- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- ATP-304-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00941-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. (J. P.) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas J. P. prašymas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimu J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 361 euro bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis, 2016 m. birželio 25 d., apie 12.25 val., Vilniaus r., Šveicarų k., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,14 promilių), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi J. P. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atmestas.
Šalies argumentai
J. P. skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria J. P. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo patenkinti.
Skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, kuri, pasak pažeidėjo, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir nėra jokio pagrindo netenkinti jo prašymo. Iš Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarime nustatytų aplinkybių matyti, kad jau nuobaudos skyrimo momentu J. P. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to labai gailėjosi, kas teismo buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šis faktas patvirtina, kad jis suprato savo neteisėtą veikimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko. Priimto nutarimo jis neskundė, siekė sąžiningai vykdyti paskirtą nuobaudą – 2016 m. liepos 29 d. jam paskirtą baudą sumokėjo, išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu jis apgalvojo savo elgesį bei siekė pasitaisyti, minėtu laikotarpiu nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. Jo elgesys pažeidimo padarymo metu, taip pat po jo patvirtina aplinkybę, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pilnai pasiekti, t. y. jis suprato savo žalingą elgesį, buvo tinkamai nubaustas, paskirta bauda turėjo jam stiprų auklėjamąjį poveikį, o pateikti dokumentai patvirtina, kad tikimybė, jog jis darys naujus teisės pažeidimus, yra minimali.
J. P. taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog jo padarytas teisės pažeidimas, nors ir kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, tačiau reali žala nei turtui, nei asmenims nebuvo padaryta.
Skunde pažymėjo, kad yra įvykdyti visi imperatyvūs įstatymo reikalavimai, kuriems egzistuojant asmuo gali prašyti teismo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, be to, yra praėję daugiau nei pusė teismo paskirto vairavimo teisės atėmimo termino (7 mėnesiai ir 12 dienų), taigi faktiškai prašymas buvo pareikštas dėl termino sutrumpinimo, tik likus nepilnų 5 mėnesių laikotarpiui.
J. P. teigimu, jis savo neteisėtus veiksmus suprato, turėjo gerą pamoką ir prisiėmė visas neigiamas pasekmes dėl padaryto pažeidimo. Naujų teisės pažeidimų nėra padaręs ir neketina daryti ateityje, kadangi suvokia savo veiksmų pavojingumą. Atimta teisė vairuoti jam sukėlė daug nepatogumų, susijusių su asmeniniu ir visuomeniniu gyvenimu. Jis negali tinkamai atlikti savo darbo pareigų, kadangi jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Jis gyvena Elektrėnuose, o dirba Vilniuje, todėl kyla daug nepatogumų vykstant ir grįžtant iš darbo. Neturėdamas teisės vairuoti, jis negali užtikrinti savo šeimos interesų ir poreikių. Mano, kad paskirta nuobauda pilnai pasiekė jai keliamus tikslus ir nėra jokio pagrindo toliau neproporcingai varžyti jo teisių.
Taip pat skunde nurodė, kad iš pateikto jo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 27 d. prašymo akivaizdu, kad darbe, kur praleidžia didžiąją dalį savo dienos laiko, jis yra charakterizuojamas teigiamai, neturi jokių drausmės pažeidimų, sąžiningai ir kruopščiai atlieka savo pareigas. Be to, darbdavys prašo teismo grąžinti jam teises ir laiduoja už jį, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali pilnai atlikti savo darbo funkcijų.
J. P. skundas netenkinamas.
Pažymėtina, kad ATPK nustojo galioti nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK). Pagal 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Todėl skundą nagrinėjantis teismas pareiškėjo skundo ribose sprendžia dėl pirmosios instancijos nutarimo pagrįstumo ir dėl galimybės administracinės nuobaudos vykdymo stadijoje taikyti administracinės nuobaudos skyrimo metu galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK (galiojusio iki 2017-01-01) 329 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos formuluotės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį yra išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad, nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų per vairavimo teisės atėmimo laikotarpį J. P. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti.
Teisė vairuoti transporto priemones J. P. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,14 promilių). Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukė administracinę atsakomybę pagal anksčiau galiojusio ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais J. P. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą jam buvo paskirta 361 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. P., net ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kai jis pakartotinai per metus buvo padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 2 dalis), už kurį jam paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), visgi buvo nubaustas pakankamai švelnia straipsnio sankcijoje numatyta administracine nuobauda – 361 euro bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir esant visoms formalioms ATPK 329 straipsnio nustatytoms sąlygoms, nėra pagrindo. Vertintinas padaryto pažeidimo pobūdis, pavojingumas ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nepaisant to, kad J. P. per vairavimo teisės atėmimo laikotarpį nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų ir šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai (Kelių eismo taisyklių nežeidimai), už kuriuos jis buvo baustas net 14 kartų, iš jų net 4 kartus už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, neleidžia J. P. charakterizuoti teigiamai, dėl ko būtų pagrindas, nesibaigus administracinės nuobaudos taikymo terminui, tikėtis iš jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, drausmingo elgesio ateityje.
J. P. skunde nurodytos aplinkybės, kad, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis patiria daug nepatogumų, nes jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, be to, neturint teisės vairuoti transporto priemones, nukenčia jo šeimos interesai, apsunkinta galimybė vykti į darbą ir grįžti iš jo, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra ypatingos, itin svarbios, į kurias atsižvelgus, būtų pagrindas J. P. sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo terminą.
J. P. skunde teigia, kad jis padarė reikiamas išvadas, suvokė savo pažeidimo sunkumą ir ateityje tokių pažeidimų nedarys, tačiau tokie pažeidėjo argumentai, nurodyti skunde, laikytini deklaratyviais teiginiais, kadangi kaip matyti iš J. P. asmenybės, jis nėra teigiamai charakterizuojama asmenybė. Nors jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kaip jau minėta, jis anksčiau net 4 kartus baustas už vairavimą transporto priemones esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad J. P. iš esmės pakeitė požiūrį į visuomenėje nustatytas taisykles ir visuotinai priimtino elgesio normas, kad jo elgesys per septynių mėnesių laikotarpį iš esmės pasikeitė, kad jis padarė išvadas iš savo klaidų, o jo atžvilgiu jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad J. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad J. P. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju būtų sutrumpintas, šis tikslas nebūtų pasiektas, nes J. P. ateityje, ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta vairuoti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus teisės pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima vienareikšmiškai teigti, kad administracinės nuobaudos tikslas J. P. atžvilgiu jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais apie pasiektus paskirtos administracinės nuobaudos prevencinius tikslus, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad J. P. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) prašyme pateikti duomenys apie J. P. elgesį niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, kadangi jame tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis yra atsakingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą darbuotojas. Taip pat sutiktina ir su teismo argumentu, kad ta aplinkybė, jog J. P. darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu, iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankama sulaikyti J. P. nuo pažeidimo padarymo.
J. P. skunde nurodyta aplinkybė, kad jo padarytas teisės pažeidimas nesukėlė jokių padarinių, t. y. realios žalos padaryta nebuvo nei turtui, nei asmenims, nereiškia, kad vien dėl šios priežasties jo padarytas teisės pažeidimas prarado savo pavojingumą. Pažymėtina, kad sunkių pasekmių (nukentėjus žmonėms ar padarius asmenims didelės žalos) atsiradimo atveju J. P. grėstų nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. P. atžvilgiu pagrįstai netaikytos ATPK 329 straipsnio nuostatos, nes, sutrumpinus J. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.