- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-744-826/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. N.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2237-799/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo: 4 223,44 Eur negrąžinto kredito dalį, 298,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.), 68,70 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.); 19 proc. (1 255,98 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 11 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 504,37 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 17 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. vasario 11 d.); 22,71 Eur delspinigius; 15 (penkiolikos) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Neo Finance“ ieškinį patenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K656021978 Bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“; priteisė ieškovei AB ,,Neo Finance“ iš atsakovo G. N. 4 223,44 Eur negrąžinto kredito dalį, 298,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 68,70 Eur tarpininkavimo mokestį, 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 11 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (nuo 2023 m. vasario 11 d. 61,03 Eur, 2023 m. kovo 11 d. – 59,80 Eur; 2023 m. balandžio 11 d. – 58,55 Eur; 2023 m. gegužės 11 d. – 57,29 Eur; 2023 m. birželio 11 d. – 56,01 Eur; 2023 m. liepos 11 d. – 54,70 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 53,37 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 52,03 Eur; 2023 m. spalio 11 d. – 50,66 Eur; 2023 m. lapkričio 11 d. – 49,27 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. – 47,86 Eur; 2024 m. sausio 11 d. – 46,42 Eur; 2024 m. vasario 11 d. – 44,97 Eur; 2024 m. kovo 11 d. – 43,49 Eur; 2024 m. balandžio 11 d. – 41,98 Eur; 2024 m. gegužės 11 d. – 40,46 Eur; 2024 m. birželio 11 d. – 38,90 Eur; 2024 m. liepos 11 d. – 37,33 Eur; 2024 m. rugpjūčio 11 d. – 35,73 Eur; 2024 m. rugsėjo 11 d. – 34,10 Eur; 2024 m. spalis 11 d. – 32,45 Eur; 2024 m. lapkričio 11 d. – 30,77 Eur; 2024 m. gruodžio 11 d. – 29,07 Eur; 2025 m. sausio 11 d. – 27,33 Eur; 2025 m. vasario 11 d. – 25,57 Eur; 2025 m. kovo 11 d. – 23,79 Eur; 2025 m. balandžio 11 d. – 21,97 Eur; 2025 m. gegužės 11 d. – 20,13 Eur; 2025 m. birželio 11 d. – 18,26 Eur; 2025 m. liepos 11 d. – 16,35 Eur; 2025 m. rugpjūčio 11 d. – 14,42 Eur; 2025 m. rugsėjo 11 d. – 12,46 Eur; 2025 m. spalio 11 d. – 10,46 Eur; 2025 m. lapkričio 11 d. – 8,43 Eur; 2025 m. gruodžio 11 d. – 6,38 Eur; 2026 m. sausio 11 d. – 4,29 Eur; 2026 m. vasario 11 d. – 2,11 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus kredito sutarties terminui (2026 m. vasario 11 d.), negali viršyti 1 255,98 Eur sumos, 22,71 Eur delspinigius bei 315,56 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo G. N. valstybei 6,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp šalių 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K656021978 (toliau – sutartis) (priedas Nr. K656021978/PK), kuria atsakovui suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 475,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 740,10 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2026 m. vasario 11 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 54 mėnesines įmokas. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl 2023 m. sausio 11 d. atsakovui siųstu raštišku pranešimu ieškovė nutraukė sutartį. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistini 4 223,44 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 298,98 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, apskaičiuotas iki 2023 m. sausio 17 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 19 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2026 m. vasario 11 d. Sutartį nutraukus 2023 m. sausio 17 d., ieškovė apskaičiavo mokėtinas 298,98 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl reikalavimas tenkintinas.
5. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 68,70 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų, 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Vis dėlto pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021). Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 17 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 68,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 68,70 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 17 d.).
6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19 proc. (1 255,98 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 11 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Formaliai nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma)), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki kredito sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 298,98 Eur. Kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus kredito sutarties terminui, apskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų bendros mokamos sumos 2475,76 Eur sumos, laikytina, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi ieškovė nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 11 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 procentų metines pajamas, skaičiuojamas nuo pagal kredito sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 11 d.) nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurios bendrai, pasibaigus kredito sutarties terminui, negali viršyti 1 255,98 Eur sumos.
7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 504,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 17 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. vasario 11 d.). Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Ieškovės reikalavimas priteisti 504,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, negali būti patenkintas, todėl atmestinas.
8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,71 Eur delspinigius pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu šalys susitarė dėl delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą: laiku nesumokėjusi pagal sutartį mokėtinų įmokų, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Šis sutarties punktas neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 22,71 Eur delspinigius tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pasinaudojant CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe šalims susitarti, šalių raštu sudarytoje sutartyje nustatytos tris kartus didesnės – 15 proc. dydžio – metinės procesinės palūkanos, nei įtvirtintos įstatyme (5 proc.). Vertinant ginčo atveju sutartyje nustatytų 15 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius). CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. Duomenų, patvirtinančių, jog sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl preziumuotina, kad sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintas tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos), esant neproporcingai didelei bei nesant duomenų, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo minėta sąlyga buvo aptarta individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), t y. sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 p. nuostatos pripažintinos nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys). Minėtos praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. e2A-315-1097/2023.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priteisti 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Sąlyga dėl 15 procentų dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, sutarties sąlyga dėl tokio palūkanų dydžio atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų, todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog tarp šalių 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K656021978 (toliau – sutartis) (priedas Nr. K656021978/PK), kuria atsakovui suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 54 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 475,76 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 740,10 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2026 m. vasario 11 d.
15. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl 2023 m. sausio 11 d. atsakovui siųstu raštišku pranešimu ieškovė nutraukė sutartį.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
16. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti Sutarties 6.6 punkte numatytas procesines palūkanas.
17. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog Sutarties sąlyga dėl 15 procentų dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, sutarties sąlyga dėl tokio palūkanų dydžio atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų, todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
19. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Tarp šalių 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K656021978, bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
22. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.
23. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai).
24. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sutarties sąlygos, kurioje nustatytas 15 procentų dydžio procesinių palūkanų dydis, atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, atsižvelgdamas į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, ir taikydamas vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII-1 skyrius).
25. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
26. Taigi, pirma, nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptarta (CK 6.228⁴straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi Sutarties sąlyga, numatanti procesinių palūkanų dydį, nurodyta Sutarties Bendrosiose sąlygose, yra standartinė, iš anksto ieškovės paruošta, su kuria atsakovas susipažino ir sutiko, nuotoliniu būdu sudarydamas Sutartį. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas sudarydamas Sutartį susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, prieštaravimų nepareiškė, todėl minėta sąlyga atitinka abiejų šalių valią, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų dydžio, šalių buvo aptartos individualiai. Nėra byloje įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygos, numatančios procesinių palūkanų dydį, vyko derybos ir atsakovas realiai turėjo galimybę derėtis su ieškove dėl procesinių palūkanų dydžio (CPK 178 straipsnis).
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio pripažino individualiai neaptartomis (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).
29. Antra, kaip minėta, CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią turi būti vertinama, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė neargumentavo tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir niekaip nepagrindė ryškaus (tris kartus didesnis palūkanų dydis) nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo argumentų, pateisiančio 15 procentų dydžio procesinių palūkanų nustatymą. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, neįrodo procesinių palūkanų dydžio pagrįstumo bei neatitinka procesinių palūkanų paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovo civilinę atsakomybę Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
31. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties 6.6 punkto sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio individualiai neaparta bei nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir dėl to nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje B.E. de C. SA prieš J.C.C., C-618/10, 65 punktas) Jei nacionaliniam teismui būtų leidžiama keisti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų turinį, tokia galimybė galėtų kliudyti siekti Direktyvos 93/13 7 straipsnyje nurodyto ilgalaikio tikslo. Ši galimybė padėtų panaikinti atgrasomąjį poveikį, kurį pardavėjams ar tiekėjams sukuria visiškas tokių nesąžiningų sąlygų netaikymas vartotojui, nes jie vis dar būtų linkę naudoti šias sąlygas, žinodami, kad, net jas pripažinus negaliojančiomis, sutartis tiek, kiek būtina, galėtų būti pakeista nacionalinio teismo ir taip būtų užtikrinti šių pardavėjų ar tiekėjų interesai (2012 m. birželio 14 d. Sprendimo B. E. de C., C‑618/10, EU:C:2012:349, 69 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo K. ir K. R., C‑26/13, EU:C:2014:282, 79 punktas ir 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo A. C. B. ir B., C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 54 punktas). Tais atvejais, kai pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudaryta sutartis nebegali būti vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama nacionaliniam teismui, taikančiam sutarčių teisės principus, panaikinti nesąžiningą sąlygą ir ją pakeisti nacionalinės teisės nuostata tais atvejais, kai dėl nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį ir dėl to vartotojui galėtų atsirasti itin neigiamų padarinių, dėl kurių jis nukentėtų (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo K. ir K. R., C‑26/13, EU:C:2014:282, 80–84 punktus; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo A. C. B. ir B., C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 56 ir 64 punktus ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo D., C‑260/18, EU:C:2019:819, 48 punktą).
33. Esant nurodytai teismų bei ESTT praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nes, kaip nurodyta anksčiau paminėtoje ESTT praktikoje, teismas gali pakeisti nesąžininga pripažintą sąlygą (šiuo atveju sumažinti procesinių palūkanų dydį iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio) tik tais atvejais, jeigu dėl šios sąlygos pripažinimo nesąžininga ir dėl to negaliojančia nebebūtų įmanoma įvykdyti Sutarties, visa Sutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to sukeltų neigiamų pasekmių vartotojui. Šiuo atveju pripažinimas Sutarties sąlygos dėl procesinių palūkanų nesąžininga ir dėl to negaliojančia ab initio, Sutarties įvykdymui įtakos neturi, todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia turėjo priteisti bent jau įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose tos pačios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-1012/2023; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-887-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-572-1187/2023; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su procesinių palūkanų dydžiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių nepakeistą.