- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-1471-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09170-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- V. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. atstovo advokato A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei L. P., kuriame prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nepilnamečio vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; nepilnamečio vaiko P. P. išlaikymui priteisti iš atsakovės 180,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko P. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.
3. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu atsakovė nuteista už smurtavimą prieš nepilnametį vaiką ir tai jos antrasis teistumas už smurtą prieš savo sūnų. 2021 m. kovo 13 d. ieškovas pasiėmė sūnų iš atsakovės namų, vaikas grįžti pas atsakovę nenori, nes motinos namuose dažnai girtuokliaujama. Ieškovo nuomone, nenustačius sūnaus gyvenamosios vietos su juo būtų pažeisti vaiko interesai, nes, atsakovė jau ne vieną kartą naudojo fizinį smurtą, girtauja ir vedasi į namus svetimus vyrus. Šiuo metu atsakovės veiksmai ir elgesys neabejotinai galėtų kenkti ir būti priešingi šalių nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė neskiria jokio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. P. po 120,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą paskyrė nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko P. P. gyvenamąją vietą su ieškovu.
5. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, taip pat tai, kad įstatymas numato imperatyvią abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, padarė išvadą, kad protingiems minimaliems nepilnamečio vaiko, neturinčio specialių poreikių (tokių įrodymų nepateikta), poreikiams tenkinti prašoma laikino išlaikymo suma yra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.
6. Teismas padarė išvadą, jog šalių ginčo nagrinėjimo metu yra būtina nustatyti ir laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, laikina vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, o prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės atmesti, arba perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Iš tikrųjų vaikas gyveno ir toliau nori gyventi su atsakove, tik įtakotas tėvo bijo grįžti pas atsakovę. Jei vaikas nebūtų norėjęs gyventi su atsakove, jis nebūtų su ja gyvenęs iki pat 2021 m. gegužės 22 d. Ieškovas išsivežęs sūnų savaitgaliui, neleido jam grįžti pas atsakovę;
1.2. Teismas, nenustatydamas bendravimo tvarkos, iš viso apribojo atsakovei galimybę bendrauti su sūnumi;
1.3. Atsakovė buvo nuteista už smurtą prieš sūnų dėl įvykio, kuris buvo prieš daugiau kaip dvejus metus. Toliau visą laiką sūnus gyveno su atsakove ir jokių smurto atvejų nebuvo. Ieškovė, siekdama tinkamai auginti ir auklėti sūnų, užsikodavo nuo alkoholio vartojimo ir pabaigė pozityvios tėvystės kursus;
1.4. Ieškovas dėl to, kad jam nereiktų teikti išlaikymo, prašė nustatyti vaiko gyvenamą vietą su juo. Ieškovas neturi jokių įgūdžių išlaikyti sūnų. Teismas šiuo metu privertė nepilnametį vaiką gyventi antisanitarinėmis sąlygomis;
1.5. Teismas priėmė nutartį, kuri turės esminę reikšmę galutiniam sprendimui, net neišklausęs kitos šalies. Nusprendus dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, iš esmės nuspręsta ir dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, nes sprendimo priėmimo metu vaikas gyvens su tuo iš tėvų, su kuriuo teismas nustatė laikiną gyvenamąją vietą;
1.6. Iki galutinio sprendimo priėmimo vaikas nutols nuo skyrium gyvenančio tėvo, nes pripras prie tokios situacijos, todėl tai turės tiesioginę įtaką ir vaiko nuomonei su kuriuo iš tėvų jis pageidaus gyventi. Be to, vaiko nuomonės susiformavimui didelę įtaka turės būtent tas iš tėvų (jo veiksmai), su kuriuo vaikas tuo metu gyvens;
1.7. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, ir pagal tai nustatyti laikiną, kuri greičiausiai vėliau taps ir nuolatine, vaiko gyvenamąją vietą;
1.8. Klausimas turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, suteikiant šalims galimybę išsakyti visus argumentus ir ištiriant visus įrodymus. Iš kurių svarbiausia – išklausyti sūnaus nuomonę. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones net neišklausęs kitos šalies;
1.9. Nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kartu turėtų būti nustatyta ir bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas nustatė tik laikiną gyvenamąją vietą, o bendravimo su atsakove tvarkos nenustatė. Tokiu būdu buvo pažeistos esminės šalių sūnaus teisės bendrauti su abiem tėvais.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė alkoholio buvo atsisakiusi tik trumpam, toliau jį vartojo, ne vieną kartą smurtavo prieš vaiką. Ieškovas niekuomet sūnui nedraudė bendrauti su atsakove, todėl ir neprašė nustatyti atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarkos. Šiuo metu per daug rizikinga palikti sūnų nuolatiniam gyvenimui su atsakove dėl jos vedamo gyvenimo būdo. Atsakovė yra ne kartą bausta ir administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą;
2.2. Sūnui atsikrausčius pas tėvą, atsakovė piktybiškai neatidavė sūnaus mokymosi priemonių, nesuteikė ieškovui nuotolinio mokymo prisijungimų;
2.3. Atsakovė negali suteikti tokių gyvenimo sąlygų vaikui kaip ieškovas. Ji gyvena pas seserį mažame bute, pas ją dažnai lankosi svetimi vyrai, vyksta išgertuvės. Ieškovas gyvena nuosavame name, kur sąlygos augti vaikui yra geros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl įrodymų prijungimo
10. Atsakovės atstovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus (pagalbos planus, vaiko medicininius dokumentus, pažymėjimas apie efektyvios tėvystės kursus). Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos, medžiagos nustatyta, kad atsakovės atstovo kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai byloje jau yra pateikti su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Kadangi byla yra vedama elektronine forma, apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo kartu su atskiruoju skundu pakartotinai pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina.
Dėl atskirojo skundo
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, gyvenantys skyrium. Šalių nepilnametis vaikas iki 2021 m. kovo 14 d. gyveno su atsakove. Šiuo metu vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškovu. Atsakovė vaikui išlaikymo neteikia.
13. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
15. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
16. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkinimas iš esmės yra vaiko faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo įteisinimas, kadangi vaikas iki 2021 m. kovo 14 d. gyveno su savo motina – atsakove. Ieškovas vaiką paėmė gyventi pas save. Ieškovas nurodė, kad vaikas nenori grįžti pas atsakovę, nori gyventi su ieškovu, atsakovė girtuokliauja ir galimai smurtauja vaiko atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai, kuriais yra grindžiamas galimas atsakovės girtuokliavimas ar smurto vaiko atžvilgiu vartojimas, yra prieštaringi. Atsakovė yra nuteista už smurtavimą šalių vaiko atžvilgiu, tačiau nusikalstama veika yra padaryta prieš dvejus metus. Ieškovas taip pat yra nuteistas už smurtavimą prieš atsakovę. Ieškovo nusikalstama veika yra padaryta prieš šešerius metus. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės alkoholio vartojimą ieškovo vaiko paėmimo momentu. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ji deda pastangas atsisakyti alkoholio vartojimo. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino.
18. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir kitų svarbių aplinkybių klausimui dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti. Nesiaiškino, ar šalių sūnaus gyvenimo sąlygos faktinėje gyvenamojoje vietoje su ieškovu labiau atitinka vaiko interesus, nei gyvenamojoje vietoje su atsakove. Šiuo konkrečiu atveju yra svarbi ir išvadą teikiančios institucijos nuomonė apie faktines gyvenimo sąlygas šalių gyvenamosiose vietose bei paties vaiko nuomonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo tikslinga spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tokiu būdu išsiaiškinant ir kitos šalies bei institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomones. Pažymėtina, kad pirmenybė turi būti taikoma tinkamam laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pasielgė atvirkščiai - pirma išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo.
19. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, išaiškinti ne tik aukščiau nurodytas svarbias aplinkybes vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymui bet ir, ar nepilnametis vaikas, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų šiuo metu gyvena, turi galimybę matytis ir bendrauti su abiem tėvais, ir nustačius, kad ši nepilnamečio vaiko teisė nėra užtikrinta, įvertinus abiejų šalių nuomones, spręsti klausimą dėl laikinos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišsiaiškino visų prašymo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.