyventiniu ir jo vaikais jis sutardavo vidutiniškai, kartais susipykdavo dėl šuns pavedžiojimo ar kai nenorėdavo kur nors su mama važiuoti.
24. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, tačiau apeliantas, nurodydamas, kad pas mamą nesaugu nepilnamečiam sūnui, kad ji negamina vaikui valgyti, todėl jis dažniausiai valgo tik sumuštinius, kuriuos dažniausiai pasigamina pats, tuo pačiu nekelia klausimo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jo nepilnametei dukrai sudarymu.
25. Be kita ko, sprendžiant dėl poreikio taikyti byloje pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, reikšminga aplinkybe laikytina ir nepilnamečio vaiko mokytojos pateikta informacija, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, reguliariai lanko mokyklą, savo pareigas atlieka sąžiningai ir atsakingai. Jo mokymosi vidurkis 8,77. Mama nuolat bendrauja su auklėtoja ir mokytojais, lankosi mokyklos ir klasės susirinkimuose. Kartu dalyvauja ir patėvis ir nuoširdžiai domisi vaiko pasiekimais. D. tikrojo tėčio V. T. neteko matyti nei karto. Jis niekada nesidomėjo, kaip sekasi sūnui. Informacija žurnale TAMO pradėjo domėtis tik prieš kelias dienas. Po žiemos atostogų nuo sausio 15 d. iki sausio 26 d. nepilnametis vaikas nelankė mokyklos, tuo metu gyveno pas tėvą, praleistos pamokos nebuvo pateisintos.
26. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantas Kauno apylinkės teismui 2024 m. balandžio 10 d. pateikė ieškinį dėl atsakovei M. T., kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje e2YT-21053-451/2022 dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo civilinėje byloje e2YT-21053-451/2022 dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovės 350 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje e2YT-21053-451/2022 dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyti ieškovo pasiūlytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje e2YT-21053-451/2022 vykdymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; nutartį pavesti vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą po 300 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatyti ieškovo pasiūlytą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu teisme užvesta byla Nr. e2-10132-528/2024.
27. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10132-528/2024 atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo ir kitų klausimų (įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą). Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4502-1052/2024 nėra įsiteisėjusi, nes vyksta apeliacijos procesas Kauno apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2S-716-324/2024) pagal 2024 m. vasario 15 d. atskirąjį skundą. Kadangi civilinėje byloje Nr. e2-4502-1052/2024 yra pareikšti analogiški reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šis procesas, kuriame ieškovui gali būti nustatytas terminas ieškiniui pareikšti, nėra baigtas. Dėl to teismas konstatavo, kad teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pasibaigus procesui civilinėje byloje Nr. e2-4502-1052/2024, priklausomai nuo baigties ieškovas galės teikti ieškinį minėtoje byloje arba atskiroje byloje.
28. Kauno apylinkės teisme 2024 m. balandžio 22 d. gautas ieškovo ieškinys atsakovei M. T., kuriuo prašoma: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje e2YT-21053-451/2022 dalį dėl nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamosios vietos nustatymo, ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteisti kas mėnesį mokamą 350 Eur dydžio periodinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti ieškovo pasiūlytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Tuo pagrindu Kauno apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-10759-877/2024.
29. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas šioje nutartyje nurodė iš esmės tapačius motyvus, kaip ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-10132-528/2024, t. y. kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-4502-1052/2024 nėra pabaigtas, todėl ieškovas neturėjo teisės pateikti ieškinio dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimu.
30. Taigi pats pareiškėjas, pakartotinai 2024 m. balandžio 22 d. teikdamas Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teismo jau neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kas rodo, jog ir jis nebeįžvelgė grėsmės vaiko interesų pažeidimui.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
31. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgijo atsakovė, kuri pateikė prašymą ir įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtinto maksimalaus dydžio.
32. Išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, bylos Nr. e2-4502-1052/2024, Kauno apylinkės teisme iškeltos pagal šį jo prašymą, procesas yra baigtas (joje nėra nustatytas ieškinio pateikimo terminas, kuris pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį yra nustatomas tada, kai teismas pritaiko laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo), todėl atsakovei iš pareiškėjo priteistinos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.