- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- eATP-427-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13615-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pastarojo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu J. G. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 01.29 val., Vokiečių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,82 promilių (po paklaidos) girtumas, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sugadino abi transporto priemones. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismų taisyklių (toliau – KET) 14, 126, 219.1, 222 punktus bei padarė administraciniu pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Jam skirta 1250 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
2017 m. gegužės 24 d. J. G. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas sutrumpinti jam skirto teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. 2017 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šį prašymą atmetė, konstatuodamas, jog nors J. G. atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti specialiosios teisės atėmimo klausimą, tačiau negalima konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima J. G. atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.
Atskiruoju skundu J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą, t. y. sutrumpinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Anot pareiškėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, antrą kartą išnagrinėjo administracinio pažeidimo bylą, t. y. įvertino aplinkybes, kurios buvo įvertintos skiriant nuobaudą, tokias kaip pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, taip J. G. nubaudžiant antrą kartą už tą patį pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad J. G. situacija atitinka ATPK 329 straipsnio sąlygas ir, kad jo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti: J. G. po šio pažeidimo nepadarė kito teisės pažeidimo, suprato savo elgesio neteisėtumą; nuo to, kai pastarajam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo nuobaudos laiko; pareiškėjas yra atestuotas pagal 12 valandų Privalomosios pirmosios pagalbos mokymo programą; yra sumokėjęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtą baudą; jo darbui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas produktyviau atlikti jo darbines funkcijas, taip prisidedant ne tik prie šeimos, bet ir prie visos visuomenės gerovės. Taip pat J. G. pateikia teismų praktikos pavyzdžius dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. kokias aplinkybes teismas privalo įvertinti spręsdamas dėl galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, jog nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau nei pusė jos termino, kad po nuobaudos paskyrimo jis naujų pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, jog jam vykdant darbines funkcijas vairuotojo teisės yra būtinos, taip pat, jog atsakomybės jis nevengė, pripažino savo klaidą, J. G. mano, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jo atžvilgiu turi būti sutrumpintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas netenkinamas.
Susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas, yra teisėta ir pagrįsta.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl šios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė jos paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) jau nenumato galimybės teikti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ANK nuostatos netaikytinos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-350-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas byloje Nr. ATP-267-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-304-487/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. ATP-311-190/2017).
Pažymėtina, kad paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, daro išvadą, kad šiuo atveju formaliai egzistuoja visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą: J. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 69-73); jis sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 61); jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 59); praėjo vairuotojo sveikatos medicinos patikrinimą ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 60); bylos medžiagoje nėra duomenų apie jo teistumą; darbovietėje J. G. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23, 62). Taip pat pažymėtina, jog nuo 2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo dienos, praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, kuriam buvo atimta specialioji teisė.
Nepaisant minėtų aplinkybių, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-82-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-724-843/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-676-312/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-907-468/2015).
Apygardos teismas pažymi, kad J. G. teisė vairuoti transporto priemones atimta už dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymą, kurie laikytini vienais pavojingiausių tokio pobūdžio pažeidimų. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus J. G. elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams: ne tik akivaizdu, kad jis padarė turtinės žalos kitos transporto priemonės savininkui, tačiau vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ir kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Taip pat J. G. nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Šis pažeidimas rodo J. G. neatsakingą požiūrį į jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, galimą siekį išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje J. G. kėlė versiją dėl to, jog jis nepasišalino iš įvykio vietos, o paliko apgadinto automobilio vairuotojui raštelį su juo susisiekti. Visgi, ši versija Vilniaus miesto apylinkės teismo neįtikino – teismas J. G. pripažino kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir pats J. G. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Įvertinus šių pavojingų veikų pobūdį (vairavimas neblaiviam padarant žalą kito asmens turtui bei pasišalinimas iš įvykio vietos) konstatuotina, jog vien J. G. nurodomos formalios aplinkybės leidžiančios taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra pakankamos sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Atskiruoju skundu J. G. nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė non bis in idem (draudimo bausti už tą patį pažeidimą dukart) principo nuostatas, nes atmesdamas jo prašymą rėmėsi analogiškomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimas. Šioje situacijoje, apygardos teismas pirmiausia pabrėžia, jog byloje yra sprendžiamas klausimas dėl galimo administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo. Būtent 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas J. G. atžvilgiu skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taigi, šios aplinkybės neišvengiamai yra reikšmingos sprendžiant ar šios priemonės taikymo terminas gali būti trumpinamas, kitaip tariant ar ji laikytina pasiekusi jai keliamus tikslus, ir apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinamos priimant 2017 m. birželio 19 d. nutartį, nes ATPK 329 straipsnyje numatytas institutas taikomas tik išimtiniais atvejais, kada įsigaliojusiu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės tolimesnis taikymas būtų laikomas nepagrįsta, neteisinga ir neproporcinga priemone.
Atskirajame skunde be kita ko nurodoma, jog vertinant ar asmens atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos, taip pat būtina įvertinti ar asmuo praeityje yra patrauktas atsakomybėn už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus. Visgi, skunde pareiškėjas nurodo tik tai, jog po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis nepadarė jokių administracinių teisės pažeidimų, tačiau nutyli, jog praeityje (dar iki šioje nutartyje aptariamų administracinių teisės pažeidimų padarymo) buvo baustas ir už kitus administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir susijusius su KET pažeidimais. Be to, pažymėtina, jog neturėdamas teisės vairuoti, J. G. panašaus pobūdžio pažeidimų ir objektyviai negalėjo padaryti.
Atskiruoju skundu kaip viena iš aplinkybių, neva reikšmingų trumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvardijami J. G. darbiniai interesai: šiuo atveju, jog jis užsiima logistine veikla ir jo darbui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas bei, kad jį turėdamas pastarasis ne tik produktyviau atliktų savo darbines funkcijas, tačiau tai lemtų jo šeimos ir net visuomenės gerovę. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, jog vertinant J. G. darbovietės pateiktas jo charakteristikas, pirmiausia matyti, kad nepaisant teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo, jis visą šį laiką dirbo tame pačiame juridiniame asmenyje, taigi akivaizdu, jog nors galimai administracinio poveikio priemonė riboja jo galimybes vairuoti transporto priemones, ji neapriboja šio asmens galimybės apskritai užsiimti darbine veikla. Taip pat, kritiškai vertintini J. G. argumentai dėl to, jog jam atgavus teisę vairuoti transporto priemonę, jis prisidėtų ir prie visuomenės gerovės, nes pačios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas administracinius teisės pažeidimus padariusiam asmeniui iš esmes užtikrina ATPK 20 straipsnyje nurodytus tikslus (tarp jų ir visuomenės saugumą). Apygardos teismas šioje situacijoje įžvelgia pareiškėjo siekį apginti asmeninius, šeimos interesus, kai tuo tarpu asmeniui, dėl jo įvykdyto teisės pažeidimo, atsirandančios neigiamos pasekmės, nepatogumai, susiję su jo darbine veikla bei asmeniniais įsipareigojimais yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, kurį asmuo turi numatyti prieš pradėdamas veikti neteisėtai ir būtent tokios teisminės praktikos laikėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį.
Pabrėžtina ir tai, jog tiek už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, tiek 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą įstatymas numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą laikotarpiui nuo 3 iki 5 metų. Taigi, šios teisės atėmimo vidurkis yra 4 metai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu konstatavo J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nenustatė jokių šio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir nepaisant to skyrė minimalų sankcijoje nurodytą specialiosios teisės atėmimo terminą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes, J. G. atžvilgiu skyrė iš esmės trumpiausios (nesant pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų) trukmės administracinio poveikio priemonę, kuri, apygardos teismo vertinimu, yra proporcinga bei pakankamai švelni nuobauda J. G. atveju.
Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Teismas laikosi ir ankstesniuose teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos, jog asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam (ir tuo pačiu pasišalinant iš eismo įvykio vietos), paprastai negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Apygardos teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir realų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.
Apibendrindamas visą tai, kas minėta, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo sutrumpinti J. G. specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą nėra, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi, apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti J. G. atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.