Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ir atsakovės D. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. 2021 m. kovo 25 d. apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, nes atsakovė savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde, o Civilinio proceso kodekso 323 straipsnyje numatytas draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkės (t. y. atsakovės) prievolės sumokėti už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), galinių sienų remontą. Atsakovė nesutiko mokėti remonto išlaidų ieškovei neįrodžius, kad pastato bendraturčiai sprendimu yra pritarę tokioms išlaidoms ar kad tokių darbų atlikimui pastato bendraturčių sutikimas nebuvo reikalingas, be to, remonto darbai atlikti savavališkai, neturint statybos leidimo. Ieškovė DNSB „Goda“ laikėsi pozicijos, jog ji vykdė statinio priežiūrą pagal privalomuosius statybos techninius reikalavimus, todėl gyventojų pritarimas darbams nebuvo reikalingas. Be to, nurodė, jog inicijavo statybos leidimo gavimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio. Tiek ieškovė, tiek atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Visų pirma, pažymėtina, jog kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad namo galinių sienų būklė, kuri neatitiko STR 1.07.03:2017 reikalavimų, priskirtina privalomiesiems reikalavimams; sienų remontas buvo būtinas. Kadangi ginčo daugiabučio galinės sienos iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, neatitiko privalomųjų statinio naudojimo reikalavimų, tai lėmė pareigą jas remontuoti. Ši teismo išvada yra padaryta tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, argumentuota. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

11. Nagrinėjamos bylos atveju butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia įsteigta bendrija – DNSB „Goda“, taigi bendrija turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu, turi butų ir kitų patalpų savininkai.

12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Tai reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

13. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas: užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento STR 1.07.03:2017 12–31 punktuose įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtina prižiūrėti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); būtina prižiūrėti, kad laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad išorinių sienų defektai buvo konstatuoti dar 2016 m. birželio 23 d. statinio apžiūros akte Nr. 1, kuriame nurodoma, kad namo sienų būklė vietomis nepatenkinama; rekomenduojama sienas apšiltinti ir apsaugoti nuo tolimesnio irimo ir drėgmės. Iš byloje pateikto 2017 m. vasario 22 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 24 matyti, kad, apžiūrėjus fasadus ir bendrojo naudojimo patalpas, nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio I(duomenys neskelbtini), sienų blokai sueižėję, siūlės užtaisytos hidroizoliaciniu mišiniu, vietomis hermetikai pasenę ir sutrūkinėję, galinių sienų apdailos plytelės vietomis atsiklijavusios. Pareikalauta vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pasiūlyta organizuoti ir atlikti išorinių atitvarų atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Iš 2018 m. liepos mėnesį atlikto patikrinimo akto nustatyta, kad „atskirose vietose tarp g/b sieninių panelių bei rūsio blokų įrengtose siūlėse atsivėrė plyšiai bei atskirose vietose siūlėse tarp g/b sieninių panelių anksčiau sandarintose vietose; galinėje pastato sienoje atsivėrusioje siūlėje tarp sieninių g/b panelių išlindo sandarinimo gaminys – gernitas, dėl ko yra galimybė vandeniui patekti į vidaus patalpas“. Šalinant nustatytus defektus rekomenduota „atskirose lauko sienų vietose naujai bei anksčiau sandarintose siūlėse atsivėrusius plyšius užsandarinti tam tikslui skirtais mišiniais – hermetikais, arba namo sienas apšiltinti, apsaugant sienas nuo tolimesnio drėgmės skverbimosi į vidaus patalpas. Užsandarinti siūlę, atsivėrusią namo galinėje sienoje“.

15. Namo gyventojų teikti prašymai bendrijai bei prie patikrinimo aktų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad namo galinių sienų būklė buvo prasta, atsivėrę plyšiai. Daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto projekto, kuris teikiamas statybos leidimui gauti, projektiniuose sprendiniuose numatytas galinių sienų remontas, vadovaujantis pastato apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog „galinių sienų stovis labai prastas, yra nutrupėjimų, siūlės nesandarios“.

16. Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. DNSB „Goda“ valdybos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad buvo paskelbtas konkursas dėl namo galinių sienų remonto, nes buvo gauti gyventojų prašymai dėl „kiaurų“ namo sienų ir atlikus namo techninę priežiūrą nustatyti šoninių sienų defektai: plyšiai, nutrupėjimai. Iš susirinkimo protokolo taip pat nustatyta, kad susirinkime buvo pateikta informacija apie konkurse sudalyvavusių įmonių pasiūlymus ir nutarta rangos sutartį sudaryti su mažiausią kainą pasiūliusiu rangovu.

17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo pastato gyvenamojo namo galinės sienos neatitiko privalomųjų STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, reikalavimai išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, todėl ginčo remontas buvo būtinas turtui išsaugoti. Teismo vertinimu, namo galinių sienų būklė, kuri neatitinka STR 1.07.03:2017 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams, todėl jų remontas būtų būtinas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sienų būklė riboja tinkamą statinio naudojimą, nes praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, vidaus patalpų higieninės būklės.

18. Nurodytų argumentų pagrindu teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo daugiabučio namo galinės sienos iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, jos neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, tai lėmė pareigą jas remontuoti. Nustačius, jog statinio galinių sienų remontu buvo užtikrintas privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimas, pareiga apmokėti remonto išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko, taigi ir atsakovės, sutikimo.

19. Pažymėtina, jog tokia išvada neprieštarauja atsakovės nurodomai Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 daliai. Joje numatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo, kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Taigi reikalavimas dėl daugiabučio namo savininkų balsų daugumos keliamas priemonėms, nesusijusioms su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o šioje situacijoje konstatuota būtinybė užtikrinti privalomųjų statinio reikalavimų įgyvendinimą.

20. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės argumentas, jog butų savininkai sprendimo dėl gyvenamojo namo pastato sienų darbų įstatymo numatyta tvarka priėmę nebuvo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra neteisėtas.

21. Atsakovė savo pareigą sumokėti sienų remonto išlaidas ginčijo ir tuo argumentu, jog remonto darbai buvo atlikti neteisėtai. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog tai, kad remonto darbai atlikti neteisėtai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos už juos sumokėti, be to, ieškovė nurodė, jog ėmėsi remonto darbų įteisinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-360-253/2021, nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. surašė DNSB „Goda“ savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191220-00053, nes bendrija atliko ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – paprastąjį remontą neturėdama statybą leidžiančio dokumento. 2020 m. sausio 3 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200103-00001, kuriuo bendrija buvo įpareigota iki 2020 m. liepos 3 d. išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00513 dėl Statybos inspekcijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200103-00001 vykdymo. Siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2020 m. sausio 29 d. DNSB „Goda“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. sausio 31 d. prašymą atmetė nurodydama dvi pastabas: 1) neįvykdytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimas ir nepateikti privalomi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytiniai sutikimai ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas; 2) DNSB „Goda“ su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepridėjo 2019 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-191220-00053.

23. Bendrijos pirmininkė 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Statybos inspekciją su skundu dėl atmesto projekto ir prašė išaiškinti, kaip toliau jai reikėtų elgtis, kokius reikalavimus projektui kelia inspekcija. Inspekcija į šį kreipimąsi atsakė 2020 m. gegužės 11 d. raštu, jame buvo pateikta informacija ir išdėstytos teisės aktų nuostatos dėl savavališkai atliktų paprastojo remonto darbų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir jų padarinių šalinimo ir nurodymas 2020 m. gegužės 15 d. atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

24. 2020 m. liepos 10 d. Statybos inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1371. Nurodė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad projektas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neparengtas, o statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Šio akto pagrindu 2020 m. liepos 20 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-200720-00071, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, o savavališkos statybos, užfiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191220-00053, padariniai yra nepašalinti.

25. Statybos inspekcija kreipėsi su prašymu į antstolę A. R. Ž. dėl privalomojo nurodymo vykdymo priverstine tvarka. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-75-925 „Dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus“, kuriuo įpareigojo DNSB „Goda“ ir jos pirmininkę G. K. per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, išaiškino pasekmes už antstolio reikalavimų nevykdymą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamas antstolės prašymas skirti bendrijos pirmininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą (civilinė byla Nr. 2VP-4248-793/2021). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atmetė DNSB „Goda“ 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

26. Nurodytų nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog bendrijos inicijuoti ir atlikti remonto darbai yra savavališki Statybos įstatymo prasme. Nors bendrija nurodo, jog ėmėsi priemonių juos įteisinti, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad darbai būtų įteisinti, nors Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas bendrijai surašytas dar 2020 m. sausio 3 d. Priešingai, kaip nurodyta nutarties 25 punkte, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atmetė DNSB „Goda“ 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktą pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Jokių aktualių duomenų apie tai, kokių veiksmų, siekdama įteisinti statybas, bendrija ėmėsi po nurodyto termino byloje nepateikta, nors taikant civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, taip pat turint omenyje įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, bendrija turėtų pagrįsti savo argumentus tinkamais įrodymais. Esant nurodytai situacijai, statyba pagal šiuo metu turimus duomenis vis dar nėra įteisinta. Kolegija pažymi, jog bendrijos argumentas, kad ji ėmėsi veiksmų statybai įteisinti, nėra pakankamas paneigti remonto darbų neteisėtumo faktą. Akivaizdu, jog bent jau šiame etape bendrijos atliekami veiksmai nesukuria jos siekiamo rezultato. Bendrijai surašytas privalomasis nurodymas yra galiojantis, teisme nagrinėjamas klausimas dėl baudos bendrijos pirmininkei už jo nevykdymą skyrimo.

27. Remdamasi 26 punkte nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti bendrijai iš atsakovės skolą už daugiabučio namo galinių sienų remonto darbus, kurie kompetentingų institucijų įvertinti kaip savavališka statyba, negali būti laikomas pagrįstu. Tai, jog bendrija privalo užtikrinti statinių atitikimą privalomiesiems reikalavimams, neatleidžia jos nuo pareigos darbus organizuoti ir atlikti pagal statybų teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal 2020 m. sausio 3 d. bendrijai surašyto privalomojo nurodymo reikalavimus bendrija įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Kolegijos nuomone, namo bendraturčiams negali būti perkelta finansinė atsakomybė už darbus, kurie atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pagal kompetentingos institucijos reikalavimą jų rezultatas yra šalintinas. Priešingu atveju, būtų toleruojami nepakankami ir teisės aktų neatitinkantys bendrijos veiksmai – tai prieštarautų bendriesiems teisės principams ir lemtų viešojo intereso pažeidimą. Taigi teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 224,44 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, naikintina, ir ieškovės ieškinys atmestinas.

28. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas buvo šališkas, nes priėmė ieškovės rašytinius paaiškinimus pasibaigus nustatytam terminui jiems pateikti. Kolegija, susipažinusi su proceso eiga, pažymi, jog nenustatė jokių esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą šiuo aspektu. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismas 2020 spalio 29 d. nutartyje pasiūlė ieškovei iki 2020 m. lapkričio 5 d. pateikti papildomus įrodymus, susijusius su statybos darbais – namo galinių sienų šiltinimu (sprendimą dėl namo galinių sienų šiltinimo, kas jį priėmė; sprendimą, iš kokių lėšų bus apmokama už statybos darbus; duomenis apie gautą statybos leidimą, jei tokiems darbams jis reikalingas ir t.t.); išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, kad jie turi teisę teikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus, susijusius su įrodymais, ne vėliau nei iki 2020 m. lapkričio 5 d. Atsakovei pateikus papildomus rašytinius paaiškinimus, teismas 2020 m. lapkričio 6 d. rezoliucija paaiškinimus priėmė, išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims, nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. lapkričio 10 d. pateikti teismui sprendimą ir paaiškinimus dėl namo galinių sienų remonto. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovės pateiktus paaiškinimus teismas priėmė. Kolegija, įvertinusi procesą eigą, konstatuoja, jog atsakovės nurodyti termino pažeidimai nėra esminiai. Teismas, siekdamas efektyvaus vadovavimo procesui, įgyvendindamas CPK 159 straipsnyje numatytas pareigas ir naudodamasis 160 straipsnyje suteiktais įgaliojimais, turi diskrecijos teisę spręsti, ar priimti pavėluotai pateiktus įrodymus. Atsakovės argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tai, kad teismas priėmė pavėluotai pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti teismą buvus šališką, taip pat šališkumo neįrodo ir tas faktas, jog buvo priimtas atsakovei nepalankus sprendimas. Taigi atsakovės argumentai dėl teismo šališkumo, rungimosi ir sąžiningumo principų pažeidimo atmestini.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

30. Papildomai pažymėtina, jog tai, kad ieškinys pagal šiuo metu nustatytas aplinkybes netenkinamas, neatima iš ieškovės teisės, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, susijusioms su statybos darbų teisėtumu / neteisėtumu, inicijuoti naują procesą dėl skolos už statybos darbus priteisimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

31. Ieškovė apeliaciniame skunde skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovės atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetant, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pagal CPK 93 straipsnio taisykles, taigi ieškovei nepriklausytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

32. Papildomai pažymėtina, jog kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams, kurių pagrindu ieškovei atsisakyta priteisti išlaidų už teisines paslaugas, kurias suteikė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos už remonto darbus iš atsakovės priteisimo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

34. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog ieškovė nuo žyminio ieškinį mokėjimo atleista, todėl iš atsakovės mokestis į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

35. Atsakovė pateikė įrodymus, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu patyrė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 350 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti visą ieškinį.

Priteisti atsakovei D. G. iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovei D. G. iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Goda“ 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.