- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-464-1020/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. (toliau – A. S. arba pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pastarojo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu A. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 20 d., apie 18.27 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 1,29 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Šiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 289 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Šį nutarimą A. S. apeliaciniu skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2017 m. birželio 21 d. nutartimi A. S. skundą atmetė, po ko minėtas nutarimas įsiteisėjo.
Šalies argumentai
2017 m. rugsėjo 29 d. A. S. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kartu pridėdamas aktualius dokumentus. 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas A. S. prašymo netenkino. Anot teismo, nors A. S. yra įvykdęs visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jam buvo skirtas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir toks sprendimas priimtas įvertinus visas svarbias administracinei nuobaudai skirti aplinkybes. Teismas akcentavo, jog įstatymas prioritetu laiko visuomenes interesą į saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių; tuo tarpu darbinės veiklos vykdymas nėra toks ypatingas kriterijus, kuris pats savaime lemtų specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą – priešingai, asmuo, kuriam teisė vairuoti yra būtina dėl jo darbo, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, todėl minėti pareiškėjo argumentai (taip pat ir galimybės du nepilnamečius vaikus vežioti į atitinkamas vietas ir rūpinimosi broliu apsunkinimas) negali būti laikomi pagrindu trumpinti nuobaudos terminą. Apylinkės teismas pabrėžė, jog asmens, padariusios teisės pažeidimą nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas, o apie galimas tokio veikimo pasekmes asmenys yra informuojami iš anksto – įstatyme įtvirtinant atitinkamus draudimus.
Skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, informaciją apie jo baustumus administracine tvarka, jam nustatytą girtumo laipsnį ir šiais duomenimis nesivadovavo, dėl ko nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir Lietuvos teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose, A. S. teigia, kad teismui nurodė ne tik visas būtinas formalias ATPK 329 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau pateikė ir visą reikalingą dokumentaciją, nurodė motyvus, aplinkybes, kurios jį charakterizuoja teigiamai. Pateikdamas analogiškas aplinkybes kaip ir prašyme apylinkės teismui, pareiškėjas bijo, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones tolesnio neturėjimo, jis gali prarasti darbą ir pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjas tikina, jog dėl to, ką padarė ne tik gailisi, bet jam dėl to ir gėda, jis turėjo laiko suvokti, kokios skaudžios yra šio poelgio pasekmės ne tik jam, bet ypatingai jo artimiesiems; jis tapo brandesnis, atsakingesnis, todėl yra tikras, kad jau šiuo metu administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti. Pasak A. S., teismas priimdamas sprendimą nevertino jo asmenybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo požiūrio, elgesio nuobaudos vykdymo metu, ir dėl to nepagrindė manymo, ar jo atžvilgiu toliau taikant aptariamą administracinio poveikio priemonę bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepakankamai argumentuotas, motyvuotas ir aiškus, neatitinka procesiniams sprendimams keliamų reikalavimų ir vien dėl to negali būti pripažintas teisėtu. Reziumuodamas, pareiškėjas teigia, kad poveikio priemonės ilgesnis taikymas jam sukeltų neproporcingai didelius nepatogumus, kurie yra susiję su jo artimaisiais ir jo darbinių funkcijų atlikimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
A. S. skundas netenkinamas.
Susipažinęs su bylos medžiaga, skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas, yra teisėta ir pagrįsta.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl šios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė jos paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) jau nenumato galimybės teikti prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, taigi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ANK nuostatos netaikytinos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-427-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-350-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas byloje Nr. ATP-267-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-304-487/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. ATP-311-190/2017).
Pažymėtina, kad paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, daro išvadą, kad šiuo atveju formaliai egzistuoja visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą: A. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 121-123); jis sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 106); jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 109); praėjo vairuotojo sveikatos medicinos patikrinimą ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 110-111); bylos medžiagoje nėra duomenų apie jo teistumą; darbovietėje A. S. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 112). Taip pat apylinkės teismas konstatavo, jog nuo sprendimo, kuriuo A. S. buvo atimta specialioji teisė, priėmimo dienos, praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, kuriam ji buvo atimta.
Nepaisant minėtų aplinkybių, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-82-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-724-843/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-676-312/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-907-468/2015).
Apygardos teismas pažymi, kad A. S. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris laikytinas vienu pavojingiausių tokio pobūdžio pažeidimų. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus A. S. elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams: iš bylos esančių liudytojų parodymų ir kitų duomenų akivaizdu, jog vairuodamas neblaivus ir pavojingai manevruodamas kelyje, jis kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje A. S. kėlė versiją dėl to, jog jis neblaivus nevairavo – alkoholio išgėrė jau tik grįžęs namo, ypatingai pažymint, jog tokios gynybinės versijos A. S. laikėsi viso proceso metu, iki jo atžvilgiu buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis, ir sprendimas A. S. pripažinti kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įsiteisėjo. Šių aplinkybių pagrindu, Vilniaus apygardos teismas daro išvadą, jog A. S. ne tik padarė pavojingą teisės pažeidimą, tačiau vykusio proceso metu siekė išvengti dėl to gresiančios administracinės atsakomybės. Įvertinus jo pavojingų veikų pobūdį ir jo paties nenuoširdumą proceso metu, konstatuotina, jog vien A. S. nurodomos formalios aplinkybės leidžiančios taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra pakankamos sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Skunde be kita ko nurodoma, jog sprendžiant ar asmens atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos, apylinkės teismas taip pat turėjo įvertinti pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo požiūrį ir elgesį nuobaudos vykdymo metu ir kitus kriterijus. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamo nutarimo turinį, nesutinka su pareiškėju, kad šios aplinkybės teismo nebuvo vertinamos. Viena vertus, neturėdamas teisės vairuoti, A. S. panašaus pobūdžio pažeidimų ir objektyviai negalėjo padaryti, todėl teigti, kad dėl to administracinio poveikio priemonė pasiekė savo tikslus jau šiuo momentu, nėra pagrindo. Aukščiau minėtoje pastraipoje minimos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje taip pat nebuvo nustatyta, tačiau nepaisant to, jo atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytą teisės pažeidimą, į tai, kad A. S. praeityje administracine tvarka baustas nebuvo, buvo skirtas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas (b. l. 68). Taigi, apygardos teismo vertinimu, A. S. nurodomi kriterijai buvo įvertinti tiek sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą, tiek prašymą dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo.
Skundu kaip viena iš aplinkybių, neva reikšmingų trumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvardijami A. S. darbiniai interesai: kad dėl besitęsiančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo, jis gali prarasti darbą ir tokiu būdu netektų savo pragyvenimo šaltinio. Apygardos teismas pažymi, jog A. S. šioje apimtyje nėra visiškai nuoseklus. Prašyme apylinkės teismui pareiškėjas nurodė, kad jo atliekamas darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, tačiau pagal darbo pobūdį tenka vykti pas užsakovus, ką patvirtina ir pareiškėjo darbovietė (b. l. 100, 112). Tuo tarpu skunde apygardos teismui, pareiškėjas jau nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti gali prarasti darbą, dėl to, kad pagal darbo pobūdį jam reikalinga šią teisę turėti (b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepaisant teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo, A. S. nepraranda galimybės apskritai užsiimti darbine veikla, t. y. nepaisant to, kad teisės vairuoti A. S. neturi, jis išlaiko dabartinį darbą, o deklaratyvūs bei nenuoseklūs teiginiai, dėl neva esančios rizikos prarasti darbą, laikytini siekiu nepagrįstai anksčiau nustatyto laiko, nesant išimtinių aplinkybių, atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Atitinkamai dėl jo šeimos interesų galimo pažeidimo ir toliau ribojant jo teisę vairuoti, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, jog A. S. neabejotinai žinojo, kad jo neteisėti veiksmai gali lemti šios teisės netekimą ir iš to sekančių kitų neigiamų pasekmių atsiradimą, tačiau tai jo neatgrasė nuo priešingo teisei bei pavojingo veikimo.
Pabrėžtina ir tai, jog už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą įstatymas numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu nenustatė jokių A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir nepaisant to, skyrė minimalų sankcijoje nurodytą specialiosios teisės atėmimo terminą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes, A. S. atžvilgiu skyrė trumpiausios (nesant pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų) trukmės privalomą skirti administracinio poveikio priemonę, kuri, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamai švelni nuobauda.
Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Teismas laikosi ir ankstesniuose teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos, jog asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviems, paprastai negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Apygardos teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir realų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
Apibendrindamas visą tai, kas minėta, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo sutrumpinti A. S. specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą nėra, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi, apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir išdėstydamas pakankamus priimto sprendimo argumentus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimas paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti A. S. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.