Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-28-577/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: e2A-28-577/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-01041-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-28-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01041-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bobcatus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Bobcatus“ 76 220 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. šalys sudarė transporto nuomos sutartį Nr. 202001 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė nuomojo atsakovei transporto priemones. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. už suteiktas nuomos paslaugas ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų už 99 220 Eur. Pateiktas sąskaitas atsakovė privalėjo apmokėti per 30 dienų, tačiau jų laiku neapmokėjo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog iš viso atsakovė sumokėjo 23 000 Eur.

3. Dublike ieškovė patikslino, jog atsakovė sumokėjo, iš viso 29 500 Eur, ir pareiškė atsisakanti dalies (6 500 Eur) ieškinio reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės 69 720 Eur skolą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad pasibaigus 2020 m. birželio 1 d. numatytam sutarties terminui atsakovė sutartimi išsinuomotų transporto priemonių ieškovei negrąžino, toliau jomis naudojosi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Buvo sutarta, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. už visų transporto priemonių nuomą bus mokamas 4 114 Eur dydžio nuomos mokestis, nes vykdant sutartį iškildavo sunkumų gauti iš atsakovės tikslią ir patikimą informaciją apie faktiškai dirbtą nuomojamos technikos laiką, kaip tai buvo numatyta nuomos sutarties 3.2 punkte. Ieškovė laiko, kad 2020 m. birželio 1 d. nuomos sutartis tapo neterminuota.

5. Pagal Sutarties 2.1 punktą nuomojamos technikos remontą savo sąskaita turėjo atlikti nuomininkas, t. y. atsakovė, todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė išrašytų sąskaitą už nuomojamos technikos remontą, ieškovė tokios sąskaitos neprivalėtų apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovės UAB „Primestus“ atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, kitą ieškovės UAB „Primestus“ ieškinio dalį patenkino, priteisė ieškovei UAB „Primestus“ iš atsakovės UAB „Bobcatus“ 69 720 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės 1 245 Eur žyminį mokestį ir 13 Eur pašto išlaidas valstybei.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažįsta skolą pagal dvylika pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2021 m. birželio 10 d. Pažymėjo, jog procesiniuose dokumentuose atsakovė kvestionavo 7 063,47 Eur (su PVM) skolos dalį už transporto priemonių remonto paslaugas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu šių argumentų atsisakė. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Nr.: 68, 73, 77, 81, 82, 83, 90, 95, 96, 100, 102, 103), kurių suma 41 624 Eur, atsakovė sumokėjo 29 500 Eur. Nesant ginčo, teismas plačiau dėl 12 124 Eur dydžio skolos nepasisakė.

8. Spręsdamas dėl PVM sąskaitų faktūrų (Nr.: 105, 106, 107, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123), išrašytų laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (kurių bendra suma 57 596 Eur), teismas nurodė, kad tiek proceso šalių (jų atstovų), tiek liudytojų P. T. ir V. M. parodymai leidžia daryti išvadą, jog šalis nuomos sutartiniai teisiniai santykiai siejo ir po Sutarties termino pabaigos, nes transporto priemonės liko atsakovės žinioje ir pastaroji jomis naudojosi (galėjo naudotis) pagal paskirtį. Atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad po Sutarties termino pabaigos teisiniai santykiai tarp šalių būtų transformavęsi į neatlygintinos pasaugos teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitų faktūrų pateikimo atsakovei faktą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Iš ieškovės paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, liudytojo P. T. parodymų teismas nustatė, kad atsakovei prievolę mokėti nuomos mokestį netinkamai (ne laiku) vykdant per visą Sutarties galiojimo terminą, šalys sutarė toliau transporto priemonių naudojimo laiko apskaitos nefiksuoti ir nustatyti konkrečią nuomos kainą – 4 114 Eur (su PVM) už tris transporto priemones. Apie Sutarties 3.2 punkte įtvirtintą nuomos mokesčio mokėjimo pareigos atsakovės netinkamą vykdymą liudija ir išrašas iš banko sąskaitos.

9. Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų apie negalėjimą išsinuomotomis transporto priemonėmis naudotis, nepagrindus kitokio susitarimo su ieškove dėl nuomos kainos, liudytojams patvirtinus, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo perduotos, teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą įrodė, o atsakovė – objektyvių įrodymų ir (ar) pagrįstų argumentų, kurie sudarytų prielaidas (pagrindą) atleisti ją nuo pareigos apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras, į bylą nepateikė. Atsakovės argumentus apie galbūt ieškovės pareigos mokesčių administratoriui deklaruoti PVM netinkamą vykdymą teismas laikė nesusijusiais su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, todėl nevertino.

10. Atsakovei neįvykdžius pareigos sumokėti ieškovei nuomos mokesčio skolą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 69 720 Eur (99 220 Eur pagal visas PVM sąskaitas faktūras) – 29 500 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Bobcatus“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 57 596 Eur priteisimo ir šią ieškinio dalį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai (per tarpininką); buvo sutarta, kad už transporto priemonių Renault K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Renault K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Renault C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ST, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitys su ieškove. Nors transporto priemonės buvo atsakovės žinioje, tačiau jomis naudojosi ir kiti asmenys (ieškovė kitiems asmenims taip pat nuomodavo transporto priemones).

11.2. 2020 m. birželio 1 d. transporto nuomos sutartis Nr. 202001 nėra pasirašyta, atsakovė nesutinka, kad būtent tokia sutartis buvo sudaryta, nes šalių nesiejo santykiai, kurie numatyti minimoje sutartyje. Šalys dėl nuomos mokesčio buvo susitarusios, kaip numatyta 3.1 ir 3.2 punktuose.

11.3. Dalis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (PRIM105, PRIM106, PRIM107, PRIM113, PRIM114, PRIM115, PRIM116, PRIM117, PRIM118, PRIM119, PRIM120, PRIM121, PRIM122, PRIM123) išrašytos savavališkai atgaline data; nėra pagrįsta, už kokio transporto nuomą paskaičiuota vienoda suma. Šių sąskaitų atsakovė nėra gavusi ir su jomis susipažino tik teisme.

11.4. Atsakovė niekada neišreiškė valios nuomotis iš ieškovės transporto priemones po 2021 m. birželio mėnesio. Be to, ieškovė neturėjo teisės nuomoti transporto priemonių, nes jų nebeturėjo. Pasibaigus transporto nuomos sutarčiai, ieškovei buvo pranešta, jog toliau nėra poreikio nuomotis techniką ir pasiruošta jos grąžinimui. Abipusiu susitarimu nuspręsta, kad prireikus atsakovė sunkvežimiais galės naudotis, o mėnesio pabaigoje sąskaitos bus išrašomos pagal dienas, kurias transporto priemonės faktiškai buvo naudojamos. Atsakovė nurodė, kad ieškovė buvo dingusi (po FNTT kratos) ir transporto priemonėmis nebuvo galimybės naudotis.

11.5. Atsakovė prideda elektroninius laiškus, kurie pagrindžia, kokiu būdu buvo teikiamos sąskaitos. Pažymi, kad tik 2020 m. gruodžio 2 d. buvo siunčiama sutartis pasirašyti, kuri skiriasi nuo byloje esančios sutarties. 2022 m. kovo 7 d. atsakovei buvo siunčiama sutartis su kita įmone (UAB „Interlan“).

11.6. Ieškovės išrašytos ir ginčytinos sąskaitos nėra įtrauktos į i.SAF (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemis).

11.7. Iš šalių elgesio ir veiksmų galima konstatuoti, kad buvo susitarta dėl transporto priemonių nuomos pagal faktą. Atsakovė nesutinka, kad pasibaigus nuomos terminui, ji su ieškove susitarė fiksuoti pastovią kainą. Atsakovės teigimu, nelogiška tartis dėl tokio dydžio kainos, nes prieš tai išrašomų sąskaitų sumos buvo mažesnės negu ginčijamų sąskaitų.

11.8. Šalių elgesys nesuponuoja fakto, kad šalys susitarė pakeisti sutarties esminę sąlygą, t. y. sutarties kainą. Vien suinteresuotų asmenų (liudytojų) parodymai, kurie nebuvo nuoseklūs ir skyrėsi vieni nuo kitų, negali įrodyti nenaudingo (atsakovei) sutarties pakeitimo. Ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų (sutarties priedo, naujos sutarties, susirašinėjimo elektroniniais laiškais, elektroninių laiškų, kad sąskaitos buvo siunčiamos ir pan.), kurie pagrįstų susitarimą dėl naujos nuomos sutarties mokėjimo tvarkos. Teismas išvadą apie tai, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl tokios sąlygos, padarė netiesioginių įrodymų pagrindu (sąskaitomis, kurios nėra užregistruotos i.SAF, suinteresuotų liudytojų parodymais). Atsakovės įsitikinimu, šių netiesioginių įrodymų nepakanka pagrįsti išvadą, kad atsakovė skolinga ieškovei pagal ginčijamas sąskaitas. Teismas nevertino, kad liudytojai yra susiję su bylos šalimis darbiniais ar verslo santykiais.

11.9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Remtis PVM sąskaita faktūra galima siekiant patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, vertinant ją kartu su kitais įrodymais, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar kitokie sutartiniai santykiai. Kilus ginčui, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

11.10. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė bylos teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant ir sąskaitų nepateikimo i.SAF, tai lėmė nepakankamą teismo sprendimo motyvavimą, liko neatskleista bylos esmė. Išvados, kad buvo sudaryti papildomi susitarimai, nėra pagrindo pripažinti teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Primestus“ atsiliepime į atsakovės UAB „Bobcatus“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

12.1. Ieškovė pripažįsta, kad prie ieškinio buvo pridėtas nepasirašytas sutarties variantas, kuris per atsakovės tarpininką buvo persiųstas apeliantei. Nors pasirašytas sutarties variantas ieškovei nebuvo grąžintas, tačiau atsakovė niekada neneigė tokios sutarties sudarymo fakto. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu apeliantė neteigė ir nesirėmė aplinkybe, kad tokios sutarties šalys nebuvo sudariusios ar buvo sudariusios kitokio turinio sutartį. Apeliantė atsikirtimuose rėmėsi šios sutarties nuostatomis, teigdama, kad sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų terminui, taip pat pripažino sutartyje nurodytų transporto priemonių nuomos įkainių dydžius.

12.2. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės vadovas pripažino, kad pasibaigus sutartyje numatytam terminui, transporto priemonės liko pas apeliantę ir ji galėjo jomis naudotis savo nuožiūra.

12.3. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pasibaigus sutarties terminui abipusiu susitarimu buvo nuspręsta, kad, esant poreikiui, sunkvežimiais bus galima naudotis, o mėnesio pabaigoje, kaip ir buvo iki tol, sąskaitos bus išrašomos pagal faktiškai naudotas dienas, tačiau ieškovė buvo dingusi ir transporto priemonėmis nebuvo galimybės naudotis. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu apeliantė nebuvo nurodžiusi. Priešingai, apeliantės vadovas nurodė, kad transporto priemonėmis buvo naudojamasi. Apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kodėl atsakovė neteikė duomenų apie dienų, kuriomis ji faktiškai naudojosi transporto priemonėmis, kiekį; tai, ieškovės nuomone, patvirtina jos bei liudytojų teiginius, kad, pasibaigus sutarties terminui ir sutarčiai tapus neterminuota, buvo sutarta dėl fiksuoto nuomos mokesčio.

12.4. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikia samprotavimus ir argumentus, kaip teismas turėjo kvalifikuoti šalių sutartinius teisinius santykius. Pasak ieškovės, šie argumentai taikomi aplinkybėms, kurias atsakovė nurodė tik apeliaciniame skunde, tačiau prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Ieškovės įsitikinimu, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei nepateikus objektyvių duomenų apie negalėjimą naudotis išsinuomotomis transporto priemonėmis, nepagrindus kitokio susitarimo su ieškove dėl nuomos kainos (pvz. pagal realų naudojimo transporto priemonėmis laiką ar pan.), o liudytojams patvirtinus, jog ginčo PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo perduotos, darytina išvada, kad ieškovė savo reikalavimą įrodė, o atsakovė – objektyvių įrodymų ir (ar) pagrįstų argumentų, kurie sudarytų prielaidas (pagrindą) atleisti ją nuo pareigos apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras, į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pageidauja žodinio nagrinėjimo apeliaciniame procese, kuriame įsipareigoja dalyvauti kartu su atstovu (advokatu). Pažymėjo, kad pirmojoje instancijoje nebuvo atstovaujama ir negalėjo tinkamai apginti savo teisių.

15. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

17. Apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teisme ji negalėjo tinkamai apginti savo teisių, kadangi jai neatstovavo advokatas. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad atsakovės nurodytos priežastys nesiejamos su būtinybe atlikti procesinius veiksmus, kuriuos galima atlikti tik žodinio proceso metu. Be to, atsakovė nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas netenkino atitinkamų atsakovės prašymų, neatskleidė aplinkybių, ribojusių turėti atstovą (advokatą) bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ir pan. Pažymėtina, kad atsakovės nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus bei įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

19. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: elektroninius laiškus, 2020 m. birželio 1 d. Transporto nuomos sutartį Nr. 202001, 2021 m. rugsėjo 1 d. Transporto priemonių nuomos sutartį Nr. 202109, kurios šalys UAB „Interlan“ bei UAB „Bobcat“, informaciją iš internetinio puslapio rekvizitai.vz.lt. apie ieškovės transporto priemones. Apeliantė nurodė, jog ji bylą vedė be advokato, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kaip reikia pateikti įrodymus. Pasak apeliantės, prie apeliacinio skundo pridėti duomenys patvirtina, kad sąskaitos buvo siunčiamos elektroniniais laiškais ir sutarties pasikeitimo sąlygos buvo derintos elektroniniais laiškais. Pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

20. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė vedė bylą be advokato, negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios apeliantės teikiami įrodymai nebūtų galėję būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė yra juridinis asmuo, kuriai teisme atstovavo jos vadovas, atsakovė pateikė du procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė atsikirtimus dėl reiškiamų reikalavimų, taip pat teikė įrodymus, kuriais grindė savo atsikirtimus. Byloje vyko keletas teismo posėdžių ir teismas ne kartą siūlė šalims teikti papildomus įrodymus. Ieškovės teigimu, apeliantės nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas naujų įrodymų pateikimas, yra nepagrįsti.

21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad ji bylą vedė be advokato ir neturėjo teisinio išsilavinimo, nelaikytinos objektyviomis priežastimis, kurios sutrukdė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nepaaiškino, kokių teisinių žinių trūkumas galėjo apriboti jos galimybę pateikti atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, nenurodė, kas ribojo jos teisę turėti atstovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde net nėra duomenų, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovė sudarė sutartį su advokatu. Apeliantė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti atitinkamas faktines aplinkybes, kurios jai buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad teikiamus įrodymus atsakovė gavo (apie juos sužinojo) tik po teismo sprendimo priėmimo. Būtent atsakovė (jos vadovas) buvo viena iš teikiamo elektroninio susirašinėjimo šalių, todėl akivaizdu, kad atsakovė šiuos įrodymus turėjo. Kitais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti argumentus, jog ieškovė neturėjo teisės nuomoti ginčo transporto priemonių, nes jų nebeturėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo, kaip reikia pateikti įrodymus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme teikė procesinius dokumentus ir įrodymus, kuriais grindė savo atsikirtimus. Taigi įrodymų pateikimo tvarka ir būdai atsakovei buvo žinomi. Byloje vyko ne vienas teismo posėdis, todėl atsakovė turėjo galimybę tiek kreiptis dėl teisinės pagalbos, tiek pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad prašomų priimti naujai teikiamų įrodymų ji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti ir jų nevertina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinta ieškinio reikalavimo dalis dėl 57 596 Eur skolos už transporto priemonių nuomą priteisimo.

25. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl transporto priemonių naudojimo, tačiau nurodo, jog prie ieškinio pridėta 2020 m. birželio 1 d. transporto nuomos sutartis Nr. 202001 nėra pasirašyta ir nesutinka, kad būtent tokia Sutartis buvo sudaryta, t. y., jog jas siejo santykiai, kurie numatyti Sutartyje. Pasak apeliantės, šalys nebuvo sudariusios nuomos sutarties, tačiau iš esmės dėl nuomos mokesčio buvo susitarusios, kaip numatyta Sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose.

26. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paminėti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo vertinimui, be to, jie yra prieštaringi. Nors ieškovės pateiktoje Sutartyje nėra šalių parašų, apeliantė nenurodė, kokios konkrečiai Sutarties sąlygos neatitiko faktinio šalių susitarimo, neatskleidė, kokie kiti (nei pagal ieškovės pateiktą Sutartį) teisiniai santykiai siejo ginčo šalis, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jos teiginius, kad ginčo laikotarpiu ieškovė nuomojo transporto priemones ir kitiems asmenims, sutiko su ieškovės reikalavimais dėl skolos dalies, kurie kildinami būtent iš Sutarties.

27. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsniu, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.181 straipsnio 1 dalį, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

28. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 478 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.

29. Ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio 1 d. Sutartimi šalys susitarė dėl jos galiojimo iki 2021 m. birželio 1 d., t. y. ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, nėra. Taigi aplinkybė, kad Sutartis nepasirašyta savaime nereiškia, jog Sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, jog prie ieškinio pridėtas sutarties variantas per tarpininką buvo persiųstas apeliantei, tačiau ieškovei nebuvo grąžintas. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nekvestionavo ieškovės pateiktos Sutarties, o apeliaciniame skunde neįrodinėjo konkrečių Sutarties sąlygų neatitikimo faktiniam susitarimui, pripažino susiklosčiusius transporto priemonių nuomos santykius, ieškovės į bylą pateiktoje Sutartyje nustatytas atsiskaitymo sąlygas, sutarties terminą, neginčijo pareigos apmokėti iki sutartyje aptarto termino pabaigos ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

30. Apeliantė iš esmės siekė (ir siekia) įrodyti, kad pasibaigus nuomos terminui ji neišreiškė valios toliau iš ieškovės nuomotis transporto priemones, nesutinka, kad su ieškove susitarė fiksuoti pastovią kainą. Atsakovės teigimu, pasibaigus transporto nuomos sutarčiai, abipusiu susitarimu buvo nuspręsta, kad, esant poreikiui, atsakovė sunkvežimiais galės naudotis, o mėnesio pabaigoje sąskaitos bus išrašomos pagal dienas, kuriomis transporto priemonės faktiškai buvo naudojamos.

31. Pagal CK 6.496 straipsnį, terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.481 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

32. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

33. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.481 straipsniu, proceso šalių (jų atstovų), liudytojų P. T. ir V. M. parodymais, padarė išvadą, kad proceso šalis nuomos sutartiniai teisiniai santykiai siejo ir po Sutarties termino pabaigos, nes transporto priemonės liko atsakovės žinioje ir pastaroji jomis naudojosi (galėjo naudotis) pagal paskirtį. Teismas nurodė, kad atsakovė nei įrodė, nei įrodinėjo, jog po Sutarties termino pabaigos teisiniai santykiai tarp šalių būtų transformavęsi į neatlygintinos pasaugos teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šioms išvadoms.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų ar byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, jog atsakovei išnuomotos transporto priemonės nebuvo grąžintos ieškovei ir kad jomis atsakovė naudojosi (galėjo naudotis), juolab, išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad atsakovės atstovas pripažino tokį faktą (2023 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 56 sek. – 38 min. 01 sek.). Apeliantės teiginys, kad ieškovė buvo dingusi ir todėl transporto priemonėmis nebuvo galimybės naudotis, įvertinus nustatytą aplinkybę, jog transporto priemonės buvo atsakovės žinioje, pripažintinas nepagrįstu.

35. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės nuomoti transporto priemonių, nes jų nebeturėjo, transporto priemonės ieškovei priklausė iki 2021 liepos mėnesio, ir kad 2022 m. kovo 7 d. jai buvo siunčiama sutartis su kita įmone (UAB „Interlan“).

36. Minėta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi aplinkybių apie tai, kad ieškovė neturėjo teisės išnuomoti transporto priemonių, o teismas tokių aplinkybių (apie daiktų nuosavybės teisę ar kitą pagrindą, kuriuo remdamasi ieškovė nuomojo transporto priemones) netyrė ir nevertino. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį, nuomotojas gali būti ne tik išnuomojamo daikto savininkas, tačiau ir asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl paminėtų apeliantės argumentų taip pat nepasisako.

38. Apeliantė teigia, jog šalių elgesys nesuponuoja fakto, kad jos susitarė pakeisti sutarties esminę sąlygą, t. y. sutarties kainą, o vien suinteresuotų asmenų (liudytojų parodymai), kurie nebuvo nuoseklūs ir skyrėsi vieni nuo kitų, negali įrodyti nenaudingo atsakovei sutarties pakeitimo. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sąskaitas ir liudytojų parodymus laikė tinkamais įrodymais, be to, teismas neištyrė reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, įskaitant sąskaitų nepateikimo i.SAF.

39. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, pažymėjo, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012). <...> Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

41. Šiuo atveju prie ieškinio pridėtoje Sutartyje nėra išlygų dėl sutarties pakeitimo atitinkama forma. Išvadą apie šalių susitarimą nebefiksuoti transporto priemonių naudojimo laiko apskaitos ir nustatyti konkrečią nuomos kainą (4 114 Eur (su PVM)) už tris transporto priemones, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus.

42. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023).

43. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, susiję su bylos šalimis darbiniais ar verslo santykiais, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, kad liudytojas P. T. veikė kaip tarpininkas. Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jo santykiai su ieškove buvo glaudesni, kad jis veikė išimtinai ieškovės naudai, apeliantė neatskleidė, sąsajų su viena iš šalių neišskyrė. Šis liudytojas patvirtino, kad atsakovei yra perdavęs ir PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už transporto nuomą konkrečia (viena) suma (2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. – 17 min. 35 sek.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad vieną ar dvi sąskaitas su 3 400 Eur suma (be PVM), persiųstas P., jis turėjo (2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 30 sek. – 21 min. 41 sek.). Tai, kad atsakovė nereiškė nesutikimo su pateiktoje sąskaitoje nurodyta suma (tokie įrodymai nepateikti), leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl susitarimo pakeisti nuomos kainą egzistavimo. Aplinkybė, kad atsakovė neapmokėjo minėtų sąskaitų nereiškia tokio nesutikimo, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė buvo įsiskolinusi ir už ankstesnes sąskaitas, kurių išrašymo pagrįstumo neginčijo. Minėta, kad atsakovė pripažino, jog yra naudojusi ieškovės tranporto priemonę ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau įrodymų, kad ieškovei teikė duomenis apie naudojimo laiką, nepridėjo. Be to, nors apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad ieškovės išrašytos ir ginčytinos sąskaitos iki šio laiko nėra įtrauktos į i.SAF, iš ieškovės į bylą pateikto išrašomų sąskaitų faktūrų registro matyti, kad dalis atsakovės ginčijamų 3 400 Eur (be PVM) sumos PVM sąskaitų faktūrų (2021 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra PRIM Nr. 105, 2021 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaita faktūra PRIM Nr. 106) buvo deklaruotos mokesčių administratoriui. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė įrodė savo reikalavimą.

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičDanguolė MartinavičienėAlma Urbanavičienė