- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-350-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19165-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo atmestas E. L. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu E. L. pripažinta kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir nubausta 579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. L. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutarimu atmetė E. L. prašymą. Teismas nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir ATPK neteko galios. Nurodė, kad ANK nėra numatytos jokios išimtys ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui, todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. teismui pateikti prašymai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo negali būti tenkinami.
2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas E. L. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo. Skunde nurodoma, kad teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, nesivadovavo ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose anot pareiškėjos, nurodoma, kad šiuo atveju teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą, turėjo vadovautis ATPK nuostatomis, nes administracinį nusižengimą pareiškėja padarė 2016 metais, o 2017 m. gegužės mėn. nuobauda dar nėra baigta vykdyti. Pareiškėja nurodo, kad ATPK 329 straipsnyje yra apibrėžta teisė pažeidėjui kreiptis dėl teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, kuri, anot E. L., turi būti prilyginama ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodytai pažeidėjo atsakomybę švelninančiai aplinkybei. Skunde taip pat nurodoma, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau nei pusė termino, per šį laikotarpį pareiškėja naujų nusižengimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomo vairuotojų mokymo kursus, suprato savo neteisėto poelgio pasekmes ir padarė atitinkamas išvadas, jai paskirta nuobauda pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Taip pat nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones E. L. reikalinga darbinei veiklai vykdyti bei palengvinti buitinį gyvenimą šeimoje, prižiūrint neįgalų tėvą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis E. L. Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, sutrumpinti E. L. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
E. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinęs su bylos medžiaga apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas, kuriuo teismas iš esmės nesprendė pareiškėjos prašymo, bet tuo pačiu jį atmetė yra nepagrįstas, negali būti laikomas teisėtu bei teisingu, todėl naikintinas, o administracinė byla nagrinėtina apygardos teisme iš esmės.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl tokios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Naujasis ANK nenumato galimybės teikti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ANK nuostatos netaikytinos. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas byloje Nr. ATP-267-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-304-487/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. ATP-311-190/2017 ir kt.). Taigi, apylinkės teismo išvada, kad E. L. prašymas netenkintinas vien dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir naujųjų ANK nuostatų, yra nepagrįsta ir reiškia, kad apylinkės teismas iš esmės nesprendė E. L. prašymo. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas keistinas, o E. L. prašymas svarstomas iš esmės.
Pažymėtina, kad paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, daro išvadą, kad formaliai egzistuoja visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą: E. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 65); ji yra atestuota pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 34); mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą (b. l. 61); po administracinės nuobaudos paskyrimo naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 28 – 29); E. L. sumokėjo jai paskirtą baudą (b. l. 29); praėjo vairuotojo sveikatos medicinos patikrinimą ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 63), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultavimosi ir/ar gydymosi (b. l. 58); darbovietėje E. L. charakterizuojama teigiamai (b. l. 67). Taip pat pažymėtina, jog nuo 2016 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo priėmimo dienos, – praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, kuriam buvo atimta specialioji teisė.
Nepaisant minėtų aplinkybių, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-82-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-724-843/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-676-312/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-907-468/2015).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš pažymos apie asmens baustumus (b. l. 28–29) matyti, kad E. L. jau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu buvo nubausta 4000 Lt (1158,48 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams už itin šiurkštų administracinės teisės pažeidimą: E. L. 2011 m. lapkričio 16 d., nepakluso VSAT prie LR VRM pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, pavojingai manevruodama persekiojimo metu nesustojo stabdoma uniformuoto policijos pareigūno ir buvo sustabdyta tik po panaudoto tarnybinio ginklo, kuriuo buvo peršauta E. L. vairuojamos transporto priemonės padanga. E. L., analogiškai kaip ir šioje administracinio pažeidimo byloje, minėtu atveju teismui pateikė prašymą sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą ir 2015 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas tokį prašymą patenkino. Šios aplinkybės rodo, kad E. L. nagrinėjamą administracinės teisės pažeidimą padarė po to, kai teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, valstybės vardu E. L. atžvilgiu išreiškė pasitikėjimą, t. y. patikėjo, kad administracinės nuobaudos tikslai tuo laiku jau buvo pasiekti ir net 2 (dvejais) metais sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau tai E. L. teigiamos įtakos nepadarė – ji vėl darė pažeidimus susijusius su transporto eismo sauga.
Apygardos teismas pažymi, kad E. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą, esant vidutiniam (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsniui. E. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną itin pavojingu, t. y. keliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodama automobilį būdama neblaivi, E. L. elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino realiai gresiančio pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutarimu už šio pažeidimo padarymą E. L. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje nustatytam terminui (2 metams). Apygardos teismas teigiamai vertina E. L. neigiamą požiūrį į padarytą administracinį teisės pažeidimą ir ryžtą daugiau nepažeisti įstatymo reikalavimų. Tačiau įvertinant jos padaryto pažeidimo pobūdį, ankstesnio specialiosios teisės atėmimo termino jos atžvilgiu sutrumpinimo neefektyvumą (po taikyto sutrumpinimo E. L. pakartotinai padarė transporto eismo saugumo pažeidimą), konstatuotina, jog vien E. L. deklaruojamos aplinkybės teismui nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo.
E. L. nurodo, kad teisė vairuoti jai būtina siekiant tinkamai pasirūpinti šeimos nariais – vežti neįgalumą turintį tėvą į gydymo įstaigas bei darbovietėje atliekant pareigas. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privačiam asmeniui, dėl jo įvykdyto teisės pažeidimo, atsirandančios neigiamos pasekmės, nepatogumai, susiję su jo darbine veikla bei asmeniniais įsipareigojimais yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, kurį asmuo turi numatyti prieš pradėdamas veikti neteisėtai.
Apygardos teismas šiuo aspektu pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Teismas laikosi ir ankstesniuose teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos, jog asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, paprastai negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.
Apibendrindamas visą tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo sutrumpinti E. L. specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą nėra, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą, pašalinant iš jo aprašomosios dalies argumentus, kuriais konstatuota, kad E. L. prašymas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui negali būti svarstomas ir tenkinamas.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.